- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- 2-113-475/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15788-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus Lytagra“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“
- Trečiasis asmuo
- N. M., akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus Lytagra“ atstovams direktoriui R. A., advokatui L. G.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atstovams advokatams U. P., I. V.,
nedalyvaujant trečiajam asmeniui N. M., trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus Lytagra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ dėl skolos palūkanų ir nuostolių priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus Lytagra“ dėl nuostolių, tretieji asmenys N. M., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus Lytagra“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 13 324,14 Eur skolą; 669,20 Eur palūkanas; 800,00 Eur nuostolių, patirtų dėl pakartotinės techninės ekspertizės atlikimo; 121,00 Eur nuostolių, patirtų dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka; 6 (šešių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 23-28).
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2014 m. rugpjūčio 8 d. sudarė žemės ūkio mašinų remonto ir techninio aptarnavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 1.1., 2.1. punktus ieškovė įsipareigojo atlikti traktoriaus New Holland TD 5030, ser. Nr. ZBJN21420, defektų nustatymo ir remonto darbus, o atsakovė įsipareigojo šios sutarties nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už suteiktas paslaugas bei naujas detales, reikalingas minėtiems darbams atlikti. Šiuos darbus ieškovė atliko ir jų rezultatą 2014 m. spalio 14 d. perdavė atsakovei, tačiau atsakovė iki šios dienos neapmokėjo už darbus ir naujas detales, kurios buvo reikalingos remonto darbams atlikti. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.655 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei sutarties 9.1.1, 9.1.2. punktų nuostatomis, atsakovė turėjo sumokėti už suteiktas paslaugas bei naujas detales, reikalingas minėtiems darbams atlikti. Ieškovės teigimu, atsakovė atsisakė apmokėti nurodytą sąskaitą – faktūrą, išrašytą už atliktus darbus ir naujas detales. Savo atsisakymą apmokėti nurodytą sąskaitą – faktūrą atsakovė pagrindė tuo, kad pagal 2014 m. lapkričio 19 d. techninės ekspertizės aktą Nr. 2014-11-19/1 „Dėl traktoriaus New Holland TD 5030, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dyzelinio variklio gedimo“ traktoriaus dyzelinio variklio gedimo priežastis buvo variklio defektas. Dėl ko, atsakovės nuomone, parduotas daiktas neatitiko kokybės reikalavimų, todėl ji pagrįstai pareikalavo, kad atsakovas, kuris 2013 m. kovo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė ieškovei traktorių, neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus. Ieškovė nurodė, kad atsakovės prašymu buvo atlikta pakartotinė techninė ekspertizė (2015-06-16 Techninės ekspertizės aktas Nr. 2015-05-07/1), kuri paneigė nurodytos techninės ekspertizės išvadas ir konstatavo, kad traktoriaus dyzelinio variklio gedimo priežastis buvo ne variklio defektas, bet 2014 m. rugpjūčio 6 d. įvykusi avarija. Ieškovės teigimu, tai reiškia, kad atsakovei parduotas daiktas atitiko kokybės reikalavimus, antra, atsakovė nepagrįstai atsisakė apmokėti nurodytą PVM sąskaitą – faktūrą, išrašytą už atliktus remonto darbus ir naujas detales. Tokiu būdu atsakovė ignoruoja sutarties 1.1., 9.1.1, 9.1.2. punktų nuostatas, kurios numato atsakovės pareigą apmokėti suteiktas paslaugas ir naujas detales, kas ieškovės teigimu reiškia, kad atsakovas nevykdo sutarties. Dėl to ieškovas kreipiasi į teismą, prašydamas priteisti 13 324,14 Eur skolą, susidariusią už neapmokėtus darbus ir neapmokėtas naujas detales, kurios buvo reikalingos minėtiems darbams atlikti. Nurodė, kad atsakovė pagal sutarties 9.1.1. punktą 2 085,26 Eur sumą turėjo sumokėti iki 2014-10-19 (įskaitytinai), tačiau šios sumos nesumokėjo, todėl iki šios dienos, t. y. 2015 m. rugpjūčio 3 d., minėtą sumą vėluoja sumokėti 288 dienų. Dėl to palūkanų dydis, kuris susidarė dėl laiku neapmokėtos minėtos sumos, yra 115,20 Eur (sutarties 9.1.1., 9.2 punktus). Be to, atsakovė vėluoja sumokėti ir sutarties 9.1.2. punkte numatytą sumą, t. y. 11 238,88 Eur. Šią pinigų sumą atsakovė turėjo sumokėti iki 2015 m. sausio 15 d. (įskaitytinai), tačiau šios sumos nesumokėjo, todėl iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. minėtą sumą vėluoja sumokėti 200 dienų. Dėl to palūkanų dydis, kuris susidarė dėl laiku neapmokėtos nurodytos sumos, yra 554 Eur (sutarties 9.1.2., 9.3. punktus). Bendras palūkanų dydis, susidaręs dėl laiku neapmokėtų minėtų darbų ir neapmokėtų naujų detalių, kurios buvo reikalingos minėtiems darbams atlikti, yra 669,20 Eur. Ieškovė teigia, kad iš atsakovės turi būti priteista ne tik skola ir palūkanos, bet ir ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su traktoriaus dyzelinio variklio gedimo priežasties nustatymu. Tokias išlaidas ieškovė patyrė, kadangi turėjo atliki pakartotinę techninę ekspertizę, kuri kainavo 800,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (1 t., b. l. 68-72) ir pateikė ieškovei priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 13 324,14 Eur gedimo šalinimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 98-102).
Atsakovė priešieškinyje ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. kovo 20 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei 2013 m. kovo 29 d. prekės perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas naujas traktorius New Holland TD5030. Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punktu pardavėja (ieškovė) suteikė prekei 24 mėn. kokybės garantiją, skaičiuojant nuo prekės perdavimo atsakovei – iki 2015 m. kovo 29 d. Garantinio termino metu 2014 m. rugpjūčio 6 d. eksploatuojant traktorių nustojo veikti traktoriaus variklis. Nedelsiant po to, kai užgeso variklis, kaip paaiškinime nurodo trečiasis asmuo N. M., apie tai buvo informuotas ieškovas, kuris, išardęs variklį, konstatavo, kad variklis sugadintas. Kadangi aiški variklio sugadinimo priežastis įvardinta nebuvo, o atsakovė traktorių buvo apdraudusi trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu, atsakovė nedelsdama apie įvykį informavo draudiką. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštu žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, kadangi yra laikytinas techniniu transporto priemonės gedimu, į kurių sąvoką patenka gedimai, atsiradę dėl natūralaus padangų, variklio ar kitų transporto priemonės detalių ir (ar) dalių susidėvėjimo dėl įprastinio priemonės naudojimo. Techninės ekspertizės akte, kurį užsakė trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“, nurodyta, kad traktoriaus dyzelinio variklio gedimo priežastimi tapo ne atsitrenkimas variklio dugnine į lauko akmenį, kai nebuvo nei deformuota, nei pramušta variklio dugninė, o ilgalaikis variklio darbas su varikline alyva, užteršta atsvarų mechanizmo detalių intensyvaus dilimo produktais, t. y. daroma išvada, kad traktoriaus variklio gedimas kilo dėl variklio gamintojo neišlaikytų atsvarų, mechanizmo surinkimo tolerancijų. Atsakovės teigimu, už variklio sugadinimą ir gedimo šalinimo išlaidas atsakinga yra ieškovė, pardavusi netinkamos kokybės prekę. Atsižvelgiant į šias naujai paaiškėjusias traktoriaus variklio gedimo priežastis, dėl kurių atsakomybė tenka prekės pardavėjai AB „Vilniaus lytagra“, atsakovė 2014 m. gruodžio 3 d. raštu informavo ieškovę apie tai, kad laiko ją atsakinga dėl traktoriaus variklio defekto ir visų atsiradusių išlaidų šiam defektui pašalinti, todėl atsisako apmokėti 2014 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą (serija (duomenys neskelbtini)) už variklio remontą. Nurodė, kad šios pretenzijos ieškovė neatmetė ir tik 2015 m. liepos 4 d. raštu informavo, kad su tokiomis traktoriaus variklio gedimo priežastimis nesutinka ir reikalauja sumokėti skolą pagal 2014 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą už variklio remontą bei palūkanas. Ieškovė tokį nesutikimą motyvavo 2015 m. birželio 16 d. pakartotinės techninės ekspertizės akto Nr. 2015-05-07/1 išvadomis.
Tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo N. M. 2016 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu nurodė (1:14:56-1:46:43), kad dirbo su ginčo traktoriumi, kai po smūgio į kietą daiktą užsidegė alyvos gedimo lemputė. Trečiasis asmuo teigia, kad traktorių sustabdė ir paskambino agronomui, traktorius buksyru buvo nutemtas ir trečiasis asmuo su juo daugiau nedirbo. Po kelių dienų atvyko specialistai apžiūrėti traktorių, tačiau gedimo priežasties nenustatė ir traktorius buvo nugabentas į servisą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2013 m. kovo 20 d. ieškovė AB „Vilniaus Lytagra“ ir atsakovė UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-16), kurios pagrindu atsakovei 2013 m. kovo 29 d. prekes perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas naujas traktorius New Holland TD5030 (1 t., b. l. 17). Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punktu pardavėja (ieškovė) suteikė prekei 24 mėn. kokybės garantiją, skaičiuojant nuo prekės perdavimo atsakovei, t. y. nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2015 m. kovo 29 d. Nesibaigus garantiniam terminiui 2014 m. rugpjūčio 6 d. eksploatuojant traktorių nustojo veikti traktoriaus variklis, kurio remonto išlaidos kainavo 13 324,14 Eur, ginčo tarp šalių dėl to nėra. Atsakovė traktorių buvo apdraudusi trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu, tačiau trečiasis asmuo, atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes įvykis pripažintas nedraudiminiu.
Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pastaroji nuostata reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. C. v. UAB Sklypas”, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad traktoriaus variklio gedimas įvyko garantinio termino metu, t. y. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį atsakovei (pirkėjai) pateikus priešieškinį dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių ieškovės parduotos įrangos trūkumų atsakovei pakanka nurodyti nupirktos įrangos trūkumus, o ieškovei, kaip pardavėjai, tenka pareiga įrodyti, kad trūkumai atsirado po įrangos perdavimo atsakovei dėl to, kad atsakovė, kaip pirkėja, pažeidė įrangos naudojimo ar saugojimo taisykles ar kitas CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių ieškovė, kaip pardavėja, nėra atsakinga už pirkėjos nurodytus trūkumus.
Byloje nėra ginčo, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. traktorius kliudė akmenį ir vėliau sugedo traktoriaus variklis. Byloje kilo ginčas dėl traktoriaus variklio gedimo priežasties, t. y. ieškovė įrodinėja, kad gedimas kilo traktoriui atsitrenkus į akmenį bei traktorininkui tęsiant darbą ignoravus gedimo signalą, tuo tarpu atsakovė įrodinėja, kad traktorius buvo netinkamos kokybės, kas sąlygojo gedimą.
Atsakovė, remdamasi 2014 m. lapkričio 19 d. Techninės ekspertizės aktu, ir teigia, kad ieškovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perdavė atsakovei netinkamos kokybės prekę (traktorių). Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ Techninės ekspertizės akte Nr. 2014-11-19/1 (1 t., b. l. 19-20) nurodyta, kad dyzelinio variklio priežastimi tapo ne variklio dugnine į akmenį, o ilgalaikis variklio darbas su varikline alyva, užteršta atsvarų mechanizmo detalių intensyvaus dilimo produktais. Eksperto nuomone, jau traktoriaus eksploatavimo-pradžioje dėl variklio gamintojo neišlaikytų atsvarų mechanizmo surinkimo tolerancijų vienas iš atsvarų („A" 26, 27 foto) užsipleišėjo ant savo ašelės ir ją prasuko („A“ 26, 27 foto), nukirpdamas ją fiksuojantį kaištį (28 foto) ir kartu nusukdamas priverstinio alyvos tiekimo kanalus. Nukirpti fiksavimo kaištį reikėjo didelės jėgos ir tai sugadino ar net nulaužė atsvarų krumplius. Nuo to laiko šios ašelės tepimas vyko tik variklio dugninėje taškomos alyvos rūko dėka, o krumpliai dilo ir dilimo produktų tik daugėjo. Smūgis dugnine į akmenį tikrai negalėjo sukelti atsvaro užsipleišėjimo ant ašelės. Dėl nutrūkusio priverstinio ašelės tepimo, padidėjus atsvaro prasukimo pasipriešinimo jėgoms, ilgainiui intensyviai dilo atsvarų krumpliaračiai, o ašelei (22 foto) dar labiau sudilus, atsvarai pradėjo trankytis dar ir tarpusavyje (23, -24 foto). Prikritusios į dugninę dilimo medžiagos buvo tiekiamos siurbliu į variklio tepimo-sistemą, kol galiausiai sugadino variklį. Nesutikdama su ieškovės pateikta ekspertize, atsakovė pateikė 2015 m. rugsėjo 7 d. UAB „Auto ekspertas“ komentarą (2 t., b. l. 126-128). Pateiktame komentare teigiama, kad ekspertizės aktas Nr. 2015-05-07/1 visiškai atitinka užsakovų pageidavimus, surašyti teiginiai remiasi lakia fantazija, o ne realiais traktoriaus eksploatavimo faktais atsakovės teritorijoje.
Ieškovė nesutiko, kad traktorius buvo perduotas atsakovei su trūkumais ir įrodinėjo, kad gedimą sąlygojo netinkamas traktoriaus naudojimas. Ieškovės pateiktame 2015 m. birželio 16 d. ekspertizės akte Nr. 2015-05-07/1 (1 t., b. l. 36-44) ekspertas nesutiko su anksčiau minėta ekspertize ir pažymėjo, kad ekspertizėje nenurodytos nei matavimo priemonės, nei variklio karterio nuokrypos nuo plokštumo, nematuota variklio antros eilės inercinių jėgų kompensavimo mechanizmo sujungimo plokštumos su variklio karteriu būklė. Ekspertizės akte Nr. 2015-05-07/1 nurodyta, kad traktoriui nuvažiavus nuo akmens, deformacijos iš dalies atsistatė, tačiau pasekmės liko – stringant sudraskyta kontrasvorio slydimo įvorė, ženkliai padidintas slydimo trinties poros tarpelis, nutrauktas tepimas. Tepimo sistemos signalinė lemputė informavo traktorininką (teigia traktorininko paaiškinimas, minimas eksperto V. V. akte). Vėliau trinties poros paviršiams pradėjus lydytis susidarė didelis sukimo momentas, kuris nulaužė ašelės padėties fiksavimo kaištį ir pasuko ašelę. Tai įvykus buvo uždarytas variklinei alyvai kelias nutekėti per didelį tarpelį – slėgimas tepimo sistemoje pakilo, tepimo sistemos kontrolinė lemputė galėjo užgesti. Todėl, kad traktorininkas ignoravo pirminio gedimo informaciją, neišsiaiškino to priežasčių, prasidėjo priklausomų sėdimų grandinė visiškai sugadinusi variklį. Eksperto vertinimu „TD5030 operatoriaus vadovo“ 3 skirsnio (Eksploatavimas lauko sąlygomis) Įspėjimo pirmosios dalies (Jei įsižiebia viena iš signalinių lempučių, signalizuojanti apie trikdį, variklis išjungiamas ir nustatomas trikdis.) reikalavimų pažeidimą.
Liudytojas V. V. 2016 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu (po pertraukos nuo 0:00:55 iki 0:30:13) nurodė, kad atliko ekspertizę Nr. 2014-11-19/1 dėl traktoriaus gedimo trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimo“ prašymu, t. y. 2014 m. lapkričio mėnesį atvykęs apžiūrėjo išardytą traktoriaus variklį. Liudytojas nurodė, kad buvo informuotas, jog traktoriaus variklis vibravo nuo pat traktoriaus įsigijimo, todėl traktorius buvo remontuota. Liudytojo teigimu, užvažiavimas ant akmens buvo tik atsitiktinumas ir negalėjo nulemti tokio gedimo. Liudytojas V. V. nurodė, kad variklio gedimas įvyko dėl alyvoje esančių drožlių ir pažymėjo, kad alyvos keitimu turėjo rūpintis ieškovai. Iš byloje pateiktų traktoriaus techninio aptarnavimo aktų matyti, kad traktoriui alyva ir filtrai buvo reguliariai keisti.
Liudytojas V. J. 2016 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu nurodė, (po pertraukos nuo 0:31:28 iki 0:55:05), kad atliko ekspertizę Nr. 2015-05-07/1 dėl traktoriaus gedimo ieškovės prašymu. Liudytojas nurodė, kad 2015 m. birželio mėnesį išardytos traktoriaus detalės buvo atvežtos ekspertui į Aleksandro Stulginskio universitetą. Liudytojas V. J. nurodė, kad po smūgio buvo pažeista traktorius ašelė, tačiau traktorius galėjo dirbti porą valandų, kol užsinešė alyva. Liudytojo V. J. įsitikinimu, traktoriaus gedimą lėmė labai stiprus smūgis į traktoriaus karterį, t. y. traktoriaus variklio gedimo priežastis yra smūginis dilimas. Liudytojo teigimu ašelė be alyvos sutepimo galėjo dirbti tik neilgą laiko tarpą, priešingai nei nurodyta ekspertizėje Nr. 2014-11-19/1. Liudytojas nurodė, kad priešingu atveju, t. y. ašelei dirbant ilgą laiką be sutepimo alyva, traktorius būtų netekęs galios, negalėtų tempti priekabos, išmestų mėlyną dūmą, tačiau tokių nusiskundimų dėl traktoriaus darbo nėra.
Trečiasis asmuo N. M. 2016 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu nurodė (1:14:56-1:46:43), kad dirbo su ginčo traktoriumi, ir po smūgio į kietą daiktą užsidegė alyvos gedimo lemputė, tačiau iš karto užgeso. Trečiasis asmuo nurodė apžiūrėjęs kas nutiko ir pamatė akmenį ir daugiau su traktoriumi nedirbo, traktorius buvo nutemptas. Tačiau byloje pateiktame 2014 m. lapkričio 4 d. trečiojo asmens rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 94-95) nurodyta, jog po smūgio į akmenį vežant mėšlą, trečiasis asmuo dirbo keturias valandas, kol pasigirdo trenksmas, užsidegė lemputė ir variklis užgeso. Traktoriaus užkurti nepavyko ir tik tada trečiasis asmuo paskambino į servisą. Teismas laiko nepagrįstus trečiojo asmens paaiškinimus, jog keturias valandas jis dirbo kitu traktoriumi ar nurodė neteisingus duomenis rašytiniame paaiškinime. Trečiojo asmens rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu iš esmės skiriasi, todėl vertintini kritiškai. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. įvykius tiksliau nurodė 2014 m. lapkričio 4 d. paaiškinimuose, o ne 2016 m. kovo 22 d. posėdžio metu.
Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
Teismo vertinimu, ekspertizės akte Nr. 2015-05-07/1 nurodytos traktoriaus gedimo priežastys yra labiau tikėtinos, nei nurodytos techninės ekspertizės akte Nr. 2014-11-19/1. Teismas išanalizavęs byloje pateiktus ekspertizės aktus (rašytinius įrodymus) ir ekspertizių komentarus bei ekspertų paaiškinimus teismo posėdžio metu konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad traktoriaus variklio gedimas atsirado po susidūrimo su akmeniu toliau eksploatuojant traktorių. Mažai tikėtina, kad traktorius buvo nekokybiškas ir paslėpti trūkumai lėmę traktoriaus variklio gedimą atsirado būtent tą dieną, kai traktorius kliudė akmenį, tačiau gedimas nėra susijęs su įvykusiu incidentu, po kurio užsidegė perspėjimo signalas.
Liudytojas I. M. 2016 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu (00.55.55 – 01.11.18) nurodė, kad dirba pas atsakovę ir prižiūri kaip dirba traktoristai, skirsto darbus. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. dirbo kitoje vietoje, todėl paties įvykio nematė, tačiau sulaukė traktoristo N. M. skambučio, kuris pranešė, kad užsidegė ginčo traktoriuje raudona lemputė, todėl nurodė traktoristui užgesinti traktorių ir su kitu traktoriumi nutraukti sugedusį traktorių. Liudytojas nedalyvavo vėlesniame traktoriaus taisyme. Liudytojas nurodė, iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. buvo taisyta traktoriaus sankaba, trosas, oro kompresorius. Liudytojas P. S. 2016 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu (00.23.45 – 00.35.43) nurodė, kad dirba pas ieškovę serviso inžinieriumi. Nurodė, kad vienas nuvažiavo patikrinti traktoriaus gedimo ir rado traktorių stovintį lauke. Liudytojas traktorių užkūrė ir išgirdo pašalinį garsą, po poros minučių variklį užgesino ir pakeitė kuro filtrą, tačiau pašalinis garsas nedingo, todėl užregistravo gedimą į servisą ir nurodė, kad informavo, jog su traktoriumi dirbti negalima. Liudytojas V. R. 2016 m. rugsėjo 14 d. (00.26.46 – 00.45.11) teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pas atsakovą, apie 2014 m. rugpjūčio 6 d. įvykį žino. Nurodė, kad nežino kodėl traktoriaus sugedo, matė, kad po gedimo traktorių į sandėlį ant buksyro nutempė kitas traktorius. Liudytojas tuo metu dirbo sandėlyje ir nurodė, kad iki atvykstant AB „Vilniaus Lytagra“ specialistams traktorius nebuvo naudojamas. AB „Vilniaus Lytagra“ specialistai su traktoriumi važiavo iki dirbtuvių apie 1 km atstumą. Liudytojas V. R. nurodė, kad apie ankstesnius traktoriaus gedimus nežino, jo žiniomis traktorius dirbo gerai. Liudytojas taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo N. M. tą dieną daugiau su kitu traktoriumi nedirbo. Liudytoja I. Č. 2016 m. rugsėjo 14 d. (00.04.23 – 00.26.35) teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pas atsakovą. Liudytoja teigė, kad įvykio nematė, nes dirba kitame sandėlyje, esančiame 0,5 – 1 km atstumu nuo sandėlio, apie įvykį tik girdėjo. Liudytojos teigimu, ji matė ir girdėjo kaip patikrinimo metu traktorius buvo užvestas ir nuvažiavo ant duobės.
Liudytojų I. M., P. S., V. R., I. Č. parodymai bylos nagrinėjimo metu taip pat nepaneigia teismo padarytos išvados. Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, be to I. M., V. R. ir I. Č. dirba pas atsakovę, P. S. – pas ieškovę, todėl jų parodymai vertintini kritiškai.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad traktoriaus variklio gedimas atsirado ne dėl transporto priemonės trūkumų, bet dėl traktoriaus netinkamo eksploatavimo, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovės priešieškinys atmestinas. Konstatuotina, kad atsakovė, kaip pirkėja, pažeidė įrangos naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl kurių ieškovė, kaip pardavėja, nėra atsakinga (PK 6.333 str. 3 d.). Ieškovei iš atsakovės priteistina 13 324,14 Eur skolos už atliktus traktoriaus gedimo darbus vadovaujantis 2014 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktus pagal 2014 m. rugpjūčio 8 d. žemės ūkio remonto darbų ir techninio aptarnavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Teismas pažymi, kad ginčo dėl remonto kaštų ir prašomos priteisit skolos dydžio nėra, todėl teismas išsamiau nepasisako dėl darbų už kuriuos mokėtina 13 324,14 Eur suma.
Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, jų neįvykdęs ar įvykdęs netinkamai, privalo kitai šaliai atlyginti jo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas (CK 6.256 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.). Pažymėtina, kad kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas pilnai įvykdo prievolę (CK 6.6 str.), prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.), o skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės (CK 6.63 str.). 2014 m. rugpjūčio 8 d. žemės ūkio remonto darbų ir techninio aptarnavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9.1.1. bei 9.2. punktuose sutarė, kad už vėlavimą atsiskaityti už suteiktus darbus mokėtinos 7 procentų metinės palūkanos nuo likusios nesumokėtos sumos. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2 085,26 Eur sumą turėjo sumokėti iki 2014 m. spalio 19 d., tačiau šios sumos nesumokėjo iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. (ieškinio parengimo), minėtą sumą vėluoja sumokėti 288 dienų. Dėl to palūkanų dydis, kuris susidarė dėl laiku neapmokėtos minėtos sumos, yra 115,20 Eur. 11 238,88 Eur sumą atsakovė turėjo sumokėti iki 2015 m. sausio 15 d, tačiau minėtą sumą vėluoja sumokėti 200 dienų. Dėl to palūkanų dydis, kuris susidarė dėl laiku neapmokėtos nurodytos sumos, yra 554 Eur. Bendras palūkanų dydis, susidaręs dėl laiku neapmokėtų minėtų rangos darbų ir neapmokėtų naujų detalių, kurios buvo reikalingos minėtiems darbams atlikti, yra 669,20 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas palūkanų paskaičiavimas yra teisingas ir atsitinka tarp šalių sudarytos 2014 m. rugpjūčio 8 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 669,20 Eur palūkanas ieškovei laiku neatsiskaičius už suteiktus darbus, todėl tenkintinas ir šis ieškinio reikalavimas.
Iš atsakovės, laiku neatsiskaičius su ieškove, priteistina ieškovei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (13 993,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bei pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 121,00 Eur ikiteisminio ginčo nagrinėjimo išlaidos už advokato parengtą pretenziją atsakovei (1 t., b. l. 48) bei 2 178,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme (2 t., b. l. 5-9). Teismas įvertinęs ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sąmatą, nenustatė pagrindo mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė 2015 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą bei 2015 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymą (1 t., b. l. 43, 44) patvirtinančius 800,00 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą. Teismo vertinimu šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, kadangi ieškovė naudojosi ekspertize kaip rašytiniu įrodymu bylos nagrinėjimo metu. Pagrindo mažinti ekspertizės kainą, įvertinus ginčo sumą byloje, nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 099,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 19,36 Eur, todėl ieškinį tenkinus visiškai šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, į. k. 174901124, ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus Lytagra“, į. k. 121320015, naudai 13 324,14 Eur (trylika tūkstančių tris šimtus dvidešimt keturis eurus 14 ct) skolos, 669,20 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 20 ct) palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 993,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 099,00 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, į. k. 174901124, 19,36 Eur (devyniolika eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.