- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- e2A-38-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01168-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Forsina“, I. R.
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Forsina“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1236-480/2017 pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko netiesioginį ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Forsina“ ir I. R. dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elettrodiesel“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė VĮ Turto bankas pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovių UAB „Forsina“ ir I. R. trečiojo asmens BUAB „Elettrodiesel“ naudai 103 542,71 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2016-09-08, ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.Nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2012-05-29 nutartimi BUAB „Elettrodiesel“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-42-436/2017), bankroto administratore paskirta atsakovė UAB „Forsina“. UAB „Forsina“ įgaliotas asmuo ir direktorė – atsakovė I. R.. Ieškovė yra didžiausia antros eilės BUAB „Elettrodiesel“ kreditorė (VĮ Turto banko finansinis reikalavimas – 116 112,86 Eur). Ieškovei apskundus BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių 2016-05-31 susirinkimo nutarimą dėl bendrovės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, Kauno apygardos teismas 2016-09-08 nutartimi, kurią nepakeistą paliko Lietuvos apeliacinis teismas 2016-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2048-823/2016, skundą patenkino: panaikino ginčijamus nutarimus ir patvirtino BUAB „Elettrodiesel“ bankroto byloje 8 970,32 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (iš jų 3 000 Eur administratoriaus atlyginimui ir 5 970,32 Eur administravimo išlaidoms). Atsakovė kreditorių susirinkimams pateikė informaciją, kad nuo įmonės bankroto pradžios iki 2016-05-31 administravimo išlaidos sudarė 182 455,78 Eur (su mokesčiais) ir visą sumą atsakovė yra išsimokėjusi. Taigi nuo 2013-11-01 iki 2016-05-31 atsakovė neteisėtai panaudojo 103 542,71 Eur: 182 455,78 Eur – 69 942,75 Eur (t. y. iki 2013-11-01 panaudotos lėšos, dėl kurių nėra ginčo) – 8 970,32 Eur (Kauno apygardos teismo 2016-09-08 nutartimi patvirtintos išlaidos nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo). Nepagrįstai ir neteisėtai išsimokėtas administravimo išlaidas atsakovė turi grąžinti (CK 6.237 str.) bei sumokėti 5 proc. metines palūkanas (CK 6.240 str. 1 d.). Solidariai už padarytą žalą įmonei atsako ir įgaliotas asmuo bei UAB „Forsina“ direktorė I. R., kuriai reiškia tuos pačius reikalavimus. Ši atsakovė pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje bei CK 2.87 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą veikti išimtinai juridinio asmens interesais ir dėl tokių jos veiksmų įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2017-02-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Forsina“ trečiojo asmens BUAB „Elettrodiesel“ naudai 95 380,69 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (95 380,69 Eur) nuo 2016-09-08 iki jos grąžinimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (95 380,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atsakovei UAB „Forsina“ ir ieškinį atsakovei I. R. atmetė; priteisė iš atsakovės UAB „Forsina“ valstybei 2 112 Eur žyminio mokesčio.Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Nurodė, kad ginčas tarp administratorės ir mažesnius balsų skaičius susirinkimuose turinčių kreditorių dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio vyksta jau nuo 2014-01-28. BUAB „Elettrodiesel“ kreditoriai 2014-01-28 įvykusio susirinkimo metu nutarė palikti nepakeistą pirmojo BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių 2012-11-21 susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Tačiau šis nutarimas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismas 2014-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1596-436/2014 buvo panaikintas, o administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo/keitimo klausimas perduotas svarstyti iš naujo kreditorių susirinkimui. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimuose yra patvirtintos visos keturios administratorės veiklos ataskaitos, neteikė pagrindo bankroto administratorei toliau skaičiuoti administravimo išlaidas pagal teismo panaikintą 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimą ir nevykdyt teismo nutartyje nustatytų įpareigojimų. Galiausiai Kauno apygardos teismo 2016-09-08 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-14 nutartimi buvo patvirtinta 8 970,32 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmata BUAB „Elettrodiesel“ bankroto byloje (3 000 Eur skirta administratorės atlyginimui ir 5 970,32 Eur skirta administravimo išlaidoms) nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Minėtą aplinkybę teismas pripažino prejudiciniu faktu nagrinėjamai bylai. Atsakovė UAB „Forsina“ nuo bankroto pradžios iki 2016-05-31 administravimo išlaidoms yra išsimokėjusi 182 455,78 Eur sumą (su mokesčiais). Teisėtai panaudota laikotarpiu nuo 2012-12-09 iki 2013-11-01 teismas pripažino 69 942,75 Eur sumą (Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1368-436/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1164-236/2015). Taip pat teismas teisėta pripažino ir bankroto administratorės laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-01-28 panaudotą 8 162,02 Eur lėšų sumą, pažymėjęs, jog šiuo laikotarpiu galiojo įmonės kreditorių 2012-11-21 susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, pagal kurią buvo patvirtintas 10 000 Lt atlyginimas administratorei, o ginčų dėl kreditorių patvirtintos sąmatos dar nebuvo kilę. Šią sumą teismas apskaičiavo taip: 2 896,20 Eur (10 000 Lt) + 2 896,20 Eur + (2 896,20 : 22 d. d. mėn. x 18 f. d. d.) = 8 162,02 Eur (CPK 3 str. 6 d.), nurodęs, kad toks skaičiavimas yra teisingas, protingas ir sąžiningas. Tokiu atveju, teismo vertinimu, bankroto administratorė be teisinio pagrindo gavo 95 380,69 Eur sumą (182 455,78 Eur – 69 942,75 Eur – 8 970,32 Eur – 8 162,02 Eur), kurią turi grąžinti (CK 6.237 str. 1 ir 2 d.). Spręsdamas dėl atsakovei I. R. solidariai pareikšto reikalavimo pagrįstumo teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kad administratorius, kaip civilinės atsakomybės subjektas, visada yra asmuo, teismo paskirtas konkrečioje byloje teikti bankroto administravimo paslaugas. Bankroto administratoriaus įgaliotų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik prieš patį administratoriumi paskirtą juridinį asmenį. Todėl nėra pagrindo nei solidariajai, nei dalinei jos atsakomybei. Teismas nurodė, kad atsakovė sužinojo apie be pagrindo gautą administravimo išlaidų sumą Kauno apygardos teismui priėmus nutartį 2016-09-08, todėl nuo šio momento ir priteistinos pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį skaičiuotinos5 procentų dydžio palūkanos nuo 95 380,69 Eur sumos, o procesines 6 procentų palūkanas priteisė nuo bylos išmėlimo teisme dienos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Forsina“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-02-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; sustabdyti šią civilinę bylą iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėtas BUAB „Elettrodiesel“ kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2048-823/2016 peržiūrėjimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas kaip prejudiciniais rėmėsi Kauno apygardos teismo 2016-09-08 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-14 nutartimi nustatytais faktais, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-14 nutartis BUAB „Elettrodiesel“ buvo apskųsta kasacine tvarka, todėl iki bus išnagrinėtas jos kasacinis skundas nagrinėjama byla sustabdytina (CPK 164 str. 4 p.).Administravimo išlaidų už laikotarpį nuo 2012-06-09 iki 2014-11-30 panaudojimo pagrįstumas nustatytas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais – Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1368-436/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1164-236/2015 (prejudiciniai faktai). Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėjamoje byloje keisti iki 2014-11-30 patirtų administravimo išlaidų dydžio. Dėl tos pačios priežasties teismas nepagrįstai sprendė, kad nuo 2013-11-01 iki 2014-01-28 administravimo išlaidų teisėtumą ir realumą patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta – kaip minėta, administravimo išlaidų pagrįstumas nuo 2012-06-09 iki 2014-11-30 įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau buvo patvirtintas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą, todėl pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui. Šiuo atveju bankroto administratorės veikla, įskaitant ir finansinę, nuo 2012-06-09 iki 2014-11-30 kreditorių buvo pripažinta pagrįsta patvirtinant administratorės veiklos ataskaitas.Pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas dėl išlaidų sąmatos nebuvo pakeistas iki 2016-05-31 kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, dėl kurio teisėtumo vyksta ginčas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, šiuo laikotarpiu administravimo išlaidos (atlyginimas administratoriui ir kitos išlaidos) sudaro 60 191,94 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas, tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms. Todėl 60 191,94 Eur suma, kurios įgijimą galima pagrįsti prievoliniais pavedimo teisiniais santykiais bei galiojančiais kreditorių susirinkimo nutarimais dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir administratoriaus veiklos ataskaitų patvirtinimo, atsakovės UAB „Forsina“ nuo 2014-12-01 iki 2016-05-31 buvo įgyta ir panaudota teisėtai.Ieškovė VĮ Turto bankas atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Ieškovė neprieštarauja, kad nagrinėjama byla būtų sustabdyta fakultatyviniu bylos sustabdymo pagrindu (CPK 164 str. 1 d. 4 p.).Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo 2013-11-01 iki 2016-05-31 apeliantė neteisėtai panaudojo 95 380,69 Eur. Aplinkybė dėl nepagrįstai ir neteisėtai išsimokėtų administravimo išlaidų konstatuota teismų sprendimais, kurie vertintini kaip prejudicija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta (ir ši aplinkybė šalių nekvestionuojama), kad bankroto administratorei (apeliantei) nuo BUAB „Elettrodiesel“ bankroto pradžios iki 2016-05-31 kaip administravimo išlaidos buvo išmokėta 182 455,78 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto administratorė už visą BUAB „Elettrodiesel“ bankroto procesą turi teisę į 87 075,09 Eur administravimo išlaidų atlyginimą, t. y. į 69 942,75 Eur sumą už laikotarpį iki 2013-11-01, į 8 162,02 Eur sumą už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-01-28 ir į 8 970,32 Eur už laikotarpį nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Skirtumą tarp šių sumų, kuris sudaro 95 380,69 Eur (182 455,78 Eur – 87 075,09 Eur), pirmosios instancijos teismas priteisė bankrutuojančiai įmonei iš bankroto administratorės CK 6.237 straipsnio pagrindu (kaip gautą be teisinio pagrindo). Ginčo dėl apeliantės gautos 69 942,75 Eur sumos (administratorės veiklos ataskaita Nr. 2) nekyla, o šalys nesutaria dėl bankroto administratorei laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2016-05-31 išmokėtų lėšų administravimo išlaidoms atlyginti pagrįstumo bei teisėtumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde įvardijamus nesutikimo su teismo išvadomis bei jų motyvavimu argumentus, šiuo aspektu ir pasisako. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pirmajame BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2012-11-21, buvo patvirtinta 16 000 Lt dydžio per mėnesį bankroto administravimo išlaidų sąmata (10 000 Lt atlyginimas bankroto administratorei ir 6 000 Lt administravimo išlaidos), taip pat papildomos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti pagal faktą (5-as darbotvarkės klausimas). Paskesniame, t. y. 2014-01-28 kreditorių susirinkime sprendžiant administravimo išlaidų dydžio patvirtinimo klausimą buvo nutarta palikti nepakeistą 2012-11-21 susirinkime jau patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą (2-as darbotvarkės klausimas). Tačiau toks 2014-01-28 kreditorių susirinkimo nutarimas buvo panaikintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2014-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1596-436/2014, o klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo/keitimo perduotas iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui.Iš naujo bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo klausimas buvo išspręstas 2016-05-31 kreditorių susirinkime (3-as darbotvarkės klausimas). Kauno apygardos teismas 2016-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2142-436/2016 ir šį 2016-05-31 kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino bei patvirtino 8 970,32 Eur administravimo išlaidų sąmatą už laikotarpį nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-08-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1457-241/2017 Kauno apygardos teismo 2016-09-08 nutartį paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad klausimas dėl Kauno apygardos teismo 2016-09-08 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka buvo išspręstas pakartotinai 2017-08-24 nutartimi, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmesnę Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-14 nutartį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad bankroto administratorė už laikotarpį nuo 2014-01-28 iki bankroto proceso pabaigos turi teisę į 8 970,32 Eur dydžio išlaidų atlyginimą, pagrįstai kaip prejudicija vadovavosi Kauno apygardos teismo 2016-09-08 nutartyje nustatytais faktais bei išaiškinimais (CPK 182 str. 2 p.). Minėta nutartimi, be kita ko, buvo panaikinti BUAB „Elettrodiesel“ 2016-05-31 kreditorių susirinkimo Nr. 15 nutarimai, priimti trečiuoju darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos), ir paties teismo nustatyta administravimo išlaidų suma iki įmonės išregistravimo. Apeliantės skundo argumentai, kad ši Kauno apygardos teismo 2016-09-08 nutartis nėra prejudicinė ir nenusako galutinės administravimo išlaidų sumos, kadangi ji buvo apskųsta dar ir kasacine tvarka, viena vertus, teisiškai nepagrįsti – fakto prejudiciją sukelia vien teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimas, nepaisant egzistuojančios procesinės galimybės pateikti dėl jos kasacinį skundą. Antra vertus, apeliantės prašymu jos apeliacinio skundo nagrinėjimas šioje byloje buvo sustabdytas iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas, paduotas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-24 nutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-24 nutartį, išaiškinęs, kad teismas, nuspręsdamas panaikinti 2016-05-31 kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtintas nepagrįstas administravimo išlaidų dydis, kartu turėjo teisinį pagrindą pats patvirtinti BUAB „Elettrodiesel“ administravimo išlaidų dydį būtent nuo 2014-01-28. Tokiu atveju ši kasacinio teismo nutartis paneigia ir tokius apeliacinio skundo argumentus, kad teismų nutartys, kuriomis patvirtinta 8 970,32 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmata už laikotarpį nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, galbūt yra neteisėtos dėl to, kad pagal ginčui taikytiną ĮBĮ 36 straipsnio redakciją teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą suteikta tik kreditorių susirinkimui. Kasaciniam teismui priėmus 2018-04-26 nutartį, ginčas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta BUAB „Elettrodiesel“ administravimo išlaidų sąmata laikotarpiui nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, yra išspręstas galutinai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės. Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-468/2013; 2011-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Tokia pati taisyklė taikoma ir tada, kai administravimo išlaidų sąmata, vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 ir/ar 4 dalimis, patvirtinta teismo nutartimi. Taigi bankroto administravimo išlaidų atlyginimo ribas už laikotarpį nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo apibrėžia įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016-09-08 nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir bankroto administratorė, realiai patyrusi šias išlaidas, turi teisę į jų atlyginimą neviršijantį 8 970,32 Eur sumos (ĮBĮ 36 str.). Priešingai nei įrodinėja apeliantė (bankroto administratorė), ir tokia aplinkybė, kad BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimas patvirtino jos veiklos ataskaitas už laikotarpį nuo 2012-06-09 iki 2014-11-30, kuriose, be kita ko, nurodytos ir administratorės patirtos administravimo išlaidos, o teismai bankroto administratorės cituojamomis nutartimis (Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1368-436/2015, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1164-236/2015) pripažino, jog šios ataskaitos yra patvirtintos pagrįstai, savaime neteikia prielaidų vertinti, kad bankroto administratorė visas jos veiklos ataskaitose įvardijamas lėšas išleido pagrįstai ar kad šios išlaidos turi būti atlyginamos iš bankrutuojančios įmonės turto vertės. Byloje, kurioje yra priimti minėti procesiniai dokumentai, buvo sprendžiami kitokio pobūdžio klausimai, o klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimais patvirtintų administravimo išlaidų dydžių teisėtumo bei pagrįstumo nebuvo sprendžiamas, juolab kad vėlesnio teisminio proceso metu Kauno apygardos teismas 2016-09-08 nutartimi patvirtino 8 970,32 Eur administravimo išlaidų sąmatą už laikotarpį nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo. Vadinasi, būtent ši suma ir apibrėžia bankroto administratorei kompensuojamų išlaidų maksimalų dydį. Todėl nepaisant aplinkybės, kad apeliantė, teismui panaikinus atitinkamą nutarimą bei įpareigojus apsvarstyti šį klausimą iš naujo, ir toliau administravimo išlaidas faktiškai skaičiavo (išsimokėjo) remdamasi sąmata, kurią teismas pripažino ydinga, tokie faktiniai jos veiksmai nesukuria teisėto pagrindo šias lėšas pasilikti ir neeliminuoja pareigos grąžinti permokėtas sumas bankrutavusiai įmonei. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jai, kaip bankroto administratorei, atlygintinų administravimo išlaidų suma už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-01-28. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad už šį laikotarpį apeliantė turi teisę į pirmajame BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2012-11-21, nustatytą bankroto administratorės atlyginimą, kuris už 2 mėn. ir 18 darbo dienų (nuo 2013-11-01 iki 2014-01-28), teismo apskaičiavimu, sudarė 8 162,02 Eur. Tokius apskaičiavimus, be kita ko, pirmosios instancijos teismas motyvavo ir tuo, kad apeliantė nepateikė įrodymų apie kitokias jos patirtas faktines bankroto administravimo išlaidas šiuo laikotarpiu. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka.Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad administratorius, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Šiuo konkrečiu atveju apeliantė net nenurodė, kiek ir kokios bankroto administravimo išlaidos konkrečiai už šį laikotarpį (nuo 2013-11-01 iki 2014-01-28) buvo jos patirtos, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, vien teigdama, kad patirtų išlaidų už laikotarpį nuo 2012-06-09 iki 2014-11-30 pagrįstumu leidžia įsitikinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais patvirtintos bankroto administratorės veiklos ataskaitos. Tačiau vien šių teiginių aiškiai nepakanka paneigti pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad apeliantė neįrodė patirtų administravimo išlaidų už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-01-28. Teisėtas pagrindas bankroto administratoriui gauti administravimo išlaidų atlyginimą yra kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata bei faktas, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Tačiau apeliantė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nesiekė pagrįsti faktinių savo sąnaudų, galbūt patirtų laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-01-28, ir neįrodė, kad turi teisę į kurių nors administravimo išlaidų šiuo laikotarpiu (neįskaitant teismo nustatyto bankroto administratorės atlyginimo) atlyginimą. Už laikotarpį nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinta 8 970,32 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmata, todėl, spręsdamas dėl bankroto administratorei atlygintinų išlaidų dydžio už šį laikotarpį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo dydžiu (ĮBĮ 36 str.).Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantė turi teisę į šio teismo nustatytą 87 075,09 Eur dydžio išlaidų atlyginimą už visą BUAB „Elettrodiesel“ bankroto procesą. Kadangi apeliantei buvo išmokėta didesnė suma, nei ta, į kurią ji yra įgijusi teisę, t. y. 182 455,78 Eur, 95 380,69 Eur skirtumas grąžintinas taikant CK 6.237 straipsnyje įtvirtintą institutą. Šios teisės normos 1 dalyje nurodyta pareiga grąžinti be pagrindo gautą turtą ar pinigines lėšas atsiranda ir tada, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (kurių ginčo atvejis neapima) (CK 6.237 str. 2 d.). Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016-09-08 nutartimi patvirtinus kitokią (mažesnę) administravimo išlaidų sąmatą už laikotarpį nuo 2014-01-28 iki įmonės išregistravimo, nei buvo nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimais, bankroto administratorei atsiranda pareiga grąžinti jai išmokėtas šią sąmatą viršijančias lėšas kaip gautas be teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.