Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-2726-855/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-10-07
Bylos Nr.: e2A-2726-855/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Alkolda“
Atsakovas: A. Z.

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2A-2726-855/2025Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01164-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 3.3.1.19.2 (S)

VILNIAUS apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Alkolda“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkolda“ ieškinį atsakovei A. Z. individualiai įmonei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alkolda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. Z. individualios įmonės (toliau – IĮ) 4 328,35 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Ieškovė UAB „Alkolda“ ir atsakovė A. Z. IĮ 2022 m. gruodžio 23 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo iš atsakovės 87,40 kv. m bendrojo ploto prekybos paskirties negyvenamąsias patalpas, esančias atsakovei priklausančio pastato (duomenys neskelbtini , 1 – ame aukšte. Išnuomotose patalpose ieškovei priklausanti parduotuvė „Gilė“ vykdo mažmeninę maisto prekių prekybą.

1.2. Pagal Nuomos sutarties 3.7. punktą ieškovė įsipareigojo sudaryti tiesiogines sutartis su šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją, komunalines, ryšio bei kitas paslaugas teikiančiais asmenimis ir už komunalines paslaugas su komunalinių paslaugų teikėjais atsiskaityti pagal tiesiogines sutartis jose nustatytais terminais ir sąlygomis. Tačiau atsakovė, kaip patalpų savininkė, nesuteikė ieškovei įgaliojimo sudaryti sutartį su elektros energijos tiekėju – UAB „Elektrum Lietuva“, taip pat ir kitais komunalinių paslaugų teikėjais. Elektros energijos sunaudojimas ieškovės nuomojamose patalpose apskaitomas pagal atskirą apskaitos prietaisą visam pastatui. Tuo pačiu apskaitos prietaisu apskaitomas elektros energijos sunaudojimas ir kitose, ieškovės nenuomojamose atsakovei priklausančiose patalpose antrame aukšte. Sąskaitas už ieškovės nuomojamose patalpose faktiškai sunaudotą elektros energiją UAB „Elektrum Lietuva“ pateikdavo tiesiogiai atsakovei. Pagal nusistovėjusią tvarką atsakovė kas mėnesį pateikdavo ieškovei PVM sąskaitą faktūrą už nuomos mokestį ir PVM sąskaitą faktūrą už komunalines paslaugas, taip pat ir už sunaudotą elektros energiją. Paskutines PVM sąskaitas faktūras už 2023 m. balandžio ir gegužės mėnesius ieškovė apmokėjo atsakovei 2023 m. gegužės 30 d. ir 2023 m. birželio 16 d. mokėjimo pavedimais.

1.3. 2023 m. birželio 22 d. 14.00 val. neinformavus ieškovės jos nuomojamoms patalpoms buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, nes atsakovė neapmokėjo elektros energijos tiekėjui jo pateiktų sąskaitų už 2023 m. balandžio ir gegužės mėnesius. UAB „Elektrum Lietuva“ ieškovei nurodė, kad susidaręs 1 724,41 Eur įsiskolinimas. Ieškovė tą pačią dieną – 2023 m. birželio 22 d. apmokėjo įsiskolinimą bei 15,68 Eur už elektros pajungimą. Kadangi ieškovė už 2023 m. balandžio – gegužės mėnesiais tiektą elektros energiją jau buvo sumokėjusi atsakovei pagal jos pateiktas PVM sąskaitas faktūras, ieškovė patyrė 1 724,41 Eur žalą.

1.4. Ieškovės nuomojamoms patalpoms elektros tiekimas buvo atnaujintas 2023 m. birželio 23 d 14.00 val. Tačiau kol buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, sugedo arba prarado prekinę išvaizdą parduotuvės šaldymo įrenginiuose laikytos maisto prekės - UAB „Šaluva“ patiektos prekės už 900,01 Eur, UAB „Ledinta“ - už 297,37 Eur. Ieškovė surašė sugedusių prekių aktą, pranešė maisto prekių tiekėjams UAB „Šaluva“ ir UAB „Ledinta“, surašė sugedusių prekių likučių sąrašus. Taip pat sugedo arba prarado prekinę išvaizdą ir kitos ieškovės parduotuvės šaldymo įrenginiuose laikytos maisto prekės už 110,52 Eur, kurios buvo nurašytos ir utilizuotos – išmestos į tam skirtą atliekų konteinerį. Neskaitant tiesioginių nuostolių dėl sugedusių prekių, už kurias ieškovė tiekėjams buvo sumokėjusi, ieškovė už šias prekes negavo 379,29 Eur pajamų. Kadangi ieškovė negalėjo vykdyti prekybos, neteko 901,07 Eur pajamų nuo visų prekių pardavimo, kurias ieškovė paskaičiavo pagal praėjusių metų analogiškų dienų gautą pajamų vidurkį.

Atsiliepimas

2. Atsakovė A. Z. IĮ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Civilinei atsakomybei kilti atsakovės atžvilgiu nėra visų būtinų įstatyme numatytų sąlygų. Ieškovė sutarčių su paslaugų tiekėjais nesudarė, nemokėjo už paslaugas pagal sutartis ir nepagrįstai nurodo, kad atsakovė nesuteikė ieškovei įgaliojimo sudaryti minėtas sutartis su tiekėjais, kadangi sutikimas yra neginčytinai išreikštas pačioje nuomos sutartyje. Tai, kad atsakovė, būdama geranoriška ir nuolaidi ieškovei, kurį laiką mokėjo komunalinius mokesčius tiesiogiai paslaugų tiekėjams, nereiškia, kad tokiu principu privalėjo atsiskaitinėti visą laiką. Atsakovė 2023 m. balandžio - gegužės mėnesiais negalėjo daryti bankinių pavedimų dėl sugedusio telefono.

2.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą, jos dydį. Ieškovės vadovo surašyti pranešimai - prašymai neturi jokios įrodomosios reikšmės ir nepatvirtina žalos dydžio.

2.3. Ieškovė yra verslininkė, kuri vykdo greitai gendančių maisto produktų prekybą, dėl ko privalo įsirengti prietaisus, palaikančius elektros energijos tiekimą į parduotuvę, kurių pagalba force majeure atveju būtų sumažinta įmonės patirta žala arba jos visiškai nebūtų. Ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, dėl ko, nutrūkus elektros energijos tiekimui, dėl savo pačios neapdairumo patyrė tariamą turtinę žalą, už kurią atsakovė negali būti atsakinga. Be to, ieškovė laikinai elektrą buvo pasijungusi nuo kaimynės, dėl to maisto produktai nesugedo, o prekyba vyko, taigi ieškovė nuostolių nepatyrė.

Šalies argumentai

3. Ieškovės UAB „Alkolda“ atstovas pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriuo atsisakė nuo 1 850 Eur sumos priteisimo už atsakovei sumokėtą elektros energiją. Nurodė, kad atsakovė 2024 m. birželio 20 d. į UAB „Alkolda“ banko sąskaitą pervedė 1 850 Eur sumą; pavedime nurodyta, kad pinigai skirti atsiskaityti su UAB „Elektrum Lietuva“ už suvartotą elektros energiją.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas Alytaus rūmai 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu nutraukė bylą dalyje dėl 1 850 Eur sumos už sumokėtą elektros energiją; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Alkolda“ atsakovės A. Z. IĮ naudai 4 250,73 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei 31,50 Eur žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

5. Ieškovei pateikus pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, t. y. ieškovei atsisakius reikalavimo 1 850 Eur apimtyje, atsakovei šią sumą pervedus į ieškovės banko sąskaitą, pirmosios instancijos teismas civilinę bylą dalyje dėl 1 850 Eur sumos už sumokėtą elektros energiją priteisimo ieškovei iš atsakovės nutraukė.

Žemesnės instancijos teismas

6. Įvertinęs teisinį reglamentavimą bei byloje esančius duomenis tiek dėl sutarties su elektros operatoriumi / tiekėju sudarymo reikalavimų, tiek dėl aplinkybių, susijusių su realiu Nuomos sutarties 3.7 punkto įvykdymu (atsakovė įgaliojimą ieškovei išdavė tik 2023 m. rugpjūčio 4 d.; šalys apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą pasirašė 2023 m. rugsėjo 6 d.; ieškovė su UAB „Elektrum Lietuva“ sutartį savo vardu sudarė 2023 m. rugsėjo 25 d.), pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad sutarčių su paslaugų teikėjais perrašymo procese turėjo dalyvauti tiek savininkas (atsakovė), tiek nuomininkas (ieškovė), tačiau abi šalys buvo pasyvios ir nesiėmė veiksmų siekiant įgyvendinti Nuomos sutarties 3.7. punkte numatytas sąlygas. Teismas pažymėjo, kad šalys viena kitai pretenzijų dėl to nereiškė, viena kitos neragino susitvarkyti dokumentus pagal Sutarties sąlygas, atsiskaitymai su paslaugų teikėjais vyko pagal susiderintą kitokią, jau kurį laiką tarp šalių nusistovėjusią tvarką.

7. Atsakovė neneigė, kad ji už elektros tiekimą ieškovės nuomojamoms patalpoms 2023 m. balandžio – gegužės mėnesiais paslaugos teikėjui UAB „Elektrum Lietuva“ nesumokėjo ir ieškovės apie tai neinformavo, nors pagal atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras ieškovė mokėjimus buvo atlikusi, todėl teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė jau kurį laiką tarp šalių nusistovėjusią tvarką dėl atsiskaitymo su komunalinių paslaugų teikėjais, t. y. ieškovė įrodė vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtus veiksmus.

8. Tačiau teismas pažymėjo, jog faktinė aplinkybė, kad ieškovės nuomojamoms patalpoms buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, savaime neįrodo maisto produktų sugedimo fakto, o pati ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė nuostolių atsiradimo fakto, jų dydžio bei priežastinio ryšio tarp atsakovės konstatuotų neteisėtų veiksmų ir aktuose nurodytų prekių. Tokią savo išvadą teismas argumentavo šiais motyvais:

5.1. Ieškovė ieškinyje nutylėjo aplinkybę, kad ji vis dėlto pasijungė elektros energiją iš kito šaltinio - patalpų kaimynės. Šias aplinkybes pagrindė byloje parodymus davusios liudytojos, nurodžiusios, kad dingus elektrai, ieškovės patalpose nuo kaimynės atvestu laidu buvo pajungti visi parduotuvėje esantys šaldytuvai ir šaldikliai, parduotuvėje degė elektra, buvo pirkėjų, kurie buvo aptarnaujami. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės direktoriaus nurodomas aplinkybes, jog buvo pajungtas tik vienintelis šaldytuvas, kuriame buvo brangiausios prekės. Teismas sprendė, jog šios ieškovės nurodomos aplinkybės neįrodytos jokiais objektyviais įrodymais, o liudytojų, kurios palaikė ieškovės argumentus, parodymus teismas laikė nepatikimais, kadangi ieškovės direktoriaus ir šių liudytojų parodymai tarpusavyje skyrėsi.

5.2. Teismas vertino, jog dokumentai - ieškovės direktoriaus surašytas aktas, pranešimas – prašymas, atsargų nurašymo aktas, taip pat atsargų judėjimo išrašai ir prekių įsigijimo sąskaitos faktūros, kuriais ieškovė įrodinėjo patirtus nuostolius, objektyviai neįrodo prekių sugedimo fakto, t. y. žalos fakto ir dydžio. Teismas nurodė, kad ieškovei vienašališkai fiksavus padarytus nuostolius bei nustačius jai atsiradusių nuostolių dydį, tačiau nepateikus į bylą šiuos nuostolius pagrindžiančių jokių kitų įrodymų, išskyrus nurašytų produktų įgijimą patvirtinančius dokumentus, spręstina, kad pateiktų dokumentų neužtenka konstatuoti, jog dėl elektros energijos nutraukimo ieškovei buvo padaryti konkretūs nuostoliai bei nustatyti nuostolių dydį. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė nuostolių atsiradimo fakto, jų dydžio bei priežastinio ryšio tarp atsakovės konstatuotų neteisėtų veiksmų ir aktuose nurodytų prekių.

9. Atmetęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 4 250,73 Eur. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, teismas grąžino ieškovei dalį sumokėto žyminio mokesčio – 31,50 Eur.

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantė (ieškovė) UAB „Alkolda“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 12 d. priimtą sprendimą, kurioje ieškovės ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 2 478,35 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat posėdyje apklausti naują liudytoją – ieškovės direktoriaus tėvą A. S.. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Ieškinio pagrindu buvo atsakovės neteisėti veiksmai – neatsiskaitymas su elektros tiekėju ir dėl to ieškovei atjungtas elektros tiekimas, sukėlęs žalą – sugedusias prekes bei negautas pajamas. Teismas, nustatęs, kad atsakovė už elektros tiekimą ieškovės nuomojamoms patalpoms 2023 m. balandžio – gegužės mėnesiais paslaugos teikėjui nesumokėjo ir ieškovės apie tai neinformavo, taip pažeisdama tarp šalių nusistovėjusią tvarką dėl atsiskaitymo su komunalinių paslaugų teikėjais, konstatavo, kad ieškovė įrodė vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtus veiksmus. Taigi, dėl elektros energijos tiekimo ieškovei nutraukimo teismas kalta aiškiai pripažino atsakovę. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad ieškovės nuostoliai, kuriuos prašoma atlyginti iš atsakovės, atsirado būtent dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, taip pat, kad ieškovė neįrodė nuostolių dydžio. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka dėl tokių argumentų:

10.1.1. Apeliantės vertinimu, liudytojos A. B. ir D. J., kurių parodymais iš esmės vadovavosi teismas, nurodė prieštaringas aplinkybes – kad parduotuvei buvo teikiama elektros energija, veikė visi šaldytuvai ir šaldikliai, buvo apšvietimas, tačiau kasos aparatas vis dėlto neveikė. Neaišku, iš kokių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad iš kaimynystės atsivestu elektros laidu tiekiamos elektros energijos pakako aprūpinti visus parduotuvės elektros prietaisus, tame tarpe ir apšvietimą, išskyrus kasos aparatą. Elektros energiją ieškovės vadovas, padedant savo tėvui A. S., buvo pasijungęs iš kitoje gatvės pusėje gyvenančios kaimynės A. G.. Tačiau pasijungtos elektros energijos nepakako aprūpinti parduotuvėje elektros energija maitinamų prietaisų, todėl šiuo elektros laidu tiesiogiai buvo prijungtas tik vienas šaldytuvas su brangiausiomis prekėmis.

10.1.2. Kitos liudytojos - ieškovės parduotuvės darbuotojos I. K. ir A. K. nurodė, kad iš kaimynystės atsivestu elektros laidu teikiamos energijos pakako tik vienam šaldikliui, kad jungiant daugiau prietaisų suveikdavo saugikliai. Tačiau teismas patikėjo į parduotuvę atsitiktinai užėjusiomis atsakovės liudytojomis, abstrakčiais jų parodymais ir atmetė įvykio laiku parduotuvėje dirbusių liudytojų parodymus vien dėl tos priežasties, kad jos galimai suklydo dėl prijungto prietaiso pobūdžio.

10.1.3. Iš teismui pateiktų keleto šaldytuvų ir šaldiklių techninių duomenų etikečių fotonuotraukų matyti, kad šių prietaisų galingumas yra nuo 0,4 kW ir daugiau. Taigi, visų neveikusių šaldytuvų ir šaldiklių (10 vnt.) naudojama elektros energija sudarė mažiausiai 4 kW, nekalbant apie apšvietimui neva naudotą elektros energiją. 2023 m. birželio mėn. ieškovės nuomojamose patalpose buvo suvartota 4 106 kW elektros energijos, t. y. gerokai virš 100 kW per parą, virš 5 kW per valandą. Akivaizdu, kad užtikrinti tokio elektros energijos kiekio tiekimą, nors ir trumpam laikui, reikalinga ne tik specialaus galingumo kabelio, bet ir specialių žinių. Todėl nėra pagrindo netikėti liudytojų I. K. ir A. K. aiškinimu, kad prie iš kaimynės atsivesto elektros laido bandant prijungti daugiau prietaisų didesnės įtampos neišlaikę saugikliai (pas kaimynę A. G.) išjungdavo elektros tiekimą.

10.1.4. Trumpai į parduotuvę užsukusios liudytojos negali būti patikimos patvirtinti, ar buvo vykdoma prekyba tiek tą dieną, kai elektros tiekimas buvo nutrauktas, tuo labiau kitą dieną, kada jos ir nebuvo atvykusios į parduotuvę. Net ir pripažinus, kad pardavėja pardavė ar davė skolon pažįstamam asmeniui keletą būtinų prekių, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad parduotuvėje vyko pilnavertė prekyba. Be to, ši aplinkybė liečia tik dalį ieškinio reikalavimo pagrindo – dėl nutrūkusios prekybos netektų pajamų.

10.1.5. Ieškovė surašė prekių nurašymo aktus pagal parduotuvės darbuotojų atrinktas sugedusias ar netekusias prekinės vertės prekes. Pardavėjos I. K. ir A. K. patvirtino šias aplinkybes. Teismui pateikti sugedusių prekių nurašymo aktai patvirtinti prekes pateikusių bendrovių atstovų. Nurašymo aktų tikrumas jokiais duomenimis nėra paneigtas, nors ir nedalyvaujant atsakovei (dėl jos pačios kaltės, nes nepavyko su atsakove susisiekti iš karto po įvykio). Šaldytos prekės, net ir trumpai atšilusios, negali būti teikiamos prekybai. Akivaizdu, kad vasaros laikotarpiu prekės netruko atšilti. Nėra jokių duomenų, kad prekės būtų sugedusios dėl kitokių priežasčių. Ieškovės įsitikinimu, teismui pateikti įrodymai – produktų pateikimo parduotuvei PVM sąskaitos faktūros, nurašymo aktai yra pakankami pagrįsti ieškinyje nurodytą ieškovo patirtą žalą ir jos dydį.

10.2. Atsakovė, keldama prielaidas, kad ieškovė iš kaimynės prisijungė tiek elektros energijos, kurios neva pakako visiems parduotuvės prietaisams, nepateikė patikimų tai pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu ieškovė savo pateiktais dokumentais, nuotraukomis pagrindė žalos padarymo faktą ir dydį. Ieškovės patirti nuostoliai yra realūs ir atitinka protingumo ir teisingumo principus. Tuo tarpu atsakovė, teigdama, kad ieškovei nebuvo padaryta žala, nepateikė įrodymų, kuriais būtų nuginčytos ieškovės dokumentuose žalos faktą ir dydį pagrindžiančios aplinkybės, nepateikė ir žalos dydį mažinančių įrodymų, t. y. atsakovė neįrodė savo civilinės atsakomybės negalimumo, o teismas be pagrindo rėmėsi atsakovės prielaidomis, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

11. Atsakovė A. Z. IĮ pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jo netenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad pateikiant ieškinį, ieškovė nuslėpė svarbias bylai aplinkybes, t. y. kad elektros tiekimą buvo pasijungusi nuo kaimyninio sklypo, elektrą turėjo bei vykdė prekybą. Svarbu tai, kad šią aplinkybę apie elektros pasijungimą iš kaimyninio pastato, ieškovė pripažino tik tuomet, kai atsakovė pateikė tai patvirtinančius įrodymus, pakvietė liudytojus, ir liudytojai patvirtino svarbias bylai aplinkybes. Tik paaiškėjus šioms aplinkybėms, ieškovė tuomet „prisiminė“ ir įžūliai teismą klaidino ir klaidina apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad buvo prijungtas tik vienas ledų šaldytuvas ir t.t. Apeliantės skundo motyvai apie turimo šaldytuvo elektros galias yra nereikšmingi, nes ieškovė neteikė duomenų apie tai, kokio galingumo elektrą buvo pasijungusi, byloje nėra pateikta ieškovės turėtų ar veikiančių šaldytuvų techninių duomenų, todėl nėra galimybės patikrinti ieškovės nurodomų naujų duomenų.

2.2. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos fakto:

Šalies argumentai

11.2.1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą, jos dydį nurodomu laiku. Ieškovė pateikė tik direktoriaus surašytus pranešimus- prašymus, kurie neturi jokios įrodomosios reikšmės, ir niekaip nepatvirtina žalos dydžio. Žalą patvirtinantys įrodymai turi būti objektyvūs ir patikimi, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Žalai nustatyti nebuvo sudaryta jokia komisija, jokiomis foto nuotraukomis nebuvo fiksuotos neva sugedusios maisto prekės, nepateikti jokie sugedusių maisto prekių utilizavimą patvirtinantys dokumentai, kas tik patvirtina faktą, kad jokia žala nebuvo padaryta.

11.2.2. Ieškovės nurodomą aplinkybę, kad parduotuvėje nebuvo elektros nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2023 m. birželio 23 d. ir tuo laikotarpiu nevyko prekyba, paneigė liudytojos - pačios apeliantės UAB „Alkolda“ pardavėja A. B., taip pat ir miesto gyventoja D. J.. Būtent šios liudytojos patvirtino, kad dingus elektrai, ieškovės patalpose nuo kaimynės atvestu elektros laidu buvo pajungti visi parduotuvėje esantys šaldytuvai ir šaldikliai – jie veikė, parduotuvėje degė elektra, buvo pirkėjų, kurie buvo aptarnaujami. Pardavėja kasos aparatu nesinaudojo, parduotas prekes užsirašinėjo ant lapo. Svarbu tai, kad liudytoja A. B. yra ieškovės darbuotoja, kuri paliudijo, jog jokios prekės nesugedo, žalos nebuvo, o ieškovės vadovas siekė inscenizuoti žalą.

11.3. Nėra svarbus apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantė elektrą pasijungė iš A. G., o ne iš L. B.. Tai nekeičia situacijos esmės, tačiau patvirtina aplinkybę, kad ilgalaikių elektros trikdžių buvo išvengta, elektra buvo pajungta ir žala apeliantei nekilo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio apeliacinio proceso ir liudytojo apklausos

14. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat prašė apklausti liudytoją – ieškovės vadovo tėvą A. S.. Apeliantė nurodo, jog liudytojas galėtų patvirtinti aplinkybes dėl elektros pajungimo iš kaimynės, apie elektros energijos galingumą ir sunaudotą kiekį, apie galimybę pajungti daugiau elektros prietaisų ir kitas aplinkybes, kurios paneigtų atsakovės tvirtinimą, kad ieškovės parduotuvei buvo teikiama tiek elektros energijos, kad galėjo veikti visi parduotuvės šaldikliai ir kiti prietaisai. Kadangi apylinkės teismas nesutiko su ieškovės pozicija dėl šių svarbių bylos aplinkybių, iškilo būtinumas apklausti šį liudytoją apeliacinės instancijos teisme.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

16. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliantė savo prašymo pagrindų nedetalizavo, nurodydama tik tai, kad yra būtina apklausti papildomą liudytoją. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla pakankamai detaliai buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme – vyko žodiniai teismo posėdžiai, kurių metu buvo išklausyti tiek šalių atstovai, tiek advokatai, tiek ir apklausti liudytojai; šalys turėjo pakankamai galimybių teikti įrodymus, ką, kaip matyti iš bylos, pakankamai aktyviai ir darė. Be to, nėra aplinkybių, kurios leistų manyti, kad byla pagal apeliantės apeliacinį skundą galėtų būtų išnagrinėta išsamiau surengiant žodinį teismo posėdį ir apklausiant papildomą liudytoją. Apeliantė nenurodė ir nepagrindė, kodėl neteikė prašymo dėl nurodomo naujo liudytojo apklausos dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atmetęs tokį prašymą ir tokiu būdu nepagrįstai užkirtęs galimybę ieškovei įrodinėti savo nurodomas aplinkybes liudytojo parodymais. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

17. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka ir jame apklausinėti papildomą liudytoją, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei liudytojo apklausos netenkinamas.

Dėl ginčo esmės

18. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad:

9.1. tarp šalių – ieškovės UAB „Alkolda“ ir atsakovės A. Z. IĮ – 2022 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei prekybos paskirties patalpas, esančias atsakovei priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Pagal Sutarties 1.3. punktą nuomos pradžia – 2023 m. sausio 2 d.. Sutarties 3.7. punktu šalys susitarė, kad be nuomos mokesčio nuomininkas privalo mokėti komunalinius mokesčius už faktiškai į patalpas suteiktas komunalines paslaugas, elektros energiją, vandenį ir nuotekas, šilumos energiją, taip pat kitas patalpoms suteiktas komunalines paslaugas, kurios šalių yra iš anksto aptartos (arba neaptartos, bet nuomininkas jomis naudojasi). Nuomininkas įsipareigoja per 10 kalendorinių dienų sudaryti tiesiogines sutartis su šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines, ryšio bei kitas paslaugas teikiančiais asmenimis ir už komunalines paslaugas su paslaugų teikėjais atsiskaityti pagal tiesiogines sutartis jose nustatytas terminais ir sąlygomis.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nustatė, ir ginčo dėl to iš esmės nėra, kad Sutarties 3.7 punkto šalys nesilaikė, t. y. ieškovė (nuomininkė) nebuvo sudariusi tiesioginių sutarčių su komunalines paslaugas (tame tarpe ir elektros) teikiančiais asmenimis, o atsiskaitymas už elektros energiją vyko pagal tarp šalių nusistovėjusią tvarką – elektros energijos sunaudojimas ieškovės nuomojamose patalpose buvo apskaitomas pagal atskirą apskaitos prietaisą visam pastatui; sąskaitas už ieškovės nuomojamose patalpose faktiškai sunaudotą elektros energiją UAB „Elektrum Lietuva“ pateikdavo tiesiogiai atsakovei, o atsakovė savo ruožtu kas mėnesį pateikdavo ieškovei PVM sąskaitą faktūrą už nuomos mokestį ir PVM sąskaitą faktūrą už komunalines paslaugas, taip pat ir už sunaudotą elektros energiją. Atsakovė pati atsiskaitydavo už elektros energiją su tiekėju.

9.3. Paskutinės PVM sąskaitos faktūros už komunalines paslaugas, kurias atsakovė pateikė ieškovei, buvo: 2023 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AZ202323 už 2023 m. balandžio mėn. paslaugas (880,09 (už elektrą) + 101,75 Eur) ir 2023 m. birželio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AZ202330 už 2023 m. gegužės mėn. paslaugas (531,32 (už elektrą) + 83,83 Eur). Šias PVM sąskaitas faktūras ieškovė apmokėjo atsakovei 2023 m. gegužės 30 d. ir 2023 m. birželio 16 d. Elektros energijos tiekimas, atsakovei nesumokėjus tiekėjui, ginčo objektui buvo atjungtas 2023 m. birželio 22 d., vėl atnaujintas 2023 m. birželio 23 d., ieškovei apmokėjus skolą už elektros energiją.

19. Ieškovės teigimu, parduotuvėje elektros tiekimas buvo nutrauktas dėl atsakovės kaltės, dėl to ieškovė patyrė 2 558,26 Eur žalą (apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis), kurią sudaro: sugedusios arba praradusios prekinę išvaizdą parduotuvės šaldymo įrenginiuose laikytos UAB „Šaluva“ patiektos maisto prekės 900,01 Eur sumai, UAB „Ledinta“ patiektos prekės 297,37 Eur sumai; kitos parduotuvės šaldymo įrenginiuose laikytos maisto prekės už 110,52 Eur, kurios buvo nurašytos ir utilizuotos; 379,29 Eur ieškovės negautos pajamos už sugedusias prekes bei 901,07 Eur ieškovės negautos pajamos už laikotarpį (apie para laiko), kuomet ieškovė dėl atjungtos elektros energijos negalėjo vykdyti prekybos.

20. Atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktais reikalavimais ir laikosi pozicijos, kad, visų pirma, ieškovė pati pažeidė Sutarties 3.7 punktą, nesudarydama sutarčių su paslaugų (tame tarpe ir elektros energijos) tiekėjais ir klaidingai nurodo, jog atsakovė nesuteikė ieškovei įgaliojimo sudaryti minėtas sutartis su tiekėjais, nes sutikimas yra neginčytinai išreikštas pačioje Nuomos sutartyje, o tai, kad atsakovė geranoriškai kurį laiką mokėjo komunalinius mokesčius pati tiesiogiai paslaugų tiekėjams nereiškia, kad tokiu principu atsiskaitymai turėjo vykti visą laiką; antra, jokios ieškovės prekės nesugedo, kadangi ieškovė po kelių valandų nuo elektros atjungimo pasijungė elektrą iš kito šaltinio – kaimynės, visi elektros įrenginiai (visi šaldytuvai ir šaldikliai) veikė – pirkėjai buvo aptarnaujami nesinaudojant kasos aparatu, o užrašant ant lapelio; trečia, ieškovė neįrodė žalos, t. y. nei paties žalos fakto, nei jos dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nutraukęs bylą dalyje dėl atsakovės padengtos už elektros energiją skolos tiekėjui ieškovės sumokėtos sumos apimtyje (1 850 Eur), kitoje dalyje dėl likusių ieškovės reikalavimų (patirtų nuostolių) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo, jog atsakovė, neatsiskaičiusi laiku su elektros energijos tiekėju, pažeidė jau kurį laiką tarp šalių nusistovėjusią tvarką dėl atsiskaitymo su komunalinių paslaugų teikėjais, t. y. ieškovė įrodė vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau kita vertus, anot pirmosios instancijos teismo, faktinė aplinkybė, kad ieškovės nuomojamoms patalpoms buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, savaime neįrodo produktų sugedimo fakto, o pati ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė nuostolių atsiradimo fakto, jų dydžio bei priežastinio ryšio tarp atsakovės konstatuotų neteisėtų veiksmų ir aktuose nurodytų prekių.

22. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi atsakovės argumentais ir abejotinais atsakovės liudytojų parodymais, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, spręsdamas, jog ieškovė neįrodė, kad dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo pastarajai atsirado nuostoliai, kad neįrodė nuostolių dydžio. Anot apeliantės, jos patirti nuostoliai yra realūs, protingi ir pagrįsti rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu atsakovė, teigdama, kad ieškovei neatsirado žala, nepateikė įrodymų, kuriais būtų nuginčytos ieškovės dokumentuose žalos faktą ir dydį pagrindžiančios aplinkybės.

23. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taikant civilinę atsakomybę, privalo būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai, 2) patirta žala (nuostoliai), 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos (nuostolių) atsiradimo ir 4) kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.245 – 6.249 straipsniai). Bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

24. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, jog ieškovė įrodė vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtus veiksmus, ir šios teismo sprendimo dalies nei viena iš šalių neginčijo, neskundė ir nekvestionavo. Teismas, visų pirma, pažymėjo, kad abi šalys buvo atsakingos už Sutarties 3.7 punkto tinkamą įvykdymą, t. y. kad sutarčių su paslaugų teikėjais perrašymo procese turėjo dalyvauti tiek savininkas (atsakovė), tiek nuomininkas (ieškovė), tačiau šalys nagrinėjamoje situacijoje buvo pasyvios ir nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant realiai įgyvendinti Nuomos sutarties 3.7. punkte numatytas sąlygas. Tuo pačiu teismas konstatavo, ir ginčo dėl to iš esmės nėra, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi tam tikra atsiskaitymo už komunalines paslaugas (tame tarpe ir už tiekiamą elektros energiją) tvarka – sąskaitas už atsakovei priklausančiose patalpose sunaudotą elektros energiją elektros energijos tiekėjas UAB „Elektrum Lietuva“ pateikdavo tiesiogiai atsakovei, kuri savo ruožtu išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ieškovei tiek už nuomos mokestį, tiek už komunalines paslaugas, tame tarpe ir už faktiškai ieškovės patalpose sunaudotą elektros energiją; ieškovė apmokėdavo atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras, o atsakovė tiesiogiai atsiskaitydavo su paslaugų tiekėjais (tame tarpe ir elektros energijos tiekėju UAB „Elektrum Lietuva“). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu ir laiko, kad nėra pagrindo spręsti, kad tokia nusistovėjusi už komunalines paslaugas atsiskaitymo tvarka būtų netenkinusi kurios nors iš šalių, nes byloje nėra jokių duomenų, kad kuri nors iš šalių būtų reiškusi pretenziją dėl Sutarties 3.7 punkto realaus neįgyvendinimo, kad, pvz., atsakovė būtų raginusi ieškovę kreiptis į tiekėjus dėl sutarčių sudarymo, siuntusi pretenzijas dėl šios pareigos nevykdymo, nustatytų terminą įvykdyti šį Sutarties punktą ar pan., priešingai – atsiskaitymas su tiekėjais iki ginčo atvejo vyko pagal aukščiau nurodytą nusistovėjusią tvarką. Antra, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, tinkamai neatsiskaičiusi su elektros energijos tiekėju už 2023 m. balandžio – gegužės mėnesius, nors ieškovė už šio laikotarpio teiktą elektros energiją su atsakove atsiskaitė, pažeidė tarp šalių – ieškovės ir atsakovės – nusistovėjusią tvarką dėl atsiskaitymo su komunalinių paslaugų tiekėjais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė įrodė vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtus veiksmus. Nors atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą ir nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė, neapmokėdama už elektros energijos tiekimą, atliko neteisėtus veiksmus, nes pagal Nuomos sutartį būtent ieškovė privalėjo sudaryti tiesiogines sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, tačiau apeliacinio skundo šiuo pagrindu atsakovė neteikė, t. y. neginčijo šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

26. Tačiau pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad dėl elektros energijos nutraukimo ieškovei buvo padaryti konkretūs nuostoliai, t. y. neįrodė nuostolių atsiradimo fakto, jų dydžio bei priežastinio ryšio tarp atsakovės konstatuotų neteisėtų veiksmų ir ieškovės atsiradusių nuostolių. Būtent su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada savo apeliaciniame skunde nesutinka apeliantė (ieškovė).

27. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos ieškinio reikalavimas dėl žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 22 d. 14.00 val. iki 2023 m. birželio 23 d. 14.00 val. netekus elektros energijos, dėl ko, jos teigimu, sugedo ir buvo nurašytos šaldytuvuose ir šaldikliuose laikytos prekės (maisto produktai), kuriomis buvo prekiaujama ginčo patalpose, teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė žalos patyrimo ir jos dydžio faktų (2 588,26 Eur), kaip būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, nors šias reikšmingas aplinkybes patvirtina tiek ieškovės atstovų paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai dėl atitinkamų prekių įsigijimo vertės ir nurašymo joms sugedus, tiek apklaustų liudytojų – parduotuvėje dirbusių I. K. ir A. K. parodymai.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

29. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka ieškovui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 37 punktas). Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktas). Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 50 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018 46 punktas).

30. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą).

31. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų spręsti, kad dėl įvykusio elektros energijos dingimo / atjungimo / tiekimo sutrikimo buvo sugadinta, sugedo ir todėl teko netinkama naudoti atitinkama ieškovei priklausiusi jos nuomojamose patalpose – parduotuvėje buvusi maisto produkcija, tokiu būdu ieškovei padaryta atitinkamo dydžio žala.

32. Visų pirma pažymėtina, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad negyvenamosios patalpos, priklausančios atsakovei, buvo išnuomotos ieškovei būtent mažmeninei maisto prekių prekybos, t. y. parduotuvės veiklai vykdyti. Apie tai expresis verbis nurodyta pačioje nuomos sutartyje, tad atsakovė / jos savininkė neabejotinai žinojo, kad ginčo patalpose buvo įrengta maisto prekių parduotuvė, joje ieškovė, kaip nuomotoja, vykdė prekybą maisto prekėmis, įskaitant ir šaldytomis maisto prekėmis. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, ir tą nuosekliai patvirtina bei papildo iš esmės visi byloje esantys įrodymai, įskaitant visų byloje apklaustų liudytojų parodymai, jog parduotuvėje buvo prekiaujama įvairiais šaldytais maisto produktais ir dėl to parduotuvėje buvo 5 šaldytuvai bei 5 šaldikliai parduodamiems šaldytiems maisto produktams laikyti, kuriems eksploatuoti buvo reikalinga elektros energija, taip pat parduotuvėje buvo kasos aparatas, kuriam naudoti pagal paskirtį taip pat buvo reikalinga elektros energija. Taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovei išnuomotose patalpose elektros energija tiekėjo UAB „Elektrum Lietuva“ buvo atjungta ir nebuvo betarpiškai tiekiama iš esmės visą parą, t. y. nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2023 m. birželio 23 d., taip pat nėra ginčo, kad dėl elektros energijos nebuvimo neveikė kasos aparatas, taigi nebuvo galima fiksuoti kasos įvykių. Visuotinai žinoma ir įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė, jog tam tikriems maisto produktams laikyti būtina žema temperatūra, t. y. jie turi būti laikomi šaldytuvuose ir šaldikliuose, kad nesugęstų ir būtų tinkami naudoti pagal paskirtį, o atšaldyti maisto produktai negali būti iš naujo sušaldomi tinkamam naudojimui.

33. Tad įvertinus šias aplinkybes ir esant konstatuotam faktui, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas atsakovei laiku už suteiktas paslaugas neatsiskaičius su elektros energijos tiekėju, darytina objektyviai pagrįsta ir logiška išvada, jog būtent dėl atsakovės netinkamo / neatsakingo / nerūpestingo elgesio (laikų neatsiskaičius su tiekėju už suteiktas elektros energijos paslaugas) buvo atjungtas patalpoms, kuriose yra įrengta ieškovei priklausanti parduotuvė su visais joje esančiais šaldytuvais ir šaldikliais, kuriuose buvo laikomi greitai gendantys ir atitinkamos temperatūros palaikymo reikalaujantys maisto produktai, kas turėjo tiesioginę įtaką atsiradusioms pasekmėms – šaldytuvuose ir šaldikliuose esančių greitai gendančių produktų atitirpimui / sugedimui, t. y. iš esmės praradimui. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp konstatuotų atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės atsiradusių nuostolių.

34. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji nuostata, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

35. Ieškovė savo nuostolius 1 307,90 Eur apimtyje dėl šaldytuvuose / šaldikliuose buvusių ir iš esmės prarastų maisto produktų įrodinėjo ieškovės atstovo (direktoriaus) E. S., liudytojų I. K., A. K., kurios buvo parduotuvės darbuotojos, parodymais, rašytiniais įrodymais – UAB „Alkolda“ surašytais 2023 m. birželio 25 d. ir 2023 m. birželio 29 d. Prekių / Atsargų nurašymo aktais, 2023 m. birželio 28 d. Pranešimais, adresuotais UAB „Šaluva“ ir UAB „Ledinta“, Atsargų žiniaraščiais su tiekėjais UAB „Šaluva“ ir UAB „Ledinta“, ant kurių yra šių tiekėjų atstovų parašai ir patvirtinimai, UAB „Šaluva“, UAB „Ledinta“, ŽŪB „Delikatesas“, UAB „Dauparų žuvis“, UAB „Dzūkų gaminiai“, UAB „Lietuvos kepėjas“, UAB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Savas Kalnas“, UAB „Redvilija“, AB „Vilniaus paukštynas“ ieškovei UAB „Alkonda“ artimu elektros energijos atjungimo laikotarpiu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis dėl atitinkamų maisto prekių pardavimo, pateiktomis fotonuotraukomis, 2023 m. liepos 5 d. Pretenzija atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai pakankamai patvirtina, jog elektros energijos atjungimo / dingimo metu ieškovės parduotuvės šaldikliuose ir šaldytuvuose buvo laikomi atitinkami maisto produktai (ledai, koldūnai, šaldytos daržovės, vištienos, žuvies gaminiai, picos, kotletai, pyragai ir t.t.), ieškovės įsigyti iš tiekėjų UAB „Šaluva“ – 900,01 Eur sumai, UAB „Ledinta“ – 297,37 Eur sumai, kitų tiekėjų – 110,52 Eur sumai, kurie dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo visos paros laikotarpiui sugedo ir negalėjo būti teikti pardavimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti minėtais įrodymais ir jais pagrįstai suabejoti.

36. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Šiuo atveju atsakovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad jokios ieškovės prekės nesugedo, kadangi iškovė kelių valandų nuo elektros energijos atjungimo laikotarpyje rado kitą elektros tiekimo šaltinį, t. y. elektrą parduotuvei pajungė iš netoliese esančios kaimynės, todėl, anot atsakovės, buvo pajungti visi parduotuvėje esantys šaldytuvai bei šaldikliai ir vyko prekyba – pirkėjai parduotuvėje buvo aptarnaujami. Tokią savo poziciją atsakovė įrodinėjo liudytojų - parduotuvės darbuotojos A. B., taip pat tuo metu į parduotuvę apsipirkti užėjusios D. J. parodymais. Pažymėtina, jog priešingas aplinkybes ieškovė taip pat įrodinėjo liudytojų - parduotuvės vedėjos I. K. ir parduotuvės darbuotojos pardavėja A. K. – parodymais.

37. Ieškovės atstovai - ieškovės parduotuvės vedėja I. K. ir pardavėja A. K. parodė, jog atjungus elektros energiją parduotuvės patalpose 2023 m. birželio 22 d. apie 11-13 val., iš šalia esančios kaimynės pavyko pajungti tik 1 iš 5 šaldiklių su ledais, tuo tarpu kiti 4 šaldikliai ir 5 šaldytuvai bei kasos aparatas neveikė, klientai nebuvo aptarnaujami, prekyba nevyko, prekės sugedo ir buvo atiduotos utilizavimui. Savo ruožtu atsakovės atstovai - kita pačios ieškovės parduotuvės darbuotoja A. B., taip pat tuo metu į parduotuvę apsipirkti uždėjusi liudytoja D. J. parodė, jog elektros realiai nebuvo tik apie 1-1,5 val., tačiau vėliau ji buvo pajungta iš kaimynų, vėliau parduotuvėje šviesa degė, šaldytuvai veikė, iš kitos kelio pusės nuvestas laidas ir pajungta apie 10 prailgintuvų, prekyba vyko.

38. Nevienodi atskirų liudytojų parodymai apie tai, ar ieškovė, siekdama „gelbėti“ atitinkamus maisto produktus, ėmėsi priemonių bent daliniam elektros energijos pajungimui į šaldiklius ir šaldytuvus iš kitų galimų energijos šaltinių (pvz., kaimyninių patalpų savininkų), kokių būtent, kokio masto, kokiam laikui ir pan., teismo nuomone, nepanaikina, neeliminuoja ir nepakeičia aplinkybės, jog vis dėlto, egzistavo elektros energijos ginčo patalpoms sutrikimas, pilna apimtimi ir pilnu pajėgumu elektra nebuvo į patalpas tiekiama, atitinkamai pilnai naudotis elektros prietaisais parduotuvėje atitinkamą laiko tarpą nebuvo įmanoma, tam reikėjo imtis papildomų priemonių, kurie tik iš dalies galėjo atkurti energiją.

39. Ieškovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai apie apytikslio elektros energijos kiekio, reikiamo aprūpinti parduotuvėje esančius šaldymo įrenginius, taip pat, kad iš kaimynės papildomai pajungtais kabeliais / prailgintuvais tiekiamos elektros energijos nepakako aprūpinti visų 10-ies parduotuvėje esančių šaldytuvų ir šaldiklių bei užtikrinti apšvietimą patalpoje (atsakovės liudytoja nurodė, jog apšvietimas parduotuvėje buvo), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra logiški ir labiau tikėtini. Be to, vertinant atsakovės liudytojų duotus parodymus, kad ginčo laikotarpiu buvo pajungti visi 10 parduotuvėje esantys šaldymo įrenginiai, taip pat pajungtas apšvietimas, abejones / klausimus kelia aplinkybė, kodėl, parduotuvei buvus pilnai aprūpintai elektros energija, nebuvo pajungtas kasos aparatas (kaip nurodė atsakovės liudytojos, kad prekyba vyko pilna apimtimi, tačiau nebuvo naudotasi kasos aparatu, o pardavimai fiksuojami ant lapelio), kurio veikimas nagrinėjamu atveju būtų pakankamas pagrindas (įrodymas) išvadai apie pilnavertį parduotuvės funkcionavimą. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant konkrečių ir patikimų įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų vienos ar kitos šalies nurodomas aplinkybes dėl elektros energijos tiekimo kiekio bei atitinkamai pajungtų šaldymo įrenginių kiekio, o esant iš esmės skirtingiems abiejų šalių liudytojų parodymams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti / spręsti, kad būtent atsakovės liudytojų parodymai šiuo atveju turėtų didesnį patikimumo svertą.

40. Visos šios aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, teismo nuomone, pakankamai pagrindžia faktą dėl ieškovės, dingus elektros energijai, patirtos žalos (sugedus maisto produktams), o būtent dėl šioje byloje jau konstatuotų neteisėtų atsakovės, kaip nuomotojos veiksmų, neužtikrinus nuomojamoms patalpoms elektros energijos, ieškovei praradus jai priklausiusius ir tuo metu privalomus laikyti žemoje temperatūroje (šaldytuvuose ir šaldikliuose) 1 307,90 Eur (900,01 + 297,37+110,52) vertės maisto produktus. Byloje nėra pagrindo teigti, jog ieškovė būtų sąmoningai sunaikinusi, prisidėjusi prie maisto produktų sugadinimo, kenkusi sau, elgusis ginčo situacijoje neadekvačiai, nesąžiningai, o priešingai – bylos duomenys rodo, kad ginčo situacijoje ieškovė elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas asmuo bei verslininkas, siekė operatyviai spręsti iškilusią problemą – tiek nedelsiant padengė atsakovės turėtą įsiskolinimą betarpiškai elektros energijos tiekėjai UAB „Elektrum Lietuva“, kad būtų kuo greičiau vėl pajungtas elektros tiekimas į ginčo patalpas, nors tuo metu už elektrą buvo pilnai atsiskaičiusi ir su patalpų nuomotoja, tiek ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti bent dalinį elektros tiekimą į patalpas ir taip sumažinti kilusią žalą (pajungti energiją iš kaimynų ir pan.).

41. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1 280,36 Eur negautų pajamų sumą, kurią sudaro: 379,29 Eur ieškovės negautos pajamos už sugedusias (šaldytuvuose ir šaldikliuose buvusias atitirpusias) ir utilizuotas maisto prekes bei 901,07 Eur negautos pajamos nuo visų prekių pardavimo elektros atjungimo laikotarpiu. Ieškovė nurodo, jog nevertinant tiesioginių nuostolių už sugedusias prekes, ieškovė už šias prekes dar ir negavo pajamų (antkainio). Pagal ieškovės paskaičiavimus už UAB „Šaluva“ sugedusias prekes (900,01 Eur sumai) ieškovė negavo 261 Eur pajamų; už UAB „Ledinta“ sugedusias prekes (297,37 Eur sumai) negavo 86,24 Eur pajamų; kitų tiekėjų sugedusias prekes (110,52 Eur sumai) negavo 32,05 Eur pajamų. Taigi, iš viso dėl negalėjimo realizuoti sugedusias prekes ieškovė negavo 379,29 Eur pajamų. Taip pat per dvi dienas, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2023 m. birželio 23 d., kai buvo nutrauktas elektros tiekimas, ieškovė iš viso negalėjo vykdyti prekybos (nebuvo apšvietimo, neveikė kasos aparatai ir kt.), dėl to ieškovė neteko pajamų nuo visų prekių pardavimo, o būtent 2023 m. birželio 22 d. – 471,78 Eur, 2023 m. birželio 23 d. – 429,29 Eur, t. y. viso - 901,07 Eur.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-469/2022, 20 punktas). Tokiu atveju nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021, 49 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, aukščiau nurodytą netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) aspektų suformuotą teismų praktiką, taip pat, kad ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių taikyto / skaičiuoto antkainio dydžio, jo skaičiavimo tvarkos ir tokių pajamų gavimo realumo, o iš esmės nurodė tik tai, kad negautos pajamos už sugedusius maisto produktus paskaičiuotos pagal vidutinį antkainį, o negautos pajamos už dvi dienas, kuomet parduotuvei buvo atjungta elektra, buvo paskaičiuotos pagal praėjusių metų analogiškų dienų (2022 m. birželio 22-23 d.) gautą pajamų vidurkį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė / nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais prašomų priteisti negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) dydžio. Pažymėtina ir tai, kad 901,07 Eur suma, ieškovės nurodoma nuo visų prekių pardavimo, paskaičiuota už pilnas dvi dienas, nors kaip nustatyta byloje, elektra buvo atjungta nuo 2023 m. birželio 22 d. apie 14 val., o elektros tiekimas atnaujintas kitą dieną – 2023 m. birželio 23 d. taip pat apie 14 val. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad parduotuvė nevykdė veiklos pilnai dvi paras. Dėl nurodytų argumentų ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl prašomų priteisti 1 280,36 Eur negautų pajamų atmestinas, kaip nepagrįstas / neįrodytas.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai konstatavęs neteisėtus atsakovės veiksmus (neveikimą), nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė kitų atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – nuostolių (jų atsiradimo fakto, dydžio) bei priežastinio ryšio tarp atsakovės konstatuotų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės atsiradusių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl ieškovės patirtų nuostolių 1 307,90 Eur apimtyje dėl parduotuvės šaldytuvuose ir šaldikliuose ginčo laikotarpiu buvusių užšaldytų maisto prekių praradimo yra pagrįstas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 307,90 Eur žalos. Taip pat iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 307,90 Eur žalos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

46. Tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, atsiranda pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, sprendžia, kad ši sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, o šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti iš esmės perskirstytos.

47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnyje taip pat nurodoma, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

48. Visų pirma pažymėtina, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės bendrą 4 328,35 Eur sumą, kurią sudarė: 1 740,09 Eur ieškovės patirti nuostoliai, pastarajai padengus atsakovės įsiskolinimą elektros energijos tiekėjui; 1 307,90 Eur dėl atsakovės kaltės atsiradę ieškovės nuostoliai; 1 280,36 Eur ieškovės negautos pajamos. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė įvykdė dalį ieškinio reikalavimo, t. y. sumokėjo ieškovei 1 850 Eur už ieškovės sumokėtą atsakovės įsiskolinimą už elektros energiją; todėl 2024 m. lapkričio 29 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio (1 850 Eur apimtyje) reikalavimų atsisakymo. Taigi, atsakovei tik po ieškovės pradėto teismo proceso įvykdžius dalį (1 850 Eur iš prašomų priteisti 4 328 Eur) ieškovės reikalavimų, laikytina, jog tokiu būdu buvo patenkinti 42,75 procentai ieškinio reikalavimų (1 850 Eur *100 / 4 328 Eur). Antra, apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, patenkinus dalį ieškovės ieškinio reikalavimų 1 307,90 Eur apimtyje, t. y. tenkinus ieškinį dėl užšaldytų maisto prekių praradimo, laikytina, kad patenkinta dar 30 procentų ieškinio reikalavimų (1 307 Eur *100 / 4 328 Eur). Taigi, bendrai pagal procese priimamą galutinį sprendimą ieškovei gaunant ieškinio reikalavimų dėl bendros 3 157,90 Eur (1 850 Eur + 1 307,90 Eur) sumos patenkinimą, laikytina, kad procese yra patenkinta 72,96 procentai ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 27,04 procentai (100 – 72,96) ieškinio reikalavimų.

49. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Nagrinėjamu atveju, ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, jai grąžinama sumokėto žyminio mokesčio dalis, proporcingai atsisakytų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, jog ieškovė 2024 m. gegužės 23 d. sumokėjo 98 Eur žyminį mokestį, kad už likusius ieškinio reikalavimus (už 2 478,35 Eur sumą) mokėtinas 56 Eur žyminis mokestis, ieškovei už atsisakytus reikalavimus grąžino 31,50 Eur žyminio mokesčio dalį (98 Eur – 56 Eur) x 75 proc.) (CPK 87 straipsnis). Šios sprendimo dalies nėra pagrindo naikinti, todėl ji lieka nepakeista. Vertintinas kitos dalies (66,50 Eur) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio paskirstymo klausimas.

50. Ieškovė pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba (ieškinio parengimas, atstovavimas teisme). Atsakovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė viso 4 250,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Įvertinus patenkintų / atmestų reikalavimų proporcijas (patenkinta 72,96 procentai ieškinio reikalavimų / atmesta 27,04 procentai ieškinio reikalavimų), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 778,11 Eur ((1 000 Eur + 66,50 Eur)*72,96 / 100), iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1 149,39 Eur (4 250,73 Eur *27,04/100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atlikus priešpriešinį šalių patirtų ir paskirstytų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, galutinai iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 371,28 Eur (1 149,39 Eur – 778,11 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

51. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė viso 556 Eur bylinėjimosi išlaidų – 56 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (už apeliacinio skundo parengimą). Atsakovė nepateikė duomenų ir įrodymų apie savo galimai patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas.

52. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu buvo skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės atmestų 2 478,35 Eur ieškinio reikalavimų, teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės apeliacinį skundą tenkinus 1 307,90 Eur apimtyje, laikytina, jog patenkinta 53 procentai apeliacinio skundo reikalavimų (1 307, 90 Eur *100/2 478,35 Eur). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 294,68 Eur (556 Eur *53/100) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Alkolda“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą dalyse, kuriose ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkolda“ ieškinys buvo atmestas, taip pat paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkolda“ (juridinio asmens kodas 149881812) ieškinį tenkinti iš dalies:

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkolda“ (juridinio asmens kodas 149881812) iš atsakovės A. Z. individualios įmonės (įmonės kodas 153698432) 1 307,90 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septynis eurus 90 ct) žalos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 307,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei A. Z. individualiai įmonei (įmonės kodas 153698432) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkolda“ (juridinio asmens kodas 149881812) 371,28 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 28 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkolda“ (juridinio asmens kodas 149881812) iš atsakovės A. Z. individualios įmonės (įmonės kodas 153698432) 294,68 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 68 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko