- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-667-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19021-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 2.1.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.28pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui L. J. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje – R. L.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. L. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. J. 10 000 Eur už sumokėtą avansą bei 5 000 Eur, kadangi ieškovas patyrė paskolos sutarties sudarymo mokesčių išlaidas, privalo mokėti paskolos palūkanas, kelionės (duomenys neskelbtini) išlaidas, – iš viso 15 000 Eur nuostolių atlyginimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ketino pirkti butą (duomenys neskelbtini), kuris priklausė atsakovui L. J., pasirašant Preliminarią sutartį, pagal kurią sumokėjo avansą. Kadangi ieškovas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), atsakovas 2021 m. gegužės 27 d. Preliminarią sutartį pasirašė su ieškovo motina R. L. Sutartyje buvo sutarta, kad buto kaina – 97 000 Eur, Pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2021 m. birželio 27 d., o avansą – 10 000 Eur pirkėjas sumoka pardavėjui (atsakovui) pavedimu, o likusi buto kainos dalis bus sumokėta pardavėjui ne vėliau kaip Pagrindinės sutarties sudarymo dieną prieš pasirašant Pagrindinę sutartį pas notarą.
3. Anot ieškovo, Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Ieškovas Pagrindinės sutarties pasirašymo dieną (2021 m. birželio 22 d.), atvyko pas notarą, o atsakovas ne tik neatvyko, bet ir nekėlė telefono ragelio, nebendravo. Nurodė, kad nors pagal Preliminarią sutartį šalys sulygo, kad Pagrindinė sutartis gali būti sudaryta iki 2021 m. birželio 27 d., tačiau ieškovo nuomone, atsakovas sudarė apsimestinį sandorį. Ieškovas ir trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
4. Atsakovas L. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad nors ieškovas nurodė, jog atsakovas neatvyko į notarų biurą pasirašyti Pagrindinės sutarties, atkreipė dėmesį į tai, kad būtent atsakovas rezervavo sandorio tvirtinimo laiką pas notarą. Pabrėžė, kad itin reikšminga atsakovui sąlyga – atsiskaitymas prieš sudarant notariškai tvirtinamą sandorį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teigia turėjęs pagrindo manyti, jog bus laikomasi Preliminariosios sutarties sąlygų ir pinigai bus sumokėti bankiniu pavedimu iki sandorio tvirtinimo pas notarą. Nurodė, kad nesulaukęs pinigų pervedimo į savo sąskaitą iki sandorio tvirtinimo pas notarą momento, suprato, kad sandoris neįvyks. Atsakovas nurodė, kad buvo pažeistos Preliminariosios sutarties sąlygos (5.1 punktas), todėl neatvyko į notarų biurą. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo vertinimu, Sutartis yra laikoma nutrūkusia. Atsakovas vadovaudamasis CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad ieškovas nesugebėjo įvykdyti Preliminariosios sutarties sąlygų todėl pardavėjui, kaip nuostolių atlyginimas, lieka pirkėjo sumokėtas avansas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo L. J. ieškovo R. L. naudai 10 000 Eur sumokėto avanso, bei 1 067,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 11 067,14 Eur; iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 539,05 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo į valstybės biudžetą 5,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 22 d. šalys turėjo atvykti pas notarą pasirašyti Pagrindinės sutarties, tačiau į pasirašymą atvyko tik ieškovas ir trečiasis asmuo, o atsakovas neatvyko.
8. Teismas nurodė, kad nors atsakovas laikėsi pozicijos dėl atsiskaitymo tvarkos, remdamasis Preliminarios sutarties 4.1.1.1 punktu, pagal kurį likusi buto kainos dalis turėjo būti sumokėta pardavėjui ne vėliau kaip Pagrindinės sutarties sudarymo dieną prieš pasirašant Pagrindinę sutartį pas notarą, tačiau pabrėžė, kad notaras nėra saistomas Preliminarios sutartis sąlygų, kadangi esant turtui įkeistam hipoteka, logiška ir pagrįsta, jog pirmiausiai yra užtikrinami kreditoriaus interesai, o ne pardavėjo .
9. Teismo vertinimu, atsakovas visiškai nepagrįstai rėmėsi pozicija, jog ginčo sandoris nebuvo sudarytas dėl ieškovo kaltės, o būtent, kad tą dieną, kai jis atvyko pas notarą, nebuvo atliktas dalinis pavedimas į atsakovo sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad iš notaro 2021 m. birželio 12 d. laiško turinio atsakovui, kuriuo jis siuntė ir Sutarties projektą, matyti, kad jame nurodyta, jog Sutartis bus pakoreguota gavus (duomenys neskelbtini) sutikimą. Taigi, sprendė, kad atsakovas suvokė, jog mokėjimai nebus atliekami tokia tvarka, kaip nustatyta Preliminarios sutarties 4.1.1.1 punkte.
10. Išanalizavus ir įvertinus Pagrindinės sutarties apibrėžtą atsiskaitymo tvarką, teismas nurodė, jog atsakovui, kaip pardavėjui, į jo asmeninę sąskaitą ieškovas turėjo pervesti tik 12 586,72 Eur, tuo tarpu didžioji lėšų dalis – 74 413,28 Eur – atsakovo kreditoriui. Tokio pobūdžio aplinkybės teismui sudarė pagrindą spręsti, jog atsakovo pozicija, kad ieškovas nepervedė jam lėšų į sąskaitą prieš pasirašant Pagrindinę sutartį pas notarą, vertinama kaip pastarojo vengimas sudaryti Pagrindinę sutartį ir siekis negrąžinti sumokėto avanso.
11. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl šalių sutartinių įsipareigojimo vykdymo šioje byloje, ta aplinkybė, jog ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus, o būtent – sumokėti už ginčo butą turėjo vykdyti pagal Pagrindinę sutartį savaime nesudarė pagrindo atsakovui reikalauti vykdyti įsipareigojimus pagal Preliminarią sutartį, juolab, kad atsakovas buvo gavęs 10 000 Eur avansą, kaip garantą. Teismas pabrėžė, kad atsakovas sudarė Preliminarią sutartį laisva valia, pagal kurią prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas, o būtent įsipareigojo iki 2021 m. birželio 27 d. sudaryti Pagrindinę sutartį.
12. Anot teismo, atsakovas žinodamas apie įsiskolinimą kreditoriui (nes ginčo butas buvo įkeistas), objektyviai suvokė, kad pirmiausiai bus atsiskaitoma su hipotekos kreditoriumi, juolab, kad atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad turi aukštąjį išsilavinimą. Todėl atsakovo paaiškinimai, duoti teismo posėdyje apie tai, kad jis negalėjo numatyti kreditoriaus sutikimo dėl ginčo buto pardavimo turinio teismo įvertinti kaip siekis išvengti avanso grąžinimo ir Pagrindinės sutarties nesudarymo teisines pasekmes siekiant perkelti ieškovui.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Preliminarios sutarties 4.1.1.1 punktu atsakovas neatskleidė ieškovui esminės informacijos dėl atsiskaitymo tvarkos, juolab, kad nekonkretizavo mokėjimo formos, dėl ko nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovas privalėjo atlikti tik bankinį pavedimą atsakovui, ir negalėjo sumokėti grynaisiais.
14. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas, norėdamas pateisinti Sutarties neįvykdymą, rėmėsi aplinkybe, jog jis tikėjosi, kad bus laikomasi Preliminariosios sutarties sąlygų ir pinigai bus sumokėti iki sandorio patvirtinimo pas notarą, byloje esantys įrodymai liudija, kad ieškovas buvo finansiškai pajėgus vykdyti Sutartį ir siekė įsigyti ginčo turtą. Be to, iš Pagrindinės sutarties turinio – atsiskaitymo tvarkos, matyti, kad tokia ieškovo pareiga – atsikaityti iki notarinės sutarties sudarymo – neišplaukė iš Sutarties turinio, todėl teismas sprendė, kad ieškovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir objektyviai sudarė pakankamą pagrindą atsakovui tikėtis, kad jis siekė vykdyti sutartį ir atliko visus būtinus veiksmus, susijusius su Sutarties tinkamu vykdymu, tuo tarpu, atsakovas net neatvyko į notaro biurą, toks elgesys lėmė, kad ieškovas neatliko jam bankinio pavedimo. Pažymėjo, kad CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę.
15. Teismas nurodė, kad Pagrindinėje sutartyje buvo nustatyta konkreti atsiskaitymo tvarka, kuri turėjo būti vykdoma, tuo tarpu Preliminarioje sutartyje nurodyta tvarka Pagrindinės sutarties sudarymo nebuvo aktuali ir ji objektyviai negalėjo būti įgyvendinta dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo teiginiai, kad ieškovas nevykdė Preliminarios sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo tvarkos atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinei situacijai. Pabrėžė, jog teisių ir pareigų, tame tarpe ir atsikaitymo tvarkos, klaidingas įsivaizdavimas nesudaro pagrindo atsakovui netinkamai aiškinti Sutarties sąlygas. Atsakovas aiškino tarp šalių susiklosčiusius santykius išmitinai sau naudinga linkme, pažeisdamas šalių lygybės principą, paneigdamas Sutarties tikslą ir sudarydamas pagrindą sau (pardavėjui) visiškai dominuoti ieškovo atžvilgiu.
16. Pabrėžė, kad atsakovas neatvyko pas notarą sandorio sudarymo dieną, iš 2021 m. birželio 21 d. laiško matyti, jog atsakovas vengė bendrauti su ieškovu. Teismas vertino ir tai, kad iš susirašinėjimo tarp notaro ir atsakovo matyti, kad notaras netgi pasiūlė pakoreguoti sutartį pagal faktą. Tuo tarpu atsakovas neatliko jokių veiksmų: jis nebendradarbiavo visiškai su ieškovu, neatsakinėjo į jo skambučius, nesiekė sutarties sąlygų pakeitimo, nors terminas Pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo nustatytas iki 2021 m. birželio 27 d. Kadangi laikas pas notarą buvo rezervuotas 2021 m. birželio 22 d, akivaizdu, jog buvo pakankamai laiko suderinti šalių valią dėl sandorio įvykdymo. Nepaisant tai, atsakovas vengė bet kokio bendradarbiavimo su ieškovu. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi veikti sąžiningai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims.
17. Pažymėjo, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas pažeidė prievolę – atsisakė pirkti butą, jam kyla pareiga grąžinti sumokėtą avansą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).
18. Išanalizavęs tiek Preliminarios, tiek Pagrindinės sutarties sąlygų turinį santykyje su byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad neturi pagrindo taikyti CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatų. Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas nustatė, kad atsakovo modus operandi ginčo sutartiniuose santykiuose buvo išimtinai nukreiptas ne tik į tikslą gauti pinigines lėšas iš ieškovo prieš pasirašant Pagrindinę sutartį, neatskleidžiant ieškovui esminės informacijos, susijusios su atsiskaitymo tvarka, bet ir į nebendradarbiavimą su kita šalimi ir nenorą išsaugoti Sutartį.
19. Teismas dėl ieškovas prašymo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur nuostolių atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis) pasisakė, kad reikalavimas susijęs su paskolos išlaidomis, nevertintinas kaip ieškovo nuostoliai. Ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kokius jis faktiškai patyrė nuostolius, koks jų konkretus dydis (CPK 178 straipsnis), todėl reikalavimas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į CK 1.87 straipsnio 1 dalį, teismas nenustatė nagrinėjamoje byloje, jog preliminarioji sutartis turėjo apsimestinio sandorio požymių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Apeliantas (atsakovas) L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kurioje iš dalies tenkintas ieškovo R. L. ieškinio reikalavimas dėl 10 000 Eur žalos priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pilnai atmesti ieškovo ieškinio reikalavimą, o kitoje dalyje palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo R. L. atsakovo L. J. naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, kad Preliminariosios sutarties 4.1.1.1 punkte buvo numatyta, kad „likusi buto kainos dalis turės būti sumokėta pardavėjui ne vėliau kaip Pagrindinės sutarties sudarymo dieną prieš pasirašant Pagrindinę sutartį pas notarą“. Šį šalių sudarytą ir šalims privalomą (pacta sunt servanda) bei įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) turintį sandorį pirmosios instancijos teismas absoliučiai ignoravo.
22. Be to, Preliminariosios sutarties 5.1 punkte šalys numatė, jog jeigu Pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir per šios Sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą, ši Sutartis yra laikoma nutrūkusia ir pardavėjui, kaip nuostolių atlyginimas lieka pirkėjo sumokėtas avansas.
23. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime daugelyje argumentacijos vietų išimtinai rėmėsi nesudarytos pagrindinės sutarties sąlygomis, kurios neturi jokios teisinės galios ar teisinės reikšmės šiam ginčui, nes sąlygos šalių nebuvo suderintos, o pats pagrindinis susitarimas šalių net nebuvo pasirašytas.
24. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė faktui, kad dalis likusio 87 000 Eur mokėjimo už butą turėjo būti atlikta buto hipotekos kreditoriui – bankui. Viena vertus, šis faktas apskritai neturi jokios reikšmės šalių ginčui ir pagrindinės sutarties nesudarymo priežastims ar aplinkybėms. Kita vertus, tai, kad šalių sudarytoje Preliminariojoje sutartyje nebuvo numatytas mokėjimas bankui, o tik atsakovui, niekaip nekeičia šalių susitarimo esmės – nors vėliau banko reikalavimu toks mokėjimas buvo numatytas pagrindinės sutarties projekte, tačiau jis savo esme turėjo būti atliekamas atsakovo naudai, atsakovo interesais, nes tokiu būdu būtų padengtas atsakovo įsiskolinimas už butą bankui.
25. Teigia, kad ieškovas iš Preliminariosios sutarties aiškiai turėjo suprasti ir suprato, kad turės už butą sumokėti 10 000 Eur avansą + 87 000 Eur pagrindinę kainos dalį t. y. faktas, kad dalis likusio 87 000 Eur mokėjimo už butą turėjo būti atlikta buto hipotekos kreditoriui – bankui apskritai neturi jokio reikšmės, nepatvirtina ir nepaneigia esminių ginčo aplinkybių nei ieškovo, nei atsakovo naudai. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai, neišsamiai, nevisapusiškai ir neteisingai vertino bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir jų reikšmę teisingam ginčo išsprendimui.
26. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo šalių sutarta atsiskaitymo už butą tvarką ir terminus. Šiuo atveju pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo remtis nesudarytos sutarties projekto sąlygomis, pagal kurias notaras, nesuderinęs iki galo to su sandorio šalimis, buvo numatęs, kad galutinės kainos dalies sumokėjimas padaromas po pagrindinės sutarties sudarymo.
27. Pažymi, kad teismas byloje aiškiai turėjo nustatyti, kad ieškovas nebuvo pasiruošęs pagrindinės sutarties sudarymui, nes neturėjo banko sąskaitoje pakankamos pinigų sumos. Byloje nebuvo nuginčyti notaro parodymai, jog notaras nurodė ieškovui, kad atsiskaitymo grynaisiais pinigais pagal pagrindinį sandorį netvirtins, o notaro nurodymo įnešti pinigus į banko sąskaitą ieškovas neįvykdė. Taigi sandoris neįvyko ir negalėjo įvykti išimtinai dėl ieškovo kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
28. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos įrodymus (notaro parodymus), nes notaras byloje aiškiai paliudijo, jog ieškovas tik pasakė notarui turįs grynuosius pinigus, tačiau grynųjų pinigų notarui neparodė (t. y. notaras ieškovo tariamai turėtų grynųjų pinigų nematė, tą paliudijo kelis kartus) ir pagal byloje esančius įrodymus net tik nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas banko sąskaitoje būtų turėjęs sandoriui reikalingą pinigų sumą, bet apskritai nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovas būtų turėjęs nors grynuosius pinigus.
29. Teigia, kad teismo argumentas, kad atsakovo akcentuota atsikaitymo Preliminarioje sutartyje tvarka realiai negalėjo būti įgyvendinta yra visiškai nelogiškas ir neargumentuotas. Visų pirma, Preliminariojoje sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarka galėjo būti pilnai įgyvendinta, jeigu ieškovas būtų turėjęs reikiamą pinigų sumą banko sąskaitoje, o antra, tai, kad notaras neprivalėjo pagrindinės sutarties nuostatų expressis verbis perkelti į pagrindinę sutartį nepatvirtina, jog šalims negaliojo Preliminariosios sutarties nuostatos, ar kad šalims galiojo nesudaryto pagrindinės sutarties projekto nuostatos. Kaip minėta, dar iki sutarto susitikimo pas notarą ieškovas susirašinėjime su atsakovu ir notaru pradėjo kelti naujas, Preliminariojoje sutartyje nenumatytas sąlygas, dėl kitokios atsikaitymo už butą tvarkos, kurioms atsakovas nepritarė. Todėl tai, kad notaras pagrindinės sutarties projekte numatė tam tikras šalių nesuderintas sąlygas negali būti laikoma teisiniu pagrindu spręsti, jog šalių ginčui turėtų būti taikytinos pagrindinės sutarties projekto, o ne Preliminarios sutarties sąlygos.
30. Nurodo, kad atsakovas su pasirašyta Preliminariąja sutartimi kaip jo priedą Nr. 1 ieškovui į rankas pateikė 2021 m. gegužės 24 d. Registrų centro išrašą, iš kurio matyti buto hipoteka, šį išrašą atsakovas persiuntė notarui ir ieškovui dar kartą 2021 m. birželio 7 d. Tuo metu, atsakovas negalėjo užtikrintai žinoti, kad gali reikėti dalį likusio mokėjimo nukreipti tiesiogiai (duomenys neskelbtini). Ieškovui negalėjo būti nežinomos šios visuotinai žinomos aplinkybės, juo labiau, kad buto hipoteka buvo išviešintos viešajame registre.
31. Pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad Preliminariosios sutarties sąlygos nesaisto notaro ar šalių, aiškiai prieštarauja sutarties privalomumo principui (pacta sunt servanda) – jeigu šalys susitarė dėl tokių sąlygų, jos turi būti vykdomos. Ir priešingai – pagrindinės sutarties projekto sąlygos, kurios buvo šalių nepasirašytos ir toks sandoris nesudarytas, negali būti privalomai vykdytinos ir laikomos teisiniu pagrindu šiam ginčui spręsti. Ieškovas ir atsakovas negali būti įpareigojami vykdyti nesudarytos sutarties sąlygų.
Atsiliepimas
32. Ieškovas R. L. atsiliepimu prašo teismo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas ir skirti atsakovui 5 000 Eurų baudą bei 50 procentų šios baudos prašo priteisti ieškovui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
33. Nurodo, kad apeliantas pabrėžia kaip nenuginčytą Preliminarios sutarties 5.1 punktą, kuriame nustatyta, kad „jeigu Pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir per šios sutarties 3.1. punkte nustatytą terminą, ši Sutartis yra laikoma nutrūkusia ir Pardavėjui, kaip nuostolių atlyginimas lieka Pirkėjo sumokėtas avansas”. Ieškovas neginčijo šios nuostatos, nes, viena vertus, joje naudojamas terminas „kaip nuostolių atlyginimas” reiškia, kad šios nuostatos taikymas yra siejimas su Preliminarios sutarties šalies kalte bei priežastinio ryšio nustatymu tarp padarytos žalos dydžio (nuostolių) ir kaltų neteisėtų veiksmų. Antra vertus, teikiant ieškinį, ieškovas rėmėsi įstatymu – imperatyvia CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostata, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
34. Pažymi, kad ieškovas turėjo reikiamą pinigų sumą su savimi grynaisiais, ką aiškiai patvirtino ir paliudijo teisme trečiasis asmuo, nes ieškovo tėvas ir mama bei pažįstamas kartu vyko į notaro kontorą palaikyti ieškovą ir kad jam būtų saugiau, vežantis su savimi pinigus. Sudarant buto pirkimo pardavimo sutartį ieškovas galėjo tiek grynaisiais atsiskaityti su atsakovu notaro akivaizdoje, tiek ir atlikti bankinį pavedimą, nes tik prieš sandorį, gavęs iš notaro pirkimo-pardavimo sutarties projektą, sužinojo, kad didžiąją dalį pinigų ieškovas turės sumokėti ne atsakovui, bet buto hipotekos turėtojui – bankui.
35. Be to, Preliminarios sutarties 6 punkte „Atsiskaitymai”, nurodyta kad tik 10 000 Eur avansas turi būti pervestas į atsakovo sąskaitą, tuo tarpu, kokiu būdu, grynaisiais ar bankiniu pavedimu, turi būti sumokama likusi kainos dalis nėra nurodyta, kas vėlgi neginčytinai suponuoja, kad likusi kainos dalis galėjo būti sumokėta notarinio sandorio sudarymo metu pagal visuotinai priimtiną praktiką, kuomet ant stalo tuo pačiu metu suskaičiuojami grynieji pinigai ir pasirašoma sutartis, kurią paima ir patvirtina notaras.
36. Nurodo, kad apeliaciniame skunde atsakovo minimas notaro paliudijimas, kad neva tai atsiskaitymas grynaisiais pinigais nebuvo įmanomas ir notaras neva tai nebūtų tvirtinęs tokio sandorio, viena vertus, nėra visiškai tikslus, nes notaras tik samprotavimo forma pateikė nuomonę, kad jis galimai nebūtų tvirtinęs sandorio grynaisiais pinigais, antra vertus, žodinio liudijimo forma neapgalvotai išsakyta notaro nuomonė nėra teisės norma ir tėra tik jo nuomonė, kuri šiuo konkrečiu atveju, prieštarauja teisės normoms. Teisės aktai bei šalių laisvės ir autonomijos principas privatinėje teisėse – viskas leidžiama, kas nėra imperatyviai uždrausta. Todėl privatinė teisė leidžia šalims, sudarant notarinį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, atsiskaityti grynaisiais, nes nėra jokių imperatyvių normų, draudžiančių notarinio sandorio metu atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Todėl jei notaras būtų iš tiesų pateikęs raštišką atsisakymą patvirtinti buto pirkimo pardavimo sandorį grynaisiais ir dėl tokio atsisakymo atsakovas įrodinėtų, kad ieškovas neva tai yra kaltas dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tuomet toks notaro aktas, be kitų reikalavimų, būtų šios bylos dalyku. Tačiau bet kokiu atveju, jokio oficialaus atsisakymo tvirtinti sandorį dėl grynųjų galimo naudojimo byloje nėra.
37. Be to, byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų atsisakęs sudaryti sandorį negrynaisiais. Atvirkščiai, sužinojęs iš notaro, kad pagal pagrindinę buto pirkimo pardavimo sutartį ieškovui didžiąją dalį kainos reikės pervest tiesiai į banko sąskaitą, atsakovas iš karto nuvyko į banką ir tuo pačiu skambino tiek iš savo telefono, tiek ir iš trečiojo asmens telefono, atsakovui norint suderinti pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties detales, tame tarpe ir dėl atsiskaitymo su banku, tačiau kadangi atsakovas kategoriškai atsisakė bendrauti, ieškovas suprato, kad atsakovas vengia parduoti butą ir daugiau jokių pavedimų neatliko.
38. Teigia, kad būtent, ieškovas, kaip bet kuris kitas apdairus ir rūpestingas asmuo, prieš sumokėdamas už butą likusius 87 000 Eur, norėjo įsitikinti, kad notaras, atsakingas už notarinę pirkimo-pardavimo sutarties formą, patikrintų, kad Buto pirkimo pardavimo sutarties nuostatos atitinka Civilinio kodekso reikalavimus, kad nėra pažeidžiami teisėti kreditorių interesai ir pervedus už butą 87 000 Eur, notarinė pirkimo pardavimo sutartis bus sudaryta ir ieškovas taps pilnateisiu (be jokių apribojimų) buto savininku. Tuo tarpu atsakovas, parengdamas preliminarią sutartį ir jos nuostatas interpretuodamas vienašališkai ir teikdamas apeliacinį skundą, visą tą laiką elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai, manipuliuodamas deklaratyviais vienašaliais pareiškimais, siekė ir tebesiekia pasisavinti ieškovo nuosavybę – 10 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
40. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
42. Šios apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalis, kurioje sprendžiamas avanso grąžinimo klausimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
43. Byloje nustatyta, kad ieškovas (pirkėjas) R. L. pagal Preliminariąją sutartį atsakovui (pardavėjui) L. J. sumokėjo 10 000 Eur avansą ir šalys sulygo dėl Pagrindinės sutarties sudarymo. Ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo sumokėtą avansą, grįsdamas tuo, kad atsakovas nevykdė Preliminariosios sutarties sąlygų ir neatvyko pas notarą sudaryti Pagrindinės sutarties. Atsakovas su ieškovo argumentais nesutiko ir teigė, kad ieškovas pažeidė Preliminariosios sutarties sąlygas, nepervesdamas likusių pinigų prieš Pagrindinės sutarties sudarymą, todėl kaip nuostolių atlyginimas lieka pirkėjo sumokėtas avansas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo yra kaltas atsakovas, o atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės grindžia, kad jo kaltės dėl Sutarties nesudarymo nėra.
Dėl apeliacinio skundo argumentų ir pareigos grąžinti sumokėtą avansą
44. Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime daugelyje argumentacijos vietų išimtinai rėmėsi nesudarytos pagrindinės sutarties sąlygomis, kurios neturi jokios teisinės galios ar teisinės reikšmės šiam ginčui, nes sąlygos šalių nebuvo suderintos, o pats pagrindinis susitarimas šalių net nebuvo pasirašytas, tačiau skundžiamo teismo sprendimo turinys liudija priešingai. Pirmosios instancijos teismas, Pagrindinės sutarties projektu, kaip rašytiniu įrodymu, vertintinu kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, rėmėsi tik tiek, kiek buvo būtina siekiant nustatyti faktines aplinkybes, dėl (ne)tinkamo kainos sumokėjimo būdo ir momento, bei vertindamas šalių veiksmus dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Todėl, šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
45. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Preliminariosios sutarties kad 4.1.1.1 punktu, kuriame numatyta, kad „likusi buto kainos dalis turės būti sumokėta pardavėjui ne vėliau kaip Pagrindinės sutarties sudarymo dieną prieš pasirašant Pagrindinę sutartį pas notarą“ atsakovas neatskleidė ieškovui esminės informacijos dėl atsiskaitymo tvarkos, nekonkretizavo mokėjimo formos, dėl ko nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovas privalėjo pagal Sutarties 4.1.1.1 punktą, sumokėti kainą tik atlikdamas bankinį pavedimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto argumentai, jog ieškovas pažeidė Preliminariąją sutartį ir ieškovas nebuvo pasiruošęs pagrindinės sutarties sudarymui, nes neturėjo banko sąskaitoje pakankamos pinigų sumos, atmestini, kadangi byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų atsisakęs sudaryti sandorį negrynaisiais, todėl šis atsiskaitymo formos klausimas, galėjo būti apspręstas šalių sutartą dieną, atvykus pas notarą.
46. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visetą, pagrįstai nustatė, jog atsakovas vengė bendrauti su ieškovu, jis nebendradarbiavo, neatsakinėjo į jo skambučius, nesiekė sutarties sąlygų pakeitimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad jis turėjo pagrindą neatvykti pas notarą sandorio sudarymo dieną, nes nebuvo atliktas dalinis pavedimas į atsakovo sąskaitą ir/ar atsiskaitymo grynaisiais pinigais notaras nebūtų patvirtinęs. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo argumentai, kad kaina negalėjo būti sumokama grynaisiais, stokoja teisinio pagrįstumo, juolab, kad ieškovas neatsisakė sumokėti kainą bankiniu pavedimu.
47. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas apsilankymo pas notarą dieną nesiekė, kad šalys pasiektų tinkamo susitarimo, kadangi Preliminarioje sutartyje nebuvo sulygta aiški mokėjimo forma, o notaro jokio oficialaus atsisakymo tvirtinti sandorį dėl sumokėjimo grynais pinigais byloje nėra. Todėl, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės.
48. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz. pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz. kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).
49. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 21 punktas).
50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 22 punktas). CK 6.165 straipsnio 4 ir 5 dalyje numatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
51. CK 6.242 straipsnyje nurodyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
52. Preliminariosios sutarties 5.1 punkte šalys numatė, jog jeigu Pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir per šios Sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą, ši Sutartis yra laikoma nutrūkusia ir pardavėjui, kaip nuostolių atlyginimas lieka pirkėjo sumokėtas avansas.
53. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus ir materialiosios teisės normas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį ar atsisakė pirkti butą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad pats atsakovas neatliko pareigos sudaryti pagrindinę sutartį, neatvyko pas notarą, be to, nebendradarbiavo, todėl ieškovas turi teisę susigrąžinti sumokėtą avansą, o atsakovui kyla pareiga grąžinti avansą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
54. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegija neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovo teisės į apeliaciją įgyvendinimas galėtų būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo R. L. prašymas skirti atsakovui 5 000 Eurų baudą bei 50 procentų šios baudos priteisti ieškovui, netenkintinas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
55. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.
56. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus apelianto apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apelianto (atsakovo) L. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo (apelianto) L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 880 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme,