Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-06-23 · Civilinė byla Nr. e2-668-933/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eB2-428-587/2022Nutartis · 2022-02-04Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-06-02Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-06-23Lietuvos apeliacinis teismas
  4. eB2-109-587/2023Sprendimas · 2023-01-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
e2-668-933/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00519-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Irmantas Šulcas, Alma Urbanavičienė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Jos projektai“
Kreditorius
AF Gruppen Norge AS finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės, „ENSO PROJECTS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-668-933/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00519-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ENSO PROJECTS“ ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jos projektai“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės AF Gruppen Norge AS finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ENSO PROJECTS“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB, BUAB) „ENSO PROJECTS“ iškelta bankroto byla. 2021 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris tikslintas vėlesnėmis nutartimis. Teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi klausimą dėl kreditorės AF Gruppen Norge AS 3 706 469 Eur sumos finansinio reikalavimo tvirtinimo išskyrė į atskirą bylą Nr. eB2-430-587/2022.

2. Kreditorė AF Gruppen Norge AS 2022 m. kovo 24 d. el. paštu teikė prašymą (dokumento reg. Nr. DOK-7950) tvirtinti jos patikslintą finansinį reikalavimą bei reikalavimą patvirtinančius dokumentus. Kreditorė nurodė, kad 209 186 Eur dalį jos finansinio reikalavimo – atsakovės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir atostoginius – kreditorei padengė Norvegijos valdžios institucijos. Kreditorė prašo patvirtinti patikslintą 1 869 352 Eur sumos finansinį reikalavimą.

Šalies argumentai

3. Kreditorė patikslintame prašyme nurodė, kad kreditorė su atsakove ir jos padaliniu Norvegijoje „Enso Norge NUF“ pasirašė statybos darbų sutartis projekte „Bispevika B6a“. Kreditorė buvo pagrindinė rangovė, atsakovė – subrangovė. Sutartys tarp bendrovių sudarytos vadovaujantis Norvegijos įstatymais ir Norvegijos standartais (NS) – NS8415. UAB „ENSO PROJECTS“ tapus nemokiai, įmonė nesugebėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, todėl kreditorė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti su atsakove sudarytas sutartis. Dėl savo įsipareigojimo užbaigti atsakovės nepadarytus darbus kreditorė patyrė didelių finansinių nuostolių, prašo atlyginti jos patirtas sąnaudas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino kreditorės AF Gruppen Norge AS 1 869 352 Eur finansinį reikalavimą BUAB ,,ENSO PROJECTS“ bankroto byloje.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „ENSO PROJECTS“ kreditorei AF Gruppen Norge AS pateikė komercinius pasiūlymus: 1) vėdinimo komercinio pasiūlymo suma 1 767 343 Eur; 2) santechnikos komercinio pasiūlymo suma 2 542 028 Eur; 3) FBK santechnikos pasiūlymo suma 800 427 Eur; 4) FBK vėdinimo komercinio pasiūlymo suma 381 505 Eur. Byloje yra pateiktos rangos sutartys, parengtos anglų kalba, pasirašytos tik rangovės AF Gruppen AS, tačiau atsakovė šių sutarčių savo atstovo parašu nepatvirtino. Nepaisant šios aplinkybės, atsakovė pripažįsta, jog dirbo AF Gruppen Norge AS projekte „Bispevika B6a“, darbai statybos objekte buvo vykdomi iki santykių su rangove nutraukimo. Civilinėje byloje pateiktas BUAB „ENSO PROJECTS“ buvusio vadovo J. V. bankroto administratorei pateiktas paaiškinimas leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių vis tik buvo pasiektas susitarimas dėl darbų apimties ir apmokėjimo už juos, atsakovė buvo įsipareigojusi įrengti vėdinimo ir santechnikos sistemas. Šalys pripažįsta aplinkybę, kad susitarimas dėl darbų atlikimo buvo nutrauktas, atsakovė sutartų darbų iki galo neatliko.

6. Teismas iš kreditorės paaiškinimų nustatė, kad 9 namų projekte „Bispevika B6a“ rangos darbų kaina iš viso sudarė 4 273 299 Eur: 1) medžiagos pagal sutartį vėdinimui – už 546 579 Eur ir 2) įrengimo darbai – už 1 205 764 Eur; 3) medžiagos pagal sutartį vamzdyno sistemai – už 1 119 784 Eur ir 4) įrengimo darbai – už 1 401 172 Eur. Kreditorė atsakovei apmokėjo sąskaitas už 2 810 881 Eur, taip pat pripažino atsakovės pretenzijas kreditorei už 165 513 Eur sumą, todėl pagal susitarimą likusi kreditorės atsakovei sumokėti suma sudarė iš viso 1 627 931 Eur. Kreditorės pretenzijos atsakovei iš viso sudaro 3 706 469 Eur sumą. Kreditorė pagal susitarimą likusią atsakovei nesumokėtą 1 627 931 Eur sumą įskaitė į savo pretenzijų atsakovei 3 706 469 Eur sumą, nurodė, kad kreditorės finansinio reikalavimo suma sudaro 2 078 538 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorei Norvegijos valdžios institucijos padengė 209 186 Eur finansinio reikalavimo dalį, susijusią su atsakovės darbuotojams su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išmokėjimu, kreditorė byloje reiškė galutinį 1 869 352 Eur sumos finansinį reikalavimą.

7. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad kreditorė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo negrindė naujai sudarytomis sutartimis ar kitais dokumentais, patvirtinančiais jos patirtas išlaidas dėl to, jog atsakovė iki galo neatliko sutartų darbų. Tačiau teismas pažymėjo, kad kreditorė pateikė paskaičiuotą kainos skirtumą dėl kiekvienos iš sutartų atlikti darbų pozicijos. Iš viso kreditorės paskaičiuotas likusių neatliktų darbų kainų skirtumas sudaro 1 869 352 Eur. Atsakovė neginčijo reikalingų užbaigti darbų apimties, jų kainų skirtumo. Atsakovei nenurodžius kreditorės teiginius paneigiančių aplinkybių ir nepateikus rašytinių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo netikėti kreditorės nurodytomis aplinkybėmis ir jos pateiktais skaičiavimais. Kreditorė finansinį reikalavimą grindžia jai priimtinais rašytiniais įrodymais, o kreditorės teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose pateikta informacija yra pakankama, jog būtų galima šiuos duomenis patikrinti atsakovės įmonės finansiniuose dokumentuose. Teismas sprendė, kad kreditorės teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtina kreditorės pateiktos suvestinės ir skaičiavimai, šalių pateikti įrodymai nėra prieštaringi ir nepaneigia priešingos šalies nurodytų aplinkybių.

8. Teismas nurodė, kad atsakovė iš esmės neginčija kreditorės nurodytos aplinkybės, jog tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytina Norvegijos teisė. Teismas neturėjo galimybės įvertinti kreditorės nurodyto taikytino teisinio reguliavimo, nes į bylą nebuvo pateiktas, kaip teigė kreditorė, Norvegijos standarto NS8415, reglamentuojančio subrangos darbus, susijusius su statybos darbų atlikimu, 39 paragrafo, reglamentuojančio pasekmes, kilusias subrangovui tapus nemokiam arba bankrutavus, vertimas į lietuvių kalbą.

9. Teismas nustatė, kad atsakovė rašytinės sutarties su kreditore dėl statybos rangos darbų atlikimo nepatvirtino savo atstovo parašu, tačiau šalys dėl konkrečių darbų atlikimo statybos objekte Norvegijos Karalystėje susitarė komercinių pasiūlymų pagrindu. Teismo vertinimu, į bylą pateiktos tik vienos šalies pasirašytos sutartys nėra pakankamos paneigti atsakovės nurodytos aplinkybės, jog darbai buvo atliekami komercinių pasiūlymų pagrindu, o ne tarp šalių pasirašytų sutarčių pagrindu. Neįrodžius, jog tarp šalių buvo pasirašytos rašytinės sutartys, išvada, jog šalys susitarė dėl visų sutarties sąlygų, kartu ir dėl ginčams taikytinos teisės taikymo, nėra galima. Teismas sprendė, kad šalių susitarimas dėl Norvegijos Karalystės teisės taikymo šalių tarpusavio santykiams nebuvo sudarytas, todėl sprendžiant kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumą taikė Lietuvos Respublikos teisę.

10. Teismo įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad dėl tarp šalių nutrūkusio susitarimo kreditorė turėjo imtis priemonių įvykdyti savo, kaip pagrindinės rangovės, įsipareigojimus užsakovams, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.258 straipsnio 5 dalyje. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, kad kreditorės 1 869 352 Eur sumos finansinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl tvirtintinas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

11. Atsakovė BUAB „ENSO PROJECTS“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti kreditorės AF Gruppen Norge AS prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

11.1. Sprendžiant dėl finansinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo būtent kreditorius turi pareigą visapusiškai pagrįsti prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą, priešingai nei nurodo teismas, ši pareiga negali būti perkeliama apeliantei.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Teismas, patvirtinęs kreditorės finansinį reikalavimą, remdamasis jos pačios sudarytais dokumentais (lentelėmis), kurie nėra pagrįsti tiesioginiais įrodymais, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad skaičiavimuose nurodytos išlaidos buvo patirtos.

11.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neginčijo reikalingų užbaigti darbų apimties, jų kainų skirtumo. Atsakovė nepripažįsta kreditorės reikalavimo ir prašo, kad kreditorė pateiktų pirminius reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Kreditorė nepateikė naujų sutarčių, kurių pagrindu buvo tęsiami darbai, medžiagų įsigijimą, atsiskaitymą už jas pagrindžiančių dokumentų, nėra aišku, kokiuose konkrečiai objektuose buvo naudojamos kreditorės įsigytos prekės. Taigi, nesant pateiktų pirminių dokumentų apeliantė objektyviai neturėjo galimybės paneigti kreditorės skaičiavimų.

11.4. Nepagrįsta teismo pozicija, kad teismas neturi pagrindo netikėti kreditorės nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais skaičiavimais, nes kreditorė nepateikė tiesioginių, skaičiavimus pagrindžiančių įrodymų, todėl kreditorės nurodytų aplinkybių nėra galimybės patikrinti. Pateikti skaičiavimai susiję ne su apeliantės vykdoma veikla, apeliantė neturi prieigos prie kreditorės finansinių duomenų. Pačios kreditorės sukurtų antrinių dokumentų nepakanka finansinio reikalavimo patvirtinimui.

12. Suinteresuotas asmuo (atsakovės kreditorė) UAB „Jos projektai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį ir ginčą išspręsti iš esmės – AF Gruppen Norge AS 1 869 352 Eur kreditorinį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Teismas turėjo pareigą spręsti ginčą iš esmės įvertindamas visus byloje esančius įrodymus, išsamiai pasisakydamas dėl tokių įrodymų pagrįstumo. Prašydama priteisti nuostolius kreditorė turėjo pareigą įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas (neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalą). Teismas, tik simboliškai pasisakydamas dėl byloje surinktų įrodymų, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

12.2. Teismas ne tik nevertino ir neanalizavo į bylą kreditorės pateiktų įrodymų visumos, tačiau nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei, reikalaudamas, kad atsakovė paneigtų kreditorės lenteles, kurios neparemtos įrodymais. Objektyviai nėra galimybės atsikirsti į faktinio pagrindimo neturinčius įrodymus.

12.3. Būtent kreditorė turėjo pareigą įrodyti nuostolių atsiradimo faktą, kad dėl sutarties nutraukimo patyrė nuostolius ir už darbus sumokėjo daugiau, nei būtų sumokėjusi atsakovei vykdant sutartį, pateikti tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika lemia, kad žala (nuostoliai) gali būti priteisiama tik visiškai įrodžius jų buvimą ir pagrindą, kitu atveju tai atitiktų ne kompensacinę, o baudinę funkciją.

12.4. Kasacinis teismas skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų įrodomąją reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Kreditorei nepasinaudojus pirmosios instancijos teismo pasiūlymu pateikti įrodymus dėl nuostolių atsiradimo pareikštas reikalavimas turėjo būti atmestas neįrodžius/nepagrindus nuotolių dydžio.

13. Kreditorė AF Gruppen Norge AS atsiliepime prašo atskiruosius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Teismas teisingai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes, kad BUAB „ENSO PROJECTS“ atliko statybos darbus AF Gruppen Norge AS projekte, buvo sutarta atliekamų vėdinimo ir santechnikos sistemų įrengimo darbų 9 namų projekte kaina – 4 273 299 Eur. Šiems darbams atlikti atsakovė pateikė kreditorei komercinius pasiūlymus, statybos darbų kainą sudarė medžiagos vėdinimui už 546 579 Eur, įrengimo darbai – už 1 205 764 Eur, medžiagos vamzdyno sistemai – už 1 119 784 Eur ir įrengimo darbai – už 1 401 172 Eur. Atsakovė darbus faktiškai vykdė, teikė sąskaitas kreditorei, kreditorė jas apmokėdavo. Darbus atsakovė vykdė iki kol kreditorė nutraukė santykius. Nutraukus statybos rangos sutartis ne visi jose numatyti darbai buvo atlikti, kreditorė turėjo imtis priemonių juos pabaigti, todėl patyrė papildomas išlaidas. Kainų skirtumą teismas paskaičiavo pagal kreditorės pateiktą suvestinę lentelę ir skaičiuotę. Kainų skirtumas pagal sutartis sudarė 2 078 538 Eur, kadangi Norvegijos valdžios institucijos padengė 209 186 Eur finansinio reikalavimo dalį, kreditorė byloje reiškė 1 869 352 Eur reikalavimą. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo, nepateikė duomenų, kad kainų skirtumo dydis kitoks, nei teismui pateiktas suvestinis paskaičiavimas.

13.2. Kreditorė savo reikalavimą pagrindė leistinais ir pakankamais įrodymais: teismui pateikti komerciniai pasiūlymai, atsakovės ir jos buvusio vadovo rašytiniai paaiškinimai, kuriais pripažįstamos aplinkybės dėl susitarimų su kreditore, AF Gruppen Norge AS suvestinė ataskaita dėl kiekvieno iš susitarimų kainų skirtumo. Atsakovė neginčijo, kad sutartys buvo nutrauktos. Todėl laikytina, kad kreditorė savo reikalavimą pagrindė, kitų duomenų, kad pareikštas reikalavimas būtų kitokio dydžio ar netikslus, ar jo nebūtų, į bylą nėra pateikta. Teismas kreditorės reikalavimą patvirtino ne todėl, kad ji yra užsienyje registruotas juridinis asmuo. Teismas nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, vadovavosi objektyviai surinktais įrodymais. Apeliantės (atsakovės) pozicija vertintina kaip deklaratyvi ir formali.

13.3. Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Pirmosios instancijos teismui kreditorės pateiktų skaičiavimų pakako, nes kitokių duomenų apeliantė į bylą neteikė. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija. Kreditorės pateiktų įrodymų nėra pagrindo vertinti kaip neobjektyvių, nepatikimų ar nepakankamų. Atsakovė formaliai ir deklaratyviai nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir apeliaciniame procese. Atsakovei neginčijant sutarčių kainų skirtumo, o tik formaliai pageidaujant įrodinėti tai, dėl ko nevyksta ginčas, tokių atsakovės prašymų tenkinimas neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Priešingai, nei teigia atsakovė, aplinkybės, susijusios su skolos dydžiu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl, ginčijant aplinkybę, kad teismas neturėjo pagrindo tikėti kreditorės pateiktais skaičiavimais, apeliantė turėjo pateikti įrodymus, dėl kurių teismas turėjo jais suabejoti.

13.4. Dėl UAB „Jos projektai“ atskirojo skundo nurodė, jog teismas pats sprendžia dėl įrodymų pakankamumo. Byloje esant kreditorės pateiktiems įrodymams teismas padarė pagrįstą išvadą patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą. Atsakovė neginčijo ir pripažino, kad tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos santykiai, kad sutartys dėl statybos rangos buvo faktiškai vykdomos bei, kad atsakovei tapus nemokiai, negalint atsiskaityti su mokesčių administratoriumi bei darbuotojais, tarp šalių sudarytos sutartys buvo nutrauktos. Sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovės veiksmų ir nemokumo, negalėjimo vykdyti įsipareigojimų. Teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad sutartys nebuvo pilnai įvykdytos ir joms įvykdyti reikėjo samdyti kitus subrangovus. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje esančių suvestinių ir skaičiavimų duomenys yra teisingi ir laikė, kad kainų skirtumas sudarė 1 869 352 Eur. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo motyvai, kad teismas neanalizavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, yra nepagrįsti.

13.5. Apeliantės nurodytoje byloje kasacinis teismas, nagrinėdamas suvestinius ir apibendrintus duomenis, laikė, jog šie suvestiniai duomenys pagrindė ieškovės poziciją dėl turto praradimo, o atsakovas neteikė ieškovės įrodymus galinčių paneigti dokumentų. Tokiu būdu kasacinis teismas išaiškino, kad suvestinių duomenų, nesant kitokių abejoti verčiančių aplinkybių bei kitai proceso šaliai neįrodinėjant kitokių aplinkybių, neteikiant įrodymų, pakanka faktui dėl žalos dydžio nustatyti bei tokie įrodymai atitinka pakankamumo taisyklę.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas ribas.

15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kreditorės AF Gruppen Norge AS prašymą, patvirtino jos 1 869 352 Eur finansinį reikalavimą nusprendęs, kad kreditorė patyrė tokio dydžio nuostolius, turėjusi pabaigti dėl nutrauktų statybos rangos sutarčių atsakovės neužbaigtus darbus. Apeliantės (atsakovė ir kita jos kreditorė) nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimu, teigia, jog kreditorė neįrodė patirtų nuostolių bei jų dydžio. Teisėjų kolegija, pritardama apeliančių argumentams, kurie iš esmės yra tokie patys, dėl abiejų atskirųjų skundų pasisako bendrai.

16. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje spręstinų klausimų. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

18. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. ieškovas privalo įrodyti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; 2017 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017). CK 6.258 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

20. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad šalis siejo statybos subrangos teisiniai santykiai, atsakovė pripažino, jog atliko darbus kreditorės vykdytame projekte „Bispevika B6a“. Byloje buvo pateiktos rangos sutartys, tačiau jos parengtos anglų kalba ir pasirašytos tik rangovės AF Gruppen AS, atsakovė šių sutarčių savo atstovo parašu nepatvirtino. Be to, kreditorė teismo įpareigojimo dėl procesinių dokumentų vertimo į valstybinę kalbą neįvykdė, todėl įrodymai, neatitinkantys CPK numatytų įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų, teismo nevertinami. Atsakovė kreditorei AF Gruppen Norge AS teikė komercinius pasiūlymus (dokumento reg. Nr. DOK-8792 13 priedas. Vadovo pateikti komerciniai pasiūlymai su vertimais į lietuvių kalbą): 1) vėdinimo komercinio pasiūlymo suma 1 767 343 Eur; 2) santechnikos komercinio pasiūlymo suma 2 542 028 Eur; 3) FBK santechnikos pasiūlymo suma 800 427 Eur; 4) FBK vėdinimo komercinio pasiūlymo suma 381 505 Eur. Civilinėje byloje taip pat teiktas BUAB „ENSO PROJECTS“ buvusio vadovo J. V. bankroto administratorei pateiktas paaiškinimas, kuris patvirtina, jog tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl darbų apimties ir apmokėjimo už juos, atsakovė buvo įsipareigojusi įrengti vėdinimo ir santechnikos sistemas. Šalys pripažino aplinkybę, kad susitarimas dėl darbų atlikimo buvo nutrauktas, atsakovė sutartų darbų iki galo neatliko.

21. Esant nurodytam reglamentavimui, aptartam kasacinio teismo išaiškinimui ir nesant ginčo dėl buvusių sutartinių santykių ir jų nutraukimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditorė turi procesinę teisę į patirtų nuostolių atlyginimą, tačiau tokia teisė turi būti įrodyta. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).

22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktą).

23. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

24. Šiuo atveju nuostolių atlyginimo reikalauja kreditorė AF Gruppen Norge AS, todėl jai ir kilo pareiga įrodyti patirtus nuostolius, t. y. pateikti tokius nuostolius galinčius patvirtinti įrodymus. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, kreditorė nemokumo administratorei pateikė prašymą dėl jos finansinio reikalavimo tvirtinimo, vėliau prašymą patikslino. Prašymą kreditorė grindė anglų kalba sudarytomis sutartimis dėl darbų projekte pavadinimu „Bispevika B6a“ (dokumento reg. Nr. DOK-8792 9 priedas. Sutartis – santechnika 2; 10 priedas. Sutartis – ventiliacija 2 Ventilation; 11 priedas. Sutartis – ventiliacija; 12 priedas. Sutartis - santechnika), pateikė 4 sutartis; atsakovės sudarytais komerciniais pasiūlymais (dokumento reg. Nr. DOK-8792 13 priedas. Vadovo pateikti komerciniai pasiūlymai su vertimais į lietuvių kalbą), pateikė 4 pasiūlymus; pačios kreditorės sudarytais dokumentais: įvairaus pobūdžio suvestinėmis (dokumento reg. Nr. DOK-8792 6 priedas. 2021-02-15 finansinis reikalavimas) (pvz., finansinis balansas, papildomi darbai vietoje, kreditorės pretenzijos įmonei, įvairios sąskaitos faktūros ir pan., sąskaitų suvestinės lentelės (dokumento reg. Nr. DOK-8792 6 priedas. 2021-02-15 finansinis reikalavimas; 4 priedas. 2021-02-12 kreditorinis reikalavimas)); susirašinėjimo el. paštu ir pranešimų įmonei anglų kalba kopijomis, keli laiškai ir pranešimai yra išversti į lietuvių kalbą (dokumento reg. Nr. DOK-8792 5 priedas. 2021-02-12 kreditorinio reikalavimo priedų dalis); kreditorės anglų ar norvegų kalbomis išrašytomis sąskaitomis faktūromis, darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, pateiktais norvegų kalba (dokumento reg. Nr. DOK-8792 1 priedas. 2021-01-22 atsiųstos sąskaitos 1; 2 priedas. 2021-01-22 atsiųstos sąskaitos 2).

25. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi: klausimą dėl ginčytino kreditorės AF Gruppen Norge AS 3 706 469 Eur sumos finansinio reikalavimo tvirtinimo išskyrė į atskirą bylą, suformuojant ją iš nutarties iškelti bankroto bylą, administratorės prieštaravimų dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo ir jo priedų (dokumento reg. Nr. DOK-8792), šios teismo nutarties kopijų; įpareigojo nemokumo administratorę per 10 dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimo į kreditorės Gruppen Norge AS finansinį reikalavimą vertimą į anglų kalbą; išsiuntė kreditorei Gruppen Norge AS šios nutarties ir administratorės prieštaravimų dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo kopijas; įpareigojo kreditorę Gruppen Norge AS per 20 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į administratorės prieštaravimus dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir ginčo išsprendimui reikšmingus susistemintus įrodymus, Norvegijos teisės normų, reglamentuojančių kreditorės ir atsakovės sudarytų sutarčių galiojimą, kreditorės pareigos sumokėti subrangovo darbuotojams darbo užmokestį, oficialų aiškinimą bei šių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.

26. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi kreditorei AF Gruppen Norge AS pasiūlė iki 2022 m. balandžio 15 d. pateikti teismui: 1) patikslintą prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą, nuosekliai nurodant atsakovės prievolių kreditorei atsiradimo ir pasibaigimo pagrindą, jų pažeidimo faktą, momentą ir turinį, finansinį reikalavimą patvirtinančius rašytinius įrodymus; 2) ginčo teisiniams santykiams ir sandoriams taikytiną Norvegijos teisės aiškinimą lietuvių kalba, jeigu juo grindžiamas kreditorės finansinis reikalavimas. Teismas kreditorei AF Gruppen Norge AS išaiškino, kad nepateikus patikslinto finansinio reikalavimo, byla bus nagrinėjama pagal pateiktus dokumentus, taip pat kad į civilinę bylą teikiami dokumentai turi būti išversti į valstybinę lietuvių kalbą.

27. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, jog kreditorei AF Gruppen Norge AS pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, jog kreditorė turi pareigą pateikti įrodymus, kreditorei buvo pasiūlyta juos pateikti, taip pat pateikti dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, kad jie atitiktų įrodymų leistinumo reikalavimus. Kreditorė nurodytų teismo įpareigojimų nevykdė, dokumentų netikslino, pateiktų dokumentų vertimų į lietuvių kalbą neteikė. Savo finansinį reikalavimą kreditorė iš esmės grindė savo sudarytais suvestiniais dokumentais – lentelėmis, kuriose nurodomos įvairios sumos už darbų atlikimą vietoje ir t. t., kitomis lentelėmis, kurios surašytos anglų arba norvegų kalbomis, sąskaitų lentelėmis.

28. Papildomai pažymėtina, jog sprendžiant dėl pakeičiančios sutarties sudarymo ir atitinkamai dėl nuostolių atlyginimo pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį, kasacinio teismo yra išaiškinta, jog bet kuriuo atveju pakeičiančios sutarties sudarymo galimybė ir teisės į nuostolių, atsiradusių dėl šios sutarties sudarymo, atlyginimą apimtis pirmiausia priklauso nuo pradinės (nutrauktos) sutarties įvykdymo apimties. Pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies. Vadinasi, sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia (liet. be kita ko), išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų. Šis kreditoriaus – nukentėjusios sutarties šalies – teisių gynimo būdas yra taikomas kainų tarp pirminės ir pakeičiančios sutarčių skirtumui padengti (atlyginti). Todėl turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja kainų pagal sutartis skirtumas, jeigu taip, ar kainų skirtumas gali būti laikomas protingu, ar, apskaičiuojant nuostolius, neįskaičiuotos darbų, kurie nebuvo nustatyti atlikti pirminėje sutartyje, kainos, ar pakeičiančios sutartys sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodydamas, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad dėl tarp šalių nutrūkusio susitarimo kreditorė turėjo imtis priemonių vykdyti savo įsipareigojimus užsakovams, nesiaiškino, ar kreditorė, apskaičiuodama nuostolius (kaip pirmosios instancijos teismas nurodė – pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį), neįskaičiavo papildomų darbų, medžiagų kainų, taip pat nesiaiškino, kas lėmė kainų skirtumą, kokia apimtimi buvo įvykdyti pirminiai susitarimai ir kt.

30. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Taigi, kreditorei pateikus tik apibendrintus, suvestinius duomenis ir nepatvirtinus jų pirminiais faktų šaltiniais, juolab, kad pirminių įrodymų nebuvimo klausimą byloje kėlė ir atsakovė, teigusi, kad finansinis reikalavimas grindžiamas antriniais dokumentais ir nepateikta pirminių dokumentų, kurių pagrindu atsakovei kreditorė išrašė sąskaitas, darytina išvada, kad kreditorės nuostolių dydis nėra tinkamai pagrįstas.

31. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad kreditorė objektyviai negalėjo įrodyti patirtų nuostolių dydžio ar toks įrodinėjimas buvo maksimaliai apsunkintas. Todėl pateiktas suvestines lenteles pripažinus nepakankamu įrodymu patirtiems nuostoliams pagrįsti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas kreditorės finansinį reikalavimą patvirtino nesant tam objektyvių įrodymų.

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikęs įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas bei nukrypęs nuo šiuo klausimu suformuotos praktikos, patvirtindamas tinkamai nepagrįstą finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės AF Gruppen Norge AS prašymas patvirtinti jos 1 869 352 Eur dydžio finansinį reikalavimą atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Atskiruosius skundus patenkinus apeliantei UAB „Jos projektai“ grąžinamas jos už atskirąjį skundą sumokėtas 45 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės AF Gruppen Norge AS prašymą dėl 1 869 352 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ENSO PROJECTS“ bankroto byloje atmesti.

Grąžinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Jos projektai“, juridinio asmens kodas 304446615, 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą 2022 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 79.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėIrmantas ŠulcasAlma Urbanavičienė