Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2022m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktu, ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2024 m. spalio 8 d., pabaiga – 2026 m. spalio 8 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, didelės žalos rizika nustatyta vidutinė laisvėje, žema įkalinimo įstaigoje. Nors nuteistasis siekia pokyčių ir aktyviai dalyvauja probleminio elgesio korekcijai skirtose veiklose, pasižymi aukštu savianalizės lygiu, tačiau vis dar fiksuojamas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas: kalbėdamas apie nusikalstamą veiką, kaltę pripažįsta, tačiau ją linkęs perkelti aplinkybėms ir kitiems bendrininkams. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis tik iš dalies atpažįsta problemas susijusias su nusikalstamu elgesiu, nors jis pripažįsta, kad bendravimas, su nusikalsti linkusiais asmenimis, buvo viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių jo nusikalstamą elgesį, tačiau savęs vertinimo formoje šios srities kaip probleminės jis neišskyrė, o tokia pozicija gali rodyti nepakankamą asmens savirefleksiją ir polinkį sumenkinti riziką, susijusią su socialine aplinka, taip pat nuteistais neanalizuoja giluminių šios problemos priežasčių. Padaryta nusikalstama veika yra sunki ir smurtinio pobūdžio, įvykdyta organizuotoje grupėje, nusikalstamos veikos metu nuteistasis atliko aktyvų vaidmenį planavimo ir organizavimo procese, veikė sąmoningai, o tai gali rodyti tam tikrą jo polinkį toleruoti ir pritarti kriminalinio pasaulio normoms. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tam tikri nuteistojo įsitikinimai gali būti susiję su nusikalstamo elgesio raiška, todėl tikslinga stiprinti kritinį jo požiūrį į nusikalstamo elgesio prielaidas ir vertybinius orientyrus per elgesio keitimo programas. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, lėmę įsitraukimą į nusikalstamą veiką išlieka aktualūs, apsauginiai veiksniai egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Kadangi asmens nusikaltimas buvo iš anksto planuotas, jo negalima laikyti spontaniško elgesio ir emocinės reakcijos rezultatu, todėl lygtinis paleidimas atlikus šiek tiek daugiau nei pusės bausmės neatitinka teisingumo principo įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad V. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, o tai iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nusiteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso bausmės atlikimo metu, nuteistojo pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kontekste. Vis tik, nagrinėjamu atveju sutinkamai su Komisijos nutarime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje dar nėra nustatytas, dėl ko lygtinis paleidimas jo atžvilgiu netaikomas, o tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema, kas iš esmės leistų spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, vis tik teismui įvertinus nuteistojo charakteristiką, bylos medžiagą, susijusią su dinaminių kriminogeninių veiksnių raiška, spręstina, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, kadangi reikalinga vertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį. Tokiam teismo vertinimui įtakos turi tai, kad atlikus nuteistojo didelės žalos rizikos vertinimą nustatyta vidutinė rizika laisvėje, žema rizika įkalinimo įstaigoje. Be to, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės (struktūruotoje aplinkoje valdomas); būdingas impulsyvus elgesys (valdomas); negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (valdomas); stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių (valdomas); būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas (iš dalies valdomas); kriminalinių nuostatų palaikymas (valdomas)), kurie turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu nustatyti ir apsauginiai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; patvirtinta galimybė įsidarbinti), tačiau šių apsauginių veiksnių, teismas negali laikyti itin išimtinai nuteistąjį sulaikančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi aukščiau minėti apsauginiai veiksniai egzistavo ir tada, kai nuteistasis įvykdė nusikalstamas veikas.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, iki nusikalstamos veikos užsiėmė gana stabilia darbine veikla, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais. Pažymėtina, kad tokios nuteistojo gyvenimo aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nebuvo pakankamas pagrindas sulaikyti asmenį nuo teisei priešingų veiksmų. Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos sunkumas, pobūdis bei aplinkybės buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau siekiant įvertinti nuteistojo padarytą elgesio pokytį, teismas privalo į šias aplinkybes atsižvelgti ir sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis iš esmės kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, tačiau yra linkęs savo indėlį nusikalstamoje veikoje menkinti, perkelti kaltę aplinkybėms ar kitiems bendrininkams. Tokia nuteistojo pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos parodo siekį minimizuoti savo kaltę bei negebėjimą prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis iš dalies atpažįsta problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu — kaip pagrindinę įvardija bendravimą su netinkama draugų kompanija, tačiau neanalizuoja giluminių šios problemos priežasčių. Vertinimo metu nuteistasis pripažino, kad bendravimas su nusikalsti linkusiais asmenimis buvo viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių jo nusikalstamą elgesį. Tačiau savęs vertinimo formoje šios srities kaip probleminės neišskyrė - neminėjo nei „blogos kompanijos“, nei vietų aplink kurios galėtų būti susijusios su nusikaltimu. Tokia pozicija gali rodyti nepakankamą savireflekciją ir polinkį sumenkinti riziką, susijusią su socialine aplinka.

Nustatyta, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nepažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos, t. y. nebaustas, tačiau ir neskatintas. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas antrą kartą, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis skunde nurodo ir kitas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad nuteistasis dirba, dalyvauja elgesio keitimo programose, vykdo resocializacijos planą, laikosi nustatytų sąlygų ir yra išleidžiamas savaitgaliais į namus. Įvertinus šias aplinkybes vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos bei vidutinės didelės žalos rizikos laisvėje kontekste, jos nėra laikytinos išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Juo labiau nuteistojo skunde nurodytos, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tik tai, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jo elgesys jokia prasme nėra absoliučiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Todėl nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka tik nuo 2024 m. spalio 8 d. Teismo vertinimu, šiuo metu yra praėję dar per mažai laiko, kad būtų galima spręsti, jog nuteistojo elgesyje atsispindi akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, nuteistojo neatliktos bausmės dalis kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie nėra išimtinai teigiami, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad V. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo V. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.