Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. ir nukentėjusiųjų - civilinių ieškovų M. N., A. N., G. N. atstovo advokato Ž. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu 8 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 17 metų, pirmuosius 4 metus bausmę atliekant kalėjime, kitus pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas nuo 2014-02-06 iki 2015-01-12 suėmime išbūtas laikas ir bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2014-04-22 nuosprendį.

Civiliniams ieškovams M. N., A. N. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš D. Š. priteista M. N. 18 000 Eur, A. N. 10 000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

G. N. civilinis ieškinys atmestas.

Iš D. Š. Valstybinei ligonių kasai priteista 14 639,78 Eur nukentėjusiojo M. N. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nuteistas už tai, kad jis 2014-02-05 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kontrolės praleidimų poste Nr. 6 esančioje prižiūrėtojų patalpoje, tyčia rankų kumščiais sudavė nemažiau kaip 3 kartus savo pareigas atliekančiam (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui M. N. į galvos sritį, tuo padarė jam sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, trauminį kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų pabrinkimą, komą, nosies kaulų lūžimą, veido ir kaklo sumušimą, kraujosruvas kairio momens, dešinio žando, smakro ir kaklo dešinės pusės srityse, o tai atitinta sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo sunkiai sutrikdė M. N. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų M. N., A. N., G. N. atstovo advokato Ž. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nuteistojo D. Š. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei atsižvelgęs į BK 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagrįstai pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu tik nežymiai viršija straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkį. Nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti, apeliaciniame skunde nenurodžius jokių pagrįstų ir teismo neįvertintų argumentų, nėra pagrindo, priešingu atveju nebūtų pasiekta bausmės paskirtis, įgyvendintas teisingumo principas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo sutikti ir su apelianto skundo argumentais, jog į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką nebuvo įskaitytas jo nuo 2009 metų atliktas bausmės laikas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog toks apelianto prašymas, byloje priėmus D. Š. apkaltinamąjį nuosprendį, yra nepagrįstas ir prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso normoms, reglamentuojančioms civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje.

Paminėtų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai neužtikrino, kad nuteistiesiems paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neužkirto kelio naujos nusikalstamos veikos padarymui, nesilaikė pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t.y. vienos iš valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų) buvimą.

Pataisos namų pareigūnų neteisėtas neveikimas nustatytas, tačiau turi būti nustatyta ir kita privaloma sąlyga civilinei atsakomybei kilti – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t.y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė.

Nustatytas pataisos namų pareigūnų neteisėtas neveikimas savaime nelėmė savo pareigas ėjusio Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo M. N. sužalojimo kontrolės praleidimų poste Nr. 6 esančioje prižiūrėtojų patalpoje, taigi tiesiogiai nesukėlė nukentėjusiajam sunkaus sveikatos sutrikdymo ir su tuo susijusių kitų neigiamų padarinių. M. N. sveikata tarnybos metu buvo sunkiai sužalota dėl D. Š. nusikalstamų veiksmų, t.y. nagrinėjamu atveju žala tiesiogiai kyla iš atsakovo D. Š. padaryto nusikaltimo. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatytas pataisos namų pareigūnų neteisėtas neveikimas įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam D. Š. sudarė palankias sąlygas padaryti nusikaltimą, prisidėjo prie sąlygų žalingiems padariniams kilti sudarymo ir buvo pakankama šių padarinių atsiradimo priežastis. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pripažįsta, kad teisine prasme priežastinis ryšys tarp (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų neteisėto neveikimo ir kilusių neigiamų padarinių neabejotinai yra, todėl atsakovui Lietuvos valstybei, kurios vardu veikė pataisos namų pareigūnai, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tenka pareiga atsakyti pagal deliktinę prievolę.

Nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų atstovo įsitikinimu, nuteistasis D. Š. ir Lietuvos valstybė už nusikaltimu padarytą žalą turi atsakyti kaip solidarieji skolininkai. Toks atstovo prašymas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Solidariai už atsiradusią žalą atsako asmenys, bendrai padarę žalos, tai yra solidarioji atsakomybė atsiranda iš tų asmenų bendrų veiksmų, su pasekmėmis susijusių tiesioginiu priežastiniu ryšiu (CK 6.279, 6.296 straipsniai). Nagrinėjamu atveju tiesioginė ir pagrindinė atsiradusios žalos priežastis yra nuteistojo D. Š. nusikalstami veiksmai (padarytas nusikaltimas), tuo tarpu (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų neteisėtas neveikimas, teisinių pareigų pažeidimas su atsiradusiomis pasekmėmis susijęs tik netiesioginiu priežastiniu ryšiu, tai yra tik sudarė sąlygas minėtam nusikaltimui. Nuteistasis ir pareigūnai nagrinėjamu atveju neveikė bendrai. Dėl to nėra jokio pagrindo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė už atsiradusią žalą yra dalinė. Nustatant šių atsakovų atsakomybės dalis, būtina atsižvelgti į tai, kad tiesioginė ir pagrindinė žalos atsiradimo priežastis buvo D. Š. nusikaltimas. Tuo tarpu pataisos namų pareigūnų veiksmai tik prisidėjo prie sąlygų šiam nusikaltimui padaryti sudarymo. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas Lietuvos valstybė turėtų būti atsakinga už 20 procentų atsiradusios žalos, o 80 procentų šios žalos privalo atlyginti nuteistasis D. Š.. Atitinkamai turi būti paskirstomas ir priteistinos žalos dydis.

Nukentėjusieji – civiliniai ieškovai M. N., A. N. civiliniais ieškiniais, be kita ko, prašė priteisti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą – atitinkamai M. N. prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, iš atsakovų D. Š. ir Lietuvos valstybės priteisti periodines 85 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo 2014-10-07 iki visiško darbingumo atstatymo; A. N. prašė iš atsakovų D. Š. ir Lietuvos valstybės priteisti 6199 Lt (1795,35 Eur) turtinei žalai atlytinti.

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2014-11-25 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nukentėjusiojo M. N. prašoma priteisti 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (116 173,20 Lt) pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 48 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas priklausanti kompensacija buvo išmokėta. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji – civilinė ieškovė A. N.. Dėl paminėtų aplinkybių ši nukentėjusiojo – civilinio ieškovo M. N. ieškinio dalis atmetama. Priešingai nei nuspręsta skundžiamu nuosprendžiu, nėra pagrindo šiuo atveju tenkinti ir nukentėjusiojo – civilinio ieškovo M. N. prašymo priteisti jam iš atsakovų D. Š. ir Lietuvos valstybės periodines 85 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo 2014-10-07 iki visiško darbingumo atstatymo. Pažymėtina tai, jog tarnybą Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžiose įstaigose, tarp kurių yra (duomenys neskelbtini) pataisos namai, reglamentuoja specialiosios teisės normos. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute yra reglamentuota ne tik specifinė pareigūnų priėmimo į tarnybą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose tvarka, jų parengimo, atestacijos bei atleidimo iš jos tvarka, pareigūnų teisinė padėtis, specialiosios teisės, tarnybinė atsakomybė, bet ir pareigūnų socialinės garantijos. Minėto statuto 48 straipsnyje yra numatyta kompensacijų pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais paskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. Konkrečiai šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, jog pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas Kalėjimų departamento pavaldžioje įstaigoje ir jis dėl šio sveikatos sutrikdymo neteko 75–100 procentų darbingumo, jam išmokama 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, jog tokiu būdu pareigūnams kompensuojama padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl tarnybos ir kuri yra nustatyta įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos tyrimo metu. Kaip jau minėta, ieškovui M. N., kurio sveikata buvo sužalota vykdant tarnybines pareigas, buvo išmokėta 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (116 173,20 Lt) kompensacija. Tokiu būdu, vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jam buvo atlyginta žala, netekus dalies uždarbio ryšium su sveikatos sužalojimu, vykdant tarnybines pareigas. Kadangi pareigūnams, atliekantiems tarnybą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose, socialinės garantijos bei kompensacijų išmokėjimo, dėl jų sveikatos sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, dydžiai ir tvarka yra numatyti specialiame teisės akte, todėl pagal bendrąsias Civilinio kodekso normas jiems žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju, susijusiu su jų tarnyba, negali būti priteisiamas. Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui M. N. pripažino teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo M. N. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju turėjo būti atmestas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė A. N., kaip jau minėta, ieškiniu prašė iš atsakovų D. Š. ir Lietuvos valstybės priteisti 6199 Lt (1795,35 Eur) turtinei žalai atlytinti. Ieškovė nurodė, jog bendra jai dėl nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala yra 10199 Lt, kurią sudaro jos kelionės išlaidos (1989 Lt) iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-02-05 iki 2014-03-26, kuomet jos vyras M. N. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) klinikose; automobilio parkavimas – 82 Lt; kelionės išlaidos (1128 Lt) iš gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-03-26 iki 2014-05-29, kuomet vyras buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje; 4500 Lt už M. N. gydymą VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacinėje ligoninėje laikotarpiu nuo 2014-08-08 iki 2014-09-06; jos buto nuomos (duomenys neskelbtini) išlaidos (2500 Lt) M. N. reabilitacijos VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacinėje ligoninėje laikotarpiu. Dalį – 4000 Lt, jai padarytos turtinės žalos atlygino (duomenys neskelbtini) pataisos namai. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas, galima daryti išvadą, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis, reikalaujantis žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje tokią pareigą turėjo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N., t. y. ji privalėjo įrodyti jai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė prašomą priteisti turtinę žalą yra pagrindusi tik (duomenys neskelbtini) reabilitacinės ligoninės kvitu 4500 Lt sumai už reabilitacinį M. N. gydymą, kitų patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų nei ieškovė, nei jos atstovas baudžiamojoje byloje nėra pateikę. Kita vertus, teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo abejoti, kad A. N. prižiūrėjo sunkiai sužalotą vyrą, nuolat lankė jį ligoninėse ir turėjo papildomų jos nurodytų išlaidų. Kadangi nukentėjusioji proceso metu patvirtino, turinti kuro įsigijimą pagrindžiančius kvitus ir kitus turtinės žalos dydį patvirtinančius dokumentus, kolegijos vertinimu, apygardos teismas, siekdamas užtikrinti nukentėjusiosios – civilinės ieškovės teisę į dėl nusikaltimo patirtos turtinės žalos atlyginimą bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, pagrįstai jai pripažino teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų atstovo apeliaciniame skunde neginčijamas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai A. N. priteistos neturtinės žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas nustatė 10 000 Eur nukentėjusiajai dėl nusikalstamos veikos padarytą neturtinės žalos dydį. Nepaisant to, kadangi apygardos teismas šią nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą priteisė tik iš nuteistojo D. Š., skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas ir pirmiau paminėtomis dalimis patirta neturtinė žala priteisiama tiek iš nuteistojo D. Š., tiek iš atsakovo Lietuvos valstybės.

Be kita ko, kaip jau minėta, nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui M. N. priteistu neturtinės žalos dydžiu, nesutinka su apygardos teismo sprendimu atmesti nukentėjusiosios – civilinės ieškovės G. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, kita vertus, turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010; 2K-410/2013).

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos, padarytos tyčiniu nusikaltimu nukentėjusiojo M. N. sveikatai dydį, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankamai atsižvelgė į pirmiau paminėtus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į jau sukurtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentus dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms.

Bylos medžiaga patvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusysis M. N. patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kurie iš esmės pakeitė jo gyvenimo kokybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo D. Š. tyčinių smurtinių veiksmų, t.y. dėl rankų kumščiais suduotų ne mačiau kaip trijų smūgių į galvos sritį, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų pabrinkimas, koma, nosies kaulų lūžimas, veido ir kaklo sumušimas, kraujosruvos kairio momens, dešinio žando, smakro ir kaklo dešinės pusės srityse, kas atitinta sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl M. N. padarytų gyvybei pavojingų sužalojimų, pastarajam, atlikus kompiuterinę ir kaklo tomografiją, diagnozuota gili koma, tolimesniam gydymui nukentėjusysis reanimobiliu buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikų reanimacijos skyrių, kur 2014-02-06 pastarajam skubos tvarka buvo atlikta galvos smegenų operacija. Nuo 2014-02-05 iki 2014-03-26 M. N. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) klinikų stacionare, nuo 2014-03-26 iki 2014-05-21 pastarasis gydymui buvo perkeltas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionarą. Be to, nukentėjusysis nuo 2014-05-29 iki 2014-09-06 buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninėje. Sprendžiant iš byloje esančių medicininių dokumentų, po patirtos galvos traumos nukentėjusysis kurį laiką nekalbėjo, iš esmės nevaldė viso savo kūno. Iki šiol yra tęsiamas M. N. ambulatorinis gydymas, pastarasis iki šiol negali savarankiškai judėti, sutrikusi jo kalba, pats negali savimi pasirūpinti. Byloje esanti Darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog dėl patirtų sužalojimų M. N. laikotarpiui nuo 2014-09-26 iki 2015-09-25 yra nustatytas tik 15 procentų darbingumas. Pažymoje nurodyta, jog nukentėjusysis yra nedarbingas. Be to, M. N. laikotarpiui nuo 2014-09-26 iki 2015-09-25 yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ką patvirtina specialiųjų poreikių nustatymo pažyma (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusiojo M. N. sveikatos būklė perspektyvoje lieka neaiški. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog minėta byloje esančia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, jog po M. N. sveikatos sutrikdymo 2014-02-05 yra likę sveikatos pakitimai spąstinė tetraparezė, motorinė afazija, hemianopsija kairėje. M. N. yra netinkamas tolesnei tarnybai. Be patirtų fizinio pobūdžio padarinių neabejotinai reikia atsižvelgti ir į nukentėjusiojo dėl patirtų sužalojimų patirtus dvasinius išgyvenimus. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, jog po patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Iš nukentėjusiosios A. N. parodymų matyti, jog jos vyras, būdamas sąmoningas ir suvokdamas savo sveikatos būklę, patyrė didelį stresą, vartoja antidepresantus. Šiame kontekste reikia pažymėti ir tai, jog dėl patirtų sužalojimų sumažėjo ir nukentėjusiojo bendravimo galimybės ne tik su pažįstamais, draugais, bet ir su artimiausiais jam žmonėmis giminaičiais, šeimos nariais. Pastarasis, turėdamas nepilnai trijų metukų dukrą, negali ja pasirūpinti, dalyvauti dukros auginime bei ugdyme, elementariai negali net paimti jos ant rankų ir panešioti. Dėl savo sveikatos būklės M. N. negali gyventi ir savo namuose, bute, kuris yra ketvirtame aukšte, todėl buvo priverstas persikelti gyventi į patogesnę jo galimybėms judėti gyvenamąją vietą, į žmonos tėvų namus. Taigi išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistojo D. Š. tyčinė nusikalstama veika, prie kurios padarymui sąlygų sudarymo prisidėjo ir pataisos namų pareigūnų neteisėti veiksmai, iš esmės sukėlė neprognozuojamas pasekmes, t. y. sudėtingą operaciją, ilgalaikį gydymosi procesą, reabilitacijas ir nukentėjusiojo neįgalumą (netektas darbingumas 85 %), kas be jokių abejonių, M. N. trukdo visaverčiam socialiniam gyvenimui – dirbti norimą darbą, pasirūpinti šeima (beje iki sužalojimo jis vienintelis išlaikė šeimą), tinkamai pasirūpinti savimi socialiai. Dėl nukentėjusiojo atžvilgiu padaryto nusikaltimo ir to pasėkoje kilusių sunkių padarinių, M. N. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, stresą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, prarado bendravimo bei darbinės veiklos galimybes. Visos šios aplinkybės rodo, kad M. N. patirta neturtinė žala išties yra didesnė, nei ją nustatė pirmosios instancijos teismas. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir panašiai, paprastai nustatoma didesnė neturtinė žala, siekianti ir 100 000 Lt (28962 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-333/2011, 2K-181/2011). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis (šiuo atveju nuteistojo D. Š.) sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam M. N. priteistos neturtinės žalos dydis turi būti padidintas iki 28 000 Eur.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų atstovo apeliacinio skundo argumentams, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju atmetė nukentėjusiosios – civilinės ieškovės G. N. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, ir teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama. Tačiau teismų praktikoje šie ribojimai nėra absoliutūs. Nėra absoliuti ir nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, 2K-181/2011, 2K-390/2012). Vertinant trečiojo asmens teisę į neturtinės žalos atlyginimą civilinės atsakomybės apimties požiūriu, svarstoma, ar žalą padariusio asmens veiksmai gali būti laikomi neteisėtais trečiojo asmens atžvilgiu, ar žalą padaręs asmuo gali būti laikomas atsakingu už nukentėjusio asmens artimųjų dvasinius išgyvenimus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas mažametės nukentėjusiosios - civilinės ieškovės G. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė formaliais nurodydamas, kad mažametė, nusikalstamos veikos padarymo metu būdama pusantrų metukų amžiaus, nepatyrė tokių dvasinių išgyvenimų, tokio dvasinio sukrėtimo, kurie yra numatyti ir vertintini pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Kaip jau minėta, neturtinė žala gali pasireikšti tame tarpe ir dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Tuo tarpu dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Byloje nustatyta, kad tyčiniu nusikaltimu, nukentėjusiosios mažametės tėvui M. N. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio, kaip jau aukščiau minėta, jis neteko net 85 procentų darbingumo, jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Iki patiriant sužalojimus, M. N. vienintelis išlaikė šeimą. Visą pirmiau paminėtą nukentėjusiojo M. N. gydymo ir reabilitacijos laikotarpį, G. N. neturėjo galimybės augti su motina ir tėvu, pastarąją prižiūrėjo artimieji. Iki šios dienos mažametės nukentėjusiosios tėvas nėra pasveikęs, jis negali savarankiškai judėti, negali bendrauti su savo dukra, pilnavertiškai dalyvauti jos auklėjime ir priežiūroje, kas be jokios abejonės šiame vaiko vystymosi etape yra itin svarbu. Dėl neprognozuojamos M. N. sveikatos būklės, nukentėjusioji neribotam laikui neteko galimybės augti visavertėje šeimoje. Svarbu pastebėti ir tai, jog dėl pakeistos gyvenamosios vietos, persikraustymo gyventi į (duomenys neskelbtini) rajone esantį kaimą, ką būtent įtakojo dabartinė M. N. sveikatos būklė, jo galimybės judėti, mažametei nukentėjusiajai buvo apribota galimybė lankyti lopšelį – darželį, kas atitinkamai reiškia pastarosios bendravimo su bendraamžiais galimybių sumažėjimą. Taigi paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad mažametė nukentėjusioji G. N. dėl nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą ir ji turi būti atlyginta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų ieškinius padarė eilę materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimų, dėl ko Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendis civilinių ieškinių išsprendimo dalyje keičiamas.

Dėl prašymo priteisti proceso išlaidas.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. balandžio 14 d. buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-13 prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“, kuriuo prašoma valstybės naudai iš nuteistojo D. Š. priteisti 57,90 Eur už advokatės E. A. Unčurienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi nagrinėjamoje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal teismų formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas nepriklausomai nuo kaltininko valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl išlaidų priteisimo netenkinami (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei iš nuteistojo D. Š. 57,90 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo M. N. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui M. N. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 28 000 Eur ir iš nuteistojo D. Š. priteisti 22 400 Eur, o iš Lietuvos valstybės 5 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai – civilinei ieškovei A. N. priteistą 10 000 Eur neturtinę žalą priteisti iš nuteistojo D. Š. ir iš civilinio atsakovo Lietuvos valstybės, atitinkamai iš nuteistojo D. Š. nukentėjusiajai priteisti 8 000 Eur, iš atsakovo Lietuvos valstybės – 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai – civilinei ieškovei G. N. iš nuteistojo D. Š. priteisti 8 000 Eur, iš civilinio atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Atmesti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-13 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“.