Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. nuteistas Jungtinės Karalystės Truro karūnos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu dėl pasikėsinimo apvogti, kas prieštarauja 1977 m. Baudžiamojo teisės akto 1 skyriaus 1 punktui ir dėl šaunamojo ginklo imitacijos panaudojimo siekiant įbauginti, kas prieštarauja 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 16A skyriui ir skirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažintas Jungtinės Karalystės Truro karūnos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 15 d., pabaiga – 2028 m. sausio 15 d.

3. Nuteistasis A. B., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, jog galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnyje nurodyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistuoju, kad jis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama vidutinei mažėjančiai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo A. B. atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

9. Iš teismui pateiktos skundo medžiagos ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis A. B. bausmės atlikimo metu palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu, vyksta į trumpalaikes išvykas aplankyti artimųjų, aštuonis kartus skatintas už tinkamą elgesį, aktyvų dalyvavimą programose, laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų nėra pažeidęs, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis 2021 m. (duomenys neskelbtini) įgijo ožinio krano mašinisto specialybę, nuo 2022 m. spalio 31 d. vykdo individualią veiklą, įsidarbino UAB ,,M.“ darbininku, vėliau dirbo UAB ,,Ž. T.“, o nuo 2025 m. sausio 6 d. dirba statybų įmonėje MB ,,A.“. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis bando keisti savo elgesį teigiama linkme, stengiasi prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, tačiau byloje gausu neigiamai nuteistąjį A. B. charakterizuojančių aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. dažniausiai nusikalsdavo spontaniškai, neapgalvojęs pasekmių, buvo lengvai paveikiamas, gana greit pasiduodavo kitų įtakai. Nuteistasis pripažįsta, kad dalis draugų veda asocialų gyvenimo būdą, o tam tikrais laikotarpiais jų įtakojamas taip elgėsi ir jis, tačiau nemano, kad reikėtų atsiriboti nuo bendravimo su jais. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės, kadangi, būnant laisvėje, nuteistajam A. B. gali daryti neigiamą įtaką ir skatinti nusikalsti abejotinos reputacijos draugų kompanija, juo labiau, kad inkriminuojama nusikalstama veika įvykdyta veikiant organizuotoje grupėje. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir aplinkybės, kad jam būdingas įsitraukimas į nusikalstamą veiką, kadangi šiuo metu atlieka jau trečią laisvės atėmimo bausmę, prieš tai buvo keturis kartus teistas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vertindamas save kaip asmenybę, nuteistasis A. B. stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų, nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Socialinio tyrimo išvados rengėjais, kad šiuo atveju, siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kalbėdamas apie įvykdytą nusikalstamą veiką nuteistasis A. B. kaltę pripažįsta iš dalies, siekia ją sumenkinti ir pateisinti. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis kaltės ar ją pripažįstantis tik iš dalies, nesigailintis, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, ši aplinkybė kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam A. B. iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tebėra aktualūs net aštuoni kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, ankstesnis kriminalinių nuostatų palaikymas, anksčiau išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju nustatyti penki dinaminiai ir keturi statiniai kriminogeniniais veiksniai. Nagrinėjamu atveju, tęsdamas bausmės atlikimą, nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo, privalo dėti maksimalias pastangas kriminogeninių veiksnių eliminavimui, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nustatyti net penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti pašalinti.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis A. B. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už plėšimą, siekiant pavogti didelės vertės turtą, įvykdytą veikiant organizuotoje grupėje, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis – daugiau, nei 2 metai laisvės atėmimo bausmės, taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

14. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nėra nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. A. B. nuostatos, gyvenimo stilius, jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas ir individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo A. B. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš kalėjimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.