Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės valstybės įmonės Turto bankas atstovui D. V., atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Forsina“ ir I. R. atstovei advokato padėjėjai I. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas netiesioginį ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Forsina“, I. R., byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elettrodiesel“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar teisėti interesai civilinės teisės reguliuojamose srityse pažeisti, teisę kreiptis dėl jų gynimo į teismą. Nagrinėjamu atveju tik ieškovė pati sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą jai pasirinkti (Lietuvos A. T. 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2014; kt.). Ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimus atsakovėms dėl 103 542,71 Eur nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, kaip trečiojo asmens BUAB „Elettrodiesel“ kreditorius, ir prašo jų nepagrįstai gautas lėšas priteisti bankrutuojančios įmonės naudai, t. y. ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis).

CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, jos skolininkė yra BUAB „Elettrodiesel“, nes ji yra jos kreditorius, o BUAB „Elettrodiesel“ turinti reikalavimo teisę į atsakoves (skolininkes), jos neįgyvendina, t. y. nesiima priemonių išieškoti iš UAB „Forsina“ ir I. R. nepagrįstai gautas lėšas dėl interesų konflikto – įmonės administratorius ir jo įgaliotas atstovas yra atsakovėmis (skolininkėmis), todėl pirmiausia gina savo kaip verslo subjekto ir fizinio asmens interesus, siekdamos išvengti atsakomybės, o ne įmonės kreditorių interesus, todėl ieškovė reiškia netiesioginį ieškinį.

Pakartotina, kad ieškovė yra trečiojo asmens BUAB „Elettrodiesel“ kreditorius, ir jos reikalavimas, kuris patvirtintas Kauno apygardos teismo 2014-04-03 nutartimi, yra galiojantis ir neginčijamas, todėl ji turi teisę netiesioginio ieškinio būdu inicijuoti civilinį ginčą teisme.

BUAB „Elekttrodiesel“ likvidavimo procedūra dar nėra pabaigta ir yra galimas kreditorių reikalavimų tenkinimas, tačiau byloje yra duomenys apie tai, kad 2013 m. pabaigoje BUAB „Elettrodiesel“ nekilnojamasis turtas jau yra parduotas ir realiai liko išieškoti debitorinius įsiskolinimus, kurių pagal administratoriaus veiklos ataskaitoje Nr. 3 pateiktus duomenis iš buvusių 89 debitorių 2014-12-09 duomenimis liko 8 ir 4 iš jų 2014-12-01 kreditorių susirinkimo protokolu patvirtinta skolų pardavimo tvarka ir kainos, kai (atskirai kiekvieno) bendrą skolų sumą – 25 234,56 Eur (87 129,90 Lt) nutarta pardavinėti (atskirai kiekvieno) už 5 224,74 Eur (18 040 Lt) sumą, o kreditoriai nepritarė pardavinėti skolas 10 871,78 Eur (37 538,09 Lt) sumai. Pagal administratoriaus veiklos ataskaitoje Nr. 4 pateiktą informaciją, per 2014-12-01 – 2016-05-31 laikotarpį buvo išieškota iš debitorių 2 961,12 Eur, 2014-12-01 pinigų sąskaitoje buvo 72 398,42 Eur, o minėto laikotarpio pabaigai, t. y. 2016-05-31, nepanaudotų lėšų likutis yra 16 429,52 Eur. Visa tai leidžia spręsti, jog šių lėšų neužteks patvirtintų antros eilės kreditorių, tarp jų – ir ieškovės VĮ Turto bankas, finansiniams reikalavimams patenkinti (ĮBĮ 35 straipsnio 3 ir 5 dalys).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2016-09-08 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-14 nutartimi (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). 2016-09-08 nutartyje nurodyta (kaip ir prieš tai nustatyta), kad 2012-11-21 BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkime 5 darbotvarkės klausimu administratoriui buvo patvirtinta 16 000 Lt administravimo išlaidų sąmata per mėnesį (iš jų 10 000 Lt atlyginimas administratoriui, 6 000 Lt administravimo išlaidos turto apsaugai, turto draudimui, turto vertinimui, išlaidoms VĮ Registrų centre, komunalinių patarnavimų išlaidoms, kurui, pašto, kanceliarinių prekių išlaidoms ir kt.) bei patvirtintos papildomai patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms pagal faktą, kurias BUAB „Elettrodiesel“ administratorius UAB „Forsina“ turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. BUAB „Elettrodiesel“ kreditoriai 2014-01-28 įvykusio susirinkimo metu 2 darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą – palikti nepakeistą 2012-11-21 BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 penktu darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“ patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Teismas atkreipė dėmesį tai, kad 2014-01-28 kreditorių susirinkimo metu buvo svarstomi du pasiūlymai dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo: pirmą pasiūlė antros eilės kreditoriai VSDFV Kauno skyrius, VĮ Turto bankas ir VMI prie FM, kurie siūlė patvirtinti 15 000 Lt sąmatą, tame skaičiuje 10 000 Lt skirti administratoriaus atlyginimui ir 5 000 Lt skirti administravimo išlaidoms ir šią sąmatą skirti nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; antrą pasiūlė pati administratorė, kuri prašė palikti nepakeistą 2012-11-21 BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 penktu darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“ patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Dviejų trečios eilės kreditorių – C.M.P. V. S.R.L. (67,604 %) ir minėtos įmonės atstovo M. M. (2,363 %) balsų dauguma buvo priimtas administratorės pasiūlytas administravimo išlaidų skaičiavimo projektas. Šį nutarimą Kauno apygardos teismas 2014-04-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1596-436/2014, panaikino ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo/keitimo klausimą perdavė svarstyti iš naujo kreditorių susirinkimui. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1158/2014 prieš tai minėtą teismo nutartį paliko galioti. Ši aplinkybė reiškia, kad dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio ginčas tarp administratoriaus ir mažesnius balsų skaičius susirinkimuose turinčių kreditorių vyksta jau nuo 2014-01-28. Teismas vertino, jog ta aplinkybė, kad BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimuose yra patvirtintos visos keturios administratoriaus veiklos ataskaitos, nesudaro pagrindo bankroto administratoriui, nesant įvykdytai Kauno apygardos teismo 2014-04-10 nutarčiai dėl įpareigojimo kreditorių susirinkime pakartotinai spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, toliau skaičiuoti administravimo išlaidas pagal 2012-11-21 priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Šios ataskaitos tik patvirtina faktą, kad administratorius naudoja sąskaitoje esančias lėšas savo nuožiūra, nepaisydamas kreditorių interesų. Aplinkybė, kad tiek bankroto administratorius, tiek minėti didžiausią balsų daugumą turintys kreditoriai piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia tik naudos sau, buvo nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1158/2014. Kauno apygardos teismas 2016-09-08 nutartyje konstatavo, kad atitinkamai nustačius, jog ataskaitiniu laikotarpiu bankroto administratorius ne visas savo pareigas atliko tinkamai, vadovaujantis principu ex iniuria non oritur ius (iš neteisės negali atsirasti teisė) ir darė išvadą, kad bankroto administratorius neturi teisės gauti pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos visos sumos, skirtos administratoriaus atlyginimui sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-836/2014). Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, minėta nutartimi teismas nutarė patvirtinti BUAB „Elettrodiesel“ bankroto byloje administravimo išlaidų sąmatą nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro 8 970,32 Eur, iš jų 3 000 Eur skirti administratoriaus atlyginimui ir 5 970,32 Eur skirti administravimo išlaidoms.

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovė UAB „Forsina“ nuo bankroto pradžios 2016-05-31 datai administravimo išlaidoms padengti yra išsimokėjusi 182 455,78 Eur (su mokesčiais). Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-12-09 iki 2013-11-01 teisėtai panaudotų išmokų bankroto administratoriui suma yra 69 942,75 Eur ( 241 498,32 Lt), o taip pat nustatyta, kad BUAB „Elettrodiesel“ bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro yra 8 970,32 Eur (iš jų 3 000 Eur skirta administratoriaus atlyginimui ir 5 970,32 Eur skirta administravimo išlaidoms). Nors atsakovės su joms pareikštu ieškiniu nesutinka, tačiau jos teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė visiškai nepasisako dėl administravimo išlaidų laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-01-28. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad tuo laikotarpiu (t. y. nuo 2013-11-01 iki 2014-01-28) galiojo 2012-11-21 įmonės kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, ginčų dėl kreditorių patvirtintos sąmatos dar nebuvo kilę, o taip pat nustatyta tai, jog bankroto administratoriaus darbų apimtys jau buvo sumažėję, nes BUAB „Elettrodiesel“ nekilnojamasis turtas jau buvo parduotas, ir jis atliko kitus bankroto procesui būdingus, susijusius su įmonės likvidavimu, veiksmus (nurodyti administratoriaus ataskaitoje Nr. 3), šiam laikotarpiui būdingų administravimo išlaidų teisėtumą ir realumą patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Teismo vertinimu, nustačius, jog laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-01-28 8 162,02 Eur (2 896,20 Eur (10 000 Lt) + 2 896,20 Eur + (2 896,20 : 22 d. d. mėn. x 18 f. d. d.) = 8 162,02 Eur; CPK 3 straipsnio 6 dalis) administravimo išlaidų suma yra pagrįsta, taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas nagrinėjamu atveju. Taigi, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog administratorius be teisinio pagrindo gavo 95 380,69 Eur (182 455,78 Eur - 69 942,75 Eur - 8 970,32 Eur - 8 162,02 Eur = 95 380,69 Eur) sumą, kurią turi grąžinti (CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2009; kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš solidariai iš atsakovių 103 542,71 Eur be teisinio pagrindo įgytas lėšas CK 6.237 str. pagrindu. Tačiau teigdama, jog atsakyti turi ne tik atsakovė UAB „Forsina“, bet ir atsakovė I. R., šios atsakovės solidariąją atsakomybę dėl žalos atlyginimo kildina remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalies, ABĮ 19 straipsnio 8 dalies taikymo pagrindu. Teismo vertinimu, pateiktas ieškinys neatitinka žalos atlyginimo instituto taikymo sąlygų. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratorius, kaip civilinės atsakomybės subjektas, visada yra asmuo, teismo paskirtas konkrečioje byloje teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Kai administruoti įmonę paskiriamas fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektais (CK 6.264 straipsnis). Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik prieš patį administratoriumi paskirtą juridinį asmenį ir grindžiama darbo teisės, o ne administratoriaus civilinę atsakomybę reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Apibendrinant faktinius ir teisinius argumentus, daroma išvada, kad pagal ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę, o I. R. atžvilgiu – ir dalinę atsakomybę (CK 6.6 straipsnis, CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Nurodytų aplinkybių visuma, įrodymų analizė, nurodyti motyvai, teisinis reglamentavimas, leidžia spręsti, jog administratorius be teisinio pagrindo gautą 95 380,69 Eur sumą turi grąžinti, todėl ši suma ir priteistina iš atsakovės UAB „Forsina“ bankrutavusiai UAB „Elettrodiesel“ (CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

CK 6.240 straipsnio 1 dalis nurodo, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Teismo vertinimu, atsakovė sužinojo apie be pagrindo gautą administravimo išlaidų sumą Kauno apygardos teismui priėmus nutartį 2016-09-08, todėl nuo šio momento ir priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo 95 380,69 Eur sumos (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).

BUAB „Elettrodiesel“ iš atsakovės UAB „Forsina“ priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, todėl, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai, 2 112 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės UAB „Forsina“ valstybei (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Forsina“, j. a. k. 302325166, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elettrodiesel“, j. a. k. 110807064 (atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Forsina“) 95 380,69 Eur (devyniasdešimt penkis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 69 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (95 380,69 Eur) nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki jos grąžinimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (95 380,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Forsina“ ir atsakovei I. R. atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Forsina“, j. a. k. 302325166, valstybei 2 112 Eur (du tūkstančius šimtą dvylika eurų) žyminio mokesčio, sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.