Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-113-475/2016 pagal ieškovės AB „VILNIAUS LYTARGA“ ieškinį atsakovei UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, N. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB „VILNIAUS LYTARGA“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 13 324,14 Eur skolą; 669,20 Eur palūkanas; 800 Eur nuostolių, patirtų dėl pakartotinės techninės ekspertizės atlikimo; 121 Eur nuostolių, patirtų dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka; 6 (šešių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, b. l. 4-7).Nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už traktoriaus New Holland TD 5030, ser. Nr. ZBJN21420, defektų nustatymo ir remonto darbus pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą 2014 m. rugpjūčio 8 d. žemės ūkio mašinų remonto ir techninio aptarnavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 98.Atsakovė UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ su ieškiniu nesutiko, priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės 13 324,14 Eur gedimo šalinimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, b. l. 98-102). Nurodė, kad 2013 m. kovo 20 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 157, kurios pagrindu atsakovei 2013 m. kovo 29 d. prekės perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas naujas traktorius New Holland TD5030. Prekei suteiktos 24 mėnesių kokybės garantijos laikotarpiu eksploatuojant traktorių nustojo veikti traktoriaus variklis. AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštu žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Techninės ekspertizės akte daroma išvada, kad traktoriaus variklio gedimas kilo dėl variklio gamintojo neišlaikytų atsvarų, mechanizmo surinkimo tolerancijų. Už variklio sugadinimą ir gedimo šalinimo išlaidas atsakinga yra ieškovė, pardavusi netinkamos kokybės prekę.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ieškovės AB „VILNIAUS LYTAGRA“ naudai 13 324,14 Eur skolos, 669,20 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 993,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 099 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 19,36 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.Teismas laikė nepagrįstais trečiojo asmens paaiškinimus, jog keturias valandas jis dirbo kitu traktoriumi ar nurodė neteisingus duomenis rašytiniame paaiškinime. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu iš esmės skiriasi, todėl vertintini kritiškai. Teismas vertino, labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. įvykius tiksliau nurodė 2014 m. lapkričio 4 d. paaiškinimuose, o ne 2016 m. kovo 22 d. posėdžio metu.Teismas išanalizavęs byloje pateiktus ekspertizės aktus (rašytinius įrodymus) ir ekspertizių komentarus bei ekspertų paaiškinimus teismo posėdžio metu konstatavo, jog labiau tikėtina, kad traktoriaus variklio gedimas atsirado po susidūrimo su akmeniu toliau eksploatuojant traktorių. Mažai tikėtina, kad traktorius buvo nekokybiškas ir paslėpti trūkumai lėmę traktoriaus variklio gedimą atsirado būtent tą dieną, kai traktorius kliudė akmenį, tačiau gedimas nėra susijęs su įvykusiu incidentu, po kurio užsidegė perspėjimo signalas.Teismas nurodė, kad liudytojų I. M., P. S., V. R., I. Č. parodymai bylos nagrinėjimo metu taip pat nepaneigia teismo padarytos išvados. Pažymėjo, kad šių liudytojų parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, be to I. M., V. R. ir I. Č. dirba pas atsakovę, P. S. – pas ieškovę, todėl jų parodymus teismas vertino kritiškai.Teismas konstatavo, kad traktoriaus variklio gedimas atsirado ne dėl transporto priemonės trūkumų, bet dėl traktoriaus netinkamo eksploatavimo, todėl ieškovės ieškinį tenkino, atsakovės priešieškinį atmetė. Konstatavo, kad atsakovė, kaip pirkėja, pažeidė įrangos naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl kurių ieškovė, kaip pardavėja, nėra atsakinga. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl remonto kaštų ir prašomos priteisit skolos dydžio nėra, todėl teismas išsamiau nepasisakė dėl darbų, už kuriuos mokėtina 13 324,14 Eur suma.Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė jos turėtas bei pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti; Atgręžti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo įvykdymą: įpareigoti ieškovę AB „VILNIAUS LYTAGRA“ sugrąžinti apeliantei UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 18 125,04 Eur; Priteisti iš ieškovės AB „VILNIAUS LYTAGRA“ apeliantei UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iki apeliacinio proceso pabaigos; prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus garantinio laikotarpio metu.Teismas, skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad traktoriaus variklio gedimas atsirado ne dėl transporto priemonės trūkumų, bet dėl traktoriaus netinkamo eksploatavimo. Ši teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas neteisingai interpretavo trečiojo asmens N. M. 2014 m. lapkričio 4 d. rašytinius paaiškinimus, kadangi paaiškinimuose trečiasis asmuo neteigė, kad dirbo po to, kai užvažiavo ant akmens; teismas vadovavosi nepilnu ir klaidingu paaiškinimų vertimu; paaiškinimuose klaidingai nurodoma, kad trečiasis asmuo nuvažiavo išvežioti mėšlo, kadangi apeliantė tą dieną mėšlo nevežiojo; paaiškinimai surašyti praėjus net trims mėnesiams po įvykio visiškai padriku tekstu, iš jų negalima daryti jokių išvadų apie jo veiksmų eiliškumą įvykio dieną. Teismas nevertino paaiškinimuose esančio teiginio, jog variklis nuo eksploatavimo pradžios vibravo ir skleidė metalo garsą. Trečiojo asmens rašytiniai paaiškinimai niekaip nepaneigia teismo posėdžio metu jo duotų paaiškinimų. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pas apeliantę trečiasis asmuo jau nebedirbo, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti jo žodinių paaiškinimų teismo posėdžio metu patikimumu ir objektyvumu.Teismas nevertino byloje esančios 2014 m. spalio 16 d. eksperto R. L. išvados, kurioje nurodyta, kad variklis sugedo ne nurodomo įvykio metu, bet todėl, kad ilgą laiką dirbo nepakankamo tepimo sąlygomis dėl tepimo sistemos sutrikimų ar nepakankamo tepalo kiekio. Teismas privalėjo vadovautis 2014 m. lapkričio 19 d. UAB „Auto ekspertas“ techninės ekspertizės akto Nr. 2015-05-07/01 išvada. Akte yra konstatuota, kad variklio gedimo priežastimi tapo ne variklio atsitrenkimas dugnine į lauko akmenį, o ilgalaikis variklio darbas su varikline alyva, užteršta atsvarų mechanizmo detalių intensyvaus dilimo produktais. Jame yra pažymėta, kad variklio dugninė nebuvo nei deformuota nei pramušta. Faktą, kad variklio gedimo priežastis buvo ilgalaikis variklio darbas dėl gamintojo defekto, patvirtina ir N. M. 2014 m. lapkričio 4 d. paaiškinimuose esantis teiginys, jog variklis nuo eksploatavimo pradžios vibravo ir skleidė metalo garsą. UAB „Auto ekspertas“ neturi sutartinių santykių su apeliante, todėl UAB „Auto ekspertas“ išvada yra objektyvi ir nešališka.Teismas privalėjo ieškovės pateiktą A. S. Universiteto 2015 m. birželio 16 d. ekspertizės aktą pripažinti visiškai nepatikimu įrodymu. Aktas paremtas klaidinga prielaida, kad traktorininkas ignoravo pirminio gedimo informaciją ir ignoravo „TD5030 operatoriaus vadovo“ 3 skirsnio (Eksploatavimas lauko sąlygomis) įspėjimo pirmosios dalies reikalavimus. Tokia pačia klaidinga prielaida A. S. Universiteto ekspertai remiasi ir 2016 m. balandžio 29 d. akte. 2015 m. birželio 16 d. akto įrodomoji reikšmė teismo sprendime liko neaptarta, o tai reiškia, kad išdėstytos išvadų motyvacijos nesuprato ir teismas. 2014 m. rugpjūčio 13 d. AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės techninės apžiūros akte yra aiškiai užfiksuota, kad karteris nedeformuotas, tepalo nepraleidžia. Nei iš A. S. Universiteto išvadų, nei iš skundžiamo teismo sprendimo visiškai neaišku kaip užvažiavimas ant akmens galėjo sugadinti variklį, jeigu nebuvo pramušta jo dugninė ir visiškai nebuvo nutekėjęs tepalas.Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad A. S. Universiteto 2015 m. birželio 16 d. ekspertizės aktas, kaip ir 2016 m. balandžio 29 d. aktas, surašyti pagal ieškovės užsakymą už sutartą atlygį, ir vertinti juos kaip šališkus. 2015 m. rugsėjo 7 d. UAB „Auto ekspertas“ komentare teigiama, kad 2015 m. birželio 16 d. ekspertizės aktas Nr. 2015-05-07/1 visiškai atitinka užsakovų pageidavimus, surašyti teiginiai remiasi lakia fantazija, o ne realiais traktoriaus eksploatavimo faktais apeliantės teritorijoje. Teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Auto ekspertas“ ekspertas V. V. dar kartą patvirtino, kad vien tik užvažiavimas ant akmens negalėjo sąlygoti metalo drožlių atsiradimo variklio alyvoje, nes jos atsirado dar iki įvykio kaip nekokybiško varikio darbo pasekmė. Teismas skundžiamame sprendime pacitavo byloje esančius rašytinių įrodymų galią turinčius ekspertizių aktus, tačiau visiškai nepateikė jų analizės. Nepasisakyta, kodėl labiau tikėtina, kad traktoriaus variklio gedimas atsirado po susidūrimo su akmeniu toliau eksploatuojant traktorių, tačiau mažai tikėtina, kad traktorius buvo nekokybiškas ir nėra susijęs su 2014 m. rugpjūčio 6 d. įvykiu. Teismo sprendimu nustatyta gedimo priežastis prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui.Teismas visiškai nevertino byloje apklaustų liudytojų parodymų, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia liudytojų parodymų nenuoseklumas ar prieštaringumas. Liudytojai, prieš duodami teisme parodymus, prisiekė ir buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Liudytojų parodymai papildomai patvirtina, kad N. M., užsidegus signalinei lemputei, iškart pranešė liudytojui I. M. ir su traktoriumi daugiau nebedirbo.Apeliantė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: N. M. 2014 m. lapkričio 4 d. rašytinių paaiškinimų naują tikslų vertimą į lietuvių kalbą; darbo sutartį su N. M. su jos nutraukimu; AB „Vilniaus paukštynas“ 2016 m. gruodžio 13 d. pažymą ir apyvartos žiniaraštį. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė negalėjo numatyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai interpretuos trečiojo asmens N. M. 2014 m. lapkričio 4 d. rašytinius paaiškinimus, todėl šių įrodymų anksčiau negalėjo pateikti.Nesuspėjusi laiku paduoti apeliacinio skundo ir siekdama išvengti galimų sprendimo vykdymo išlaidų, apeliantė 2016 m. lapkričio 21 d. įvykdė Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą. Remdamasi CPK 760 straipsnio 1 dalimi ir 762 straipsnio 1 dalimi, apeliantė prašo, atmetus ieškinį, atgręžti sprendimo įvykdymą ir įpareigoti ieškovę sugrąžinti apeliantei 18 125,04 Eur.Ieškovė AB „VILNIAUS LYTAGRA“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Visi apeliantės nurodyti teiginiai susiję su teismo trečiojo asmens rašytiniu paaiškinimu yra tik abstraktūs samprotavimai, kurie iš esmės atsieti nuo rašytinių paaiškinimų ir kitų byloje esančių duomenų turinio, kadangi visų pirma paaiškinimo teksto formuluotė dėl keturių valandų darbo neatskiriamai susijusi su kita teksto dalimi, kurioje aiškiai įvardyta, kad techninės problemos atsirado ir variklis užgeso po nurodytų keturių valandų darbo. Aplinkybė, kad avarijos dieną atsakovas iš savo tiekėjo nebuvo įgijęs produkcijos, nepaneigia nurodytų paaiškinimų teisingumo, kadangi visų pirma pateikti dokumentai tik patvirtina, kad produkcija nebuvo parduota, bet nėra dokumentų, patvirtinančių, kokiomis datomis buvo tokia produkcija vežama. Rašytiniuose paaiškinimuose nėra pasakyta, jog vairuotojas nuvyko su traktoriumi pas tiekėją paimti produkciją. Tokia produkcija jau buvo pas atsakovą ir ši produkcija buvo transportuojama kitu maršrutu, o ne iš atsakovo įvardyto tiekėjo. Todėl naujai pateikti atsakovo dokumentai nepaneigia rašytiniuose paaiškinimuose esančių duomenų teisingumo, kad po traktoriaus smūgio į akmenį buvo transportuojama produkcija. Nepaneigia šiuose paaiškinimuose esančių duomenų teisingumo ir apeliantės teiginiai, kad jie surašyti padriku tekstu, su gramatinėmis klaidomis, surašyti praėjus trims mėnesiams po avarijos, jie klaidingai išversti į lietuvių kalbą. Traktorių vairavusio asmens surašyti paaiškinimai yra nuoseklūs, o padrikas yra atsakovo šių paaiškinimų skaitymas, kadangi atsakovas iš viso nuoseklaus paaiškinimų teksto cituoja tik dalį teksto ir ignoruoja paaiškinimų tekstą, kuris seka po atsakovo paimtos teksto ištraukos. Tokie atsakovo veiksmai ordinarinėje byloje galėtų būti vertinami tik kaip netinkamas įrodinėjimo pareigos (naštos) vykdymas. Apeliantė neįvardija, kokiu būdu gramatinės klaidos ir netikslus vieno žodžio vertimas į lietuvių kalbą trečiojo asmens paaiškinimuose paneigia teismo tokių rašytinių paaiškinimų įvertinimą. Darbas po įvykusios avarijos buvo tęsiamas, o tai atitinkamai reiškia ekspertizės akte nurodyto išeities taško teisingumą, dėl ko visa apeliantės argumentacija dėl šio ekspertizės akto klaidingumo tampa neaktuali. Apeliantės argumentai, susiję su liudytojų, dirbančių pas atsakovę parodymų vertinimu, yra taip pat neaktualūs, kadangi apeliantė, pateikdama šių liudytojų parodymų vertinimą, ignoruoja esminius teismo argumentus, patvirtinančius, kad traktoriaus gedimo priežastimi buvo ne apeliantės įvardyta aplinkybė, t. y. netinkama daikto kokybė, o netinkamas traktoriaus eksploatavimas. Teismas aiškiai įvardijo, kad mažai tikėtina, jog traktoriaus paslėpti trūkumai lėmė jo sugadinimą būtent avarijos dieną, o ne anksčiau, kuomet jis buvo eksploatuojamas; kad jeigu traktorius būtų nekokybiškas tokia apimtimi kaip įvardija atsakovė ir kiti ekspertai, į kuriuos apeliuoja atsakovė, tuomet traktorius neturėtų galios atlikti tokių ūkio darbų, kurie buvo atliekami visą traktoriaus eksploatavimo laikotarpį iki jo sugedimo. Traktoriaus gedimo priežastimi buvo ne atsakovės įvardyta aplinkybė, t. y. netinkama daikto kokybė, o netinkamas traktoriaus eksploatavimas. Tai reiškia, kad teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą o atsakovės skunde įvardyti teiginiai yra tik samprotavimai, kuris iš esmės atsietas nuo faktinių bylos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: N. M. 2014 m. lapkričio 4 d. rašytinių paaiškinimų naują tikslų vertimą į lietuvių kalbą; darbo sutartį su N. M. su jos nutraukimu; AB „Vilniaus paukštynas“ 2016 m. gruodžio 13 d. pažymą ir apyvartos žiniaraštį. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad apeliantė negalėjo numatyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai interpretuos trečiojo asmens N. M. 2014 m. lapkričio 4 d. rašytinius paaiškinimus, todėl šių įrodymų anksčiau negalėjo pateikti.

Atsižvelgiant į tai, jog prašomus prijungti dokumentus apeliantė pateikė kartu su apeliaciniu skundu, t. y. savalaikiai, dokumentai nėra didelės apimties bei į tą aplinkybę, jog atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė dėl prašomų dokumentų įrodomosios reikšmės, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už traktoriaus defektų nustatymo ir remonto darbus ir netenkintas atsakovės priešieškinys dėl nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pagal 2013 m. kovo 20 d. pirkimo - pardavimo sutartį pardavė atsakovei naują traktorių New Holland TD5030, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal šios sutarties 4.1 p. pardavėja suteikė 24 mėnesių prekės kokybės garantiją (iki 2015 m. kovo 29 d.). Per garantinį terminą – 2014 m. rugpjūčio 6 d. traktoriaus eksploatacijos metu jo variklis nustojo veikti. Atsakovė traktorių buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu, ji 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu pranešė draudikui apie 2014 m. rugpjūčio 6 d. įvykį, kurį draudikas 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštu pripažino nedraudžiamuoju. 2014 m. rugpjūčio 8 d. šalys sudarė žemės ūkio mašinų remonto ir techninio aptarnavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 98, kurios 1. 1 p. šalys susitarė, kad užsakovui - UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ užsakius, vykdytoja - AB „VILNIAUS LYTAGRA“ įsipareigojo atlikti traktoriaus New Holland TD5030, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto ir defektavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti sutartyje aptartais būdais ir terminais, sutarties 2.1 p. susitarė, kad pilna remonto darbų ir detalių kaina pateikiama po defektavimo užsakyme (priede prie sutarties) suderintame su užsakovu. Sutarties priede Nr. 1 atliktų remonto darbų bei naujo variklio TD5030 kaina – 13 324, 14 Eur (1 t. b. l. 10-11). Ieškovė traktoriaus remonto ir defektų nustatymo darbus atliko ir juos perdavė atsakovei 2014 m. spalio 14 d., išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 005713 46 005, 60 Lt sumai (13 324, 14 Eur), tačiau atsakovė atsisakė ją apmokėti, argumentuodama tuo, kad traktorius sugedo garantiniu laikotarpiu dėl pardavėjos kaltės, nes traktoriaus dyzelinio variklio gedimo priežastis buvo variklio defektas, todėl ieškovei tenka pareiga neatlygintinai per protingą terminą suremontuoti netinkamos kokybės daiktą.

Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad traktoriaus variklio gedimas atsirado ne dėl transporto priemonės trūkumų, bet dėl traktoriaus netinkamo eksploatavimo, ieškovės ieškinį tenkino, atsakovės priešieškinį atmetė. Konstatavo, kad atsakovė, kaip pirkėja, pažeidė įrangos naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl kurių ieškovė, kaip pardavėja, nėra atsakinga. Apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus garantinio laikotarpio metu.Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeNr.3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku,

egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009).

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė.

Nors apeliantė kelia įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduoto daikto trūkumus, klausimą, tačiau parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Pavyzdžiui, daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog traktoriaus variklio gedimą lėmė ne jo neatitikimas kokybės reikalavimų, o eksploatavimo taisyklių pažeidimas, ir nepagrindžia atsakovės įrodinėjamos pozicijos, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. sugedusio traktoriaus variklio gedimo priežastis buvo ilgalaikis variklio darbas dėl gamyklinio defekto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinio reikalavimus grindė atsakovės sutartinių įsipareigojimų pagal 2014 m. rugpjūčio 8 d. sutartį Nr. 98 (sutarties 1.1., 9.1.1, 9.1.2 p.) nevykdymu, CK 6. 655 str. nuostatomis. Atsakovė byloje neginčija aplinkybės, kad ieškovė, 2014 m. rugpjūčio 6 d. sugedus ginčo traktoriaus varikliui, atliko jo remonto darbus, nurodytus sutarties Nr. 98 priede Nr. 1 – 2014 m. rugpjūčio 8 d. užsakyme (variklio išėmimas, įdėjimas, remontas, 87755677 variklis TD5030 ir kt.), bendra paslaugų kaina – 13 324, 14 Eur, bei juos perdavė atsakovei ir išrašė 2014 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.005713 apmokėjimui, kurios atsakovė laiku neapmokėjo. Atsakovė atsikirtimus į ieškinį bei priešieškinio reikalavimus ieškovei dėl 13 324, 14 Eur gedimo šalinimo išlaidų atlyginimo, grindė 2013 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.157 4.1 p. bei CK 6.334 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, laikydama, kad už traktoriaus variklio defektus, išaiškėjusius per prekės garantinį laikotarpį, ir jų šalinimo išlaidas yra atsakinga ieškovė (pardavėja). Atsakovė aplinkybes, kad traktoriaus dyzelinio variklio gedimo priežastis buvo ne 2014 m. rugpjūčio 6 d. įvykis (kai traktorius sugedo po jo užvažiavimo ant akmens), bet variklio defektas, dėl ko, jos manymu, daiktas neatitiko kokybės reikalavimų, įrodinėjo 2014 11 19 techninės ekspertizės aktu Nr. 2014 11 19/1,“Dėl traktoriaus New Holland TD 5030 valst.Nr. (duomenys neskelbtini), dyzelinio variklio gedimo“, eksperto V. V. paaiškinimais teisme, trečiojo asmens N. M., liudytojų I. M., I. Č., V. R. paaiškinimais teisme, kitais įrodymais.Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės priešieškinį, laikėsi pozicijos, kad daiktas atitiko kokybės reikalavimus, kad ji tinkamai ir laiku įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal šalių sudarytą 2014 m. rugpjūčio 8 d. sutartį Nr.98, nes atsakovei suremontuotą traktorių perdavė 2014 m. spalio 14 d., o atsakovė neatsiskaitė už paslaugas. Ieškovė aplinkybę, kad traktoriaus dyzelinis variklis sugedo ne dėl jo gamybos defekto, o dėl netinkamo jo eksploatavimo, kai traktorių vairavęs atsakovės darbuotojas N. M. 2014 m. rugpjūčio 6 d. po smūgio į akmenį tęsė darbą iki užgeso traktoriaus variklis, įrodinėjo 2015 06 16 Techninės ekspertizės aktu Nr. 2015-05-07/1, papildomu 2016 04 29 Techninės ekspertizės aktu Nr. 2016 04 29/1, eksperto V. J. paaiškinimais teisme, liudytojo S. P. paaiškinimais ir kt. įrodymais.Apeliantė nesutinka su pirmosios teismo išvada, kad traktoriaus variklio gedimas atsirado ne dėl transporto priemonės trūkumų, bet dėl traktoriaus netinkamo eksploatavimo. Teigia, kad teismas neteisingai interpretavo trečiojo asmens N. M. 2014 m. lapkričio 4 d. rašytinius paaiškinimus AB „Lietuvos draudimas“ žalos byloje, nevertino jo teiginio, kad variklis nuo eksploatavimo pradžios vibravo ir skleidė metalo garsą, kad teismas turėjo vadovautis UAB „Auto ekspertas“ išvada, kuri yra objektyvi ir nešališka, o ne A. S. Universiteto 2015 m. birželio 16 d. ekspertizės aktu, kaip ir 2016 m. balandžio 29 d. aktu, kurie surašyti pagal ieškovės užsakymą už sutartą atlygį, todėl yra šališki. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės teiginiai neteikia pagrindo byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas.

Pažymėtina, kad eksperto išvada kaip ir kiti byloje esantys įrodymai vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo paskirta teismo ekspertizė dėl ginčo traktoriaus variklio gedimo priežasčių nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas gali patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik remdamasis byloje esančiais šalių pateiktais įrodymais.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių pateiktas ekspertizių išvadas kartu su kitais bylos įrodymais ir iš jų visumos sprendė, kad labiau tikėtina, kad traktoriaus variklio gedimas atsirado po susidūrimo su akmeniu toliau eksploatuojant traktorių ir kad mažai tikėtina, jog traktorius buvo nekokybiškas ir paslėpti trūkumai, lėmė traktoriaus variklio gedimą būtent tą dieną, kai traktorius kliudė akmenį.Nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad eksperto V. V. atliktos ekspertizės išvada (2014 11 19 techninės ekspertizės aktas Nr. 2014 11 19/1 “Dėl traktoriaus New Holland TD 5030 valst.Nr. (duomenys neskelbtini), dyzelinio variklio gedimo“), kurią jis atliko atsakovės draudiko AB „Lietuvos draudimas“ prašymu, vertintina kaip patikimesnė nei ieškovės iniciatyva eksperto R. J. atliktos ekspertizės išvada (2015 06 16 Techninės ekspertizės aktas Nr. 2015-05-07/1, papildomas 2016 04 29 Techninės ekspertizės aktas Nr. 2016 04 29/1). Minėta, kad ekspertizės išvada gali būti laikoma patikimesniu rašytiniu įrodymu, bet ji turi būti vertinama kartu su kitais bylos įrodymais ir pagal vidinį teismo įsitikinimą.

Kaip matyti iš byloje pateiktų AB „ VILNIAUS LYTAGRA“ techninio aptarnavimo, remonto atlikimo aktų 2013 m. balandžio - 2014 m. liepos mėn. laikotarpiu (1 t. b. l. 151-160) ginčo traktoriui per garantinį laikotarpį buvo atliekamas techninis aptarnavimas, kurio metu buvo atlikti garantinės techninės priežiūros darbai – alyvos bei filtrų keitimas (105 d.v. – aktas Nr. 003433, 639 d.v. - aktas Nr.005622, 1100d.v.- Nr.005682), buvo pašalinti gedimai: pakeistos dvi sandarinimo detalės-degalų siurblio tarpinė (741 d.v.) ir alkūninio veleno sandariklis (1044 d.v.) bei oro kompresorius (287 d.v.). Atsakovės atstovai neginčijo aplinkybės, kad minėtuose aktuose nurodyti darbai nebuvo susiję su variklio defektų/trikdžių šalinimu. Iš byloje esančio 2016 04 29 Techninės ekspertizės akto Nr.2016-04-29/1 matyti, kad ją atlikęs A. S. universiteto žemės ūkio inžinerijos fakulteto Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto profesorius V. J. analizavo ir vertino jam pateiktus (akte nurodytus) dokumentus, atitinkamą literatūrą, ir konstatavo, jog esant traktoriaus variklio gamykliniam brokui, jam nuosekliai ir intensyviai dylant – būtų išdilusi turbokompresoriaus įvorė ir jo rotoriaus ašelė, būtų suraižyti cilindrų paviršiai, stūmoklių žiedai, alkūninio ir skirstymo velenų bei įdėklų paviršiai, ko pasekmėje per daugiau nei 1400 d.v. variklis būtų praradęs : 1) didžiąją dalį galios; 2)dideliais kiekiais degintų variklinę alyvą ir skleistų mėlynus deginius „dūmą“; 3) būtų itin sunkiai paleidžiamas; 4) variklio trinties porų (velenas-įdėklai) susidėvėjimą būtų signalizavusi alyvos slėgio kritimo kontrolinė lemputė. Taip pat nurodė, kad jei tai, ką tvirtina dr. V. V. „ nuo pat variklio darbo pradžios variklio tepimo sistemoje cirkuliavo dideli kiekiai metalo drožlių“ (Techninės ekspertizės aktas Nr. 2014-11-19/1 dėl traktoriaus New Holland TD 5030, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dyzelinio variklio gedimo) būtų tiesa, turbokompresorius nebūtų išdirbęs per 1400 darbo valandų, nes jam sugedus, variklis iš karto praranda 30-40 procentų galios, traktorius būtų sustojęs dėl oro stokos cilindruose, o iš išmetimo vamzdžio būtų virtę juodi dūmai.

Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino trečiojo asmens N. M. 2014 m. lapkričio 4 d. rašytinius paaiškinimus AB „Lietuvos draudimas“ žalos byloje, kad nevertino jo teiginio, kad variklis nuo eksploatavimo pradžios vibravo ir skleidė metalo garsą, tačiau kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė garantiniu laikotarpiu būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ieškovei AB „VILNIAUS LYTAGRA“ dėl traktoriaus variklio netinkamo veikimo, gedimų/trikdžių, reikalavimų juos šalinti (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijai išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta, kad 2016 m. kovo 24 d. teismo posėdyje atsakovės atstovai pripažino, kad garantiniu laikotarpiu turbokompresorius nebuvo keistas, o keistas pneumatinės sistemos kompresorius (oro kompresorius). Tačiau iš eksperto V. V. ekspertizės akto tiriamosios dalies aprašymo, matyti, kad ekspertas darydamas išvadą – kad traktoriaus dyzelinio variklio priežastimi tapo ne atsitrenkimas variklio dugnine į lauko akmenį (kai nebuvo nei deformuota, nei pramušta variklio dugninė), o ilgalaikis variklio darbas su varikline alyva, užteršta atsvarų mechanizmo detalių intensyvaus dilimo produktais -, iš esmės rėmėsi traktorininko M. paaiškinimu apie tai, jog variklis nuo eksploatavimo pradžios vibravo ir skleidė metalinius garsus, kad niekada nedegė raudona perspėjimo lemputė, taip pat ekspertas rėmėsi jokiais objektyviais įrodymais byloje nepatvirtinta informacija, kad garantinio aptarnavimo metu AB „VILNIAUS LYTAGRA“ kartą pakeitė turbokompresoriaus riebokšlius neišdirbus nei 1000 moto valandų, o paskui pakeitė ir visą turbo kompresorių, kad dar ir aukšto slėgio kompresorių remontavo. Tačiau, kaip minėta šios nutarties 32 p., atsakovė per garantinio aptarnavimo laikotarpį jokių pretenzijų dėl traktoriaus variklio trikdžių nereiškė, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė garantiniu laikotarpiu būtų šalinusi variklio gedimus, keitusi turbokompresorių, jo riebokšlius byloje nėra.

Pažymėtina ir tai, kad iš eksperto V. V. siųsto 2014 m. spalio 23 d. el. laiško vyr. transporto žalų ekspertui A. M. turinio, matyti, kad laiške nurodyta informacija, kad jis buvo Šalčininkuose ir apžiūrėjęs variklį nustatė, kad nėra jokio ryšio su smūgiu į akmenį, tačiau kartu nurodė, kad buvo važinėjama su degančia lempute, todėl visus įdėklus sutrynė (2 t. b. l. 44), kas tik patvirtina aplinkybę, jog traktoriui užvažiavus ant akmens ir užsidegus raudonai lemputei buvo juo toliau dirbama. Tai atitinka ir traktorininko N. M. pirminiuose paaiškinimuose nurodyta ši aplinkybė (1 t.b.l.93-94). Pagal byloje pateiktos traktoriaus TD5030 valdymo instrukcijos 5 skirsnio – gedimo paieška, 7 p. raudona lemputė – tai variklio alyvos per mažo slėgio signalinė lemputė, kuriai neišsijungus, privaloma susisiekti su įgaliotu prekybos atstovu.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės argumentai, susiję su trečiojo asmens N. M., liudytojų I. M., I. Č., V. R. parodymų neteisingu vertinimu, atmestini, nes liudytojai įvykio nematė, visų aplinkybių nežino, be to yra atsakovės darbuotojai. Trečiojo asmens N. M. paaiškinimai teisme skiriasi nuo jo 2014 11 04 rašytinių paaiškinimų, todėl kelia abejonių ir nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad traktoriaus gedimo priežastimi buvo ne apeliantės įvardyta aplinkybė, t. y. netinkama daikto kokybė, o netinkamas traktoriaus eksploatavimas.

Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino byloje esančios 2014 m. spalio 16 d. eksperto R. L. išvados, kurioje nurodyta, kad variklis sugedo ne nurodomo įvykio metu, bet todėl, kad ilgą laiką dirbo nepakankamo tepimo sąlygomis dėl tepimo sistemos sutrikimų ar nepakankamo tepalo kiekio atmestini, atsižvelgiant į šios nutarties 31-34 p. nurodytas aplinkybes, ir negali būti vertinama atsietai nuo byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo draudiko prašymu atliktos eksperto V. V. bei eksperto R. L. išvadomis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ nagrinėjamoje byloje procesinis elgesys buvo visiškai pasyvus: neteikė atsiliepimų į ieškinį bei priešieškinį, nedalyvavo teismo posėdžiuose, neteikė apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo - atsakovės draudikas AB „Lietuvos draudimas“, nors žalos byloje Nr.1491557 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką atsakovei, pripažinęs 2014 08 06 įvykį nedraudžiamuoju (2 t. b. l. 47), tačiau nagrinėjamoje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko teisėtu.

Pažymėtina, kad atsakovė priešieškinyje nereiškė reikalavimo dėl šalių sudarytos 2014 m. rugpjūčio 8 d. sutarties Nr. 98, jo priedo Nr. 1 – užsakymo pripažinimo negaliojančiais CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl šios sutarties pagrindu atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove (CK 6.200 str., 6.655 str.). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir atmetė priešieškinį (CPK 178, 185 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo motyvai bei argumentai nesudaro teisinių prielaidų skundžiamam teismo sprendimui panaikinti. Apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš priešingo šalies nepriteisiamos. (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).Atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 t. b. l. 126-130, 131-132). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 dydžio koeficientas. Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 1069, 64 Eur (822,80 x 1,3) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K4 – 822,8 Eur)Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš apeliantės (atsakovės) priteistinas 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme ieškovei (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš apeliantės į valstybės biudžetą priteisiamos 14, 42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ (juridinio asmens kodas – 174901124) priteisti 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme ieškovei akcinei bendrovei „VILNIAUS LYTAGRA“ (juridinio asmens kodas-121320015).

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ priteisti valstybei 14, 42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.