- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-16
- Bylos Nr.
- 2K-390/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-01076-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Olegas Fedosiukas (pran.)
- Nuteistasis
- R. R.
- Civilinis ieškovas
- J. K.
- Civilinis atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“, UAB “SDV grupė“
- Nukentėjusysis
- V. Š., J. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. Š. ir J. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 13 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu R. R. (R. R.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.
Iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteista: 8625 Lt V. Š. ir J. K., t. y. kiekvienam po 4312,50 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei 970 Lt, t. y. kiekvienam po 485 Lt turtinei žalai atlyginti.
Iš civilinio atsakovo UAB “SDV grupė“ priteista 5000 Lt V. Š. ir J. K., t. y. kiekvienam po 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš R. R. priteista 1115 Lt V. Š. ir 700 Lt J. K. teismo išlaidų už advokato pagalbą.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 13 d. nutartis, kuria nukentėjusiųjų V. Š. ir J. K. apeliacinis skundas atmestas, o UAB DK ,,PZU Lietuva“ – iš dalies tenkintas. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalis, kuria iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ V. Š. ir J. K. priteista 8625 Lt neturtinei žalai atlyginti (kiekvienam po 4312,50 Lt) bei 970 Lt turtinei žalai atlyginti (kiekvienam po 485 Lt), pakeista. Nukentėjusiųjų V. Š. ir J. K. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįsti, o dėl turtinės žalos atlyginimo – sumažinti 286,91 Lt ir jiems priteista 683,09 Lt (kiekvienam po 341,55 Lt). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, proceso dalyvių paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 29 d., 1.36 val., Kaune, Savanorių pr., būdamas blaivus, turėdamas reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, vairuodamas automobilį „Scania P94“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antrąja eismo juosta nuo Šiaurės pr. S. Žukausko g. link, prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos su P. Lukšio g. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 165 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, prieš pradėdamas važiuoti, įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir, pradėjęs važiuoti, nepraleido iš dešinės pusės, pėsčiųjų perėja baigiančio pereiti važiuojamąją dalį pėsčiojo S. K., kurį parbloškė ir sužalojo, vilkdamas apie 500 metrų iki Savanorių pr. namo Nr. 349, taip padarė nukentėjusiajam S. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusieji prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba teismų sprendimus pakeisti: R. R. nubausti laisvės atėmimo bausme ir taikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam terminui, taip pat priteisti kiekvienam po 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kiekvienam lygiomis dalimis 6498 Lt turtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kasatoriai nurodo, kad teismai padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriai teigia, kad labai trumpas laiko tarpas tarp S. K. padaryto sveikatos sutrikdymo ir jo mirties yra pagrindas abejoti, ar iš tiesų tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio, ar iš tiesų nukentėjusysis mirė visai dėl kitos priežasties. Kasatoriai mano, kad VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada neišsami, yra pagrindas abejoti jos teisingumu ir patikimumu. Kasatoriai prašo atkreipti dėmesį į kai kurias, jų manymu, reikšmingas aplinkybes: būdamas partrenktas, S. K. dar apie 500 m buvo velkamas ir dėl to patyrė daugybinius įvairaus pobūdžio kūno sužalojimus, sveikatos sutrikdymus, kurie specialisto įvardyti kaip politrauma (kombinuoti dubens kaulų lūžis su kraujo išsiliejimu į užpilvaplėvinį tarpą, galvos minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimai dešinės alkūnės srityje) ir įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; S. K. po patirtų sužalojimų mirė praėjus mažiau kaip pusantro mėnesio (2010 m. gruodžio 13 d.). Kasatorių manymu, vien šios aplinkybės yra pagrindas atlikti tyrimą nukentėjusiojo mirties priežasčiai nustatyti. Taip pat kasatoriai pažymi, kad tyrimą atliko vienas specialistas, vienasmeniškai, išvadas davė be jokio papildomo argumentavimo, apsiribojęs tik klinikinių duomenų išvardijimu. Be to, teisme specialistas paaiškino, kad nukentėjusiojo patirta sunki ir labai skausminga trauma neabejotinai turi netiesioginį ryšį su jo mirtimi. Taip pat specialistas parodė, kad įvykio metu gautų sužalojimų įtakos mirties priežasčiai ekspertinis atribojimas nuo nukentėjusįjį iki įvykio kamavusių susirgimų yra problemiškas ir jam sunkiai įvykdomas. Taip pat, anot kasatorių, netirta nukentėjusiojo galvos sumušimo (kuris nurodytas ligos istorijoje) ir gretutinio sužalojimo – būklė po kombinuoto dubens kaulų lūžio su kraujo išsiliejimu į užpilvaplėvinį tarpą bei lūžgalių operacinio atstatymo ir fiksavimo operacijos – įtaka mirčiai.
Taigi, esant tokiems duomenims, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo paskirti teismo medicinos ekspertizę, t. y. atitinkamą komisinį ekspertinį tyrimą nukentėjusiojo mirties priežasčiai nustatyti, jį pavedant atlikti visiškai nešališkiems ir itin kvalifikuotiems Vilniaus skyriaus ekspertams. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmetė nepagrįstai nurodydamas, kad jis nekonkretus ir nemotyvuotas. Taigi, kasatorių įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo argumentų (BPK 332 straipsnio 3 dalis). Šie BPK pažeidimai pripažintini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatorių nuomone, apeliacinė nutartis naikintina visa, nes, jeigu bus nustatyta, kad nukentėjusiojo mirties priežastis yra susijusi su eismo įvykyje patirta politrauma, tokiu atveju keisis nusikalstamos veikos kvalifikacija, nuteistajam skiriama bausmė, tai turės įtakos sprendžiant civilinių ieškinių klausimą.
Be to, kasatoriai nurodo, kad nuteistajam, pažeidžiant BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, paskirta aiškiai per švelni bausmė. Jų manymu, nuteistajam yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę, o ne baudą, kurios dydis, beje, taip pat per mažas. Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, nuteistajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, nes iš bylos duomenų matyti, kad R. R. ne kartą pažeidinėjo KET, šis eismo įvykis buvo nulemtas ankstesnių jo itin šiurkščių KET pažeidimų. Šio eismo įvykio metu padaryti KET pažeidimai taip pat itin šiurkštūs, padariniai itin sunkūs. Apeliacinės instancijos teismas analogišką apeliacinio skundo prašymą atmetė formaliais bei deklaratyviais argumentais, kurie neatsako į jų skundo argumentus.
Taip pat kasatoriai nurodo, kad jų ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįsti, todėl turi būti visiškai patenkinti. Spręsdami civilinių ieškinių klausimus, teismai pažeidė CK 6.250, 6.263 straipsnių nuostatas, padarė esminių BPK 44 straipsnio 10 dalies, 115 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų. Kasatoriai tvirtina, kad jų tėvo sunkus sužalojimas jiems tiesiogiai sukėlė padarinius, kurie pagal CK yra pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, be to, jie turi teisę gauti iš atsakingų asmenų neturtinės žalos atlyginimą, kurio dėl savo mirties nespėjo gauti jų tėvas. Kasatorių nuomone, neturtinės žalos atlyginimo dydis kiekvienam po 30 000 Lt būtų teisėtas ir pagrįstas, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) ir kt. įstatymų nuostatas. Kasatoriai nurodo, kad teismai, spręsdami civilinių ieškinių klausimą, pakankamai neįvertino arba visai nevertino šių svarbių aspektų:
1. Kai kurie neturtinės žalos atlyginimo kriterijai liečia ne tik mirusįjį S. K., bet ir pačius nukentėjusiuosius, jo vaikus, kurių ryšys su tėvu buvo labai glaudus, jie gyveno šalia, nuolat vieni kitais rūpinosi, slaugė tėvą po eismo įvykio. Nukentėjusiųjų tėvo patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas turėjo tiesioginių neigiamo pobūdžio padarinių ir kasatoriams – jo vaikams.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje nurodyta, kad ,,teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priskirtina prie turtinio pobūdžio reikalavimų, todėl civiliniam ieškovui pasitraukus iš bylos (fiziniam asmeniui mirus), yra galimas teisių perėmimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis)“. Taigi ta aplinkybė, kad S. K., būdamas gyvas, nepareiškė byloje ieškinio, negali kaip nors lemti šio klausimo sprendimo esmės, nes, teigiant priešingai, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
3. Iš teismų praktikos (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-351/2007), taip pat iš nuomonių teisės mokslo darbuose (Solveiga Cirtautienė. Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo būdas. Justitia, Vilnius, 2008, p. 141–154; R. V.. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Teorija ir praktika. Vilnius, 2010, p. 84–98.) matyti, kad nukentėjusiojo S. K. vaikai (artimiausi jam žmonės) vis tik turi teisę reikalauti priteisti neturtinę žalą už jų tėvui eismo įvykio metu padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą (net ir tuo atveju, jeigu nebūtų pagrindo laikyti nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą jo mirties priežastimi).
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl įrodymų vertinimo nustatant priežastinį ryšį
Kasatoriai ginčija VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadą ir atitinkamą teismų konstatavimą, kad tarp nuteistojo sukelto eismo įvykio ir nukentėjusiojo mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Kasatorių nuomone, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka turėjo būti paskirta teismo medicinos ekspertizė nukentėjusiojo mirties priežasčiai nustatyti, pavedant ją atlikti visiškai nešališkiems ir itin kvalifikuotiems Vilniaus skyriaus ekspertams, ir kad teismas šį prašymą atmetė nepagrįstai. Šie teiginiai nepagrįsti.
Pažymėtina, kad R. R. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, jog 2010 m. spalio 29 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam S. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. S. K. mirė 2010 m. gruodžio 13 d. ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G-1238/10(02) konstatuota, kad jis mirė nuo lėtinių širdies–kraujagyslių susirgimo komplikacijų – išeminio galvos smegenų insulto ir kad eismo įvykio metru patirta trauma neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su mirtimi. (T. 1, b. l. 31-35). Šią išvadą specialistas Ąžuolas Sutkus patvirtino ir teisiamajame posėdyje (T. 1, b. l. 12-13). Tenkindamas nukentėjusiųjų atstovo prašymą, teismas taip pat paskyrė papildomą teismo medicinos ekspertizę galimam eismo įvykio metu patirtos traumos ir mirties priežastiniam ryšiui nustatyti. Atlikus ekspertizę, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad S. K. eismo įvykio metu trauma neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su mirtimi (T. 2, b. l. 23-25). Jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti specialisto išvados ir ekspertizės akto patikimumu, tyrimus atlikusių asmenų kompetencija ar šališkumu, teismams pateikta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas netenkinti nukentėjusiųjų atstovo prašymo skirti dar vieną ekspertizę, nelaikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu BPK normų reikalavimų. Duomenų, kad teismai, spręsdami nuteistojo sukelto eismo įvykio ir nukentėjusiojo mirties priežastingumo klausimą, remtųsi nepatikimais ar neleistinais įrodymais ar nesilaikytų reikalavimo išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnis), nėra.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės
Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti kasacinio skundo dalies dėl bausmės sugriežtinimo ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimo. Jokių duomenų, rodančių, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nesilaikytų baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nėra. Subjektyvus kasatorių manymas, kad bausmė pernelyg švelni, nėra pagrindas keisti teismo nuosprendžio. Nėra pagrįstas ir siūlymas uždrausti nuteistajam vairuoti transporto priemones. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas laikė netikslinga taikyti nuteistajam uždraudimą vairuoti transporto priemones, atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, administracine tvarka baustas tik už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vedęs, išlaiko mažametį 5 metų sūnų, dirba elektromontuotoju, vykdo elektros montavimo darbus visoje Lietuvoje ir jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, darbovietėje apibūdinamas teigiamai. Taip spręsdamas, teismas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Dėl neturtinės žalos
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįsta.
Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, kad jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Pabrėžtas ir būtinumas teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems tokias bylas, tiesiogiai vadovautis Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitais bendraisiais teisės principais (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Nors teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, ir teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama, tačiau teismų praktikoje šie ribojimai netraktuojami kaip absoliutūs. Pavyzdžiui, pripažįstama, kad artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-853/2007, 3K-3-86/2005, 3K-3-351/2007 ir kt.), nors, formaliai žiūrint, pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį tokia teisė suteikta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Nėra absoliuti ir nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Kai kuriose išimtinėse situacijose toks ribojimas gali būti traktuojamas kaip prieštaraujantis konstituciniam padarytos žalos atlyginimo principui. Antai kasacinėje nutartyje Nr. 3K-7-255/2005 konstatuota, kad priteisus neturtinės žalos atlyginimą tėvams, kurių naujagimiai buvo sužaloti ligoninėje, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimai nebuvo pažeisti.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, atmetęs nukentėjusiųjų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi formaliu kriterijumi, pagal kurį viena iš būtinų sąlygų trečiųjų asmenų teisei į neturtinės žalos atlyginimą atsirasti yra fizinio asmens gyvybės atėmimas (CK 6.284 straipsnio 1 dalis), kuris šiuo atveju neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su kaltojo asmens neteisėtais veiksmais. Tačiau nebuvo tinkamai įvertinta tai, kad, nukentėjusiajam S. K. mirus, nukentėjusiaisiais byloje buvo pripažinti jo pilnamečiai vaikai J. K. ir V. Š. (T. 1, b. l. 66-67); nors tiesioginio priežastinio ryšio tarp eismo įvykio metu patirtos traumos ir mirties byloje nenustatyta, tačiau tyrimą atlikęs specialistas Ą. Sutkus teisme vis dėl to pripažino, kad netiesioginio priežastinio ryšio tarp sunkios skausmingos traumos ir mirties neabejotinai būta; kad nukentėjusiųjų ryšis su tėvu buvo glaudus, jie gyveno šalia, rūpinosi vieni kitais, o slaugydami sunkią traumą patyrusį tėvą iki jo mirties ir matydami jo kančias, neabejotinai patys dėl to patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, iš dalies tenkino nukentėjusiųjų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisdamas ją iš civilinių atsakovų: UAB DK „PZU Lietuva“, kurioje buvo apdrausta R. R. vairuota transporto priemonė, ir kaltinamojo darbovietės UAB „SDV grupė“ kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, taip spręsdamas, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymu ir teisės principais ir teisinės klaidos nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad iš UAB DK „PZU Lietuva“ pirmosios instancijos teismo priteisto neturinės žalos atlyginimo dydis neviršija draudimo bendrovės įsipareigojimų ribos, t. y. 8625 Lt (2500 eurų). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmesta nukentėjusiųjų ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, naikintina ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo iš dalies šis nukentėjusiųjų ieškinys buvo tenkintas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti su pakeitimais, kuriuos pagrįstai padarė apeliacinės instancijos teismas, t. y. kuriais sumažintas turtinės žalos atlyginimo dydis.
Kartu teisėjų kolegija atmeta nukentėjusiųjų kasacinio skundo dalį, kuria prašoma priteisti didesnį turtinės (6498 Lt) ir neturtinės žalos (kiekvienam po 30 000 Lt) atlyginimą. Kasaciniame skunde pateikti duomenys nepagrindžia šių prašymų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis ir apeliacinės instancijos teismo patikslintas turtinės žalos atlyginimo dydis pagrįsti byloje esančiais duomenimis ir abejonių nekelia.
Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais, lieka galioti tokie nukentėjusiesiems V. Š. ir J. K. priteisto žalos atlyginimo ir teismo išlaidų dydžiai:
iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ – 8625 Lt neturtinei žalai atlyginti (po 4.312,50 Lt kiekvienam nukentėjusiajam) ir 683,09 Lt turtinei žalai atlyginti (po 341,55 Lt kiekvienam nukentėjusiajam);
iš civilinio atsakovo UAB „SDV grupės“ – 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (po 2500 Lt kiekvienam nukentėjusiajam).
iš nuteistojo R. R. – 1115 Lt nukentėjusiajai V. Š. ir 700 Lt nukentėjusiajam J. K. teismo išlaidų už advokato pagalbą.
Kasaciniame skunde nukentėjusieji prašo teismo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas, nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 13 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį su pakeitimais: sumažinti iš UAB DK „PZU Lietuva“ V. Š. ir J. K. priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 683,09 Lt (kiekvienam po 341,55 Lt).
Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.