Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. nuteistas (duomenys neskelbtini) teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu dėl pasikėsinimo apvogti, kas prieštarauja 1977 m. Baudžiamojo teisės akto 1 skyriaus 1 punktui ir dėl šaunamojo ginklo imitacijos panaudojimo siekiant įbauginti, kas prieštarauja 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 16A skyriui ir skirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažintas (duomenys neskelbtini) teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis, suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia 2018 m. sausio 15 d., pabaiga 2028 m. sausio 15 d. Neatlikta bausmės dalis 3 metai 10 mėnesių 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. kovo 1 d.)

3. Anksčiau teistas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

9. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą medžiagą bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo A. B. daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama ir nėra pagrindo manyti, kad pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, ar kaip teigiama skunde šablonišku.

10. Sutiktina, kad A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (atlikęs daugiau nei šešis metus iš paskirtųjų 10 metų laisvės atėmimo), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skunde, nekelia, kadangi A. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, patvirtinta galimybė įsidarbinti laisvėje, turi gyvenamąją vietą, šeimą, drausmine tvarka nebaustas, 5 kartus skatintas. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje stengėsi užsiimti prasminga veikla. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, nuteistojo padėtis atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamą dinamiką (nustatyta mažėjanti vidutinė rizika), yra palengvinta pakankamai. Nuteistasis 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu perkeltas bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Skunde nurodo, kad dirba laisvėje, savaitgaliais grįžta namo. Pagrindo šiuo metu nuteistojo padėtį dar labiau lengvinti taikant lygtinį paleidimą nėra.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš teismui pateiktos Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad A. B. nuteistas (duomenys neskelbtini) ir bausmę atlieka už pasikėsinimą apiplėšti panaudojant imitacinį šaunamąjį ginklą su bendrininkais siekiant užvaldyti itin didelės vertės svetimą turtą. Paskirta bausmė 16 metų laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi pripažintas (duomenys neskelbtini) nuosprendis ir suderintas su BK 22 straipsnio1 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi, nustatyta galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo. Anksčiau jis teistas keturis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, ir ankstesni jo teistumai negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas ir pakartotinis nusikalstamas elgesys atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Savo kaltę A. B. siekia sumenkinti ir pateisinti. Tuo tarpu kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Kaip matyti, ankstesnės laisvės atėmimo bausmės nedarė ilgalaikio teigiamo poveikio nuteistajam, jis ir vėl nusikalsdavo. Taigi spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būdais dar anksti. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas. Nuteistojo teigiamas elgesys ir bausmės atlikimas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje bei darbiniai santykiai turi būti tęsiami, jis turi dėti pastangas elgtis nepriekaištingai ir įrodyti, jog pakeitė savo elgesį ir mąstymą bei, kad šie pokyčiai ilgalaikiai ir suteikiantys pagrindą manyti, kad jis nebenusikals.

12. Esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nuteistasis siekiantis lygtinio paleidimo turi dėti maksimalias ir akivaizdžias pastangas, kurios suteiktų pagrindą išvadai, kad jo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama spręsti, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju svarbiausią reikšmę vertinant ar asmens pažanga yra pakankama turi Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie vis dar aktualūs ir parodo svarbiausias sritis, kurios gali lemti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Todėl didelę reikšmę turi nuteistojo pastangos šių kriminogeninių veiksnių minimalizavimui ar visiškam panaikinimui.

13. A. B. nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Statiniai kriminogeniniai veiksniai yra nekintantys priklausomai nuo nuteistojo elgesio. Todėl labai svarbu įvertinti dinaminius kriminogeninius veiksnius – neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Šie kriminogeniniai veiksniai gali būti mažinami arba panaikinami priklausomai nuo A. B. elgesio ir pastangų. Įvertinus teismui pateiktus duomenis daroma išvada, kad A. B. deda pastangas siekdamas mažinti kriminogeninius veiksnius (dirba, nebaustas, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse), tačiau jo pastangų mažinant kriminogeninius veiksnius vis dar nepakanka spręsti, kad jis padarė pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ateityje nebenusikals.

14. Šią išvadą patvirtina nustatytos aplinkybės atliekant nuteistojo vertinimą, vertinant jo mąstymą ir elgesį. Nustatyta, kad esminių pokyčių, galinčių suteikti pagrindą tikėtis kad lygtinio paleidimo atveju asmuo nenusikals ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, neįvyko, jis neturi tvirto pasiryžimo keisti savo elgesio po bausmės atlikimo, neigia kai kurias atsakomybes. Stebimos nuteistojo nuostatos palaikančios nusikalstamą elgesį. Nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai. Vertinimo metu buvo stebimas nuteistojo siekis sudaryti palankų savęs vaizdą, minimizuoti negatyvius jį charakterizuojančius faktus. Tai rodo, jog nuteistasis dėl savo nusikalstamo elgesio nėra padaręs teigiamų išvadų ir nėra pasirengęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Todėl abejojama probacijos sėkme.

15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. A. B. neatlikta bausmės dalis 3 metai 10 mėnesių 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. kovo 1 d.), įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei keičiant savo mąstymą, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.