Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 4 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-2261 nutarta taikyti nuteistajam A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 10 mėnesių 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. kovo 1 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal „OASys: metodiką, nustatyta rizika yra vidutinė, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuokai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus, yra motyvuotas grąžinti esamas skolas. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. B. nuteistas Jungtinės Karalystės Truro karūnos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu dėl pasikėsinimo apvogti, kas prieštarauja 1977 m. Baudžiamojo teisės akto 1 skyriaus 1 punktui ir dėl šaunamojo ginklo imitacijos panaudojimo siekiant įbauginti, kas prieštarauja 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 16A skyriui ir skirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažintas Jungtinės Karalystės Truro karūnos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 15 d., pabaiga – 2028 m. sausio 15 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šios įstatymo nuostatos atskleidžia, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas, tik kai egzistuoja formalus ir materialus pagrindai. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios, laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatyme, dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. yra atlikęs jam paskirtos atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį kas atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kriterijų, kurį savo nutarime nurodė ir Komisija. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, faktas, kad asmuo atliko jam įstatyme numatytos privalomai atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą privalo vertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio korekciją teigiama linkme bausmės atlikimo metu. Teigiamą nuteistojo elgesio pokytį galima konstatuoti tada, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, o jei tokia nėra reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda reikšmingas ir akivaizdžias pastangas, jog ši rizika būtų mažinama.

Socialinio tyrimo duomenys atskleidžia, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta vidutinė rizika, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuokai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus, yra motyvuotas grąžinti esamas skolas, ir šie duomenys nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau ir jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kriminogeninius veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Pažymėtina, jog nuteistojo teigiamą elgesį jau įvertino įstaigos administracija, kuomet tęsti laisvės atėmimo bausmės nuteistasis perkėltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, be to nuteistasis yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra vidutinė, nekito viso bausmės atlikimo metu, tai yra pradinis pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas buvo atliktas 2020 m. rugpjūčio 17 d., kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ir ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti penkis kartus ir visus kartus buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui BVK 82 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, tačiau vis tik norint visapusiškai įvertinti Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, reikalinga įvertinti nuteistojo pastangas siekiant sumažinti aukščiau nurodytą riziką ir nustatyti ar jo elgesio pokyčius galima laikyti akivaizdžiais ir nuosekliais. Vis tik šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad rizikos pokyčio nefiksavimas, atliekant jį pakartotinai, jau neleidžia teismui spręsti, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti išimtinai teigiamai, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja net vienuolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant maksimalios nusikalstamo elgesio korekcijos teigiamos dinamikos link. Nors nuteistojo atžvilgiu nustatyti ir apsauginiai veiksniai, kurie mažina riziką pakartotinai nusikalsti, o būtent tai, kad patvirtinta galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu ir neigiamas ansktesnio gyvenimo būdo bei sukeltų pasekmių vertinimas, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, tačiau apsauginiu veiksniu nelaikytina tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės pastovią gyvenamąją vietą, kadangi ir būdamas laisvėje nesusidūrė su specifiniais sunkumais, susijusiais su gyvenamąją vieta, tačiau gyvenamosios vietos turėjimas neapsaugojo jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Be to, įvertinus ir tai, kad veikos, už kurios įvykdymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo atliktos iš finansinių paskatų, kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos reintegracijos į visuomenę, kadangi nors lėšų ir pajamų sritis šiuo metu nėra identifikuojama kaip nerezultatyvi, tačiau nuteistajam nesugebėjus savęs įtvirtinti darbinėje veikloje ir realizuoti savęs visuomenėje teisėtais būdais, tai gali tapti veiksniu skatinančiu nuteistąjį vėl grįžti prie senų gyvenimo įpročių ir finansinės naudos siekti nusikalstamu būdų. Todėl įvertinus šias aplinkybes, tiek nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę gali tęsti neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai, aptarti duomenys atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas ir koreguojamas nuteistajam būnant strukturuotoje aplinkoje. priimtinai visuomen

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. B. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 10 mėnesiai 14 dienų, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. RV-22-2261, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. RV-22-2261 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.