Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. LK-N-288 netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių 1-ame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. B. nuteistas Jungtinės Karalystės Truro karūnos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu dėl pasikėsinimo apvogti, kas prieštarauja 1977 m. Baudžiamojo teisės akto 1 skyriaus 1 punktui, ir dėl šaunamojo ginklo imitacijos panaudojimo, siekiant įbauginti, kas prieštarauja 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 16A skyriui - galutinė bausmė 16 metų laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažintas Jungtinės Karalystės Truro karūnos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis, suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi, ir paskirta galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2028 m. sausio 15 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2025 m. balandžio 9 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-288 netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis ir elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teistas penktą kartą, trečia laisvės atėmimo bausmė. Būdingas nusikaltimų modelis, visi nuteistojo nusikaltimai įvykdyti dėl finansinės naudos. Šiuo metu dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta tačiau siekia ją sumenkinti ir pateisinti. Nusikaltimą įvykdė organizuotoje grupėje, nors tai kategoriškai neigia. Nuteistąjį ilgą laiką finansiškai rėmė artimieji ir draugai, nuteistasis teigė, jog jam pakanka pajamų iš artimųjų, tačiau pradėjo dirbti už įstaigos ribų nuo 2024 m. lapkritį. Įkalinimo vietoje įgijo specialybę. Įkalinimo vietoje deklaravo individualią veiklą, tačiau veikla kelianti abejonių dėl jos realaus vykdymo, kadangi nėra duomenų nei apie rezultatus nei apie gaunamą naudą. Darbinė veikla nėra tik pajamų šaltinis, o resocializacijos proceso dalis. Taigi tai parodo ribotą asmens motyvaciją dalyvauti resocializacijos procese. Vien šis faktas neleistų teigti, kad yra vykdoma akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikas. Turės gyvenamąją vietą laisvėje. Skolų neturi. Pripažino, jog dalis iš jo draugų veda asocialų gyvenimo būdą, o tam tikrais laikotarpiais jų įtakojamas taip elgėsi ir jis pats, tačiau nemano, kad reikėtų atsiriboti nuo bendravimo su jais. Įkalinimo metu asmeniui yra svarbi kitų nuteistųjų nuomonė apie jį. Stengiasi toleruoti įvairaus požiūrio, amžiaus asmenis, nesilaikyti subkultūros, tačiau iš dalies pritaria jai tikėtina dėl asmeninio komforto bausmės atlikimo metu. Pastangos keisti gyvenimo būdą kelia abejonių, kadangi ir toliau nuteistasis nemano, kad reikėtų atsiriboti nuo bendravimo su draugais, kurie veda asocialų gyvenimo būdą ir kurių įtakai nuteistasis gana greitais pasiduodavo. Komisija atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes padarė išvadą, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 9 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-288 netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei asmens byla, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. LK-N-288 netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu nustatytos įstaigoje tvarkos nepažeidęs, nebaustas, aštuonis kartus paskatintas už tinkamą elgesį, aktyvų dalyvavimą programose. Jo atžvilgiu taikomą priežiūrą vertina teigiamai, laikosi nustatytų taisyklių, yra linkęs bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią vyksta ir trumpalaikių išvykų metu, dirba, skolų neturi, socialinius ryšius su artimaisiais (žmona, sūnumi) palaiko, yra lankomas pasimatymų metu, vyksta į trumpalaikes išvykas aplankyti artimųjų. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pakartotinai įvertinus nuteistojo elgesį pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir ji per visą bausmės atlikimo laiką nepakito – išliko vidutinė, taip pat nuteistojo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai (statiniai ir dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali ir privalo mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; ankstesnis kriminalinių nuostatų palaikymas; anksčiau išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus ne tik Lietuvoje, bet užsienyje, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis yra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, nuteistas penktą kartą, atlieka trečią realią laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu nuteistas Jungtinėje Karalystėje už pasikėsinimą apiplėšti panaudojant imitacinį šaunamąjį ginklą su bendrininkais siekiant užvaldyti itin didelės vertės svetimą turtą. Dėl visų nusikaltimų vienodo finansinio motyvo priskiriame nusikaltimą nuteistojo nusikaltimo modeliui.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. B. dažniausiai nusikalsdavo veikdamas vienas, tačiau plėšimai įvykdyti organizuotoje grupėje. Organizuotus plėšimus kategoriškai neigia, nurodo buvęs apgautas ir galimai neteisingai nuteistas. Priduria jog „taip išeidavo“. Kalbėdamas apie laisvalaikio praleidimo būdus neišskiria jokių mėgstamų užsiėmimų, tačiau pripažįsta, jog laisvą laiką leisdavo su draugais. Įvertinimo metu nurodo, jog dažniausiai nusikalsdavo spontaniškai, neapgalvojęs pasekmių. Nuteistasis buvo lengvai paveikiamas, „prišnekamas“, gana greit pasiduodavęs kitų įtakai. Pripažįsta, jog dalis iš jo draugų veda asocialų gyvenimo būdą, o tam tikrais laikotarpiais jų įtakojamas taip elgėsi ir jis pats, tačiau nemano, kad reikėtų atsiriboti nuo bendravimo su jais. Įkalinimo metu asmeniui yra svarbi kitų nuteistųjų nuomonė apie jį. A. B. nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai. Pokalbio metu nurodo, kad reikėtų susitvarkyti gyvenimą („atsėdėt ir gyvent toliau“). Kalbėdamas apie įvykdytą nusikalstamą veiką šiuo metu kaltę pripažįsta iš dalies. Taip pat teigia, jog negavo iš šios veiklos jokios finansinės naudos. Teigia, kad turėjo tai įvertinti. Kaip teigia nuteistasis visi nusikaltimai buvo planuojami, ne spontaniški - turėjo žmonių ratą su kuriais galėjo „kažką sugalvoti“. Nuteistojo nusikaltimų istorijoje nėra smurtinio elgesio epizodų. Kaip tik save apibūdina kaip ramų, vengiantį konfliktų asmenį. Nuteistasis pripažįsta, jog nusikalsdavo nes norėdavo daugiau pajamų šeimai aprūpinti. Neigia, kad išėjęs į laisvę ateityje pakartos kokio nors pobūdžio nusikaltimą – „turiu šeimą“ priduria, tačiau šeimą asmuo turėjo ir tuomet, kai vykdė nusikaltimus. Nors nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau būdamas laisvėje negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į jas. Vertinimo metu stebima, jog nuteistasis yra linkęs neutralizuoti nusikaltimo pasekmes, projektuoti kaltę aplinkai, situacijoms.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad tiek dabartinė nusikalstama veika, tiek ankstesnės nusikalstamos veikos buvo vykdytos siekiant materialinės naudos neteisėtais būdais, dėl ko galima kelti prielaidą, jog asmuo stokojo lėšų valdymo kompetencijos, ką pripažino ir A. B. vertinimo metu teigdamas, kad nusikalto, nes norėjo daugiau pinigų šeimai aprūpinti. Apibendrinant, galima teigti, jog asmuo iki laisvės atėmimo galimai susidūrė su finansinio stabilumo trūkumu ir lėšų valdymo kompetencijos stoka. Tiek dabartinė nusikalstama veika, tiek ankstesnės nusikalstamos veikos buvo vykdytos siekiant materialinės naudos neteisėtais būdais, dėl ko galima manyti, kad finansinis veiksnys gali didinti nusikalstamo elgesio raiškos tendencijas. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. B. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog siekiant lygtinio paleidimo yra svarbu, ne atliktos bausmės dalis, o siekis savęs pakeitimo, integracijos į visuomenę, požiūrio į įstatymus pakeitimo, noro būti visuomenės dalimi ir gyventi pagal visuomenėje priimtinas taisykles, bei įstatymus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. LK-N-288 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. LK-N-288 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.