Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 357-11 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), taikant 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, jam paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taikant 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, jam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 9 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

I. K. bausmės pradžia – 2018 metų vasario 26 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 26 d. Atliko įstatymu numatytą 1/2 bausmės dalį. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2020 m. rugsėjo 17 d.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. K. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis I. K. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo I. K. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 93 balai (artima aukštai) pagal OASys vertinimo metodiką, kurią sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu dar galėtų ir kartu privalėtų stipriai sumažinti. Verta pažymėti, jog viso bausmės vykdymo metu nuo pirminio įvertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai didėjo. O tai irgi neleidžia teigti, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis I. K. mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją, dirbo, tačiau iš paskutinių pareigų buvo atleistas ir šiuo metu nedirba. Dirbdamas Pravieniškių pataisos namuose ieškinį mokėjo, šiuo metu nedirba, pajamų iš darbo negauna ir ieškinio nemoka, taigi minimaliai iš dalies vykdė turimus finansinius įsipareigojimus. Jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais ir (duomenys neskelbtini), kuri gyvena su mama, siuntė pinigus jos išlaikymui. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš 2021 m. sausio 26 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-9 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis I. K. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 4 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, susijusią su trim apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis I. K. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo ne vieną kartą teistas. Nuteistajam yra netgi būdingas ir nusikaltimų modelis, kadangi tarp jo įvykdytų nusikaltimų išskirtinai dominuoja nusikaltimai nuosavybei bei turtinėms teisėms – sukčiavimas. Jam anksčiau taikytas laisvės apribojimas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis yra nusikalsti susiformavusi asmenybė. Todėl būtina įvertinti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas rodo dar didelį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) profesiją. Būdamas laisvėje nuteistasis yra dirbęs, prieš bausmės atlikimą nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuteistasis praeityje turėjo nestabilią darbo patirtį, gana mažą darbo stažą, nors bausmės atlikimo metu buvo 4 kartus skatintas už stropų darbą, tačiau taip pat yra ir atsisakęs dirbti darbą, dėl ko buvo nubaustas. Nuteistasis nėra pateikęs pažymos, patvirtinančios, jog lygtinio paleidimo atveju jis turės galimybę įsidarbinti. Teismo vertinimu, visos pirmiau paminėtos aplinkybės lyg ir leidžia įžvelgti nuteistojo teigiamą požiūrį į darbą, tačiau tai visgi dar neduoda jokių garantijų, kad laisvėje šis nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi ir neįvykdytų itin didelių finansinių įsipareigojimų, kurių bendra suma siekia net 9563,07 Eur, Minėtas nuteistojo įsiskolinimas yra susidaręs dėl civilinių ieškinių, priteistų pagal nuosprendžius, ir nesumokėtų baudų. Teismo nuomone, pirmiau aptarti dar neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai gali vėl paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu tai, jog ir paminėtos dar neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje itin stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pats nuteistasis neslepia to, kad nusikaltimai įvykdomi dėl draugų kompanijos. Paskutinis nuteistojo nusikaltimas taip pat buvo įvykdytas organizuotoje bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog laisvėje nuteistasis palaikė artimus socialinius ryšius su kriminalinį elgesį puoselėjančiais asmenimis, su kuriais kartu netgi ir vykdė nusikaltimus. Teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra jokių garantijų, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis demonstruoja tarpasmeninius įgūdžius, atitinkančius jo amžių ir aplinkybes: palaiko pokalbį, išlaiko akių kontaktą. Yra vidutiniškai atviras, kai kurią informaciją linkęs sąmoningai nutylėti, nepabaigti išreikštos minties tai pagrindžiant savais motyvais. Stebimas įtarumas, nesaugumas, gynybiškumas. Nusikaltimą sąlygojusių aplinkybių analizė gana paviršutiniška. I. K. racionalizuoja savo elgesį nusikaltimuose, linkęs save apginti ir pateikti sau palankesnį vaizdą, nei iš tiesų galima įžvelgti. Atsakomybę dėl įsitraukimo į nusikalstamas veikas perkelia aplinkiniams asmenims, yra prieštaravimų dėl jo asmeninio indėlio jo vykdytų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Save apibūdina tarsi gyvenime susiklostančių aplinkybių auką. Nusikaldamas orientuodavo daugiau į tiesioginę naudą sau bei tam tikriems asmenims, ignoruodamas to galimą žalą. Įprastai agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys jam nėra būdingas, tačiau praeityje buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, tai sumenkina. Veiksmų pasekmių suvokimas ribotas, problemų sprendimo įgūdžiai – nėra tvirti (būdingas kompulsyvus elgesys, koncentracija į trumpalaikius sprendimus). Asmuo ne visuomet socialines situacijas interpretuoja teisingai, mąstymas yra labiau konkretus, nuteistasis linkęs vadovautis daugiau tiesioginiu patyrimu. Ateities tikslai labiau abstraktūs nei konkretūs. Bendrai vertinant, nuteistasis supranta ir gerbia įstatymo normas, tačiau jo vykdyti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, kas rodo sutrikusį požiūrį į visuomenę bei siekį patenkinti asmeninius poreikius nepaisant keliamos žalos visuomenėje gyvenančių asmenų atžvilgiu.

Kaip jau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu 4 kartus buvo paskatintas, tačiau paskatinimai panaikinti ir skirtos nuobaudos. Nuteistasis turi 12 administracinių nuobaudų pagal administracinių nusižengimų kodeksą, 7 kartus apsvarstytas drausmės komisijoje – nuobauda neskirta apsiribojant pokalbiu. Bausmės atlikimo metu taip pat pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, yra atsisakęs dirbti jam paskirtą darbą dėl ko yra nubaustas drausmine tvarka. Be to, labai svarbu pažymėti, jog šios drausminės nuobaudos dar yra galiojančios ir tai neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu bei pavyzdingu. Galiojančių drausminių nuobaudų egzistavimas nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau visgi šis faktorius visų aktualių aplinkybių kontekste negali būti sumenkintas, kadangi tai tiesiogiai parodo nuteistojo asmens elgseną bei paklusimą nustatyto režimo taisyklėms.

Teismo vertinimu, visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo I. K. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys itin opūs kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai; nuoseklios darbinės patirties stoka, nuostata į dirbamą darbą bei svyruojanti darbinė motyvacija, po paleidimo šiai dienai būtų nedirbantis, apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų įsiskolinimų; gyvenimo stilius ir draugai (pats nuteistasis pastebi, kad neigiamos įtakos jam turėjo bendravimas su bloga kompanija); bausmės atlikimo metu taip pat pasireiškia tvarkos nesilaikymo pažeidimai, emocinė gerovė (stebimas išpūstas savęs vertinimas, nuteistajam Kauno TĮ buvo skirta sustiprinta individuali priežiūra). Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis I. K., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis dar didelė – daugiau kaip 1 metai 9 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo I. K. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis I. K. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo I. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 357-11 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo I. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 357-11 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo I. K. asmens bylą Nr. 16874 grąžinti Alytaus pataisos namams.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.