Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės F. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei F. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, ir atsakovės F. A. priešieškinį ieškovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

15. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, įrodantį, kad dėl ieškovui nuo 2007 m. rugpjūčio 8 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/8 dalis žemės sklypo ir ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, įrodantį, kad ieškovas 2020 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

17. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

19. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

20. Nors nagrinėjamu atveju apeliantė turėjo galimybę pateikti šiuos naujus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas juos būtų atsisakęs priimti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantės pateikti kartu su apeliaciniu skundu nauji įrodymai apie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir dovanojimo sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą, yra žinomi ieškovui, be to šie įrodymai yra reikšmingi sprendžiant dėl skundo pagrįstumo, atsižvelgusi į tai, kad šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai ir visapusiškai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, o teismas tokio pobūdžio byloje turi pareigą būti aktyvus ir iniciatyvus dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo (CPK 376 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės kartus su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo A. A. ir atsakovės F. A. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų neturi. Nuo 2013 m. lapkričio mėn. šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda.

22. Santuokos metu A. A. ir F. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6 651 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančius baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus ir apstatymo daiktus. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijos gavėjo pažymėjimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad ieškovas A. A. yra pensininkas, gauna 551,88 Eur senatvės pensiją. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad atsakovė F. A. gauna 289,02 Eur senatvės pensiją. Iš UAB „Verslavita“ 2022 m. rugsėjo 23 d. konsultacinio pobūdžio išvados dėl objekto kainos nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiti inžinerinių statinių - šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje 2022 m. rugsėjo 23 d. galėtų būti nuo 60 000,00 Eur iki 67 000,00 Eur.

23. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, ieškovui nuo 2007 m. rugpjūčio 8 d. asmeninės nuosavybės tiese priklauso 3/8 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastatas - sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato - viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato - tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato - daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato - malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (šulinys, takas, tvoros-2), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančių pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo natūra

24. Apeliantė skunde nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas sutuoktiniams padalino po ½ dalį nekilnojamojo turto – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nes name yra tik vienas tualetas, viena vonia, viena virtuvė, vienas įėjimas į namą, o dėl šalių konfliktiškų santykių apeliantė negalėtų naudotis šiomis bendromis patalpomis, be to apeliantė neturi lėšų, kad galėti įsirengti atskiras minėtas patalpas.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

26. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

27. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023, 32 punktas).

28. Tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą). Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023, 33 punktas). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).

29. Nagrinėjamoje byloje buvusių sutuoktinių pageidavimai dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo, ir su juo susijusio kilnojamojo turto, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo skiriasi. Apeliantė prašė nurodytą turtą priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o jai priteisti piniginę kompensaciją. Ieškovas pageidavo, kad minėtas turtas būtų sutuoktiniams padalintas natūra, argumentuodamas tuo, kad jo finansinė padėtis yra nepakankamai gera, kad galėtų sumokėti kompensaciją atsakovei tuo atveju, jei teismas priteistų ginčo turtą jam asmeninės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto padalijimo natūra principo ir konstatavęs, kad ieškovas gauna senatvės pensiją, neturi kito asmeninio turto, padarė išvadą, kad tikėtina, jog ieškovas neturėtų galimybės sumokėti atsakovei didelę kompensaciją, jei jam būtų priteista atsakovei tenkanti šio turto dalis.

30. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, kad ji prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir nepagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei pabrėžia konfliktiškus šalių santykius dėl kurių šalys negalėtų bendrai naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu.

31. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, konfliktiški buvusių sutuoktinių santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023, 38 punktas). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

32. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl turto padalijimo natūra atsižvelgė į sutuoktinių amžių, į jų galimybę išmokėti piniginę kompensaciją, jei būtų nukrypta nuo turto padalijimo natūra principo, į tai, kad abu sutuoktiniai gauna senatvės pensiją. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo natūra, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis vertino, kad ieškovas neturi asmeninio turto. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės 2023 m. vasario 21 d. išrašo matyti, kad ieškovui nuo 2007 m. rugpjūčio 8 d. asmeninės nuosavybės tiese priklauso 3/8 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 287,25 Eur, ir ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 963,50 Eur, ½ dalis pastato - sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 140 Eur, ½ dalis pastato - viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė 110,50 Eur, ½ dalis pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 76 Eur, ½ dalis pastato - tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 156 Eur, ½ dalis pastato - daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė 225,50 Eur, ½ dalis pastato - malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė 53 Eur, ½ dalis pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 46 Eur, ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (šulinys, takas, tvoros-2), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 31,50 Eur, priklausančių pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nors bendra šio turto priklausančio ieškovui asmeninės nuosavybės teise vidutinė rinkos vertė – 2 089,25 Eur, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu ieškovo turtimo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto vertė yra pakankamai maža lyginant su potencialios turtinės prievolės (kompensacijos kitam sutuoktiniui) dydžiu (31 500 Eur), be to šis nekilnojamasis turtas ieškovui priklauso dalinės nuosavybės teise, todėl tikėtinai, šio nekilnojamo turto pardavimas būtų apsunkintas ir gali pakankamai ilgai užtrukti, o jį pardavę ieškovas galėtų padengti tik labai nedidėlę potencialios turtinė prievolės dalį.

33. Nors apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl 2020 m. spalio 15 d. dovanojimo sandorio, kuriuo ieškovas perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstumo, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šio sandorio neginčijo, o jei ši aplinkybė apeliantei tapo žinoma rengiant apeliacinį skundą, byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų pateikusi teismui ieškinį dėl šio sandorio nuginčijimo, todėl teisėjų kolegija laiko šį dovanojimo sandorį teisėtu. Pažymėtina, kad ieškovas dovanojimo sandoriu perleisdamas jam priklausiusį žemės sklypą, savo turtinės padėties nepagerino, be to turtą perleido prieš daugiau nei pusantrų metų iki kreipiantis į teismas dėl santuokos nutraukimo, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad šis dovanojimo sandoris yra reikšmingas sprendžiant dėl ieškovo galimybės sumokėti kompensaciją už potencialiai jam atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį. Taip pat pažymėtina, kad ieškovui neturint galimybės sumokėti apeliantei potencialios kompensacijos, apeliantė realiai negautų nei kompensacijos sumos, nei turėtų galimybę įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, nes kaip pati teigia procesiniuose dokumentuose, jos pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija.

34. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė neparašė, kad ieškovas pateiktų sąskaitų, turimų kreditų įstaigose, duomenis, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliantę byloje nuo pat pradžių atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, ir tik teismui priėmus iš dalies nepalankų apeliantei sprendimą, šis klausimas buvo iškeltas apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neišsireikalavęs iš ieškovo šių duomenų ir jų neištyręs, netinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį, juo labiau, kad pati apeliantė duomenų iš savo sąskaitų turimų kreditų įstaigose taip pat byloje nėra pateikusi.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl turto padalijimo natūra, atsižvelgė į šios nutarties 28 punkte minimoje teismų praktikoje nurodytus kriterijus, atsižvelgė į gyvenamojo namo (bendras plotas 249,06 kv. m) ir žemės sklypo (bendras plotas 0.0907 ha) dydį, šio turto naudojimą (name gyveno atsakovas), buvusių sutuoktinių konfliktiškus santykius, tyrė ieškovo galimybę išmokėti piniginę kompensaciją. Pažymėtina, kad apeliantės galimai ateityje patiriami nepatogumai dėl naudojimosi jai priteista gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalimi yra nulemti turto sukurto šeimos poreikių tenkinimui individualių savybių, todėl tiek apeliantei, tiek ieškovui tenka prisiimti naudojimosi padalintu nekilnojamuoju turtu nepatogumų naštą, t. y. turto pritaikymo naudoti pagal individualius buvusių sutuoktinių poreikius po santuokos nutraukimo.

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog minėtas nekilnojamasis turtas yra 63 000 Eur vertės (apeliantė turto vertės neginčija), todėl priteisus jį natūra vienam sutuoktiniui (ieškovui), jam taip pat tektų 31 500 Eur dydžio turtinė prievolė, kuri, atsižvelgiant į ieškovo gaunamas pajamas ir jam tenkančias išlaikymo prievoles, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip neproporcingai didelė ir paneigianti galimybę taikyti sutuoktinių turto padalijimo natūra išimtį, todėl šioje dalyje nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

37. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nė viena iš šalių neprašė teismo, jei būtų gyvenamasis namas ir žemės sklypas padalintas natūra nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo pareigą spręsti klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė įsiteisėjus ginčijam teismo sprendimui, šalims gera valia nesutarus dėl naudojimosi padalintu nekilnojamuoju turtu, turės teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo.

Dėl kilnojamojo turto – baldų, buitinės technikos ir kitų namų apyvokos daiktų padalinimo

38. Apeliantė skundžia teismo sprendimo dalį, kuria buvo padalinti kilnojamieji daiktai, esantys gyvenamajame name, nenustačius šio turto sudėties, nors apeliantė neginčija šių daiktų vertės.

39. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą, sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

40. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas padalinti gyvenamajame name esantį kilnojamąjį turtą, nenurodė, kokį konkrečiai turtą priteisia ieškovui, kokį atsakovei, todėl nėra aišku koks konkrečiai gyvenamajame name esantis kilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo tampa ieškovo bei atsakovės asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodydamas kokį konkretų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe įgytą kilnojamąjį turtą, esantį gyvenamajame name, po ½ dalį priteisė sutuoktiniams, ir tinkamai nepagrindė tokių savo išvadų, šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Byloje nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės šalių turto padalijimo klausimui išspręsti, kurias reikia iš naujo nustatyti. Dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio bylos dalis turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, išreikalaujant naujus įrodymus bei įvertinant papildomus paaiškinimus.

42. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nepasiūlė šalims nurodyti gyvenamajame name esantį konkretų dalintiną bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį kilnojamąjį turtą, todėl teismas negalėjo tinkamai nustatyti realaus dalintino turto, o nesant nustatytam konkrečiam dalintinam turtui, šioje dalyje sprendimas negalėtų būtų realiai įgyvendinamas.

43. Kadangi šį dalintiną kilnojamąjį turtą negalima objektyviai nustatyti pagal kitus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas konstatuoti šioje dalyje bylos esmės neatskleidimą kaip pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl gyvenamajame name, esančio bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio kilnojamojo turto padalijimo ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme šioje dalyje turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais.

Dėl kompensacijos dydžio

44. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteista iš jos ieškovui kompensacijos suma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovui savos gamybos priekabą, kurios vertė 100,00 Eur, o atsakovei – garažą, kurio vertė 2 390,00 Eur, nepagrįstai sprendė, jog atsakovei atiteko didesnė turto dalis už 2 290,00 Eur, kadangi šalims priklausė po 1/2 dalį šio turto ir vienos dalies vertė yra 1 245,00 Eur ((2 390,00+100,00):2). Apeliantei natūra priteisus 2 390,00 Eur vertės garažą, ji turėtų sumokėti ieškovui kompensaciją už priteistą didesnę turto dalį, atitinkančią apeliantei priteistos ieškovui priklausiusios turto dalies vertę, t. y. 1 145,00 Eur kompensaciją.

45. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą dalyje dėl gyvenamajame name, esančio bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio kilnojamojo turto padalijimo, gali keistis šio dalintino turto dalys ar jo vertė, todėl klausimas dėl kompensacijos pritesimo iš naujo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Dėl procesinės baigties

46. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

47. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės tiksliai nustatyti, gyvenamajame name, esančio bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio konkretaus ir realiai egzistuojančio kilnojamojo turto ir teisingai išspręsti dėl šio turto padalijimo.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės, be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

49. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės bei neteisingai išsprendė klausimą dalyje dėl gyvenamajame name, esančio bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio konkretaus kilnojamojo turto padalijimo, bei neteisingai sprendė dėl kompensacijos dydžio priteisimo ieškovui už atsakovei priteistą didesnę dalį nekilnojamojo turto bei įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių, bei vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti aukščiau nurodytą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šią dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Taip pat kaip naikinama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla dalyje perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 3 d. sprendimo dalį dėl gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio kilnojamojo turto padalijimo, bei dėl kompensacijos dydžio priteisimo ieškovui už atsakovei priteistą didesnę dalį nekilnojamojo turto panaikinti ir šiose dalyse bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą skundžiamo teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.