- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-263-1076/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49753-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Alenas Piesliakas, Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- E. M.
- Advokatai
- Linas Belevičius, Kristupas Ašmys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 24 straipsnio 4 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 187 straipsnio 2 dalyje.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. M. 2018 m. lapkričio 5 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas šio, Vilniaus apygardos teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Kaltinamojo E. M. gynėjas advokatas K. Ašmys skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir pakeisti kaltinamajam E. M. paskirtą kardomąją priemonę ‑ suėmimą švelnesne (-ėmis) kardomąja (-osiomis) priemone (-ėmis).
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neatitinkanti BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo reikalavimo, todėl keistina. Pasak gynėjo, vienintelis E. M. kaltės įrodymas yra kito kaltinamojo R. R. parodymai, kurių jis teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino. Šių duomenų nepakanka tam, kad E. M. būtų taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Kaltinamasis R. R. teisme jau yra davęs parodymus, iš kurių matyti, jog patys sunkiausi kaltinimai prokuratūros pateikto kaltinimo nepatvirtina (dėl dviejų BK 129 straipsnio epizodų). Tai leidžia teigti ir kito kaltinamojo V. A. apklausa teisme. Apelianto manymu, teisėsaugos institucijos dirbtinai sunkina kaltinamojo E. M. teisinę padėtį, neteisingai kvalifikuodami R. R., o tuo pačiu ir E. M., veiksmus. R. R. parodė, kad E. M. jam pasiūlė tik pagrobti A. K.. Tam tikslui buvo paimtas metalinis strypas ir šaunamasis ginklas, reikalingas savigynai. Taigi, nukentėjusysis buvo užpultas, neturint tikslo jo nužudyti. Kaip paaiškino kaltinamasis V. A., nepavykus pagrobti nukentėjusiojo, jis galėjo nukentėjusįjį lengvai nušauti, nes juos skyrė nedidelis atstumas. Tokius jo parodymus patvirtina tai, kad visi trys šūviai pataikė į gyvybiškai nesvarbią vietą – nukentėjusiojo koją. R. R. taip pat parodė, kad jis buvo gavęs nurodymą užpulti H. P., panaudojant šaunamąjį ginklą, tačiau pats įtikino E. M. panaudoti sprogmenis ir pats parinko tokį jų kiekį, kad H. P. būtų tik sužalotas. Tai patvirtina faktas, kad po sprogimo nukentėjusieji nepatyrė jokių sužalojimų. Tokiu atveju, gynėjo nuomone, byloje galima kalbėti tik apie neapibrėžtą tyčią ir nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes.
4.2. Skunde teigiama, kad šiuo metu baudžiamojoje byloje jau yra išklausytos prokuroro ir gynėjų baigiamosios kalbos, todėl šioje proceso stadijoje kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas gali būti pakeista švelnesne. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kaltinamojo gynėjas nurodo, kad suėmimo taikymas yra pateisinamas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki pagrindinių liudytojų apklausos, o šiuo atveju tokiais asmenimis galima laikyti kitus kaltinamuosius Latvijos Respublikos piliečius, iš kurių R. R. jau yra apklaustas prieš pusę metų.
4.3. Gynėjo manymu, E. M. paskyrus kitas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą, būtų pašalinta bet kokia galimybė jam pasislėpti nuo teismo. E. M. niekada nesislapstė nuo tyrimo ir būtų dalyvavęs procese, jeigu būtu buvęs pakviestas į jį. Jo atžvilgiu nėra išduota kokių nors užsienio valstybių prašymų perduoti, persekioti ir pan. Procesas iš esmės yra baigtas, kas, anot gynėjo, reiškia, jog teismas privalėjo aktyviai svarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių klausimą kaltinamajam. E. M. laikomas suimtas jau beveik 3 metus. E. M. neteistas, turi šeimą, gyvenamąją vietą, taip pat yra sumokėtas 50 000 Eur dydžio užstatas, kurį yra galimybė padidinti iki teismui priimtinos sumos.
5. Teismo posėdyje dalyvavę kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo E. M. gynėjo advokato K. Ašmio skundas atmetamas.
6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų R. R., S. T. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, liudytojų apklausų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Bylos medžiagos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo, priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti E. M. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią ‑ suėmimą.
7. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
8. Klaipėdos apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam E. M. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.
9. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
10. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. E. M. kaltinamas padaręs 9 tyčines nusikalstamas veikas, tarp jų pasikėsinęs padaryti tris tyčines labai sunkias nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti išimtinai tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.
11. Kaltinamasis E. M. anksčiau buvo teistas, šiuo metu teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, iki suėmimo dirbo, yra vedęs, turi vaikus, gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Tai rodo, kad E. M. yra saistomas tam tikrais socialiniais, ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, kita vertus, nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. Šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius, ekonominius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo tikimybę. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš kaltinimo turinio matyti, kad E. M. turi ryšių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat iš kaltinimo matyti, kad E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotos, dalį nusikalstamų veikų E. M. padarė veikdamas organizuotoje grupėje, būdamas jos organizatorius, už piniginį atlygį nusikalstamų veikų darymui samdydamas (duomenys neskelbtini) piliečius, kurių dalis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo artimieji gyvena ir turi nekilnojamą turtą užsienio valstybėje. Kaltinamasis E. M. dažnai išvažiuodavo į užsienio valstybes, taip pat ir į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), galimai vairavo automobilį, paženklintą (duomenys neskelbtini) registracijos numeriais (t. 48, b. l. 116). Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog E. M. galimai turi asmeninių ryšių užsienio valstybėse ir, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti jais pasinaudoti. Be to, kaltinamasis E. M. galimai asmeninių ryšių turi ne tik Europos Sąjungos valstybėse, o ir trečioje šalyje, su kuria bendradarbiavimas dėl asmenų, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje, perdavimo (ekstradicijos) proceso yra sudėtingas. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis E. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis).
12. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamajam E. M. suėmimas taikomas beveik 3 metus (nuo 2018 m. lapkričio 6 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nors kaltinamasis yra suimtas jau pakankama ilgą laiką, šis laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu; paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati E. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.
13. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Jeigu šioje baudžiamojoje byloje ir yra apklausti, kaip įvardina kaltinamojo gynėjas – „pagrindiniai“ liudytojai, tai niekaip nepaneigia būtinybės užtikrinti viešąjį interesą ir užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą. Pažymėtina, kad šiuo atveju suėmimas taikomas įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo, o ne trukdymo procesui riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu, byloje prokurorui jau pasakius savo baigiamąją kalbą ir paprašius teismo skirti kaltinamajam net 18 metų laisvės atėmimo bausmę, kaltinamojo pasislėpimo rizika vertintina itin rimtai.
14. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis E. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Įvertinus E. M. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų kiekį, jų pobūdį ir sunkumą (dalis nusikalstamų veikų padaryta organizuota grupe, ginkluota šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, sprogmenimis, padaryti nusikaltimai žmogaus gyvybei ir sveikatai, asmenų turtui), kaltinamojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme (organizatorius), galimai gresiančią bausmę, ryšius užsienyje bei kitus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą E. M. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (taip pat ir skunde nurodytas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, užstatą, dokumentų paėmimą), nes nė viena jų, ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau kaltinamajam E. M. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi kaltinamajam E. M. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 5 d., palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.