Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui L. J. dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir tretysis asmuo prašė ieškinį tenkinti, o atsakovas – ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 27 d. tarp ieškovo motinos - trečiojo asmens (pirkėjo), ir atsakovo (pardavėjo) buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis Nr.2021/05/27-1P43-54, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o pirkėjas – nupirkti. Pagal Sutarties 4.1.1.1 p., buto kaina – 97 000 Eur, buto kainos dalis – 10 000 Eur (avansas) sumokama pardavėjui pavedimu šios sutarties sudarymo momentu. Sutarties 6.1 punkte nustatyta ši atsiskaitymo tvarka, nurodant atsakovo sąskaitos numerį banke. Tuo tarpu likusi buto kainos dalis turės būti sumokėta pardavėjui ne vėliau kaip Pagrindinės sutarties sudarymo dieną prieš pasirašant Pagrindinę sutartį pas notarą. Sutarties 3.1 punktu šalys nustatė Pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2021-06-27. Preliminariosios sutarties 5.1 punktu šalys sulygo dėl atsakomybės, nustatant, kad tuo atveju, jei Pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir per šios Sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą, ši Sutartis yra laikoma nutrūkusia ir pardavėjui, kaip nuostolių atlyginimas lieka pirkėjo sumokėtas avansas. Tuo tarpu pardavėjo atsakomybė, nesudarius ar pažeidus sutartį, nustatyta nebuvo.

Taip pat byloje nustatyta, kad notaras Rolandas Kirlys išdavė liudijimą, iš kurio matyti, jog 2021-06-22, 12 val., į Vilniaus m. 2-ąjį notarų biurą atvyko ieškovas ir tretysis asmuo tikslu pasirašyti buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį su atsakovu. Notaras paliudijo, jog ieškovas ir tretysis asmuo biure laukė atsakovo nuo 12.00 val. iki 13.00 val., tačiau atsakovas neatvyko.

Taip pat byloje nustatyta, kad notaras parengė 2021-06-22 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo nustatyta tokia atsiskaitymo tvarka: 10 000 Eur, kaip patvirtina pardavėjas, pirkėjas sumokėjo jam pavedimu prieš šios sutarties pasirašymą (5.1.1 p.); 74 413,28 Eur pirkėjas įsipareigoja ir privalo ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos pervesti į pardavėjo kreditoriaus „Swedbank“ AB sąskaitą, šiuo mokėjimu visiškai įvykdant pardavėjo skolinius įsipareigojimus kreditoriui pagal 2007-09-24 Kredito sutartį (5.1.2 p.); 12 586,72 Eur pirkėjas įsipareigoja ir privalo sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiuos sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos, pervesdamas šią sumą į pardavėjo sąskaitą.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ginčo butui 2007-10-08 buvo įregistruota hipoteka.

Teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas notaras Rolandas Kirlys, kuris parodė, kad sandorio sudarymo dieną ieškovas atvyko į notarų biurą kartu su motina ir jos sutuoktiniu. Parodė, kad ieškovas turėjo grynuosius pinigus, todėl buvo išaiškinta, kad buto kaina turi būti sumokėta pavedimu, nes butas buvo įkeistas. Taip pat notaras parodė, kad atsakovas atsisakė atvykti į jo biurą, teigdamas, kad, kol nebus padarytas pavedimas, jis negaiš laiko. Taip pat notaras patvirtino, jog kalbėjo su atsakovu dėl galimų kitų sprendimų, pvz., nebūtinai sumokėti pavedimu prieš. Notaras patvirtino, kad šalys galėjo pakeisti Sutartį, nes viską lemia jų susitarimas. Ieškovas galėjo susitvarkyti su pinigais, atlikdamas pavedimą.

Ieškovas teismo posėdyje parodė, jog preliminarios sutarties pasirašymo metu buvo Vokietijoje, todėl sutartį su atsakovu pasirašė jo mama (tretysis amsuo), o avansą – 10 000 Eur pervedė atsakovui jis; pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta su ieškovu. Pagrindinės sutarties pasirašymo dieną ieškovas atvyko į notaro biurą ir laukė atsakovo nuo 12 val. iki 13 val., tačiau pastarasis neatvyko, į telefoninius skambučius neatsakinėjo. Patvirtino, jog turėjo lėšas butui įsigyti, nes buvo paėmęs kreditą ir turėjo santaupas, kurias uždirbo Vokietijoje. Taigi, jis siekė sudarytį sandorį. Be to, paaiškino, kad pagal Preliminarią sutartį, ieškovas turėjo sumokėti atsakovui, o ne bankui.

Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad buvo atskleidęs aplinkybę, jog ginčo butas buvo įkeistas, jis netgi pridėjo išrašą prie sutarties iš Registrų centro. Tvirtino, jog ieškovas privalėjo sumokėti bankiniu pavedimu, taip pat teigė, kad ieškovas jį spaudė parduoti butą prieš sumokant pinigus. Kadangi pirkėjas atvyko pas notarą nepasiruošęs sudaryti sandorio, jis dėl to ir neatvyko į notaro biurą; taip pat paaiškino, kad gavo iš banko leidimą parduoti ginčo butą, tačiau nežinojo, kad bankas reikalaus pervesti lėšas į banko sąskaitą.

Tretysis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas reikalavo skubiai sumokėti avansą, kurį ieškovas ir sumokėjo. Patvirtino, jog Pagrindinės sutarties sudarymo dieną atvyko pas notarą, tačiau atsakovas ne tik neatvyko, bet ir nekėlė telefono ragelio, nebendravo. Paaiškino, jog ieškovas buvo sukaupęs reikiamą sumą butui įsigyti.

Byloje nustatyta, jog ieškovas nėra Preliminarios sutarties šalis; šią sutartį sudarė ieškovo mama, tretysis asmuo, kuri atstovavo ieškovą santykiuose su atsakovu. Šios aplinkybės šalys neginčijo, priešingai – teismo posėdyje pripažino atstovavimo santykių faktą. CK 2.133 str. 1 d. nurodyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Taigi, tretysis asmuo veikė kaip ieškovo atstovas, sudarant Preliminarią sutartį ieškovo vardu ir interesais.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties vykdymo. 2021-06-22 šalys turėjo atvykti pas notarą pasirašyti Pagrindinės sutarties, tačiau į sutarties pasirašymą atvyko tik ieškovas ir tretysis asmuo, tuo tarpu atsakovas neatvyko. Pasak atsakovo, jam itin reikšminga sąlyga buvo atsiskaitymas prieš sudarant notariškai tvirtinamą sandorį, nes tai buvo nurodyta ir Preliminariojoje sutartyje. Teigė, kad jis turėjo pagrindo manyti, kad bus laikomasi Preliminariosios sutarties sąlygų ir pinigai bus sumokėti iki sandorio patvirtinimo pas notarą bei, kad bus atliktas bankinis pavedimas. Kadangi pinigai į sąskaitą įnešti nebuvo, jis suprato, kad sandoris neįvyks. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Preliminariosios sutarties sąlygos (5.1 p.) buvo pažeistos, todėl neatvyko į notarų biurą; dėl nurodytų aplinkybių Sutartis yra laikoma nutrūkusia ir pardavėjui, kaip nuostolių atlyginimas lieka pirkėjo sumokėtas avansas.

Sprendžiant dėl šių atsakovo teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad nors atsakovas laikėsi pozicijos dėl atsiskaitymo tvarkos, remdamasis Preliminarios sutarties 4.1.1.1 p., pagal kurį likusi buto kainos dalis turėjo būti sumokėta pardavėjui ne vėliau kaip Pagrindinės sutarties sudarymo dieną prieš pasirašant Pagrindinę sutartį pas notarą, - pabrėžtina, kad notaras nėra saistomas Preliminarios sutartis sąlygų (jis tai patvirtino ir teismo posėdyje), kadangi esant turtui įkeistam hipoteka, logiška ir pagrįsta, jog pirmiausiai yra užtikrinami kreditoriaus interesai, o ne pardavėjo. Dėl šių aplinkybių, notaras 2021-06-22 Pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai nustatė atsiskaitymo už ginčo butą tvarką, atsižvelgdamas ne tik į pardavėjo, bet ir kreditoriaus interesus. Taigi, įvertinęs faktą, kad ieškovas jau buvo sumokėjęs atsakovui 10 000 Eur dar prieš šios sutarties pasirašymą (5.1.1 p.), notaras Sutarties 5.1.2 punkte nustatė, kad 74 413,28 Eur pirkėjas privalo sumokėti ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šios sutarties pasirašymo į pardavėjo kreditoriaus „Swedbank“ AB sąskaitą, o 12 586,72 Eur pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiuos sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos, pervesdamas šią sumą į pardavėjo sąskaitą (5.1.3 p.). Pagal Pagrindinės sutarties 9.1 p., pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Taigi, atsižvelgiant į Pagrindinės sutarties sąlygų turinį, akivaizdu, jog ieškovui nekilo pareiga sumokėti atsakovui už ginčo butą prieš pasirašant Pagrindinę sutartį pas notarą; sutiktina, kad pareiga sumokėti avansą kilo dar prieš pasirašant Pagrindinę sutartį, tačiau šią pareigą ieškovas visiškai įvykdė ir atsakovas tai pripažino. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad atsakovas visiškai nepagrįstai remiasi pozicija, jog ginčo sandoris nebuvo sudarytas dėl ieškovo kaltės, o būtent, kad tą dieną, kai jis atvyko pas notarą, nebuvo atliktas dalinis pavedimas į atsakovo sąskaitą. Juolab, kad iš notaro 2021-06-12 laiško turinio atsakovui, kuriuo jis siuntė ir Sutarties projektą, matyti, kad jame nurodyta, jog Sutartis bus pakoreguota gavus Swedbank sutikimą. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas suvokė, jog mokėjimai nebus atliekami tokia tvarka, kaip nustatyta Preliminarios sutarties 4.1.1.1 p.

Pabrėžtina, kad atsakovo akcentuota atsikaitymo Preliminarioje sutartyje tvarka realiai negalėjo būti įgyvendinta, tai matyti iš Pagrindinės sutarties turinio, taip pat iš notaro parodymų, duotų teismo posėdyje, patvirtinančių, kad jis nėra saistomas Preliminarios sutarties sąlygų, o tai reiškia, kad Pagrindinė sutartis nėra sudaroma tomis pačiomis (analogiškomis) sąlygomis kaip Preliminarioji.

Be to, iš 2021 m. birželio 8 d. ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad ieškovas nurodė, jog „likusi 87 000 eurų suma bus pervesta tą pačią dieną pasirašius sutartį su banko patvirtinimu“; atsakovas nurodė, „kad tik kaip sutartyje“; tada ieškovas nurodė atsakovui, jog „palikę visus dokumentus pas notarą, eisime į banką ir atliksime pavedimą; bet aš turiu būti tikras, kad visi dokumentai yra tvarkingi, tai yra po notaro patvirtinimo“.

Iš esmės atsakovas atsisakymą atvykti pas notarą ir sudaryti ginčo sandorį grindė aplinkybe, kad ieškovas pažeidė preliminarios sutarties sąlygas, tačiau tokia atsakovo pozicija absoliučiai prieštarauja Pagrindinėje sutartyje notaro parengtoms sutarties sąlygoms, siekiant apsaugoti hipotekos kreditoriaus interesus. Be to, atsakovas preliminarią sutartį aiškina izoliuotai nuo Pagrindinės sutarties sąlygų, kuri turėjo būti vykdoma jos pasirašymo dieną. Juolab, kad iš notaro 2021-06-12 laiško atsakovui matyti, jog jis siuntė Pagrindinės sutarties projektą, nurodydamas, kad Sutartis bus pakoreguota gavus Swedbank sutikimą. Tokio pobūdžio aplinkybės patvirtina, kad atsakovas suvokė ir žinojo, jog mokėjimai nebus atliekami tokia tvarka, kaip nustatyta Preliminarios sutarties 4.1.1.1 p.

Taip pat išanalizavus ir įvertinus Pagrindinės sutarties apibrėžtą atsiskaitymo tvarką, teismas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste negali ignoruoti fakto, jog atsakovui, kaip pardavėjui, į jo asmeninę sąskaitą ieškovas turėjo pervesti tik 12 586,72 Eur, tuo tarpu didžioji lėšų dalis – 74 413,28 Eur – atsakovo kreditoriui. Tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog atsakovo pozicija, kad ieškovas nepervedė jam lėšų į sąskaitą prieš pasirašant Pagrindinę sutartį pas notarą, vertintini kaip pastarojo vengimas sudaryti ginčo sutartį ir siekis negrąžinti sumokėto avanso.

CK 6.200 str. 1 d. įtvirtina tinkamo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principus. Pabrėžtina, jog šalys, sudarydamos sutartį, laisvai disponuoja savo teisėmis ir sprendžia dėl pareigų prisiėmimo. Taigi, šalių teisė susitarti dėl sudaromos sutarties sąlygų priklauso nuo jų valios, laisvo apsisprendimo, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama sąžiningai (CK 6.158 str.). Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kad tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ar įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl šalių sutartinių įsipareigojimo vykdymo šioje byloje, svarbu pažymėti, jog ta aplinkybė, jog ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus, o būtent – sumokėti už ginčo butą turėjo vykdyti pagal Pagrindinę sutartį, - savaime nesudarė pagrindo atsakovui reikalauti vykdyti įsipareigojimus pagal Preliminarią sutartį; juolab, kad atsakovas buvo gavęs 10 000 Eur avansą, kaip garantą, kad ieškovas siekia sudaryti Sutartį. Pabrėžtina, kad atsakovas sudarė Preliminarią sutartį laisva valia, pagal kurią prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas, o būtent įsipareigojo iki 2021-06-27 sudaryti Pagrindinę sutartį.

Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad atsakovas parengė preliminarią sutartį ir jos 4.1.1.1 punkte nustatė, kad likusi buto kainos dalis turės būti sumokėta pardavėjui ne vėliau kaip Pagrindinės sutarties sudarymo dieną prieš pasirašant Pagrindinę sutartį pas notarą. Šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti fakto, kad atsakovas, žinodamas pakankamai ženklų įsiskolinimą kreditoriui (nes ginčo butas buvo įkeistas), objektyviai suvokė, kad pirmiausiai bus atsiskaitoma su hipotekos kreditoriumi, juolab, kad atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad turi aukštąjį išsilavinimą. Todėl atsakovo paaiškinimai, duoti teismo posėdyje apie tai, kad jis negalėjo numatyti kreditoriaus sutikimo dėl ginčo buto pardavimo turinio, - vertintini kaip siekis išvengti avanso grąžinimo ir Pagrindinės sutarties nesudarymo teisines pasekmes perkelti ieškovui. Akivaizdu, jog preliminarios sutarties 4.1.1.1 punktu atsakovas neatskleidė ieškovui esminės informacijos dėl atsiskaitymo tvarkos, juolab, kad nekonkretizavo mokėjimo formos, dėl ko nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovas privalėjo pagal Sutarties 4.1.1.1 p. atlikti tik bankinį pavedimą atsakovui, o sumokėti grynais buvo uždrausta.

Nors atsakovas, norėdamas pateisinti Sutarties neįvykdymą, rėmėsi aplinkybe, jog jis tikėjosi, kad bus laikomasi Preliminariosios sutarties sąlygų ir pinigai bus sumokėti iki sandorio patvirtinimo pas notarą, - teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai liudija, kad ieškovas buvo finansiškai pajėgus vykdyti Sutartį ir siekė įsigyti ginčo turtą. Be to, iš Pagrindinės sutarties turinio – atsiskaitymo tvarkos, matyti, kad tokia ieškovo pareiga – atsikaityti iki notarinės sutarties sudarymo - neišplaukė iš Sutarties turinio; todėl teismas sprendžia, kad ieškovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir objektyviai sudarė pakankamą pagrindą atsakovui tikėtis, kad jis siekė vykdyti sutartį ir atliko visus būtinus veiksmus, susijusius su Sutarties tinkamu vykdymu; tuo tarpu atsakovas net neatvyko į notaro biurą, toks pastarojo elgesys lėmė, kad ieškovas neatliko jam bankinio pavedimo. Pažymėtina, kad CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę.

CK 6.193 str. 1 d. įpareigoja sutartis aiškinti sąžiningai. Aiškinant sutartis, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Iš Preliminarios sutarties 3.1 punkto matyti, jog šalys nustatė Pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2021-06-27. Byloje nustatyta, kad laikas pas notarą buvo rezervuotas 2021-06-22 Pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovas pas notarą neatvyko, kadangi ieškovas jam iki pasirašant Pagrindinę sutartį nepervedė pinigų. Pažymėtina, kad Pagrindinėje sutartyje buvo nustatyta konkreti atsiskaitymo tvarka, kuri turėjo būti vykdoma; tuo tarpu Preliminarioje sutartyje nurodyta tvarka Pagrindinės sutarties sudarymo nebuvo aktuali ir ji objektyviai negalėjo būti įgyvendinta dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo teiginiai, kad ieškovas nevykdė Preliminarios sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo tvarkos, - atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinei situacijai. Svarbu pabrėžti, jog teisių ir pareigų, tame tarpe ir atsikaitymo tvarkos, klaidingas įsivaizdavimas nesudaro pagrindo atsakovui netinkamai aiškinti Sutarties sąlygas. Atsakovas aiškina tarp šalių susiklosčiusius santykius išmitinai sau naudinga linkme, pažeisdamas šalių lygybės principą, paneigdamas Sutarties tikslą ir sudarydamas pagrindą sau (pardavėjui) visiškai dominuoti ieškovo atžvilgiu.

Pagal CK 6.256 str. 1 d., vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Byloje konstatuota, jog ieškovas buvo finansiškai pajėgus vykdyti sutartinius įsipareigojimus: 1) Postbank išrašas patvirtina, kad 2021-05-18 ieškovas gavo 30 000 Eur kreditą iš banko; 25 000 Eur buvo išgryninti 2021 m. birželio mėn.; 2) taip pat ieškovas pateikė darbo sutartį, patvirtinančią, kad jis nuo 2015-04-01 dirba Vokietijos transporto įmonėje; per metus gaunamos pajamos sudaro apie 20 000 Eur.

Taip pat Postbank išrašai liudija, jog ieškovas 2021-05-27 atliko atsakovui keturis pavedimus po 2500 Eur, iš viso – 10 000 Eur pagal Preliminarią sutartį. Pagal Sutarties 4.1.1.1 p. buvo sulygta, kad buto kainos dalis – 10 000 Eur (avansas) bus sumokėta pardavėjui pavedimu šios sutarties sudarymo momentu. Taigi ieškovo valia sudaryti Pagrindinę sutartį ir pinigų – avanso sumokėjimo faktas byloje konstatuoti.

Šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti aplinkybių, jog atsakovas net neatvyko pas notarą sandorio sudarymo dieną, o iš 2021-06-21 laiško matyti, jog atsakovas vengė bendrauti su ieškovu. Įvertintina ir tai, kad iš susirašinėjimo tarp notaro ir atsakovo matyti, kad notaras netgi pasiūlė pakoreguoti sutartį pagal faktą. Tuo tarpu atsakovas neatliko jokių veiksmų: jis nebendradarbiavo visiškai su ieškovu, neatsakinėjo į jo skambučius, nesiekė sutarties sąlygų pakeitimo, nors terminas Pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo nustatytas iki 2021-06-27; kadangi laikas pas notarą buvo rezervuotas 2021-06-22, akivaizdu, jog buvo pakankamai laiko suderinti šalių valią dėl sandorio įvykdymo. Nepaisant tai, atsakovas vengė bet kokio bendradarbiavimo su ieškovu. CK 1.137 str. 2 d. nustatyta, jog įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi veikti sąžiningai. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims.

CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. CK 6.242 straipsnyje nurodyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį, pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį.

Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, jog šalys laisva valia susitarė dėl pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje ir ieškovas sumokėjo atsakovui 10 000 Eur avansą. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas pažeidė prievolę – atsisakė pirkti butą, jam kyla pareiga grąžinti sumokėtą avansą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str.).

Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad nacionaliniai teismai nagrinėja ir sprendžia bylas iš Europos Konvencijos perspektyvos. Pažymėtina, jog Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnis nustato, jog kiekvienas asmuo turi teisę į nuosavybę ir ji gali būti ribojama tik viešo intereso tikslais ir teisės aktų pagrindu. Piniginės lėšos taip pat patenka į Pirmojo Protokolo 1 str. taikymo sritį. Byloje konstatuota, jog ieškovas sumokėjo atsakovui 10 000 Eur avansą, tačiau atsakovas ginčo sandorio nesudarė, pas notarą neatvyko, visiškai nebendradarbiavo su ieškovu, nesiekė išsaugoti Sutarties. Kadangi teismas nenustatė ieškovo kaltės dėl ginčo sandorio nesudarymo, atsakovui kyla pareiga grąžinti jam sumokėtą avansą.

Atsakovas rėmėsi CK 6.242 str. 3 d., pagal kurią praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika, - todėl atsisakė grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą. Išanalizavus tiek Preliminarios, tiek Pagrindinės sutarties sąlygų turinį santykyje su byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo taikyti CK 6.242 str. 3 d. nuostatų. Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas nustatė, kad atsakovo modus operandi ginčo sutartiniuose santykiuose buvo išimtinai nukreiptas ne tik į tikslą gauti pinigines lėšas iš ieškovo prieš pasirašant Pagrindinę sutartį, neatskleidžiant ieškovui esminės informacijos, susijusios su atsiskaitymo tvarka, bet ir į nebendradarbiavimą su kita šalimi ir nenorą išsaugoti Sutartį.

Pagal CK 6.245 str. 3 d., sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo padarytus nuostolius.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5000 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro Paskolos sutarties sudarymo mokesčių išlaidos; be to, paskola buvo imta tikslu įsigyti ginčo butą, dėl ko ieškovas privalo mokėti paskolos palūkanas; taip pat ieškovas teigė, kad patyrė atvykimo iš Vokietijos į Lietuvą išlaidas. Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo, pažymėtina, kad reikalavimas susijęs su paskolos išlaidomis, nevertintinas kaip ieškovo nuostoliai; ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kokius jis faktiškai patyrė nuostolius, koks jų konkretus dydis (CPK 178 str.), todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CK 1.87 str. 1 d., jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas nenustatė nagrinėjamoje byloje, jog preliminarioji sutartis turėjo apsimestinio sandorio požymių.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, t. y. 67 proc., todėl proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas byloje patyrė 375 Eur žyminio mokesčio, 217,75 Eur vertimo ir 1000 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 1592,75 Eur; teismo vertinimu tai yra būtinos, pagrįstos ir protingos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atstovo darbo bei laiko sąnaudas, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo, t. y. 1067,14 Eur (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 98 str.). Atsakovas byloje patyrė 1633,5 Eur atstovavimo išlaidų, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai jam priteistina iš ieškovo 539,05 Eur.

Valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,20 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo R. L., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 10 000 Eur sumokėto avanso ir 1067,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 11 067,14 Eur (vienuolika tūkstančių šešiasdešimt septynis eurus ir 14 euro centų).

Priteisti iš ieškovo R. L., a. k.: (duomenys neskelbtini) atsakovo L. J., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 539,05 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 5 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,20 Eur (penkis eurus ir 20 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.