Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-301-372/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-08
Bylos Nr.: e2A-301-372/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05528-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Ieškovas: V. M.
Atsakovas: A. A.

Kategorijos

2.3.4.2Vaikų teisės ir pareigos

Civilinė byla Nr. e2A-301-372/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05528-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-294-1051/2022 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. A., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo, ir pagal atsakovo A. A. priešieškinį ieškovei V. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo bei dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. A. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9222-650/2016 patvirtintos taikos sutarties punktą dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai G. A. ir priteisti iš atsakovo A. A. dukters išlaikymui po 380,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016-09-06 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-9222-650/2016, kuria patvirtino V. M. ir A. A. taikos sutartį. Pagal taikos sutartį šalys susitarė, kad A. A. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnametei dukrai G. A. po 120,00 Eur periodinių išmokų nuo 2016-09-01 iki jos pilnametystės.

3. Ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai buvo patvirtinta taikos sutartis ir atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai, šalys, nors ir nebuvo susituokusios, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir drauge rūpinosi neįgalia dukra. 2020 m. pabaigoje – 2021 m. pradžioje atsakovas paliko ieškovę ir savo nepilnametę dukrą, išėjo gyventi atskirai. Ieškovė, matydama, kad atsakovo įsipareigoto teikti išlaikymo nepakanka patenkinti net būtiniausiems mergaitės poreikiams, kreipėsi su prašymu į atsakovą, kad jis teiktų savo neįgaliai dukrai didesnį išlaikymą. Atsakovas jau kelis mėnesiui savo nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį skiria po 250,00 Eur.

4. Ieškovė pažymėjo, kad dukros poreikiai išties dideli, jai reikalinga ypatinga priežiūra, atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka patenkinti vaiko poreikiams, kurie šiuo metu yra išaugę. Be to, atsakovas gyvena skyrium ir ieškovei tenka kasdieninė dukters priežiūros našta. Ieškovė nurodė, jog šalių dukrai yra nustatytas (duomenys neskelbtini). Vaikas nuolat vartoja medikamentus epilepsijai gydyti, neurologo rekomenduojama kasdien vartoti maisto papildus. Mergaitei sutrikusi bendravimo, apsitarnavimo funkcija, jai reikalinga ruošti specialų maistą, mergaitė beveik nekramto, maistą reikia trinti. Vaikui nustatyti specialūs poreikiai, kasdien reikalingos sauskelnės, nes mergaitė į tualetą pati nesiprašo, tuštinasi ir šlapinasi į sauskelnes.

5. Ieškovė nurodė, kad dukros kasdieninių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga apie 1100,00 Eur suma. Šias išlaidas sudaro: maistui – 200,00 Eur (mergaitei reikalingas specialus trintas maistas); spec. košėms – 30,00 Eur; rūbams, avalynei – 100,00 Eur (mergaitė turi (duomenys neskelbtini), todėl rūbeliai dažniau susidėvi ir juos tenka keisti); vaistams, papildams – 100,00 Eur; transporto išlaidoms – 95,00 Eur (mergaitę tenka vežioti pas gydytojus, į įvairias procedūras, taip pat vaikas negali lankyti įprastos ugdymo įstaigos, todėl tenka vežioti į mokyklą, kuri yra kitame miesto gale); manualinės terapijos ir kt. procedūroms (logopedo, spec. pedagogo pagalbai ir kt.) – 240,00 Eur; išlaidoms komunaliniams mokesčiams – 35,00 Eur; išlaidoms spec. ugdymo įstaigai – 25,00 Eur (servetėlės, tualetinis popierius ir pan.); lavinimo priemonėms, kanceliarinėms priemonės, pratyboms – 50,00 Eur; kirpyklai, asmeninės higienos priemonėms, skalbikliams – 45,00 Eur; ilgalaikio naudojimo daiktams – 40,00 Eur; žaislams – 30,00 Eur; sauskelnėms, servetėlėms – 80,00 Eur; apsilankymui žaidimų kambariuose – 10,00 Eur; lėšoms atostogų kaupimui, nenumatytoms išlaidoms – 30,00 Eur; akiniams, okulisto konsultacijoms – 5,00 Eur.

6. Ieškovė nurodė, kad dalį šių išlaidų padengia valstybės mokamomis išmokomis – 111,00 Eur (vaiko pinigai) bei 228,00 Eur tikslinė kompensacija (neįgaliam vaikui). Likusi suma, kuri reikalinga patenkinti nepilnametės dukters poreikius, sudaro apie 760,00 Eur. Dukrai yra nustatytas (duomenys neskelbtini), ieškovė neturi galimybių dirbti, visą gaunamą 286,00 Eur išmoką iš SODROS skiria dukros poreikių patenkinimui, vaiką išlaikyti taip pat padeda ir ieškovės mama. Nors dukra teoriškai ir lanko ugdymo įstaigą, tačiau atsižvelgiant į mergaitės negalią, ji mokykloje išbūna ne visą dieną, dažnai nuvežus mergaitę į ugdymo įstaigą, ieškovė sulaukia pedagogų skambučių, kad mergaitė nerami, nuolat verkia, prašoma, kad ieškovė dukrą pasiimtų. Be to, mergaitė turi ne tik įgimtą negalią, bet ir labai silpną imuninę sistemą, todėl mergaitei nuėjus į mokyklą, ji dažnai serga.

7. Ieškovė nurodė, kad dėl dukros negalios reikalingos nuolatinės papildomos išlaidos, kurios kiekvieną mėnesį tiksliai negali būti suplanuotos ir gali būti daug didesnės, nei ieškovės nurodoma apytikslė dukros išlaikymui reikalinga mėnesiui suma. Su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su juo negyvenantis tėvas. Šios išlaidos dažnai net negali būti įvertinamos konkrečiomis sumomis, pagrindžiančiomis rašytiniais įrodymais (kvitais, čekiais ir pan.). Ieškovė stengiasi dėl dukters, rūpinasi jos sveikata, trokšta, kad mergaitė progresuotų, vežioja ją pas specialistus, tačiau ne kiekvienas specialistas, atlikęs procedūras, išrašo čekius ar kvitus. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga maždaug 760,00 Eur suma (išminusavus sumas, kurias moka valstybė). Mergaitė nėra sveika, jai nustatytas sunkus neįgalumas, specialieji poreikiai, tokio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga didesnė suma nei sveiko vaiko. Atsakovas yra jaunas, darbingas, neįgalumas jam nenustatytas, todėl jis privalo prisidėti prie dukters išlaikymo tokia dalimi, kad mergaitė augtų pilnaverte asmenybe ir nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai.

8. Atsakovas A. A. pareiškė priešieškinį dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo bei dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Teismo prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9222-650/2016 patvirtintos taikos sutarties punktą dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai G. A. ir nustatyti, kad tėvas A. A. nepilnametei dukrai G. A. teikia išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti tokią A. A. bendravimo su nepilnamete dukra G. A. tvarką: 1) kas antrą mėnesio penktadienį nuo 15.00 iki 18.00 val. (t. y. poriniais metų savaitgaliais) A. A. pasiima nepilnametę dukrą G. A. iš motinos namų (arba kitos tėvų sutartos vietos ir atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką) ir grąžina dukrą į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) sekmadienį ne vėliau 20.00 val.; 2) nepilnametės dukros vaikų vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas atostogų, tėvas A. A. praleidžia su nepilnamete dukra, laikotarpį išskaidant į dvi dalis po 14 dienų, atsižvelgiant į tėvų atostogų grafikus darbovietėse. Atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 15 d. Atostogų metu su nepilnamete dukra tėvai turi teisę išvykti iš Lietuvos, apie tai informuojant kitą tėvą; 3) nepilnametė dukra G. A. poriniais metais rudens ir neporiniais pavasario atostogas praleidžia su tėvu A. A.. Tėvai su nepilnamete dukra praleidžia pusę žiemos atostogų; 4) neporiniais metais per Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną tėvas A. A. pasiima nepilnametę dukrą G. A. 11.00 val. ryte gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 dieną iki 20.00 val. parveža į dukros gyvenamąją vietą (ar kitą tėvų sutartą vietą); 5) poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną tėvas A. A. pasiima nepilnametę dukrą G. A. 11.00 val. ryte ir antrą Velykų dieną iki 20.00 val. parveža į dukros gyvenamąją vietą (ar kitą tėvų sutartą vietą); 6) dukros atostogų metu bei savaitgaliais, bendraudami su dukra, tėvai turi informuoti vienas kitą apie dukros buvimo vietą, jos sveikatos būklę bei suteikti galimybę dukrai telefonu bendrauti su kitu iš tėvų.

Atsiliepimas

9. Atsakovas nurodė, kad teikia nepilnametei dukrai išlaikymą kas mėnesį po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis. Be to, dukrai kas mėnesį skiriama išmoka vaikui – 111,00 Eur, tikslinė kompensacija – 228,00 Eur kas mėnesį, iš viso – 339,00 Eur. Pridėjus atsakovo skiriamą išlaikymą (250,00 Eur), vaiko motinos išlaikymą, kas mėnesį sudarytų apie 750,00 Eur. Atsakovo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, yra pakankamas nepilnametės dukros poreikių tenkinimui.

10. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovės nurodytos išlaidos rūbams ir avalynei (100,00 Eur) yra nepagrįstos; nurodytos išlaidos manualinei terapijai ir kitoms procedūroms (240,00 Eur) nepagrįstos rašytiniais įrodymais, be to, šios paslaugos yra kompensuojamos valstybės lėšomis; nepagrįstos ir ieškovės nurodytos išlaidos vaistams (100,00 Eur).

11. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėnesį sudaro apie 650,00 Eur. Atsakovas gyvenamojo būsto neturi, registruotų transporto priemonių neturi, turi sveikatos problemų.

12. Atsakovo vertinimu, šalys nepilnametės dukros išlaikymui galėtų skirti po 250,00 Eur. Ieškovė neturėtų galimybės skirti didesnio išlaikymo nepilnametei dukrai. Atsakovo skiriama išlaikymo suma (250,00 Eur per mėnesį) yra adekvati ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Atsakovas pažymėjo, kad bendraudamas su dukra taip pat patirs papildomų išlaidų.

Atsiliepimas

13. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9222-650/2016 patvirtintoje taikos sutartyje nėra numatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, todėl atsakovas prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priešieškinį tenkinti iš dalies; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2016-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9222-650/2016 priteistą nepilnamečiam vaikui G. A. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. A. nepilnamečiam vaikui G. A. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2021-10-19, iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti tokią atsakovo A. A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. A. tvarką: 1) A. A. kas antrą mėnesio penktadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val. (t. y. poriniais metų savaitgaliais) pasiima nepilnametę dukrą G. A. iš motinos V. M. namų (arba kitos tėvų sutartos vietos ir atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką) ir grąžina dukrą į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) sekmadienį ne vėliau 18.00 val.; 2) nepilnametės dukros vaikų vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas atostogų, tėvas A. A. praleidžia su nepilnamete dukra, laikotarpį išskaidant į dvi dalis po 14 dienų, atsižvelgiant į tėvų atostogų grafikus darbovietėse. Atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 15 d. Atostogų metu su nepilnamete dukra tėvai turi teisę išvykti iš Lietuvos, apie tai informuojant kitą tėvą; 3) atsakovas A. A. su nepilnamete dukra G. A. neporiniais metais bendrauja pirmą vaiko rudens atostogų, žiemos atostogų bei antrą pavasario atostogų dalį. Poriniais metais A. A. su nepilnamete dukra G. A. bendrauja antrą vaiko rudens atostogų, žiemos atostogų bei pirmą pavasario atostogų dalį; 4) neporiniais metais per Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną tėvas A. A. pasiima nepilnametę dukrą G. A. 11.00 val. ryte gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 d. iki 18.00 val. parveža į dukros gyvenamąją vietą (ar kitą tėvų sutartą vietą); 5) poriniais metais per Naujųjų metų šventę, gruodžio 31 dieną, atsakovas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir šventėms pasibaigus sausio 1 d. grąžina dukrą G. A. į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18.00 val.; 6) poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną tėvas A. A. pasiima nepilnametę dukrą G. A. 11.00 val. ryte ir antrą Velykų dieną iki 18.00 val. parveža į dukros gyvenamąją vietą (ar kitą tėvų sutartą vietą); 7) dukros atostogų metu bei savaitgaliais bendraudami su dukra tėvai turi informuoti vienas kitą apie dukros buvimo vietą, jos sveikatos būklę bei suteikti galimybę dukrai telefonu bendrauti su kitu iš tėvų; 8) tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, išvykimo į sanatoriją ir pan.) dukra negali pasimatyti nustatytą dieną, bendravimas nukeliamas į kitą artimiausią savaitgalį; kitą ieškinio dalį atmesti; kitą priešieškinio dalį atmesti; priteisti iš A. A. valstybei 139,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas; grąžinti atsakovui A. A. iš valstybės biudžeto 46,75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022-01-03, dalį.

15. Teismas sprendė, kad ankstesne teismo nutartimi, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kurioje šalys susitarė dėl nepilnametės dukros išlaikymo dydžio, nustatyta išlaikymo suma nebeužtikrina būtinųjų vaiko poreikių patenkinimo.

16. Teismas pažymėjo, jog ieškovė turi galimybę ir naudojasi kitomis valstybės teikiamomis lengvatomis, kurios padeda dar labiau užtikrinti neįgalaus vaiko poreikių patenkinimą, taip pat gerina ieškovės finansinę padėtį.

17. Teismas pripažino, kad ieškovės situacija, susijusi su darbine veikla, yra sunkesnė ir komplikuota, tačiau pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad ji būtų dėjusi nors kiek pastangų ieškodama darbo, bandydama dirbti/būtų bandžiusi gauti papildomas pajamas. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat turėtų stengtis gauti papildomų pajamų, susijusių su darbine veikla, siekti pagerinti savo finansinę padėtį.

18. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių tenkinimui skirtina suma yra per didelė. Teismas nepagrįstai didelėmis pripažino išlaidas manualinės terapijos ir kitom procedūroms, sauskelnėms, servetėlėms, spec. ugdymo įstaigai, vaistams, papildams. Teismas pažymėjo, jog tai, kad prie vaiko poreikių tenkinimo prisideda ieškovės giminaičiai, negali būti pagrindas reikalauti, kad vaiko, kai kuriais atvejais galimai ir perteklinius poreikius, tenkintų ir vaiko tėvas.

19. Teismas nurodė, jog atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių, siekdamas gauti papildomų pajamų. Teismas sprendė, kad paties atsakovo pasyvumas lėmė/lemia jo esamą turtinę padėtį.

Atsiliepimas

20. Byloje nebekilus ginčui, teismas nustatė ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

III. Apeliacinio skundo esmė

21. Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) V. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, dalį ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, t. y. pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9222-650/2016 patvirtintos taikos sutarties punktą dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai G. A. ir priteisti iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukters G. A., gimusios (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 380,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; kitą Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei; priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko poreikiai pakito – padidėjo, tačiau neteisingai įvertino šių poreikių dydį, neatsižvelgė į tai, kad šalių dukra turi sunkią negalią, jai yra reikalinga nuolatinė slauga ir priteisto išlaikymo dydis nėra pakankamas patenkinti net būtinųjų mergaitės poreikių.

21.2. Teismas, įvertinęs SODROS ieškovei pervestą sumą (2560,00 Eur), sprendė, jog ieškovė turi galimybę ir naudojasi kitomis valstybės teikiamomis lengvatomis, kurios taip pat padeda užtikrinti neįgalaus vaiko poreikių patenkinimą, gerina ieškovės finansinę padėtį, tačiau teismas net nesiaiškino, kokia šių lėšų paskirtis, kokiam tikslui jos buvo išmokėtos, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šiomis lėšomis yra gerinama ieškovės turtinė padėtis. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, byloje iškilusias abejones aiškino nepilnametės dukters nenaudai, pažeidė prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą. Minėta suma – tai lengvojo automobilio įsigijimui ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija, auginančiai neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Ši suma buvo skirta tam, kad būtų užtikrinti ir patenkinti mergaitės specialieji poreikiai, o ne pagerinta ieškovės turtinė padėtis.

21.3. Teismas tinkamai neįvertino, kad ieškovei ir taip tenka daug didesnė našta dėl mergaitės priežiūros. Teismas nurodė, kad ieškovė savo namuose galėtų kepti kepinius, užsiimti grožio paslaugų teikimu ir pan., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė turi reikiamą kvalifikaciją šioms paslaugoms atlikti. Vaikas turi sunkią negalią, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis negalėtų savimi pasirūpinti ir patenkinti savo poreikius, kol mama užsiimtų paslaugų teikimu. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovė papildomai galėtų užsiimti veikla namuose ir taip užsidirbti pinigų. Be to, atsakovui nebuvo pasiūlyta dirbti papildomai po darbo namuose, savo garažuose ar pan.

21.4. Mergaitės manualinės terapijos ir kitoms procedūroms kas mėnesį reikalinga net didesnė nei 240,00 Eur suma. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. kovo mėnesį už vaiko kinezeterapijos procedūras buvo sumokėta 150,00 Eur, už taikomosios elgesio analizės procedūras – 180,00 Eur. Į bylą kartu su atsiliepimu į priešieškinį yra pateiktas 2022-02-11 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, kad mergaitei taip pat rekomenduotinos šunų, žirgų, delfinų ir kt. terapijos, kurios pagerintų mergaitės būklę. Byloje taip pat yra rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad vienas užsiėmimas žirgų terapijoje kainuoja 20,00 Eur. Ieškovė negali užtikrinti, kad mergaitei būtų suteiktos procedūros, kurios jai yra būtinos. Teismo išvados, kad šioje srityje yra galimybė mažinti išlaidas, neišleidžiant po 240,00 Eur per mėnesį, yra nepagrįstos. Teismas tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į bylą kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktą 2022-02-11 medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame nurodyta, kad mergaitei yra skiriama 40 valstybės kompensuojamų procedūrų, tačiau jų nepakanka mergaitės būklei pagerinti. Mergaitei mokykloje yra teikiama tik tiek procedūrų, kiek kompensuoja valstybė, kitos procedūros yra mokamos. Nors atsakovas neneigė, kad mergaitei yra reikalingos manualinės terapijos ir kitos procedūros, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad šias procedūras galima atlikti už mažesnę kainą, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais, o teismas jiems pritarė. Teismas, nuspręsdamas, kad nepilnametės specialiųjų poreikių patenkinimui, t. y manualinės terapijos ir kitoms procedūroms, reikalinga mažesnė nei 240,00 Eur suma per mėnesį, iš esmės priėmė sprendimą, kuris neatitinka sunkią negalią turinčios mergaitės interesų, pažeidžia jos teisę turėti vystymuisi būtinas sąlygas, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams apie patiriamas išlaidas.

21.5. Ieškovė nebuvo pateikusi įrodymų apie dukters alergiją, nes buvo įsitikinusi, kad atsakovas elgsis sąžiningai ir šios aplinkybės neneigs. Tačiau tai, kad į bylą nebuvo pateikta medicininė pažyma apie mergaitės alergiją, šios diagnozės ir patiriamų išlaidų nepaneigia. Be to, atsakovas priešieškinyje nesutiko tik su išlaidomis rūbams bei avalynei, išlaidomis manualinės terapijos ir kitoms procedūroms bei išlaidomis vaistams, o išlaidų sauskelnėms net neginčijo.

21.6. Ne visus išaugusius dukters poreikius įmanoma pagrįsti rašytiniais įrodymais. Tai, kad ieškovė negalėjo pagrįsti visų išaugusių mergaitės poreikių rašytiniais dokumentais, nereiškia, kad tokios išlaidos neegzistuoja, ar mergaitės poreikiai iš esmės neišaugo. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vaiko, kuris turi sunkią negalią, poreikių ir sumos, būtinos šių poreikių patenkinimui. Byloje pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys šalių dukters turimą negalią, specialiuosius poreikius. Teismui nusprendus, kad mergaitės vaistams, papildams išleisti reikalinga mažesnė suma, nei nurodoma ieškinyje, ieškovė negalės laikytis gydytojų rekomendacijų ir įsigyti medikamentų, kurie yra būtini. Į bylą su ieškiniu buvo pateiktas 2021-09-03 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame vaikui neurologo rekomenduota kasdien vartoti maisto papildus (Basica) ir kitus, kurių valstybė nekompensuoja. Teismui ieškovės ieškinį tenkinus tik iš dalies ir priteisus išlaikymą iš atsakovo po 300,00 Eur, šių gydytojų specialistų rekomendacijų laikytis praktiškai nebeįmanoma.

21.7. 300,00 Eur kasmėnesinis išlaikymas yra artimas tam dydžiui, kokį šiuo metu teismai priteisia vaikams, neturintiems jokių specialių poreikių. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl sunkią negalią turinčio vaiko poreikių. Šalių dukrai yra nustatytas (duomenys neskelbtini). Reikšminga tai, kad byloje buvo analizuojami ir vertinami vaiko, turinčio sunkią negalią, poreikiai. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies ir iš atsakovo priteisus išlaikymą po 300,00 Eur, buvo ne tik pažeisti sunkiai sergančios nepilnametės dukters interesai, bet ir nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos.

21.8. Byloje buvo neteisingai paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio patenkinimo, teismas nurodė, kad byloje ginčas buvo kilęs dėl išlaikymo padidinimo 130,00 Eur suma, sprendimu išlaikymo dydis padidintas 50,00 Eur suma, skaičiuojant nuo neginčytinos 250,00 Eur sumos. Todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys patenkintas 38,46 proc., skaičiuojant nuo 100 proc., o nuo 50 proc. ieškinio patenkinta dalis sudaro 19,23 proc. Teismas, paskirstydamas išlaidas, skaičiavo nuo neginčytinos sumos, o ne nuo pareikštų reikalavimų. Tuo tarpu kalbant apie priešieškinio reikalavimų patenkinimo procentą, teismas, skaičiuodamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, jau skaičiavo ne nuo neginčijamos bendravimo tvarkos, o nuo atsakovo pareikštų reikalavimų. Todėl nesuprantama, kodėl paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas ir vertinant patenkintų reikalavimų dalį, vienos šalies reikalavimai buvo vertinami nuo tos sumos, dėl kurios nėra ginčo, o kitos – nuo reikalavimų, kurie pareikšti teisme. Ieškovės vertinimu, teismo išvados, kad ieškovės ieškinio patenkinta dalis sudaro 19,23 proc., o atsakovo patenkintų priešieškinio reikalavimų dalis sudaro 40 proc. yra visiškai nepagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

22. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė priimti naujus įrodymus, teikiamus kartu su apeliaciniu skundu. Nurodė, kad papildomai teikia įrodymus apie dukros alerginį susirgimą, taip pat įrodymus apie tai, kad vien 2022 m. kovo mėnesį dukros manualinės terapijos ir kitoms procedūroms buvo išleista 330,00 Eur suma. Taip pat teikia įrodymus, kad 2560,00 Eur suma – tai lengvojo automobilio įsigijimui ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija, auginančiai neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

23. Ieškovė akcentavo, kad šioje byloje ji siekia apsaugoti savo nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, o teismas šios kategorijos bylose turi būti maksimaliai aktyvus ir išsamiai įvertinti šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Be to, teismas privalo priimti teisingą sprendimą, todėl ieškovei negali būti užkertamas kelias pateikti įrodymus, įrodančius pirmosios instancijos išvadų nepagrįstumą. Ieškovės vertinimu, šiuo metu nėra jokių kliūčių, trukdančių apeliacinės instancijos teismui priimti ir įvertinti papildomai pateiktus įrodymus.

24. 2022 m. birželio 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriame ieškovė nurodė, jog po skundo pateikimo mergaitei ir toliau yra teikiamos procedūros, kurios yra mokamos, todėl teikiami tai pagrindžiantys įrodymai.

25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko G. A. (gim. (duomenys neskelbtini) motina yra ieškovė V. M., o tėvas – atsakovas A. A..

29. Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2SP-9222-650/2016, buvo patvirtina V. M. ir A. A. taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, kad A. A. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnametei dukrai G. A. po 120,00 Eur periodinių išmokų nuo 2016-09-01 iki jos pilnametystės.

30. Iš (duomenys neskelbtini) 2020-07-17 sprendimų matyti, jog nuo 2020-07-10 iki 2022-07-09 G. A. nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Iš medicininių dokumentų įrašų nustatyta, jog mergaitei diagnozuota (duomenys neskelbtini). Vaikui reikalingas gydymas medikamentais, logopedo terapija, kineziterapija, ergoterapija, sanatorinis gydymas. (duomenys neskelbtini) pažymose nurodyta, jog 2022 m. sausio mėnesį G. A. 6 kartus, vasario mėnesį 7 kartus, kovo mėnesį 7 kartus, balandžio mėnesį 8 kartus, gegužės mėnesį 8 kartus apsilankė kineziterapijos procedūrose (vieno užsiėmimo kaina – 15,00 Eur). (duomenys neskelbtini) pažymose nurodyta, jog 2022 m. vasario mėnesį G. A. 6 kartus, kovo mėnesį 6 kartus, balandžio mėnesį 6 kartus, gegužės mėnesį 9 kartus apsilankė individualiose taikomosios elgesio analizės užsiėmimuose (vieno užsiėmimo kaina 20,00 Eur/val.). Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) lankomumo pažymos matyti, jog gruodžio mėnesį G. A. iš viso praleido 51 pamoką. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, jog dėl ugdymo režimo ir nuolatinės priežiūros yra suteikta galimybė gyventi mokyklos savarankiškumo ugdymo skyriuje (bendrabutyje); gyvenimas bendrabutyje ir maitinimas nekainuoja. Iš pateiktų medicininių dokumentų taip pat nustatyta, kad vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

31. Į bylą pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti ieškovės gaunamos pajamos (taip pat ir atsakovo pervedamos lėšos dukros išlaikymui), išlaidos; pateikti pirkinių pirkimo kvitai. Nepilnametei G. A. yra skiriamos šios išmokos, kurias uzufrukto teise valdo ieškovė, bei kartu ieškovei mokama: iš VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gaunama: 228,00 Eur išmoka – tikslinė kompensacija, 111,20 Eur išmoka vaikui ir 286,00 Eur tikslinė išmoka – priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo nustatyta, kad nuspręsta skirti 2560,00 Eur dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

32. Ieškovės vardu registruotas trijų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė turėtų didesnių sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių.

33. SODROS duomenimis atsakovas nuo 2020-05-25 dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis „į rankas“ yra apie 700,00 Eur. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas turi nekilnojamojo turto – jo vardu registruoti du garažai. 2021-12-02 medicinos dokumentų išraše užfiksuota, jog atsakovas turi sveikatos problemų (duomenys neskelbtini), tikslingas operacinis gydymas, kuriuo šiuo metu atsakovas atsisako.

Dėl ginčo esmės

34. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2016-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9222-650/2016 priteistą nepilnamečiam vaikui G. A. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. A. nepilnamečiam vaikui G. A. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2021-10-19, iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

35. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

36. Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

37. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

38. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

39. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

40. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

41. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2SP-9222-650/2016, buvo patvirtina V. M. ir A. A. sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, kad A. A. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnametei dukrai G. A. po 120,00 Eur periodinių išmokų nuo 2016-09-01 iki jos pilnametystės.

42. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka patenkinti vaiko poreikiams, kurie šiuo metu yra išaugę. Ieškovė pažymėjo, kad dukros poreikiai išties dideli, jai reikalinga ypatinga priežiūra, dukrai yra nustatytas (duomenys neskelbtini). Vaikas nuolat vartoja medikamentus epilepsijai gydyti, neurologo rekomenduojama kasdien vartoti maisto papildus. Mergaitei sutrikusi bendravimo, apsitarnavimo funkcija, jai reikalinga ruošti specialų maistą, mergaitė beveik nekramto, maistą reikia trinti. Vaikui nustatyti specialūs poreikiai, kasdien reikalingos sauskelnės, nes mergaitė į tualetą pati nesiprašo, tuštinasi ir šlapinasi į sauskelnes.

43. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2016-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9222-650/2016 priteistą nepilnamečiam vaikui G. A. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. A. nepilnamečiam vaikui G. A. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2021-10-19, iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

44. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, jog vaiko poreikiai pakito – padidėjo, tačiau neteisingai įvertino šių poreikių dydį, neatsižvelgė į tai, kad šalių dukra turi sunkią negalią, jai yra reikalinga nuolatinė slauga ir priteisto išlaikymo dydis nėra pakankamas patenkinti net būtinųjų mergaitės poreikių.

45. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnio 3 dalis).

46. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

47. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

48. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių argumentus dėl vaiko būtinųjų ir kitų poreikių, byloje esančius duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, įvertino šalių gaunamas pajamas, galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas, valstybės mokamas išmokas, šalių nepilnamečio vaiko amžių, poreikius dėl sveikatos būklės, ekonominę situaciją šalyje, augantį pragyvenimo lygį, t. y., pirmosios instancijos teismas įvertino tiek aplinkybes, susijusias su tėvų turtine padėtimi, jos pasikeitimu, tiek su vaiko poreikių pasikeitimu, ir sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tik iš dalies įrodė išaugusius vaiko poreikius.

49. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs SODROS ieškovei pervestą sumą (2560,00 Eur), sprendė, jog ieškovė turi galimybę ir naudojasi kitomis valstybės teikiamomis lengvatomis, kurios taip pat padeda užtikrinti neįgalaus vaiko poreikių patenkinimą, gerina ieškovės finansinę padėtį, tačiau teismas net nesiaiškino, kokia šių lėšų paskirtis, kokiam tikslui jos buvo išmokėtos, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šiomis lėšomis yra gerinama ieškovės turtinė padėtis.

50. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš ieškovės banko išrašo matyti, kad 2021-06-10 SODRA papildomai pervedė į ieškovės banko sąskaitą 2560,00 Eur; teismas sprendė, jog ieškovė turi galimybę ir naudojasi kitomis valstybės teikiamomis lengvatomis, kurios taip pat padeda dar labiau užtikrinti neįgalaus vaiko poreikių patenkinimą, tuo pačiu yra gerinama ieškovės finansinė padėtis.

51. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimas, iš kurio nustatyta, jog nuspręsta skirti 2560,00 Eur dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

52. Šiuo atveju rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėta suma – tai lengvojo automobilio įsigijimui ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija, skirta asmeniui, auginančiam neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Suma buvo skirta tam, kad būtų užtikrinti ir patenkinti mergaitės specialieji poreikiai, t. y. 2560,00 Eur suma – tikslinė išmoka, kuri buvo skirta išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

53. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad ieškovei ir taip tenka daug didesnė našta dėl mergaitės priežiūros. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovė papildomai galėtų užsiimti veikla namuose ir taip užsidirbti pinigų; atsakovui dirbti papildomai po darbo namuose, savo garažuose ar pan. nebuvo pasiūlyta.

54. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovė didesnę laiko dalį praleidžia prižiūrėdama, slaugydama dukrą. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, šalių teikti paaiškinimai, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės situacija, susijusi su jos darbine veikla, yra komplikuota, tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog ji būtų dėjusi nors kiek pastangų ieškodama darbo, bandydama dirbti, bandydama gauti papildomų pajamų, kadangi ji taip pat turėtų stengtis ir siekti gauti pajamų, siekti pagerinti savo finansinę padėtį.

55. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad mergaitės manualinės terapijos ir kitoms procedūroms kas mėnesį reikalinga net didesnė nei 240,00 Eur suma, ieškovė negali užtikrinti, kad mergaitei būtų suteiktos procedūros, kurios jai yra būtinos. Teismo išvados, kad šioje srityje yra galimybė mažinti išlaidas, neišleidžiant po 240,00 Eur per mėnesį, yra nepagrįstos. Mergaitei mokykloje yra teikiama tik tiek procedūrų, kiek kompensuoja valstybė, kitos procedūros yra mokamos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad reikalingas procedūras galima atlikti už mažesnę kainą, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, o teismas jiems pritarė. Teismas, nuspręsdamas, kad nepilnametės specialiųjų poreikių patenkinimui, t. y manualinės terapijos ir kitoms procedūroms, reikalinga mažesnė nei 240,00 Eur suma per mėnesį, iš esmės priėmė sprendimą, kuris neatitinka sunkią negalią turinčios mergaitės interesų, pažeidžia jos teisę turėti vystymuisi būtinas sąlygas, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams apie patiriamas išlaidas.

56. Iš medicininių dokumentų įrašų nustatyta, jog mergaitei diagnozuota (duomenys neskelbtini). Vaikui reikalingas gydymas medikamentais, logopedo terapija, kineziterapija, ergoterapija, sanatorinis gydymas. (duomenys neskelbtini) pažymose nurodyta, jog 2022 m. sausio mėnesį G. A. 6 kartus, vasario mėnesį 7 kartus, kovo mėnesį 7 kartus, balandžio mėnesį 8 kartus, gegužės mėnesį 8 kartus apsilankė kineziterapijos procedūrose (vieno užsiėmimo kaina – 15,00 Eur). (duomenys neskelbtini) pažymose nurodyta, jog 2022 m. vasario mėnesį G. A. 6 kartus, kovo mėnesį 6 kartus, balandžio mėnesį 6 kartus, gegužės mėnesį 9 kartus apsilankė individualiose taikomosios elgesio analizės užsiėmimuose (vieno užsiėmimo kaina 20,00 Eur/val.).

57. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su ypatinga vaiko sveikatos būkle, vaikui teikiamomis procedūromis bei su jomis patiriamomis išlaidomis, taip pat įrodymus, susijusius su rekomenduotinomis terapijomis, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje srityje yra galimybė išlaidas pamažinti, neišleidžiant kas mėnesį po 240,00 Eur, yra nepagrįsta. 2022-02-11 medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad mergaitei yra skiriama 40 valstybės kompensuojamų procedūrų, tačiau, kaip pažymėjo ieškovė, jų nepakanka mergaitės būklei pagerinti.

58. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad nebuvo pateikusi įrodymų apie dukters alergiją, nes buvo įsitikinusi, kad atsakovas elgsis sąžiningai ir šios aplinkybės neneigs. Be to, atsakovas priešieškinyje nesutiko tik su išlaidomis rūbams bei avalynei, išlaidomis manualinės terapijos ir kitoms procedūroms bei išlaidomis vaistams, o išlaidų sauskelnėms net neginčijo.

59. Mergaitei nustatyti specialūs poreikiai, kasdien reikalingos sauskelnės, pati nesiprašo į tualetą, mergaitė tuštinasi ir šlapinasi į sauskelnes. Iš ieškovės papildomai pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad vaikui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė ieškovė, sauskelnėms, servetėlėms kas mėnesį reikalinga 80,00 Eur suma, kadangi ji valstybės kompensuojamų sauskelnių nenaudoja, jas perka, nes sauskelnės mergaitei netinka, alergizuoja dukrai odą. Šiuo atveju konstatuotina, kad į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog mergaitei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl tikėtinomis laikytinos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad vaikui tinka ne visos sauskelnės. Netinkamos sauskelnės sukelia alergiją, bėrimus, tad ieškovės patiria išlaidų tinkamų priemonių įsigijimui.

60. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog teismui nusprendus, kad mergaitės vaistams, papildams išleisti reikalinga mažesnė suma, nei nurodoma ieškinyje, ieškovė negalės laikytis gydytojų rekomendacijų ir įsigyti medikamentų, kurie yra būtini. Į bylą su ieškiniu buvo pateiktas 2021-09-03 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame vaikui neurologo rekomenduota kasdien vartoti maisto papildus (Basica) ir kitus, kurių valstybė nekompensuoja. Teismui ieškovės ieškinį tenkinus tik iš dalies ir priteisus išlaikymą iš atsakovo po 300,00 Eur, šių gydytojų specialistų rekomendacijų laikytis praktiškai nebeįmanoma.

61. Iš į nagrinėjamą bylą ieškovės pateiktų pirkimo kvitų, banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad patiriamos išlaidos vaistams, papildams yra mažesnės, nei nurodytos ieškinyje, tačiau byloje esantys medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad mergaitei (duomenys neskelbtini). Mergaitei nuolat vartoja medikamentus epilepsijai gydyti, neurologo rekomenduota kasdien vartoti papildus (Basica) ir kitus.

62. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma mergaitės vaistams, papildams yra pagrįsta ir būtina tam, kad būtų galima laikytis gydytojų rekomendacijų ir įsigyti medikamentų, kurie yra būtini sunkią negalią turinčiam vaikui.

63. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju mergaitės poreikiai dėl sveikatos būklės yra didesni nei įprastiniai, mergaitės poreikiams tenkinti yra reikalinga didesnė suma, nei vaikui, kuris neturi tokių poreikių. Vaikas turi rimtų sveikatos problemų, turi sunkią negalią, specialiuosius poreikius. Ieškovė vykdo gydytojų nurodymus ir stengiasi užtikrinti dukrai kiek įmanoma kokybiškesnes ir intensyvesnes visapusiškas paslaugas, siekdama maksimalaus vaiko sveikatos ir raidos progreso. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, sprendžia, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių tenkinimui skirtina suma nėra per didelė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, keistina, ir ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

66. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

67. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimo susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo valstybei.

68. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina į tai, kad byloje abi šalys pateikė savo savarankiškus reikalavimus, t. y. ieškinio reikalavimai sudaro 50 procentų, priešieškinio reikalavimai taip pat sudaro 50 procentų, todėl tokiu principu skaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos.

69. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti, jog jis išlaikymo dydį teikia po 250,00 Eur kas mėnesį, o ieškovė prašė priteisti išlaikymą po 380,00 Eur, byloje ginčas buvo kilęs dėl išlaikymo padidinimo 130,00 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi išlaikymo dydis padidintas 130,00 Eur suma, skaičiuojant nuo neginčytinos 250,00 Eur sumos. Spręstina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 100 proc., skaičiuojant nuo 100 proc., o nuo 50 proc. ieškinio patenkinta dalis sudaro 50 proc.

70. Priešieškiniu buvo reiškiamas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka tokia, kokią didžiąja dalimi siūlė atsakovas, tik maža dalimi tvarkoje numatyti pakitimai, kurie pasiūlyti ieškovės, todėl spręstina, kad patenkinta 80 proc. priešieškinio reikalavimų, skaičiuojant nuo 100 proc., o nuo 50 proc. priešieškinio patenkinta dalis sudaro 40 proc.

71. Už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 17,00 Eur, pritaikius indeksaciją (CPK 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Mokėtino žyminio mokesčio dalis (50 proc.) priteistina iš atsakovo valstybei, iš viso – 8,50 Eur (CPK 96 straipsnis).

72. Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, sumokėjo 85,00 Eur dydžio žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos santykių, šalys realiai nesutarė tik dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo realiai ginčo nekilo, šalys kompromiso būdu sutarė dėl abiem šalims ir jų nepilnamečio vaiko interesus atitinkančios tvarkos, šalys sutarė, jog abiem priimtina tvarka pateikta su ieškovės patikslinimais, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, bendradarbiavimo, ekonomiškumo principais, taikant įstatymo normų analogiją, spręstina, jog dėl reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir sumokėto/priteistino/grąžintino žyminio mokesčio yra pagrindas atsakovui grąžinti 75 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio dalį (63,75 Eur) (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnis, 8 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 140 straipsnis).

73. Nustačius tai, kad iš atsakovo priteistinas 8,50 Eur dydžio žyminis mokestis, atsižvelgus į tai, jog atsakovui grąžintina 63,75 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis, užskaičius priešpriešines prievoles, iš valstybės biudžeto grąžintina atsakovui A. A. 55,25 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnis).

74. I. V. M. interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė D. R., kuri paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo pagrindu. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 22 d. pažymos nustatyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 478,00 Eur. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei 239,00 Eur (50 proc.) priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis).

75. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 15,23 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

76. Iš atsakovo priteistina 7,61 Eur (50 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma valstybei (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

77. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 16 d. sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimo susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo valstybei.

78. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose) (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 17,00 Eur, kuri priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis).

79. I. V. M. interesus apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė D. R., kuri paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 16 d. sprendimo pagrindu. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. birželio 6 d. pažymos matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 390,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9222-650/2016 priteistą nepilnamečiam vaikui G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 380,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 19 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti tokią atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. A. A. kas antrą mėnesio penktadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val. (t. y. poriniais metų savaitgaliais) pasiima nepilnametę dukrą G. A. iš motinos V. M. namų (arba kitos tėvų sutartos vietos ir atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką) ir grąžina dukrą į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) sekmadienį ne vėliau 18.00 val.;

2. Nepilnametės dukros vaikų vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas atostogų tėvas A. A. praleidžia su nepilnamete dukra, laikotarpį išskaidant į dvi dalis po 14 dienų, atsižvelgiant į tėvų atostogų grafikus darbovietėse. Atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 15 d.. Atostogų metu su nepilnamete dukra tėvai turi teisę išvykti iš Lietuvos, apie tai informuojant kitą tėvą.;

3. Atsakovas A. A. su nepilnamete dukra G. A. neporiniais metais bendrauja pirmą vaiko rudens atostogų, žiemos atostogų bei antrą pavasario atostogų dalį. Poriniais metais A. A. su nepilnamete dukra G. A. bendrauja antrą vaiko rudens atostogų, žiemos atostogų bei pirmą pavasario atostogų dalį;

4. Neporiniais metais per Kūčias, ir pirmą Šv. Kalėdų dieną tėvas A. A. pasiima nepilnametę dukrą G. A. 11.00 val. ryte gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 d. iki 18.00 val. parveža į dukros gyvenamąją vietą (ar kitą tėvų sutartą vietą);

5. Poriniais metais per Naujųjų metų šventę, gruodžio 31 dieną, atsakovas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir šventėms pasibaigus sausio 1 d. grąžina dukrą G. A. į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18.00 val.;

6. Poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną, tėvas A. A. pasiima nepilnametę dukrą G. A. 11.00 val. ryte ir antrą Velykų dieną iki 18.00 val. parveža į dukros gyvenamąją vietą (ar kitą tėvų sutartą vietą);

7. Dukros atostogų metu bei savaitgaliais bendraudami su dukra tėvai turi informuoti vienas kitą apie dukros buvimo vietą, jos sveikatos būklę bei suteikti galimybę dukrai telefonu bendrauti su kitu iš tėvų;

8. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, išvykimo į sanatoriją ir pan.) dukra negali pasimatyti nustatytą dieną, bendravimas nukeliamas į kitą artimiausią savaitgalį.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,61 Eur (septynis eurus 61 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias įmokas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 239,00 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias įmokas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630).

Grąžinti atsakovui A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 55,25 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 25 centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. sausio 3 d., dalį.

Sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“.

Priteisti iš A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,00 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias įmokas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 390,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, šias įmokas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė