Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 28 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-8130 nutarta taikyti nuteistajam A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 4 mėnesių 17 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. rugpjūčio 28 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis vidaus taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Komisija pažymėjo, kad stebimas nuteistojo nuosekliai disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas periodiškai skiriant paskatinimo priemones, suteikiant teisę į trumpalaikes išvykas bei perkeliant bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Nuteistasis yra motyvuotas grąžinti skolas, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam greičiau tai padaryti dėl planuojamo įsidarbinimo numatytoje darbovietėje, kurioje bus mokamas ženkliai didesnis darbo užmokestis. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. B. nuteistas Jungtinės Karalystės Truro karūnos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu dėl pasikėsinimo apvogti, kas prieštarauja 1977 m. Baudžiamojo teisės akto 1 skyriaus 1 punktui ir dėl šaunamojo ginklo imitacijos panaudojimo siekiant įbauginti, kas prieštarauja 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 16A skyriui ir skirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažintas Jungtinės Karalystės Truro karūnos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 15 d., pabaiga – 2028 m. sausio 15 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs, privalomai atliktinos bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atskleidžia formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Bet, kaip ir aptarta aukščiau, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta mažėjanti vidutinė. Atlikus paskutinįjį vertinimą, nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar egzistuoja dinaminių kriminogeninių veiksnių (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, ankstesnis kriminalinių nuostatų palaikymas, anksčiau išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant maksimalios nusikalstamo elgesio korekcijos teigiamos dinamikos link. Nors nuteistojo atžvilgiu nustatyti ir apsauginiai veiksniai, kurie mažina riziką pakartotinai nusikalsti, o būtent tai, kad patvirtinta galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu ir neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo bei sukeltų pasekmių vertinimas, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, tačiau apsauginiu veiksniu nelaikytina tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės pastovią gyvenamąją vietą, kadangi ir būdamas laisvėje nesusidūrė su specifiniais sunkumais, susijusiais su gyvenamąja vieta, tačiau gyvenamosios vietos turėjimas neapsaugojo jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos.

Šiuo metu, tiek rizikos vertinimas, tiek ir nustatyti nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, neleidžia daryti išvados, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių išskirtinai teigiamų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistojo dedamos pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti yra akivaizdžios bei įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tokia išvada daroma įvertinus, kad nestebimas nustatytosios rizikos pokytis.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistajam A. B. trūksta lėšų tvarkymo įgūdžių. Iki įkalinimo nuteistasis turėjo tik 2 oficialias darbovietes, o pataisos namuose požiūris į darbinę veiklą gana atsainus, nuteistasis nuo 2022 m. spalio 31 d. įkalinimo įstaigoje vykdo individualią veiklą – vizualinių reklamos elementų kūrimą, nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. bausmę tęsia atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba iki šiol. Pakartotinio vertinamojo pokalbio metu nuteistasis teigia, kad bausmės atlikimo laikotarpiu pragyvena iš darbo užmokesčio bei turimų santaupų (nors ankstesnio vertinimo metu teigė santaupų neturintis), finansiškai padeda artimieji, pinigų perveda geri draugai, esantys laisvėje. Nuteistasis nurodo, kad laisvėje dažniausiai turėjęs pajamų šaltinį ir tik blogos kompanijos įtakos paveiktas susigundė prasimanyti lengvų papildomų pinigų pragyvenimui, tačiau nuteistojo nusikalstamas elgesys ne kartą turėjo tiesiogines sąsajas su poreikiu užtikrinti asmeninę materialinę gerovę neteisėtais būdais. Pažymėtina, kad itin menka oficiali darbinė patirtis, ankstesnės patirtys, vykdytų nusikalstamų veikų motyvai, išlieka aukštu rizikos veiksniu. Be to, įvertinus ir tai, kad veikos, už kurios įvykdymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo atliktos iš finansinių paskatų, kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos reintegracijos į visuomenę, kadangi nors lėšų ir pajamų sritis šiuo metu nėra identifikuojama kaip nerezultatyvi, tačiau nuteistajam nesugebėjus savęs įtvirtinti darbinėje veikloje ir realizuoti savęs visuomenėje teisėtais būdais, tai gali tapti veiksniu skatinančiu nuteistąjį vėl grįžti prie senų gyvenimo įpročių ir finansinės naudos siekti nusikalstamu būdų. Todėl įvertinus šias aplinkybes, tiek nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę gali tęsti neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai, aptarti duomenys atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas ir koreguojamas nuteistajam būnant struktūruotoje aplinkoje.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis laisvėje buvo lengvai paveikiamas, gana greit pasiduodavo kitų įtakai, pats pripažįsta, kad dalis draugų veda asocialų gyvenimo būdą, o tam tikrais laikotarpiais jų įtakojamas taip elgėsi ir pats, tačiau nemano, jog reikėtų atsiriboti nuo bendravimo su jais. Pripažįsta, jog nusikalsdavo, nes norėdavo daugiau pajamų šeimai aprūpinti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra teistas penkis kartus, o šiuo metu atlieka trečią įkalinimo bausmę, darytina išvada, kad nuteistajam būdingas įsitraukimas į nusikalstamą veiką. A. B. teistas ir už plėšimus įvykdytus organizuotoje grupėje, tačiau nuteistasis kaltės pilnai nepripažįsta, organizuotus plėšimus kategoriškai neigia, nors pripažįsta, kad visi nusikaltimai buvo planuojami, ne spontaniški. Nuteistasis stokoja savianalizės gebėjimų, nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, neturi tvirto pasiryžimo keisti savo elgesio po bausmės atlikimo, neigia kai kurias savo atsakomybes. Neigia, kad išėjęs į laisvę pakartos kokio nors pobūdžio nusikaltimą, argumentuodamas tuo, kad turi šeimą, tačiau šeimą nuteistasis turėjo ir tuomet, kai vykdė nusikaltimus. Nuteistojo neatsakingas požiūris į galiojančią tvarką, negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina atidžiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo resocializacijai, net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad A. B. neatliktos bausmės dalis yra 3 metai 4 mėnesiai ir 17 dienų, kuri ją įvertinus, aukščiau aptartų duomenų kontekste, dar laikytina itin didele ir neleidžiančia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas, jį vykdant įkalinimo įstaigoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Įvertinus nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-8130.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-8130 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.