Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 5 d., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, o būtent: E. M. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2017 m. rugsėjo 4 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dėl asmeninių nesutarimų siekdamas keršyti M. Ž., susitarė su Latvijos Respublikos piliečiu R. R. (R. R.), kad pastarasis atliks M. Ž. slaptą sekimą ir taip surinks informaciją apie privatų asmens gyvenimą. R. R. sutikus, jis, tai yra E. M., perdavė pastarajam 1 000 eurų piniginį atlygį, nurodė Šiaulių mieste namą, kuriame gyvena M. Ž., nurodė M. Ž. naudojamų automobilių modelius – BMW X5 ir „Toyota Hillux“, po ko R. R., vykdydamas E. M. nurodymus, Šiaulių mieste ir Šiaulių miesto apylinkėse atliko fizinį M. Ž. sekimą ir stebėjimą, sekimo metu naudodamas mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G950F“, filmavo ir fotografavo bei taip neteisėtai rinko informaciją apie privatų M. Ž. gyvenimą. 2017 m., laikotarpiu nuo rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d., E. M., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir siekdamas keršyti M. Ž. ir artimai su juo bendraujantiems A. M. ir H. P., nurodė R. R. tęsti fizinį M. Ž. sekimą ir stebėjimą bei slaptai sekti A. M. ir H. P. tikslu nustatyti jų lankomas vietas, naudojamus automobilius, gyvenamąsias vietas, asmenis, su kuriais pastarieji bendrauja, nustatyti su sekamais asmenimis siejamos švelniakailių žvėrelių fermos buvimo vietą. R. R., tęsdamas E. M. nurodymų vykdymą, Šiaulių mieste ir Šiaulių miesto apylinkėse atliko fizinį M. Ž., A. M. ir H. P. sekimą ir stebėjimą, sekimo metu naudodamas mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G950F“, filmavo ir fotografavo ir taip neteisėtai rinko informaciją apie privatų M. Ž., A. M. ir H. P. gyvenimą, nustatė P. M. ūkiui priklausančią švelniakailių žvėrelių fermą, esančią (duomenys neskelbtini).

2018 m. balandžio – liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, E. M., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir siekdamas keršyti M. Ž., A. M. ir H. P., Latvijos Respublikoje, vietovėje, esančioje šalia Rygos oro uosto, nurodė R. R., tęsti fizinį M. Ž. ir H. P. sekimą ir stebėjimą tikslu nustatyti naujas sekamų asmenų gyvenamąsias vietas, jų lankomas vietas, naudojamus automobilius, nustatyti asmenų ratą, su kuriais pastarieji bendrauja. Po to, E. M. fiziniam sekimui vykdyti perdavė R. R. automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam 2018 m. gegužės 23 d. valstybinis Nr. pakeistas į (duomenys neskelbtini) nurodė sekamų asmenų automobilius stebėti GPS įrangos pagalba, tuo tikslu R. R. perdavė telekomunikacijų operatoriaus „Tele 2“ SIM kortelę. R. R., tęsdamas E. M. nurodymo vykdymą, Šiaulių mieste ir Šiaulių miesto apylinkėse laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. liepos 15 d. automobiliu Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atliko fizinį M. Ž. ir H. P. sekimą ir stebėjimą, sekimo metu naudodamas mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G950F“, filmavo ir fotografavo ir taip neteisėtai rinko informaciją apie privatų M. Ž. ir H. P. gyvenimą. Be to, R. R. įsigijo GPS įrenginį „TKS9-07339“, ID (duomenys neskelbtini), jį registravo gamintojo tinklalapyje, parsisiuntė GPS įrenginio stebėjimo programą, GPS įrenginį pritvirtino prie H. P. naudojamo automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip H. P. techninėmis priemonėmis – GPS sekimo įrenginio pagalba sekė Lietuvos Respublikos teritorijoje. R. R. perdavė E. M. GPS įrangos sekimo prisijungimo kodus ir nuolat teikė E. M. ataskaitas apie sekimo metu nustatytas aplinkybes. Tokiu būdu E. M. parengė nusikalstamą veiką, vadovavo R. R. veiksmams, teikdamas nurodymus, pinigus ir priemones – automobilį, SIM korteles nusikalstamos veikos darymui, tai yra organizavo neteisėtą informacijos rinkimą apie privatų asmens gyvenimą.

2. Taip pat E. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o būtent: E. M. kartu su E. Š. ir V. K. dėl asmeninių nesutarimų laikotarpiu nuo 2017 metų liepos mėn. iki 2017 m. rugsėjo 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitarė užpulti M. Ž. ir naudojant fizinį smurtą nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyti sveikatą. Tuo tikslu 2017 m., ne vėliau kaip rugsėjo 5 d., E. M. už piniginį atlygį pasamdė R. R. ir pavedė šiam surinkti duomenis apie M. Ž. dienotvarkę, judėjimo maršrutus tam, kad parinkti tinkamą nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, finansavo nusikalstamos veikos pasiruošimą bei padarymą. R. R. surinkus ir perdavus prašomus duomenis apie M. Ž., E. M. nurodė pastarajam surasti dar du nusikalstamos veikos vykdytojus, kurie užpultų ir metaliniais strypais stipriai sumuštų bei tokiu būdu sunkiai sutrikdytų M. Ž. sveikatą. R. R., vykdydamas E. M. nurodymą, Latvijos Respublikoje surado du ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis. Po to, E. M. kartu su V. K. ir E. Š., turėdami tikslą parengti detalų M. Ž. užpuolimo planą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apgyvendino R. R. ir pastarojo Latvijos Respublikoje nusikalstamos veikos padarymui užverbuotus du ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis. Tokiu būdu jis, tai yra E. M., kartu su R. R., E. Š., V. K. ir ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenis, susitarė užpulti ir panaudojus fizinį smurtą sunkiai sutrikdyti M. Ž. sveikatą. Vykdant nusikalstamą susitarimą, E. M. pavedė E. Š. ir V. K. organizuoti M. Ž. sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą. E. Š. kartu su R. R., V. K. ir ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis, bute (duomenys neskelbtini), parengė nusikalstamos veikos padarymo planą, paskirstė sau bei nusikalstamos veikos bendrininkams užduotis ir vaidmenis: nurodė R. R. parinktiems dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nusikalstamos veikos vykdytojams apsiginklavus metaliniais strypais laukti M. Ž. prie šio gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur M. Ž. atvykus, šį užpulti ir stipriai sumušti, kad būtų sunkiai sutrikdyta M. Ž. sveikata; R. R. ir V. K. automobilyje „Renault Trafic“, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti, būti šalia nusikaltimo padarymo vietos ir stebėti aplinką; E. Š. laukti netoli (duomenys neskelbtini) dviejų ikiteisminio tyrimo nenustatytų nusikalstamos veikos vykdytojų ir po užduoties stipriai sumušti M. Ž. įvykdymo automobiliu „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), skubiai pašalinti šiuos iš nusikaltimo padarymo vietos. R. R., V. K., E. Š. ir du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami pagal iš anksto bendrai sutartą nusikalstamos veikos padarymo planą, 2018 m. rugsėjo 4 d., tiksliau nenustatytu laiku, tačiau iki rugsėjo 5 d. 00.40 val., atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Į stebimą vietovę atvykus nukentėjusiajam, du Latvijos Respublikoje R. R. užverbuoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, ginkluoti metaliniais strypais ir turėdami tikslą sunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, užpuolė M. Ž., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi M. Ž. aktyviai pasipriešino ir privertė užpuolikus bėgti iš nusikaltimo vietos, po ko vienas iš užpuolikų pasišalino pėsčiomis, kitas užpuolikas pagal parengtą planą įsėdo į E. Š. vairuojamą automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ketino kartu su E. Š. nuvykti į suderintą bendrininkų susitikimo vietą, tačiau automobilį pradėjus persekioti viešosios policijos pareigūnų ekipažui, pasišalino iš automobilio, o E. Š., 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 00.40 val., Šiaulių mieste, ties Varpo g. 34 pastatu, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Užpuolime dalyvavusiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems Latvijos piliečiams pasišalinus iš nusikaltimo vietos, R. R. ir V. K. nutraukė šios vietos stebėjimą ir iš jos pasišalino.

3. Taip pat E. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, o būtent: 2017 m. rugsėjo 5 d., nepavykus sunkiai sutrikdyti M. Ž. sveikatos, E. M. dėl asmeninių nesutarimų ir savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą padaryti didelę turtinę žalą asmenims, palaikantiems artimus santykius su M. Ž. ir taip keršyti pastarajam ir jo aplinkai, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 8 d. nurodė R. R. padegant sunaikinti P. M. ūkiui priklausančią švelniakailių žvėrelių fermą, kurioje buvo auginama apie 7 000 audinių (toliau – Ferma), esančią (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu 2017 m., laikotarpiu nuo rugsėjo 4 d. iki lapkričio 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, E. M., pažadėjęs 5 000 – 6 000 eurų piniginį atlygį už nusikaltimo padarymą, nurodė R. R. nustatyti Fermos adresą. R. R., vykdydamas nurodymą, ieškodamas informacijos internete bei sekdamas Šiaulių apskrityje automobiliais važinėjančius M. Ž. ir Fermą prižiūrintį A. M., nustatė Fermos tikslią vietą bei padarė fotonuotraukas. E. M. pagal R. R. pateiktas Fermos fotonuotraukas įsitikinęs, kad kėsinasi į tinkamą objektą, nurodė R. R. šią Fermą padegti, padarant kuo didesnę turtinę žalą, ir finansavo nusikalstamos veikos pasiruošimą.

R. R., vykdydamas E. M. nurodymą, Latvijos Respublikoje surado tris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kuriuos užverbavo nusikalstamos veikos padarymui, bei paskirstė šiems užduotis – nurodė vykti kartu su juo iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Šiaulių rajoną, kur užtikrinti įvykio vietos ir jo paties saugumą nusikalstamos veikos padarymo metu. Tokiu būdu E. M., R. R. ir trys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti Latvijos Respublikos piliečiai susibūrė į organizuotą grupę padaryti apysunkį nusikaltimą. Veikdamas pagal iš anksto sutartą planą, 2017 m. lapkričio 7 d. R. R., kartu su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, automobiliu Audi S6, vairuojamu paties R. R., ir antru ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, Latvijos Respublikoje, Jelgavos mieste esančioje degalinėje įgijo Fermai padegti skirto benzino, kurį supylė į ne mažiau kaip 16 vnt. 5 litrų talpos plastikinius butelius bei automobilio Audi S6 bagažinėje atgabeno iki nusikaltimo vietos. 2017 m. lapkričio 8 d., laikotarpiu nuo 00 val. iki 6 val., atvykus į nusikalstamos veikos padarymo vietą (duomenys neskelbtini), du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikalstamos veikos bendrininkai, siekdami užtikrinti saugų nusikalstamos veikos padarymą, stebėjo aplinką ir saugojo įvažiavimo link Fermos kelią bei susitarė su R. R., kad telefonu šį informuos apie važiuojančius automobilius. Tuo tarpu R. R. su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu automobiliu Audi S6, užmaskavę šio automobilio priekinius žibintus – uždengiant juodos spalvos polietileniniais maišais ir valstybinius numerius – ištepus purvais, privažiavo netoli (duomenys neskelbtini) esančios Fermos, po ko, ne mažiau kaip 16 vnt. 5 litrų talpos plastikinių butelių su benzinu nusinešė ir persikėlė per Fermos tvorą. Po to, R. R., perlipęs Fermos tvorą, 2017 m. lapkričio 8 d., apie 6 val., Fermos teritorijoje esančiuose statiniuose – šėryklose Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6, Nr. 7 iš plastikinių talpų išpilstė benziną ant auginamų audinių narvų ir šalia narvų esančių šiaudų bei šiuos narvus, šiaudus padegė. Tokiu būdu E. M., kartu su R. R. ir trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės svetimą turtą – P. M. ūkiui priklausančios švelniakailių žvėrelių fermos statinius, narvus, įrenginius ir auginamas audines, tai yra bendros ne mažesnės kaip 266 001,05 eurų vertės turtą, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sukeltas gaisras buvo laiku pastebėtas ir užgesintas. Taip pat E. M., kartu su R. R. ir trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl visuotinai pavojingu būdu sukelto gaisro sugadino svetimą turtą – P. M. ūkiui priklausančios švelniakailių žvėrelių fermos statinius, narvus, įrenginius, padarydamas ne mažesnę nei 493,68 eurų turtinę žalą.

4. Taip pat E. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, o būtent: E. M., laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d., dėl asmeninių nesutarimų, siekdamas keršyti A. K. (A. K.) Latvijos Respublikoje, vietovėje esančioje šalia Rygos oro uosto, susitarė su Latvijos Respublikos piliečiu R. R., kad pastarasis atliks A. K. slaptą sekimą ir taip surinks informaciją apie privatų asmens gyvenimą – įpročius, lankymosi vietas, naudojamas transporto priemones, gyvenamąją vietą. R. R. sutikus, E. M. sekimo vykdymui perdavė pastarajam automobilį „Crysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. fotonuotrauką, nurodė galimas A. K. lankymosi vietas – viešbutį „Radison“ ir restoraną „Ararat“, esančius Klaipėdos mieste. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. sausio 26 d., R. R., vykdydamas E. M. nurodymus, Klaipėdos mieste automobiliu „Crysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliko fizinį A. K. sekimą ir stebėjimą, sekimo metu naudodamas mobiliojo ryšio telefoną, filmavo ir fotografavo ir taip neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą – apie lankomas vietas, naudojamus automobilius, gyvenamąsias vietas, asmenis su kuriais bendrauja. Visą surinktą informaciją R. R. perduodavo E. M.. R. R. sekimo metu nustatęs A. K. gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), ir šioje vietoje įrengęs vaizdo stebėjimo kameras, tęsė A. K. sekimą techninėmis priemonėmis, taip rinkdamas informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Tokiu būdu E. M. parengė nusikalstamą veiką, vadovavo R. R. veiksmams, teikdamas nurodymus, reikiamą informaciją, pinigus ir priemones – automobilį nusikalstamos veikos darymui, tai yra organizavo neteisėtą informacijos rinkimą apie privatų asmens gyvenimą.

5. Taip pat E. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, o būtent: 2017 metų pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, E. M. už piniginį atlygį pasamdė R. R. nužudyti A. K., nurodė R. R. surasti dar vieną nusikalstamos veikos vykdytoją, pavedė R. R. atlikti paruošiamuosius darbus, t. y. panaudojant suklastotą dokumentą, išsinuomoti butą, esantį šalia A. K. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), o dokumento suklastojimui pateikti fotonuotrauką asmens, kurio vardu bus nuomojamas butas. Po ko, R. R. surado ir nusikalstamos veikos vykdymui užverbavo V. A. (V. A.). R. R. ir V. A. Rygos mieste, turėdami tikslą pakeisti išvaizdą, įsigijo akinius ir peruką, po ko V. A., užsidėjęs akinius ir peruką, buvo nufotografuotas, o R. R. šią nuotrauką elektroniniu paštu perdavė E. M.. 2017 m. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip gruodžio 4 d., R. R. ir V. A. Rygos mieste iš nepažįstamo autobuso vairuotojo paėmė voką, kuriame buvo E. M. jiems perduoti Baltarusijos telekomunikacijų operatoriaus naudojama SIM kortelė ir žinomai suklastotas tikras Baltarusijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. A. vardu (toliau – pasas) su įklijuota išvaizdą pakeitusio V. A. fotonuotrauka. Tokiais veiksmais E. M. padėjo suklastoti ir realizavo tikrą pasą. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje R. R. ir V. A. laikė šį žinomai suklastotą tikrą pasą, po ko, žinomai suklastotą tikrą pasą gabeno į Lietuvos Respubliką Klaipėdos miestą, kur 2017 metų gruodžio 4 d. V. A., melagingai naudodamas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tapatybę, panaudojo žinomai suklastotą tikrą pasą ir sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, išnuomodamas A. K. gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esantį butą Nr. 1.

6. Taip pat E. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dėl asmeninių nesutarimų E. M. organizavo A. K. nužudymą, tai yra, už piniginį 10 000 – 30 000 eurų atlygį pasamdė R. R., kaip A. K. nužudymo vykdytoją, nurodė R. R. atlikti paruošiamuosius darbus tikslu nustatyti A. K. gyvenamąją vietą, dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones, nurodė surasti dar vieną nusikalstamos veikos vykdytoją. Po ko, R. R. surado ir už piniginį atlygį susitarė su V. A. dėl A. K. nužudymo. E. M. perdavė R. R. nusikaltimo padarymui reikalingą transporto priemonę „Crysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė, kad pastarasis atliks A. K. slaptą sekimą ir taip surinks informaciją apie privatų asmens gyvenimą – įpročius, lankymosi vietas, naudojamas transporto priemones, gyvenamąją vietą, perdavė R. R. A. K. fotonuotrauką, nurodė galimas A. K. lankymosi vietas – viešbutį „Radison“ ir restoraną „Ararat“, esančius Klaipėdos mieste, pavedė R. R. nusikaltimo įvykdymui įsigyti šaunamąjį ginklą, organizavo tikro Baltarusijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. A. vardu, suklastojimą ir šio žinomai suklastoto tikro Baltarusijos piliečio paso perdavimą V. A. ir R. R., organizavo Baltarusijos telekomunikacijų operatoriaus naudojamos SIM kortelės perdavimą V. A. ir R. R., parinko nusikaltimo padarymui tinkamą vietą – nurodė R. R. ir V. A. išnuomoti butą A. K. gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, perdavė V. A. ir R. R. 2 250 eurų išnuomoti butą (duomenys neskelbtini), finansavo kitas V. A. ir R. R. išlaidas, patirtas nusikalstamos veikos pasiruošimo bei vykdymo metu. R. R., vykdydamas E. M. nurodymus, Klaipėdos mieste automobiliu „Crysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliko fizinį A. K. sekimą ir stebėjimą, sekimo metu naudodamas mobiliojo ryšio telefoną, filmavo ir fotografavo ir taip neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą – apie lankomas vietas, naudojamus automobilius, gyvenamąsias vietas, asmenis, su kuriais bendrauja. Visą surinktą informaciją R. R. perduodavo E. M.. R. R., sekimo metu nustatęs A. K. gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), ir šioje vietoje įrengęs vaizdo stebėjimo kameras, tęsė A. K. sekimą techninėmis priemonėmis. R. R.) ir V. A. Rygos mieste, turėdami tikslą pakeisti išvaizdą, įsigijo akinius ir peruką, po ko, užsidėjęs akinius ir peruką, V. A. buvo nufotografuotas, o pastarojo nuotrauką elektroniniu paštu R. R. perdavė E. M.. R. R. ir V. A. Rygos mieste iš nepažįstamo autobuso vairuotojo paėmė voką, kuriame buvo E. M. jiems perduoti Baltarusijos telekomunikacijų operatoriaus naudojama SIM kortelė ir žinomai suklastotas tikras Baltarusijos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. A., vardu su įklijuota išvaizdą pakeitusio V. A. fotonuotrauka.

2017 m. gruodžio 4 d. V. A., panaudodamas suklastotą tikrą Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. vardu, ir melagingai naudodamas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tapatybę, sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, išnuomodamas A. K. gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esantį butą Nr. 1. Sudaręs nuomos sutartį, V. A. buto savininkei perdavė nuompinigius ir avansą – 2 250 eurų. Laikotarpiu nuo 2017 metų pabaigos iki 2018 m. sausio 26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, R. R. Klaipėdoje prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusiame automobilyje „Crysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip numatomo nusikaltimo įrankį, paslėpęs laikė šaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu perdirbtą pramoninės gamybos trauminį pistoletą „IZH 79- 9T“ su garso slopintuvu ir šaudmenis – ne mažiau 9 vnt. 7,65 mm kalibro „Browning“ šovinių. Laikotarpiu nuo 2017 metų pabaigos iki 2018 m. sausio 26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, R. R. ir V. A. Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nešiojo šaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu perdirbtą pramoninės gamybos trauminį pistoletą „IZH 79-9T“ su garso slopintuvu, šaudmenis ir atliko bandomuosius šūvius.

2018 m. sausio 26 d. R. R., atlikęs virš nurodytus parengiamuosius veiksmus ir veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, kartu su V. A., turėdami su savimi šaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu perdirbtą pramoninės gamybos trauminį pistoletą „IZH 79-9T“ su garso slopintuvu ir šaudmenimis – ne mažiau 9 vnt. 7,65 mm kalibro „Browning“ šovinių, automobiliu „Crysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur R. R. stebėjo aplinką ir laukė į šio namo laiptinę atvykstančio A. K.. 2018 m. sausio 26 d., apie 20.10 val., R. R. pranešė V. A. apie atvykusį A. K. ir toliau stebėjo aplinką, o V. A. tuo metu, turėdamas tikslą nužudyti nukentėjusįjį, ne mažiau kaip septynis kartus šovė į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę įėjusį A. K., dėl ko pastarajam padarė dvi kiaurines ir vieną akliną dešinės šlaunies šautines žaizdas, tai yra nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą. Po to, R. R. ir V. A. iš nusikaltimo vietos pasišalino su savimi išsinešdami šaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu perdirbtą pramoninės gamybos trauminį pistoletą „IZH 79-9T“ su garso slopintuvu, kurį išmetė vietovėje, esančioje šalia daugiabučio namo Žolynų g. 73 Klaipėdoje. Tokiais veiksmais E. M., veikdamas organizuota grupe kartu su R. R. ir V. A., dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino nužudyti A. K., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. K. aktyviais veiksmais pasišalino iš nusikaltimo vietos, o po šiam padarytų šautinių sužalojimų buvo suteikta neatidėliotina medicininė pagalba ir nukentėjusysis išgyveno.

7. Taip pat E. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, o būtent: 2018 m. vasario-kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, E. M. Latvijos Respublikoje, vietovėje esančioje šalia Rygos oro uosto, susitarė su Latvijos Respublikos piliečiu R. R., kad pastarasis nuvyks į Lenkijos Respubliką, kur tikslu nustatyti Lenkijos piliečio M. O., gim. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą, atliks slaptą jo šeimos narių sekimą ir taip surinks informaciją apie privatų asmens gyvenimą. R. R. sutikus, E. M. perdavė pastarajam 1 000 eurų kelionei reikalingo automobilio nuomai ir nurodė nusikalstamai veikai įvykdyti būtinus duomenis: Elblago miestą Lenkijoje bei vaikų darželio adresą, į kurį galimai M. O. ar jo žmona automobiliu Honda Civic veža vaiką. 2018 m. vasario – kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. R., išnuomotu automobiliu „Volvo XC 70“ nuvyko į Lenkijos Respubliką, kur Elblago mieste Lenkijoje stebėjo E. M. nurodytą vaikų darželį, į kurį M. O. žmona K. O. turėjo atvežti vaiką, atliko fizinį M. O. žmonos K. O. sekimą ir stebėjimą, sekimo metu naudodamas mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G950F“, filmavo ir fotografavo ir taip neteisėtai rinko informaciją apie privatų M. O. ir K. O. gyvenimą. R. R. atlikus visus jam pavestus veiksmus ir nustačius M. O. ir K. O. gyvenamąją vietą, naudojamus automobilius, M. O. tėvų gyvenamąją vietą, vaikų užklasinės veiklos užsiėmimų vietos adresą, E. M. pastarajam perdavė 500 eurų piniginį atlygį. Tokiu būdu E. M. parengė nusikalstamą veiką, vadovavo R. R. veiksmams, teikdamas nurodymus, reikiamą informaciją ir pinigus nusikalstamos veikos darymui, tai yra organizavo neteisėtą informacijos rinkimą apie privatų asmens gyvenimą.

8. Taip pat E. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 187 straipsnio 2 dalyje, o būtent: 2018 metų vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 15 d., dėl asmeninių nesutarimų E. M. organizavo H. P. nužudymą, tai yra, už piniginį 10 000 eurų atlygį pasamdė nužudymo vykdytoją R. R., nurodė jam atlikti paruošiamuosius darbus tikslu nustatyti H. P. dienotvarkę, judėjimo maršrutus tam, kad parinkti tinkamą nusikaltimo padarymo vietą, laiką ir būdą, nurodė surasti dar vieną nusikalstamos veikos vykdytoją. Po ko, R. R. surado ir už piniginį atlygį – 5 000 eurų susitarė su S. T. (S. T.) dėl H. P. nužudymo. E. M. nusikaltimo padarymui suteikė reikalingą transporto priemonę – automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė R. R. ir S. T. įsigyti šaunamąjį ginklą ir nušauti H. P., bėgiojantį Šiaulių rajone esančiame Kurtuvėnų regioniniame parke, finansavo nusikalstamos veikos pasiruošimą bei vykdymą. R. R., vykdydamas E. M. nurodymą, Šiaulių mieste ir Šiaulių miesto apylinkėse laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. liepos 15 d. automobiliu Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atliko fizinį H. P. sekimą ir stebėjimą, sekimo metu naudodamas mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G950F“, filmavo ir fotografavo. Be to, R. R., vykdydamas E. M. nurodymą H. P. stebėti GPS įrangos pagalba, gavęs iš pastarojo telekomunikacijų operatoriaus „Tele 2“ SIM kortelę, įsigijo GPS įrenginį „TKS9-07339“, ID (duomenys neskelbtini), jį registravo gamintojo tinklalapyje, parsisiuntė GPS įrenginio stebėjimo programą, GPS įrenginį pritvirtino prie H. P. naudojamo automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip H. P. techninėmis priemonėmis – GPS sekimo įrenginio pagalba sekė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

R. R. ir S. T., tęsdami nusikalstamus veiksmus, įsigijo nusikaltimo padarymo įrankį – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio revolverį „NAGANT“ Nr. 124526, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ (7,62x39R) šoviniais su šiam revolveriui skirtu savadarbiu duslintuvu bei ne mažiau kaip 19 vnt. šiam ginklui skirtų šovinių bei atliko bandomuosius šūvius. Nusikaltimo vykdytojams R. R. ir S. T. nepavykus parinkti tinkamo laiko nušauti H. P., bėgiojantį Šiaulių rajone esančiame Kurtuvėnų regioniniame parke, buvo tęsiamas kitas E. M. nurodytas nusikalstamos veikos planas – R. R. ir S. T. įgyti didelio galingumo sprogmenį, sumontuoti šį sprogmenį po H. P. naudojamu automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei parinkus tinkamą laiką, kai H. P. bus išvykęs iš Šiaulių miesto teritorijos, susprogdinti H. P. automobilį ir tokiu būdu nužudyti automobilyje važiuojantį H. P.. 2018 metų vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 15 d., R. R. ir S. T., vykdydami E. M. užsakymą nužudyti H. P., veikdami pagal iš anksto suderintą planą, atgabeno savadarbį neskeveldrinį sprogmenį su radijo signalo imtuvu ir šį sprogmenį (duomenys neskelbtini) namo kieme, sumontavo po H. P. naudojamu automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tęsdami nusikalstamus veiksmus, R. R. ir S. T. 2018 m. liepos 15 d., važinėdami automobiliu Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) GPS sekimo įrenginio „TKS9-07339“, ID (duomenys neskelbtini), pagalba sekė Lietuvos Respublikos teritorijoje automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjantį H. P.. Po to, R. R. ir S. T., nustatę, kad H. P. vairuojamas automobilis yra išvykęs į Palangos miestą, Kretingos ir Plungės rajonų ribose, kelyje A11 Palanga – Šiauliai, žvalgė vietovę, kurioje susprogdintų po automobiliu pritvirtintą sprogmenį. R. R., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, įsitikinęs, kad H. P. vairuojamas automobilis grįžta į Šiaulius, veikdamas kartu su S. T., sprogimą inicijuojantį radijo signalo siųstuvą nuolat radijo signalą skleidžiančioje padėtyje paliko prie magistralinio kelio apsauginės tvoros ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu R. R., veikdamas kartu su S. T., parengę ir vykdydami po automobiliu pritvirtinto sprogmens nekontroliuojamą susprogdinimą, neįsitikinę dėl automobiliu vykstančių asmenų tapatybės ar skaičiaus, peržengė susitarimo su E. M. nužudyti H. P. ribas. 2018 m. liepos 15 d., apie 19.40 val., ties Kretingos ir Plungės rajonų riba, kelyje A11 Palanga – Šiauliai, dėl R. R. ir S. T. veiksmų – nuolat veikiančio radijo siųstuvo signalo pagalba, radijo signalo imtuvui sužadinus sprogdiklį ir taip susprogdinus po automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko P. šeima, pritvirtintą sprogmenį, jis, tai yra E. M., veikdamas organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti H. P., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi sprogimo bangai sugadinus svetimą turtą – UAB „A.“ priklausantį ir pagal 2017 m. birželio 1 d. panaudos sutartį Nr. 2017-1 H. P. naudojamą automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarant 11 698 eurų turtinę žalą, automobilį vairuojančiam H. P. pavyko automobilį suvaldyti ir automobiliu vykusiems H. P., E. P. ir jų mažamečiui sūnui, gim. (duomenys neskelbtini), pavyko išvengti sveikatos sužalojimų.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2018 m. lapkričio 5 d. E. M. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas iki 2021 m. liepos 5 d. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas E. M. pratęstas dar trims mėnesiams, teismui konstatavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. kad kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10. Kaltinamojo E. M. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį ir pakeisti kaltinamajam E. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne (-ėmis) kardomąja (-osiomis) priemone (-ėmis).

1 Skunde nurodoma, kad vienintelis E. M. kaltės įrodymas yra kito kaltinamojo R. R. parodymai, kurių jis teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino. Šių duomenų nepakanka tam, kad E. M. būtų taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Teisėsaugos institucijos dirbtinai sunkina kaltinamojo E. M. teisinę padėtį, neteisingai kvalifikuodami R. R., o tuo pačiu ir E. M., veiksmus. R. R. parodė, kad E. M. jam pasiūlė tik pagrobti A. K.. Tam tikslui buvo paimtas metalinis strypas ir šaunamasis ginklas, reikalingas savigynai. Taigi, nukentėjusysis buvo užpultas, neturint tikslo jo nužudyti. Kaip paaiškino kaltinamasis V. A., nepavykus pagrobti nukentėjusiojo, jis galėjo nukentėjusįjį lengvai nušauti, nes juos skyrė nedidelis atstumas. Tokius jo parodymus patvirtina tai, kad visi trys šūviai pataikė į gyvybiškai nesvarbią vietą – nukentėjusiojo koją. R. R. taip pat parodė, kad jis buvo gavęs nurodymą užpulti H. P., panaudojant šaunamąjį ginklą, tačiau pats įtikino E. M. panaudoti sprogmenis ir pats parinko tokį jų kiekį, kad H. P. būtų tik sužalotas. Tai patvirtina faktas, kad po sprogimo nukentėjusieji nepatyrė jokių sužalojimų. Tokiu atveju, kaltinamojo gynėjo nuomone, byloje galima kalbėti tik apie neapibrėžtą tyčią ir nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes.

10.2. Skunde pažymima, kad šiuo metu baudžiamojoje byloje jau yra išklausytos prokuroro ir gynėjų baigiamosios kalbos, todėl šioje proceso stadijoje kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas gali būti pakeista švelnesne. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kaltinamojo gynėjas nurodo, kad suėmimo taikymas yra pateisinamas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki pagrindinių liudytojų apklausos, o šiuo atveju tokiais asmenimis galima laikyti kitus kaltinamuosius Latvijos Respublikos piliečius, iš kurių R. R. jau yra apklaustas prieš pusę metų.

10.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad E. M. paskyrus kitas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą būtų pašalinta bet kokia galimybė jam pasislėpti nuo teismo. Jis niekada to nėra daręs ir nėra jokių duomenų, kad galėtų daryti, būdamas laisvėje. E. M. neteistas, turi šeimą, gyvenamąją vietą, taip pat yra sumokėtas 50 000 Eur dydžio užstatas, kurį yra galimybė padidinti iki teismui priimtinos sumos. Kaltinamasis jau 2,5 metų yra suimtas ir tolimesnis šios kardomosios priemonės taikymas šioje proceso stadijoje būtų neproporcingas.

11. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo gynėjo skundas atmestinas.

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais bylos duomenimis ir skundo argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus duomenis, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką bei, pratęsdamas suėmimo terminą trims mėnesiams, jo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

13. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). E. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimas yra skundžiamas, akcentuojant ir tai, kad tokių duomenų nagrinėjamu atveju nepakanka. Pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje, vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendžia klausimą, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą. Tokia įstatymų leidėjo pozicija įpareigoja teismą atidžiai įvertinti, ar kardomosios priemonės, taip pat ir suėmimo, taikymas nėra aiškiai nepagrįstas, ar byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skirtingai nei nurodoma skunde, šiuo atveju baudžiamojoje byloje yra išsamūs kaltinamųjų R. R., S. T. parodymai, kuriuose jie nurodo aplinkybes apie galimai E. M. padarytas nusikalstamas veikas. Šių duomenų, įvertinus juos kompleksiškai su kitais baudžiamojo proceso metu surinktais duomenimis (parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytojų apklausų protokolais, specialisto išvadomis ir kt.), pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 24 straipsnio 4 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 187 straipsnio 2 dalyje. Svarbu pažymėti ir tai, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, asmens kaltės klausimo nesprendžia, šį klausimą spręs baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas, todėl kaltinimo pagrįstumas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo teisingumas nėra vertinamas, kadangi tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

14. Už E. M. inkriminuotus nusikaltimus įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu, yra ir BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta sąlyga toliau taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese).

15. Kaip suėmimo termino pratęsimo pagrindą, žemesnės instancijos teismas nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

16. Teismų praktikoje nuosekliai plėtojama pozicija, jog konkrečioje byloje asmeniui realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir yra reikšminga, vertinant tolesnį griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą. E. M. yra kaltinamas ne tik trijų nesunkių ir trijų apysunkių nusikaltimų padarymu, bet ir pasikėsinimu padaryti tris labai sunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas, su ilgalaikiu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Pavyzdžiui, pagal BK 135 straipsnio 2 dalį maksimali laisvės atėmimo bausmė yra dvylika metų, o pagal BK 129 straipsnio 2 dalį numatytas ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Svarbu pažymėti ir tai, kad E. M. yra kaltinamas nusikalstamų veikų organizavimu, o tris labai sunkius nusikaltimus galimai pasikėsino padaryti, veikdamas organizuota grupe. Nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jos buvo iš anksto kruopščiai planuojamos, atliekami pasiruošimo veiksmai. Taigi, galimai padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir jų sunkumas, kaltinamojo vaidmuo leidžia aukštesniajam teismui pagrįstai manyti, kad gresiančios bausmės griežtumas ir siekis jos išvengti gali paskatinti E. M. bėgti (slėptis) nuo teismo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra ne vienintelės aplinkybės, patvirtinančios, kad tolesnis suėmimo taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas.

17. Nors skunde nurodoma, kad kaltinamasis su Lietuvos Respublika yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais (turi gyvenamąją vietą, šeimą), ko aukštesnės instancijos teismas neneigia, tačiau baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina ir E. M. turimas sąsajas su užsienio valstybėmis. Vien tik iš kaltinimų turinio matyti, kad E. M. turi ryšių Baltarusijos, Lenkijos ir Latvijos Respublikose. Tai, kad nusikalstamoms veikos daryti galimai buvo samdomi Latvijos Respublikos piliečiai, leidžia teismui pagrįstai manyti, kad šioje valstybėje turimi ryšiai gali padėti kaltinamajam ir slapstytis nuo teisėsaugos institucijų. Tokios pagalbos kaltinamasis gali sulaukti ir Rusijos Federacijoje, nes baudžiamojoje byloje nustatyti pastarojo ryšiai ir su šia valstybe (E. M. lankydavosi Maskvoje ir Kaliningrado srityje, galimai vairavo automobilį, paženklintą Rusijos Federacijos registracijos numeriais ir kt.). Kaip pagrįstai nurodė bylą nagrinėjantis teismas, užsienyje taip pat gyvena ir kaltinamojo artimieji. Sutiktina, kad šiuo metu E. M. yra laikomas neteistu, nes jo teistumas yra išnykęs. Vis dėlto, vertinant kaltinamojo asmenybę, svarbu pažymėti, kad praeityje jis buvo teistas ir atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę.

18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. iki jo sulaikymo disponavo didelėmis pinigų sumomis, galimai siūlė (mokėjo) atskiriems asmenims pinigus už žmonių nužudymą, pats ar per kitus asmenis disponavo ir šiuo metu disponuoja didelės vertės turtu (prabangūs automobiliai, nekilnojamas turtas užsienyje ir pan.), todėl nei gynėjo pasiūlytas, nei ženkliai padidintas užstatas jo neatgrasytų nuo ketinimo pasislėpti esant pakankamai griežtos bausmės grėsmei. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju užstatas nėra tinkama kardomoji priemonė, apsauganti nuo pasislėpimo rizikos. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, t. y. kaltinamojo asmenybę, jo turimus ryšius užsienyje (Rusijoje Baltarusijoje), inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, jų pobūdį, kiekį, E. M. vaidmenį (organizatorius), už inkriminuotų nusikaltimų padarymą įstatyme numatytų bausmių griežtumą, baudžiamosios bylos sudėtingumą (baudžiamąją bylą sudaro 70 tomų, joje yra daugiau nei 50 proceso dalyvių, taip pat ir užsienio valstybių piliečiai), sprendžiama, kad šiuo atveju net keleto kitų švelnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių (taip pat ir užstato) kompleksas iš esmės neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

19. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamajam E. M. suėmimas taikomas daugiau nei dvejus metus ir aštuonis mėnesius (nuo 2018 m. lapkričio 5 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Jeigu šioje baudžiamojoje byloje ir yra apklausti, kaip įvardina kaltinamojo gynėjas – „pagrindiniai“ liudytojai, tai niekaip nepaneigia būtinybės užtikrinti viešąjį interesą ir užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą.

20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam E. M. pratęstas pagrįstai, todėl naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi kaltinamajam E. M. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.