Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. advokatės L. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. nuteistas Jungtinės Karalystės Truro karūnos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu dėl pasikėsinimo apvogti, kas prieštarauja 1977 m. Baudžiamojo teisės akto 1 skyriaus 1 punktui ir dėl šaunamojo ginklo imitacijos panaudojimo siekiant įbauginti, kas prieštarauja 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 16A skyriui ir skirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažintas Jungtinės Karalystės Truro karūnos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 15 d., pabaiga – 2028 m. sausio 15 d.

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, padaryto nusikaltimo pobūdis. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. advokatės L. K. skundas atmestinas

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Jis pataisos įstaigoje dirba, neturi nuobaudų, mokėsi, dalyvavo resocializacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką, taip pat ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti atsižvelgiama į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką.

10. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis A. B. laisvėje gana greit pasiduodavo kitų įtakai, pats pripažįsta, kad dalis draugų veda asocialų gyvenimo būdą, o tam tikrais laikotarpiais jų įtakojamas taip elgėsi ir pats, tačiau nemano, jog reikėtų atsiriboti nuo bendravimo su jais. Pripažįsta, jog nusikalsdavo, nes norėdavo daugiau pajamų šeimai aprūpinti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra teistas penkis kartus, o šiuo metu atlieka trečią įkalinimo bausmę, darytina išvada, kad nuteistajam būdingas įsitraukimas į nusikalstamą veiką. A. B. teistas ir už plėšimus įvykdytus organizuotoje grupėje, tačiau nuteistasis kaltės pilnai nepripažįsta, organizuotus plėšimus kategoriškai neigia, nors pripažįsta, kad visi nusikaltimai buvo planuojami, ne spontaniški. Nuteistasis stokoja savianalizės gebėjimų, nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, neturi tvirto pasiryžimo keisti savo elgesio po bausmės atlikimo, neigia kai kurias savo atsakomybes. Neigia, kad išėjęs į laisvę pakartos kokio nors pobūdžio nusikaltimą, argumentuodamas tuo, kad turi šeimą, tačiau šeimą nuteistasis turėjo ir tuomet, kai vykdė nusikaltimus. Nuteistojo neatsakingas požiūris į galiojančią tvarką, negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina atidžiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

11. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl esant nustatytai vidutinei rizikai, visos aplinkybės vertintinos itin atidžiai, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

12. A. B. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimai nuteistajam buvo atlikti viso net šešis kartus, ir rizika nors ir mažėjanti, tačiau išlieka vidutinė. Nuteistajam nustatyti trys statiniai ir penki dinaminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. A. B. nustatyti trys apsauginių veiksniai: gyvenamosios vietos turėjimas, neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo vertinimas, reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimo priimtinais būdais.

13. Skunde teigiama, jog nepagrįstas ir prieštaraujantis bylos duomenims skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, kad nuteistojo A. B. požiūris pataisos namuose į darbinę veiklą gana atsainus, jam trūksta lėšų tvarkymo įgūdžių. Atsakant į šį argumentą, aukštesnysis teismas pažymi, kad šios aplinkybės buvo nurodytos Socialinio tyrimo išvadoje, kurią surašė kvalifikuoti pareigūnai, atlikę išsamų su nuteistuoju susijusių faktinių duomenų tyrimą. Šioje Išvadoje nurodyta, kad iki bausmės atlikimo A. B. turėjo tik dvi darbovietes, ir jo darbinė trukmė yra trumpa, darbinė veikla jo nesustabdė nuo nusikalstamo elgesio, siekiant finansinės naudos. Sutiktina, kad pataisos įstaigoje jis dirba, yra duomenų apie galimybę dirbti išėjus iš įkalinimo įstaigos, tačiau išvadoje taip pat pažymėta, kad jo nusikalstamas elgesys ne kartą turėjo tiesiogines sąsajas su poreikiu užsitikrinti materialinę gerovę neteisėtais būdais, kas davė pagrindą išvadai, kad nuteistajam, esant laisvėje, nesugebėjus įsitvirtinti darbinėje veikloje, tai galėtų tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamumo riziką galinčių didinti veiksnių. Nuteistasis teigia, kad finansinių įsipareigojimų neturi, pragyvena iš darbo užmokesčio, santaupų, artimųjų finansinės paramos, kas taip pat patvirtina, jog iš darbo gaunamų pajamų savo poreikiams tenkinti jam neužtenka. Įvertinus aptartą, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog probleminė sritys, susiję su darbinės patirties stoka bei lėšų tvarkymu, išlieka aktualios.

14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. A. B. nusikalto ne pirmą kartą, jis jau ne kartą teismo teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Šiuo metu bausmę jis atlieka už finansinio pobūdžio nusikaltimą, įvykdytą kitoje šalyje. Ankstesni nusikaltinai taip pat susiję materialinės naudos siekimu neteisėtais būdais. Dėl visų nusikaltimų vienodo finansinio motyvo nusikalstama veika priskirta nusikaltimo modeliui. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog A. B. nusikalsto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei.

15. Teismas teisingai pažymėjo, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, nes bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Taigi, nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, likusios neatliktos bausmės dalies dydis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį A. B. charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog jis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

17. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. advokatės L. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.