Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, kaltinamajam D. Š. ir jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiajai A. N., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Ž. K., vertėjoms Jadvygai Gabertienei ir Veronikai Rybalčenko, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

Donatas šimonis, gim. (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1997-02-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 271 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems metams su 1/5 turto konfiskavimu; 2000-05-01 pagal BK 271 str. 3 d. 278 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams; 2001-05-21 pagal BK 274 str. 2 d., 273 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, 20 MGL dydžio bauda su ½ turto konfiskavimu;2004-12-15 pagal BK 178 str. 4 d. 25 paroms arešto;2010-04-23 pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. 302 str. 1 d., taikant BK 63 str., laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams;2011-02-15 pagal BK 284 str. 1 d., taikant BK 64 str., laisvės atėmimu keturiolikai metų šešiems mėnesiams;2014-04-22 pagal BK 145 str. 1 d., taikant BK 64 str., laisvės atėmimu dešimčiai metų, turintis neišnykusius teistumus, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 10 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis D. Š., 2014-02-05, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) , kontrolės praleidimų poste Nr. 6 esančioje prižiūrėtojų patalpoje, tyčia rankų kumščiais sudavė nemažiau kaip 3 kartus savo pareigas atliekančiam (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui M. N. į galvos sritį, tuo padarė jam sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, trauminį kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų pabrinkimą, komą, nosies kaulų lūžimą, veido ir kaklo sumušimą, kraujosruvas kairio momens, dešinio žando, smakro ir kaklo dešinės pusės srityse, o tai atitinta sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo sunkiai sutrikdė M. N. sveikatą.

Liudytojas N. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pataisos namuose būrio viršininku. 2014-02-05 apie 16³⁰ val. su pareigūnu (duomenys neskelbtini) bandė išeiti iš lokalinio sektoriaus, bet durų niekas neatidarė, todėl paprašė nuteistųjų pažiūrėti, kur prižiūrėtojai. Kažkuris iš nuteistųjų pasakė, kad prižiūrėtojas yra parkritęs poste. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) atidarė duris ir jie poste ant grindų pamatė gulintį nukentėjusįjį. R. Ž. kvietė pagalbą, o jis su M. P. paguldė nukentėjusįjį ant šono. Matėsi, kad pareigūno veidas buvo sužalotas, jis sunkiai kvėpavo, gargaliavo. Tuo metu poste turėjo budėti du pareigūnai, tačiau kito pareigūno jis nematė.

Liudytojas V. C. parodė, kad 2014-02-05 dirbo (duomenys neskelbtini) pataisos namų budinčiojo direktoriaus padėjėju. Apie 16³⁵ val. į budėtojų dalį paskambino R. Ž. ir pranešė, kad kontroliniame poste Nr. 6 ant grindų guli prižiūrėtojas. Jis per radijo stotį nurodė pareigūnams bėgti į šį postą, o bendrosios praktikos slaugytojai D. G. nurodė nubėgti į postą. Nuėjęs į postą pamatė ant grindų gulintį sužalotu veidu pareigūną M. N.. Atvykus greitosios medicininės pagalbos automobiliui pareigūnas buvo išvežtas į ligoninę. Buvo patikrinti 20 būryje pasilikę 6 nuteistieji, kiti buvo nuėję į stadioną sportuoti. Tarp būryje likusių nuteistųjų buvo ir kaltinamasis D. Š.. Liudytojas nurodė, kad šiame poste turėjo budėti du pareigūnai, tačiau vienas iš jų tuo metu buvo nuėjęs paskambinti. Dėl to, kad neužtikrino tinkamo pareigūnų budėjimo, jam buvo paskirta nuobauda.

Iš daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 125) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti vaizdo kamerų įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotas (duomenys neskelbtini) pataisos namų 20 būrio nuteistųjų kiemas. Įrašo data 2014-02-05, 17 val. (faktinis nustatytas laikas 16 val., minus 1 val.) Vaizdo įrašų apžiūroje dalyvavę (duomenys neskelbtini) pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas S. G. ir Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas E. A. atpažino nuteistuosius. Vaizdo įraše fiksuota, kad 17.15.20 iš 20 būrio patalpų išeina nuteistasis M. P., kuris nueina iki kiemo galo ir apsisukęs 17.15.51 sugrįžta atgal į gyvenamąsias patalpas. 17.19.30 iš gyvenamąją patalpų išeina nuteistasis M. D., kuris pereina per kiemą ir išeina iš kiemo į kontrolinį praleidimo postą Nr. 6 palikdamas atidarytas duris. 17.19.49 iš gyvenamųjų patalpų į kiemą išeina nuteistasis M. P.. 17.19.56 iš gyvenamųjų patalpų išeina nuteistasis D. Š., kuris dėvi juodos spalvos striukę su baltomis juostomis. Jis išeina iš būrio ir palieka atidarytas duris. Įraše, dešiniame viršutiniame kampe matyti pasibaigianti 20 būrio siena, o už jos nuteistųjų stadiono kampas. D. Š. išėjus iš būrio kiemo matyti, kad į nuteistųjų stadioną nueina nuteistasis M. D. (17.20.18), po jo į stadioną nueina nuteistasis M. P. (17.20.46). Toliau stebint įrašą nuteistasis D. Š. į nuteistųjų stadioną nenueina. 17.21.41 iš kontrolinio praleidimo posto į 20 būrio kiemą sugrįžta D. Š., kuris palieka atidarytas būrio kiemo duris ir nueina į gyvenamas patalpas. 17.28.26 iš gyvenamųjų patalpų išeina nuteistasis A. V., kuris išeina iš kiemo pro atidarytas duris, o 17.29.19 sugrįžta į 20 būrio kiemą, į jį įėjęs eina o po to nubėga į gyvenamąsias patalpas. 17.29.50 iš gyvenamųjų patalpų išeina nuteistasis A. V., kitas neatpažintas nuteistasis, kurie išeina iš kiemo į kontrolinį praleidimo postą, durys lieka atidarytos. 17.30.28 iš kontrolinio praleidimo posto į kiemą įeina neatpažintas nuteistasis ir nueina į gyvenamas patalpas, po jo kiemo durys uždaromos. Tuo pat metu iš gyvenamųjų patalpų išeina vienas nuteistasis, apsirengęs tamsia striuke, tamsiomis kelnėmis su baltomis juostomis, kuris priėjęs prie uždarytų kiemo durų, stovi prie jų ir žiūri pro duryse esantį langelį. 17.31.09 minėtas nuteistasis nueina atgal į gyvenamas patalpas. 17.31.45 tas pats nuteistasis vėl išeina iš gyvenamųjų patalpų, užsideda kepurę ir prieina prie kiemo durų, jas atsidaro ir išeina iš kiemo, palieka duris atidarytas. 17.32.06 kažkas iš posto uždaro 20 būrio kiemo duris. 17.32.20 iš gyvenamųjų patalpų išeina nuteistasis Ž. Š., prieina prie kiemo durų ir žiūri pro jose esantį langelį, 17.33.15 jis sugrįžta į būrio gyvenamas patalpas. 17.33.40 matyti stadionu į postą atbėgantys pareigūnai. 17.34.03 matyti, kaip iš gyvenamųjų patalpų išeina nuteistasis Ž. Š., kuris priėjęs prie kiemo durų stovi ir žiūri pro duryse esantį langelį. 17.34.23 matyti, kaip per nuteistųjų stadioną neštuvais nešamas žmogus.

Iš daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 115) matyti, kad iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos V. Č. paimti nukentėjusiojo M. N. drabužiai: megztinis, kelnės, batai ir apatinės šiltos kelnės.

Iš daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 116) matyti, kad liudytojas M. P. pateikė savo drabužius: striukę, sportinio kostiumo švarką, sportinio kostiumo kelnes, kepurę, pirštines, sportinius batelius.

Iš daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 117) matyti, kad kaltinamasis D. Š. pateikė savo drabužius: sportinius batelius, sportinio kostiumo švarką, sportinio kostiumo kelnes, kepurę, pirštines ir striukę.

Iš daiktų pateikimo protkolo (t. 1, b. l. 118) matyti, kad iš Z. K. buvo paimta striukė, rasta D. Š. gyvenamojoje vietoje, bei (duomenys neskelbtini) PN vaizdo kamerų įrašai.

Iš daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 127–128) matyti, kad buvo apžiūrėtos įvykio vietos apžiūros metu paimtos žirklės.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 107/14 (09) konstatuota, kad kaltinamajam D. Š. nustatyti nubrozdinimai dešinės plaštakos II-o piršto pamatiniame ir galiniame pirštikaulio, kairės plaštakos II-o piršto galiniame pirštikaulyje. D. Š. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. D. Š. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 1–2 parų laikotarpiu iki teismo medicininės apžiūros (t. 1, b. l. 132).

2014-08-28 DNR specialisto išvadoje Nr. S 240/14(01) konstatuota, kad ant M. N. megztinio rastas kraujas yra žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su M. N. DNR profiliu su 99,99999999999 % tikimybe. Ant M. P. sportinio švarko rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su M. P. DNR profiliu su 99,99999999999 % tikimybe. Ant M. P. sportinių kelnių rastas žmogaus kraujo. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių dominuojantis DNR profilis sutampa su M. N. DNR profiliu su 99,99999999999 % tikimybe, o kitas sutampa su M. P. DNR profiliu su 99,99999999999 % tikimybe. Ant M. P. pirštinių, kepurės, striukės, batų, M. N. kelnių, D. Š. odinės striukės, kepurės, pirštinių, sportinio švarko, sportinių kelnių, striukės rastos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ant lovos dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (t. 1, b. l. 142–149).

Iš protokolo dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurie buvo sankcionuoti 2014-02-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo nutartimi, (t. 1, b. l. 159–160) matyti, kad atlikus slaptus veiksmus, panaudojant technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius nustatyta, kad kaltinamasis D. Š. pokalbio su kitu nuteistuoju M. P. metu pripažino, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 2, b. l. 9–11) matyti, kad kaltinamasis D. Š., patvirtindamas savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė pastatą, kuriame yra kontrolinis praleidimo postas ir kuriame sužalojo pareigūną sudavęs šiam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą. Po suduoto smūgio pareigūnas nukrito ant grindų. Vėliau kaire ranka pasitraukė savęs link o, dešine ranka sudavė 2 kartus į veidą. Paaiškino, kad po to jis išėjo iš šios patalpos ir nuėjo į savo būrį.

Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 96/64 (t. 2, b. l. 43) matyti, kad 2014-02-06 01.20– 01.30 laikotarpiu kaltinamajam D. Š. nustatytas teigiamas apsvaigimo nuo marihuanos testas.

Iš 2014-05-19 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno I teismo psichiatrijos specialisto išvados Nr. 97TPK-486/2014 matyti, kad kaltinamajam D. Š. teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (t. 2, b. l. 91).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis D. Š. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. N. sveikatą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. Š. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau parodymus duoti atsisakė, prašė perskaityti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš kaltinamojo D. Š. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kontroliniame praleidimo punkte, būdamas susinervavęs dėl šeiminių aplinkybių ir dėl pareigūno jam padarytos pastabos, sudavė tris smūgius nukentėjusiajam M. N.. Ikiteisminio tyrimo metu iš esmės tokias pat aplinkybes kaltinamasis patvirtino ir nusikaltimo padarymo vietoje parodymų patikrinimo metu. Atlikus kaltinamojo apžiūrą specialistas konstatavo, kad D. Š. nustatyti nubrozdinimai dešinės plaštakos II-o piršto pamatiniame ir galiniame pirštikaulio, kairės plaštakos II-o piršto galiniame pirštikaulyje. D. Š. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neabejoja, kad šiuos sužalojimas kaltinamasis pasidarė suduodamas smūgius nukentėjusiajam M. N..

Aptartoje specialisto išvadoje Nr. G 113/14 (09) konstatuota, kad nukentėjusiajam M. N. nustatytas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, trauminis kraujo išsiliejimas po mištaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų pabrinkimas, koma, nosies kaulų lūžimas, veido ir kaklo sumušimas, kraujosruvos kairio momens, dešinio žando, smakro ir kaklo dešinės pusės srityse. Šie kūno sužalojimai galėjo būti padaryti trimis poveikiais. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorija yra filmuojama. Aptartame vaizdo įraše taip pat matyti, kad kaltinamasis D. Š. minėtu lauku iš savo gyvenamųjų patalpų buvo užėjęs į kontrolinį praleidimo postą, tačiau pro jį į stadioną nenuėjo, o iš posto grįžo atgal į gyvenamąsias patalpas. Netrukus po to poste buvo aptiktas sužalotas pareigūnas nukentėjusysis M. N.. Būtent šias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai – (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai N. P. ir R. Ž., nuteistieji A. V. M. P., A. O.. Taigi kaltinamojo D. Š. parodymai iš esmės sutampa su aptartais įrodymais, vieni kitus papildo ir tai teismui duoda pakankamą pagrindą padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis D. Š. aukščiau minėtomis aplinkybėmis tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. N. sveikatą. Kaltinamasis D. Š. suvokė, kad savo tokiais aktyviais veiksmais gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, ir nors to nesiekė, tačiau leido tokioms pasekmėms kilti. Veika padaryta netiesiogine, nekonkretizuota tyčia, todėl kaltinamasis turi atsakyti už atsiradusius padarinius.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis M. N. buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas – Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas, statutinis valstybės tarnautojas, kuris 2014-02-05 vykdė savo tarnybines pareigas, budėjo kontrolės praleidimo poste Nr. 6. Kaltinamajam D. Š., kaip atliekančiam bausmę šioje įkalinimo įstaigoje, buvo žinoma, kad šiame poste budi pareigūnai, ir jis užėjęs į šį postą matė ir suprato, kad nukentėjusysis yra pareigūnas. Sunkų kūno sutrikdymą kaltinamasis padarė dėl nukentėjusiojo M. N. tarnybos pareigų vykdymo. Tarp kaltinamojo aptartų tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl D. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 10 p., ir šią veiką kvalifikuoja minėta aplinkybė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame prašoma priteisti jo naudai 60 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir periodines išmokas dėl netekto darbingumo, taip pat 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji A. N. pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašo jos naudai priteisti 6 199 Lt turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji G. N. prašo priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kreipdamiesi į teismą su ieškininiais pareiškimais nukentėjusieji prašė civiliniu atsakovu įtraukti ir (duomenys neskelbtini) pataisos namus, tačiau teismo nutartimi įkalinimo įstaiga į procesą civiliniu atsakovu neįtraukta, procese civiliniu atsakovu pripažintas tik kaltinamasis D. Š.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji dėl minėtos aplinkybės pareikštų ieškinių nemažino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo D. Š. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam M. N. buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginta. Nukentėjusysis prašo priteisti 60 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, nes buvo sužalotas darbe, ir periodines išmokas dėl netekto darbingumo. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktos informacijos (t. 3, b. l. 85) matyti, kad nukentėjusiajam M. N., vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto 48 str. 3 d. 1 p., išmokėta 116 173,20 Lt kompensacija. Nukentėjusioji A. N. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad tokio dydžio kompensacija gauta. Teismo nuomone, šis ieškininis reikalavimas įvykdytas, todėl ši ieškinio dalis atmetama.

Iš pateiktų dokumentų – darbingumo lygio pažymos ir specialiųjų poreikių nustatymo pažymos (t. 3, b. l. 39, 40) matyti, kad nukentėjusysis M. N. yra nedarbingas, netektas darbingumas sudaro 85 procentus, nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo-civilinio ieškovo atstovas nepateikė papildomų dokumentų (pažyma apie darbo užmokestį, pensijos paskyrimas, jos dydis ir pan.), kurie būtini apskaičiuoti periodines išmokas dėl netekto darbingumo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad negavus papildomos medžiagos, negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, todėl pripažintina civiliniam ieškovui M. N. teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji A. N. prašo priteisti 6 199 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškininiame pareiškime civilinė ieškovė A. N. nurodo ir tai patvirtino apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad nukentėjusįjį gydant Kauno klinikose ji kiekvieną dieną iš (duomenys neskelbtini) rajono į Kauną vykdavo savo automobiliu, tad nuo 2014-02-05 iki 2014-03-26 nuvažiavo 6670 km, o už kurą sumokėjo 1989 Lt. Automobilio parkavimas kainavo 82 Lt. Nuo 2014-03-26 iki 2014-05-29 M. N. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tad iš gyvenamosios vietos važinėdama į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo 3783 km, o už kurą sumokėjo 1128 Lt. Nukentėjusysis M. N. nuo 2014-08-08 iki 2014-09-06 buvo gydomas VšĮ Palangos reabilitacinėje ligoninėje ir už šį gydymą ji sumokėjo 4500 Lt. Nuo 2014-05-30 per visą nukentėjusiojo M. N. reabilitacijos laikotarpį gyveno Palangoje, buto nuomai išleido 2500 Lt, tad bendra turtinė žala sudaro 10199 Lt. Dalį – 4 000 Lt – turtinės žalos atlygino (duomenys neskelbtini) pataisos namai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. N. nurodė, kad ji turi kuro įsigijimą patvirtinančius kvitus ir kitus ieškinio dydį patvirtinančius dokumentus, tačiau jų teismui nei ji, nei jos atstovas nepateikė. Neabejotina, kad nukentėjusioji prižiūrėjo sunkiai sužalotą vyrą ir turėjo papildomų išlaidų, tačiau civilinio ieškinio dydį ir jo pagrįstumą civilinė ieškovė turi įrodyti. Pažymėtina, kad teismui pateiktas Palangos reabilitacinės ligoninės kvitas (4500 Lt) už reabilitacinį gydymą (t. 3, b. l. 142), tačiau neaišku, kurią ieškinio dalį ir už ką sumokėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad negavus papildomos medžiagos, negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, todėl pripažintina civiliniai ieškovei A. N. teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 str. 1 d. pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visu mastu, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą: dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Byloje neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. Š. tyčinių neteisėtų veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. N. sveikata. Dėl patirto sužalojimo jis ilgą laiką buvo gydomas stacionare, buvo skirtas ilgas reabilitacinis laikotarpis, tačiau ir šiuo metu nukentėjusiojo sveikata tik patenkinama, jis turi būti prižiūrimas. Dėl visų šių aplinkybių ir likusių padarinių nukentėjusysis patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, bendravimo galimybių ir darbo praradimą (atleistas iš tarnybos), nustatytas neįgalumas. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės sukėlė ir ateityje gali sukelti neprognozuojamas pasekmes, ilgalaikį gydymosi procesą. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis M. N. patyrė didelę neturtinę žalą.

Nukentėjusioji A. N. dėl vyro sužalojimo taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, ji neįgyvendino savo planų pradėti dirbti ir taip pagerinti savo šeimos finansinę padėtį, patyrė didelių nepatogumų dėl gyvenamosios vietos, neįgalaus nukentėjusiojo vežiojimo pas medikus ir panašiai. Dėl ilgo laiko buvimo prie sutuoktinio sumažėjo jos bendravimas su mažamete dukra, mažiau laiko buvo skirta dukros auklėjimui ir ugdymui. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji A. N. dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų taip pat patyrė didelę neturtinę žalą. Vertindamas padarytos žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, tuo pačiu konstatuodamas, kad žalą padariusio kaltinamojo turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 str. nuostatas negali esmingai lemti neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Kaltinamasis D. Š. nusikaltimą padarė atlikdamas bausmę už padarytą labai sunkų nusikaltimą, ir byloje nėra duomenų, kad jis būtų dirbęs ar turėtų turto. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir atsižvelgdamas į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, mano, kad iš kaltinamojo turi būti priteista nukentėjusiajam M. N. 18 000 eurų, o nukentėjusiajai A. N. 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo M. N. mažametės dukros G. N., gim. (duomenys neskelbtini) , civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, mano, kad nukentėjusiajai neturtinė žala nepriteistina ir civilinis ieškinys atmetamas. Nusikaltimo padarymo metu G. N. buvo tik pusantrų metų, tad ji, būdama tokio amžiaus, nors laikinai ir buvo saugoma senelių, artimų giminaičių, nepatyrė tokių dvasinių išgyvenimų, tokio dvasinio sukrėtimo, kurie yra numatyti ir vertintini pagal CK 6.250 str. 2 d. nuostatas.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys patenkintinas visiškai. Iš byloje pateikto civilinio ieškinio ir pridėtų dokumentų (t. 1, b. l. 49–50) matyti, kad nukentėjusysis M. N. dėl kaltinamojo padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, Kauno klinikose ir VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje. Už suteiktas gydymo paslaugas, kurios buvo būtinos, ligonių kasa šioms gydymo įstaigoms sumokėjo 50 548,22 Lt, o tai atitinka 14 639,78 eurus. Civilinis ieškovas, atlyginęs kaltinamojo D. Š. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, susijusią su gydymo išlaidomis, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistinos šios gydymo išlaidos.

Daiktiniai įrodymai: žirklės ir binto tamponas su mėginiu, kaip menkaverčiai daiktai sunaikintini (BPK 94 str. 1d. 4 p.). Nukentėjusiojo M. N. drabužiai – batai ir kelnės – jam grąžintini (BPK 94 str. 1d. 5 p.).

Kompaktinis diskas su įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis, kompaktinis diskas su liudytojo A. O. parodymo atpažinti fotonuotraukomis, kompaktinis diskas su A. O. apklausos vaizdo įrašu, kompaktinis diskas su A. B. parodymo atpažinti ir apklausos vaizdo įrašais, kompaktinis diskas su pataisos namų vaizdo kamerų įrašu, kompaktinis diskas su D. Š. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu paliktini prie bylos, 11 kompaktinių diskų – su informacija, gauta taikant procesines prievartos priemones, grąžintini (duomenys neskelbtini) pataisos namams.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis ir prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad dėl padarytų veiksmų nesigaili. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. Š. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. 2 d. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie labai sunkių (BK 11 str. 6 d.). Jis anksčiau teistas 6 kartus, priešpaskutinį kartą nuteistas taip pat už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, ir nežiūrint to, jis atlikdamas bausmę prieš šio nusikaltimo padarymą padarė dar du nusikaltimus laisvės atėmimo vietose, charakterizuojamas neigiamai kaip nuolat pažeidinėjantis vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus ir jam už tai paskirtos 13 nuobaudų, skatintas tik vieną kartą. Kaltinamasis iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nedaro, ir tai teismui leidžia daryti išvadą, kad D. Š. yra nusikalsti susiformavusi asmenybė, todėl jam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė. Kaip jau minėta, kaltinamasis, atlikdamas bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (2010-04-15 nuosprendis), turėdamas neišnykusį teistumą (2011-02-15 nuosprendis), atlikdamas bausmę, vėl padarė naują labai sunkų nusikaltimą, ir tai teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, ir atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, paniekinantį požiūrį į nukentėjusiuosius ir į tai, kad nusikaltimas padarytas pataisos namuose prieš pareigūną bei faktines bylos aplinkybes, D. Š. pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į aukščiau paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 56 str. 2 d. nuostatomis mano, kad kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į kaltinamojo D. Š. asmenybę, į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą įkalinimo įstaigoje, dalis bausmės paskirtina atlikti kalėjime, kita dalis pataisos namuose. Skirta bausmė subendrintina, bausmes iš dalies sudedant, su 2014-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme, nes nusikaltimas padarytas prieš priimant minėtą nuosprendį (BK 63 str. 1, 4, 9 d.), įskaitant bausmės laiką, visiškai atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, išbūtas suėmime (BK 66 str.).

Kaltinamąjį D. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme gynė advokatė L. Daukšienė. Už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba advokatei sumokėjo 411,99 eurus (t. 3, b. l. 162). Tarnyba prašo iš kaltinamojo išieškoti šią sumą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis D. Š. tyčinį labai sunkų nusikaltimą padarė atlikdamas bausmę, anksčiau jis niekur nedirbo, turto neturi, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,

nusprend ž i a:

D. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2014-04-22 nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą septyniolikai metų.

Pirmuosius ketverius metus bausmę paskirti atlikti kalėjime, kitus – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-01-12.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2014-02-06 iki 2015-01-12 ir bausmę, atliktą pagal 2014-04-22 nuosprendį.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą, iki įsiteisės nuosprendis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, D. Š. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Civilinius ieškinius patenkinti iš dalies.

Civiliniam ieškovui M. N. pripažinti teisę į civilinio ieškinio (turtinės žalos atlyginimas) patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civiliniam ieškovui A. N. pripažinti teisę į civilinio ieškinio (turtinės žalos atlyginimas) patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš D. Š. 18 000 eurų M. N. ir 10 000 eurų A. N. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

G. N. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. Š. 14 639,78 eurų Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidų už M. N. gydymą (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini)).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su D. Š. teikta antrine teisine pagalba, netenkinti.

Daiktinius įrodymus: žirkles ir binto tamponą su mėginiu sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Nukentėjusiojo M. N. drabužius – batus ir kelnes – jam grąžintini.

Kompaktinį diską su įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis, kompaktinį diską su liudytojo A. O. parodymo atpažinti fotonuotraukomis, kompaktinį diską su A. O. apklausos vaizdo įrašu, kompaktinį diską su A. B. parodymo atpažinti ir apklausos vaizdo įrašais, kompaktinį diską su pataisos namų vaizdo kamerų įrašu, kompaktinį diską su D. Š. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu palikti prie bylos, 11 kompaktinių diskų – su informacija, gauta taikant procesines prievartos priemones, grąžinti (duomenys neskelbtini) pataisos namams.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistam suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.