Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-11 · Civilinė byla Nr. e2A-365-560/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-11
Bylos Nr.
e2A-365-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17677-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
R. P.
Ieškovas
UAB „Asvis“
Civilinė byla Nr. e2A-365-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17677-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Asvis“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Asvis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. P. 1 405,32 Eur skolos už bendros dalinės nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), eksploatavimo ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2016-03-31, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad atsakovui pateikė visus jo pageidaujamus dokumentus, ką patvirtino pats atsakovas 2015-12-21 elektroninėje žinutėje. Atsakovas už paslaugas mokėjo savo nuožiūra, pats pasirinkdamas įmokų dydžius. Atsakovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teise.Atsakovas R. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad atsakovas nesumokėjo tik už tas paslaugas, kurios jam yra neaiškios ir ieškovė atsisakė jas paaiškinti. Ieškovė privalo tvarkyti atskirą kiekvienos gyvenamojo namo eksploatavimo išlaidų ir sąnaudų apskaitą, jos rezultatai turi būti skelbiami viešai. Ieškovei neteikiant būtinos informacijos atsakovas nutraukė mokėjimus už kai kurias paslaugas – pastato techninę priežiūrą, šildymo ir karšto vandens priežiūrą, buitinių atliekų išvežimą, nes abejoja, ar tokios paslaugos teikiamos. Atsakovas sutiktų už paslaugas mokėti pateikus jų suteikimą įrodančius dokumentus. Atsakovas abejoja, ar jam taikytina 2010-07-01 komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis, nes joje nenurodytas namas, kuriame gyvena atsakovas. Kai šiukšlių kiekis buvo pradėtas matuoti ne kubiniais, o kvadratiniais metrais priklausomai nuo namo ploto, 2011-2015 m. laikotarpiu buvo nurodomas skirtingas namo plotas arba iš viso nebuvo nurodytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-29 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo R. P. 1 405,32 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 405,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 962,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Asvis“ naudai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė statinio techninės priežiūros žurnalą, kuriame padaryti įrašai apie kasmetines ginčo namo apžiūras 2012 – 2016 m. laikotarpiu. Įrašai susiję su defektais, nustatytais ant namo stogo, lietaus vandens nubėgimo latakų, balkonų, sienų sandarumo, kiemo dangos, kanalizacijos, vamzdynų, pan. objektų būkle. Teismas pripažino, kad ieškovė kasmetines namo priežiūros funkcijas, kurias numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas), ir kuriuos sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, vykdė. Išskirti konkretų atvejį, kuris leistų teigti, kad atsakovas turi teisę nemokėti už šias paslaugas nėra pagrindo.Ieškovė pateikė pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalą, kuriame padaryti įrašai apie termofikacinio vandens kiekį, slėgį ir temperatūrą, suvartotą šilumos energijos kiekį, karšto vandens temperatūros režimo palaikymą, skaitiklio rodmenys, taip pat nurodyti šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų defektai 2012 m. balandžio – 2016 m. kovo laikotarpiu. Ieškovė pateikė ginčo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) darbų išlaidų paskaičiavimus už 2013 m. sausio – 2016 m. kovo laikotarpį, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros instrukciją bei temperatūrinį grafiką, suderintą su Valstybinės energetikos inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentu ir UAB „Vilniaus energija“. Tokie duomenys bei įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė netinkamai vykdė šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, dėl ko atsakovas turėtų teisę nemokėti už paslaugą. Tai, kad ieškovė aptarnauja ne vieną namą, nesudaro pagrindo teigti, kad tam ji neturi pajėgumų, nes nepateikta duomenų apie kitų ginčo namo gyventojų pretenzijas. Ieškovė 2010-07-01 sudarė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį Nr. PS Nr. 1.064-10 su UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“, kurios 2011-12-30, 2014-09-01, 2015-05-12 prieduose nurodyti paslaugų teikimo įkainiai. Ieškovės teigimu, ji prieš sudarydama sutartį kreipėsi į kelis paslaugos teikėjus ir rinkosi tą, kuris pasiūlė geriausias sąlygas. 2014-03-06 bei 2016-05-16 raštais UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ informavo ieškovę, kad 2014-03-05 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1732 nuo 2014 m. balandžio padidinami atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo tarifai, dėl ko paslaugos teikėjas priverstas perskaičiuoti paslaugų įkainius. Ieškovė 2016-09-20 pateikė UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ išrašytas sąskaitas ir ieškovės banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius, jog ieškovė apmokėdavo paslaugos teikėjo sąskaitas. Tai leidžia teigti, jog buitinių atliekų išvežimo paslauga buvo suteikta, ieškovė patyrė išlaidas ir turi pagrindą reikalauti, kad ginčo namo gyventojai sumokėtų už paslaugą. Kaip paaiškino UAB „Asvis“ buhalterė, apskaičiuojant už atliekų išvežimą pagal plotą gaunasi mažesnė mokėtina suma nei būtų skaičiuojama už kubinį metrą, tai nebuvo paneigta bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad sutarties su paslaugos teikėju 2011-12-30 priede nurodytas ginčo namo plotas 1 860,10 kv. m, o 2015-05-12 priede – 1 891,52 kv. m nesudaro pagrindo pripažinti, kad nepagrįstai apskaičiuota mokėtina suma, nes namo plotas pasikeitė dėl patalpų pertvarkymų. Ieškovės sudaryta su UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ sutartis bei jos priedai, kuriuose nurodyti įkainiai, nėra nuginčyta ir nėra duomenų apie tai, kad kiti ginčo namo patalpų savininkai būtų reiškę pretenzijas dėl tokio kainos apskaičiavimo būdo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1732 priede nurodyta, kad fiziniams asmenims maksimalus mišrių komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo tarifas sudaro 0,27 Lt be PVM už 1 kvadratinį, o ne kubinį metrą. Nustatęs, kad ieškovė neviršijo maksimalaus tarifo ir kad patyrė faktines sąnaudas, teismas pripažino, jog ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovas sumokėtų už atliekų išvežimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-29 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog teismas neįvertino, ar ieškovas turėjo teisę atsisakyti pateikti atsakovui susipažinti jo prašomus dokumentus, atsakovo argumentų, liudytojų paaiškinimų, priimtame sprendime neatskleidė bylos esmės, ginčą sprendė tik bendro pobūdžio formuluotėmis. Dokumentų, patvirtinančių sąnaudas, pagrindu nenustačius teisme realiai patirtų išlaidų namo išlaikymui, negalima teisingai išspręsti ginčo.Teisės aktai nereikalauja pastato techninę priežiūrą vykdyti kas mėnesį. Statinio techninę priežiūrą gali vykdyti tik specialūs asmenys, turintys statybos vadovo atestatą. Atliktų apžiūrų pagrindu surašomi Reglamente nustatyti dokumentai. Už sugaištą laiką atliekant statinio techninę priežiūrą, atsižvelgiant į specialistų kvalifikaciją, turi būti mokamas atlyginimas, kurį proporcingai, kaip tas nustatyta įstatyme, turi apmokėti butų ir patalpų savininkai. Dalį kas mėnesį sumokėtų mokesčių už namo techninę priežiūrą ieškovė nepagrįstai pasisavina, nes nepateikia sąnaudas įrodančių dokumentų, o ir namo techninė priežiūra kas mėnesį neatliekama. Nustatydama mokesčius, ieškovė teisės aktais nesivadovauja, nustatinėja savo niekuo nepagrįstus mokesčius. Teismas nevertino ieškovės pateiktų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto išlaidų už 2013-2016 m. paskaičiavimų ir realiai atliktų darbų, neatsakė į atsakovo argumentus.Ieškovas konkrečių dokumentų apie patirtas sąnaudas, atliekant namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, nepateikė. Byloje nenustatyta, kokios sąnaudos buvo patirtos ir kiek už tai turėjo mokėti kas mėnesį atsakovas. Teismo sprendime pateikti tik abstraktūs motyvai, tačiau darbo sąnaudos prižiūrint namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas bylos nagrinėjimo procese nebuvo nustatytos. Ieškovo pateikti duomenys apie specialistų sugaištą laiką priežiūrai neatitinka tikrovės, prasilenkia su liudytojų paaiškinimais. Teismas nevertino, kad yra didelis skirtumas tarp paskaičiavimų ir realiai atliktų darbų, kurie fiksuoti šildymo ir priežiūros žurnale.Atliekos iš ginčo namo buvo apskaitomos kubiniais metrais, o gautos iš atliekų surinkėjo sąskaitos butų ir patalpų savininkams turėjo būti padalintos proporcingai turimam plotui. Tokia teisės aktais nustatyta tvarka privalėjo vadovautis ir ieškovė. Ji nustatytą mokesčių už atliekų surinkimą ir išvežimą tvarką ignoravo, savavališkai nustatė pastovų mokestį nuo 1 kv. m, nesiedama jo su išvežtų atliekų kiekiu ir gautomis sąskaitomis apmokėjimui Atliekų tvarkymo tarnybai. Ieškovės nustatytas 0,08 Eur už 1 kv. m mokestis už atliekų išvežimą žymiai didesnis negu yra faktiškai patirtos sąnaudos. Ieškovė UAB „Asvis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog visi atsakovo prašomi dokumentai buvo pateikti, t. y. tiek asmeniškai pačiam atsakovui, tiek elektroniniu paštu.Teismas pagrįstai konstatavo, kad išskirti konkretų atvejį, kuris leistų teigti, kad atsakovas turi teisę nemokėti už namo techninės priežiūros paslaugas, teikiamas įgyvendinant statinio privalomos techninės priežiūros reikalavimus, nėra pagrindo.Nėra pagrindo teigti, jog ieškovė netinkamai vykdė šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, dėl ko atsakovas turėtų teisę nemokėti už šią paslaugą.Buitinių atliekų išvežimo paslauga buvo suteikta, ieškovė patyrė išlaidas ir turi pagrindą reikalauti, kad ginčo namo gyventojai proporcingai sumokėtų už paslaugą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Bylos duomenimis nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų dauguma 2011-05-25 susirinkime pritarė, kad namo administratoriumi būtų paskirta UAB „Asvis“. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-30 įsakymu Nr. 30-1726 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-08 įsakymo Nr. 30-807 „Dėl UAB „Asvis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ bei 2012-12-28 įsakymu Nr. 30-2597 ieškovė yra paskirta iki 2017-12-31 teikti minėto namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 200,23 kv. m bendrojo naudingo ploto butas Nr. 14, ir 57,67 kv. m negyvenamoji patalpa – garažas (boksas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas būtinybę naikinti skundžiamą sprendimą grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo argumentų, liudytojų paaiškinimų, priimtame sprendime neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais iš esmės sutinka. Pažymėtina, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2018-03-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2018). Taigi, ir nagrinėjamu atveju atsakovas minėtą pareigą turi, ją pripažįsta, tačiau ieškovė, būdama ginčo namo administratore, negali reikalauti atlyginti bet kokių išlaidų iš bendraturčio. Atlygintinos išlaidos turi būti realios, t. y. iš tiesų patirtos, būtinos ir pagrįstos įrodymais.Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, t. y. ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovui atsirado pareiga apmokėti ieškovės reikalaujamą priteisti skolą, o atsakovas – kad ieškovė reikalauja priteisti skolą nepagrįstai. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016; 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).Su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.).Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus jį ir bylos medžiagą, yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami. Pritartina atsakovo argumentui, kad iš esmės didžiąją pirmosios instancijos teismo motyvų dalį sudaro bendro pobūdžio deklaratyvios formuluotės, kas apima į bylą pateiktų įrodymų išvardijimą, jų turinio aprašymą, teiginius dėl kitų namo gyventojų pretenzijų nebuvimo ir pan., tuo tarpu apie atsakovo įvardijamus konkrečius ginčijamų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo aspektus, įrodymų, liudytojų paaiškinimų prieštaravimus beveik nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks motyvų nepakankamumas negali būti traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju aukščiau identifikuotas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepakankamumas yra vienas iš požymių, atskleidžiančių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo ydingumą. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius atsakovo pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, todėl liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pateikti pagrindinių atsakovo argumentų dėl skolos už namo techninę priežiūrą, už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei už buitinių atliekų išvežimą vertinimą, paneigti arba patvirtinti esant atsakovo nurodomus įrodymų, liudytojų paaiškinimų prieštaravimus, jei būtų nustatyta, kad tokie prieštaravimai egzistuoja – juos išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog esant poreikiui turi būti pasiūlyta šalims pateikti papildomus įrodymus ir/ar paaiškinimus tiek nagrinėjamais, tiek kitais bylos teisingam išnagrinėjimui svarbiais klausimais.Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją.Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinis teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi skundžiamas spendimas yra naikinamas, o byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo R. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Dainius Rinkevičius