Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Marijaus Šalčiaus ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą 2 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2024 m. spalio 8 d., pabaiga – 2026 m. spalio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, nuteistasis V. K. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama žemai. Pažymėtina, kad net ir nustačius žemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai ir sudarytų pagrindą manyti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos ir V. K. asmens bylos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pateikė prašymą vykdyti individualią veiklą, o nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. pradėjo bižuterijos gamybos veiklą, kuri buvo prilyginta darbinei. Nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. nuteistajam leista tęsti šią veiklą atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis V. K., atlikdamas bausmę, palaiko socialinius ryšius su savo šeima, seneliais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

9. Sėkminga probacijos taikymo galimybe verčia abejoti Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nustatyti šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas impulsyvus elgesys, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas. Šiuo atveju tęsdamas bausmės atlikimą, nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo, privalo dėti maksimalias pastangas kriminogeninių veiksnių eliminavimui. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis V. K. palaikė ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis, viena iš buvusių darboviečių buvo susijusi su nusikalstamos veikos organizuota grupe, kas patvirtina apie nuteistojo turimus ryšius su kriminaline aplinka ir rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą šiuo metu nuteistasis V. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdyta veikiant organizuota grupe (pasikėsinta sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, nusikaltimas iš anksto planuotas), todėl neabejotina, kad kriminalinė aplinka darė jam reikšmingą įtaką. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis V. K. gebėtų atsiriboti ir nepasiduoti neigiamą įtaką darantiems ir nusikalsti linkusiems pažįstamiems, juo labiau, kad pats nuteistasis šios srities kaip probleminės savęs vertinimo formoje neišskyrė.

10. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir aplinkybės dėl praeityje pasireiškusio impulsyvaus elgesio, neįvertinant galimų pasekmių. Nuteistasis iš dalies atpažįsta problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, kaip pagrindinę įvardija bendravimą su netinkama draugų kompanija, tačiau neanalizuoja giluminių šios problemos priežasčių. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad dabartinis teistumas yra pirmasis, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti pačios nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kruopštų pasirengimą ją įvykdyti, įtraukiant kitus asmenis, suburiant organizuotą grupę, aktyvų vaidmenį planavimo ir organizavimo procese. Tai gali rodyti tam tikrą polinkį pritarti ar toleruoti kriminalinio pasaulio normoms būdingas nuostatas, net jei jos ir nėra atvirai deklaruojamos. Pažymėtina, kad padarytos nusikalstamos veikos sunkumas jau buvo įvertintas nuosprendį priėmusio teismo, skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį

11. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad, kalbėdamas apie savo nusikalstamą veiką, nuteistasis pripažįsta kaltę, tačiau linkęs minimalizuoti savo indėlį ir atsakomybę, perkelti kaltę aplinkybėms ar kitiems bendrininkams. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis V. K. kritiškai nevertina savo asmenybės, nesupranta savo elgesio priešiškumo visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, įstatymams, negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas kalėjime.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi tęsti individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymą, vykdyti Komisijos rekomendacijas, dėti pastangas eliminuojant kriminogeninius veiksnius. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo V. K. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. vasario 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.