Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2378-896/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-09-27
Bylos Nr.: 2A-2378-896/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00439-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Atsakovas: R. I.
Ieškovas: R. I.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė ,,Swedbank“
Advokatai: Irena Andriuškevičienė, Ilona Leketienė

Kategorijos

2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas

Civilinė byla Nr. 2A-2378-896/2017Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00439-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. I. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovei R. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo ir atsakovės R. I. priešieškinį ieškovui R. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo R. I. ir atsakovės R. I. dėl atsakovės R. I. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei R. I. pavardę „I.“; 3) nepilnamečio sūnaus V. I. gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. I. jos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus V. I. išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant vaikui skirtą išlaikymą naudoti tik jo interesams; 5) pripažinti nekilnojamąjį turtą: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav. – 26 179 Eur vertės; pastatą – sandėlį, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav. – 9 123 Eur vertės, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 6) padalinti santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą; 7) po santuokos nutraukimo nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką: 8) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai piniginę kompensaciją 499 Eur už sumokėtą žemę (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone; 9) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai piniginę kompensaciją 17 651 Eur už atsakovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį; 10) pripažinti, kad „Swedbank“ AB banko kreditas pagal 2011 m. gegužės 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 11-019538-CL buvo panaudotas atsakovės poreikiams; 11) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui ir atsakovei kredito likutį „Swedbank“ AB bankui grąžinti solidariai pagal 2011 m. gegužės 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 11-019538-CL, nemokumo atveju šalims paliekant solidarią atsakomybę; 12) priteisti iš atsakovės ieškovui 5 000 Eur neturtinę žalą.

2. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) palikti atsakovei pavardę „I.“, ieškovui - „I.“; 3) nepilnamečio sūnaus V. I. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 4) priteisti iš ieškovo R. I. nepilnamečiam sūnui V. I. išlaikymą po 225 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant periodines išmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į atsakovės R. I. banko sąskaitą, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, kad vaiko lėšomis uzufrukto teise disponuos R. I.; 5) priteisti iš ieškovo R. I. nepilnamečio sūnaus V. I. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d., iš viso 3 778 Eur; 6) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą; 7) priteisti atsakovei R. I. iš ieškovo R. I. 5 062,57 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.115 str. 2 d.), įpareigojant piniginę kompensaciją sumokėti į atsakovės R. I. banko sąskaitą per dešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) priteisti atsakovei R. I. iš ieškovo R. I. 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo uždelsimo sumokėti piniginę kompensaciją, skaičiuojant terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 9) nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką tarp ieškovo R. I. ir atsakovės R. I. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes; nepilnamečio sūnaus V. I. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; priteisė iš ieškovo R. I. išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. I. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko išlaikymui skirtas lėšas išieškant jo motinai R. I. ir paskiriant ją šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš ieškovo R. I. 2 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui V. I. už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d., vaiko išlaikymo įsiskolinimą išieškant jo motinai R. I. ir paskiriant ją šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė R. I. ir R. I. asmeninės nuosavybės teise kiekvienam po ½ dalį 0,8500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) ir nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką: R. I. paskyrė naudotis ½ dalimi 0,8500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2016 m. gegužės 4 d. IĮ „JIKS“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta numeriu 972-1A; R. I. paskyrė naudotis ½ dalimi 0,8500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2016 m. gegužės 4 d. IĮ „JIKS“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta numeriu 972-1Bl; priteisė R. I. ir R. I. asmeninės nuosavybės teise kiekvienam po ½ dalį 0,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) ir nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką: R. I. paskyrė naudotis ½ dalimi 0,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2016 m. gegužės 4 d. IĮ „JIKS“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta numeriu 972-2A; R. I. paskyrė naudotis ½ dalimi 0,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2016 m. gegužės 4 d. IĮ „JIKS“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta numeriu 972-2B; pripažino gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitą inžinerinį statinį - kanalizacijos šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių R. I. ir R. I. nuosavybe ir padalino sutuoktiniams šį turtą po ½ d.; priteisė R. I. asmeninės nuosavybės teise automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); priteisė R. I. asmeninės nuosavybės teise daiktus (skalbimo mašiną; odinį minkštą kampą su stalu; minkštą kampą su dviem foteliais ir staleliu; dvi miegamojo komplekto spintas), esančius gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini); priteisė R. I. asmeninės nuosavybės teise daiktus (šaldytuvą ir virtuvės baldų komplektą), esančius gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini); priteisė R. I. iš R. I. 1 078,09 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; neįvykdytą prievolę bankui „Swedbank“, AB pagal 2011 m. gegužės 2 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 11-019538-CL pripažino solidaria R. I. ir R. I. prievole; likusią dalį ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atmetė.

4. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius ir atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį, tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš jo sūnui 190 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o ne atsakovės reikalavimą priteisti sūnui išlaikymą kas mėnesį po 225 Eur. Teismas nurodė, kad 380 Eur išlaikymo per mėnesį suma periodinėmis išmokomis šiuo metu yra pakankama vaiko poreikiams, ieškovas dar papildomai skiria lėšų ir patenkina sūnaus poreikius bendraudamas su juo savaitgaliais, nupirkdamas reikalingus daiktus, avalynę, drabužius. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažino, jog ieškovo siūlomas 190 Eur išlaikymas šiuo metu yra pakankamas sūnui, o 225 Eur išlaikymo per mėnesį atsakovė prašo, nes vaikui augant poreikiai didės ir ji nenori ateityje kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Teismas nurodė, kad išlaikymas turi būti priteisiamas tokio dydžio, koks yra reikalingas bei atitinka tėvų turtinę padėtį šio klausimo sprendimo metu.

5. Teismas sprendė, kad priteisti iš ieškovo didesnę nei ½ dalį iš 380 Eur vaiko poreikiams reikalingos išlaikymo sumos nėra pagrindo, nes tėvų pareigos yra lygios. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad iš ieškovo turėtų būti priteisiamas didesnis nei pusė MMA, kadangi ieškovo pajamos yra didesnės. Teismas nustatė, jog atsakovės pajamos sudaro 495 Eur (305+190) arba 247,50 Eur asmeniui. Atsakovė gauna papildomas pajamas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Ieškovas nuo 2016 m. gruodžio 29 d. nedirba, pensininkas, tačiau dar šešis mėnesius jam bus mokama atlyginimo dydžio išmoka – 830 Eur, o vėliau 294 Eur pensija. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovui baigus tarnybą policijoje ir niekur nedirbant, ieškovo pajamos bus mažesnės nei atsakovės.

6. Teismas iš ieškovo priteisė 2 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. Atsakovė prašė priteisti 3 778 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. Teismas nustatė, kad ieškovas atskirai gyventi pradėjo mėnesiu vėliau, nei nurodė atsakovė (2014-08-01). 3 778 Eur įsiskolinimą teismas sumažino 30 proc., nustatęs, jog maždaug 30 procentų laiko per savaitę sūnų išlaikydavo ieškovas iš savo lėšų ir atsakovė tuo metu išlaidų nepatirdavo, taip pat išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažino dar vieno mėnesio įmoka, t. y. 145 Eur (1/2 iki 2014-09-30 galiojusio 290 Eur MMA).

7. Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., įtraukimo į dalintino turto balansą. Ieškovas prašė pripažinti šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe, o atsakovė su tuo nesutiko, kadangi turtas yra jos asmeninė nuosavybė, įregistruota viešame registre dovanojimo sutarties pagrindu.

8. Teismas nustatė, kad gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus pirmą kartą nuosavybės teise įregistravo ieškovas R. I. 1994 m. lapkričio 29 d. pagal 1994 m. gegužės 3 d. Savivaldybės tarybos sprendimą ir 1994 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartimi iš karto padovanojo J. P., kuris yra atsakovės tėvas, o šiam mirus visas turtas paveldėjimo teise perėjo jo sutuoktinei O. P., kuri 2009 m. rugpjūčio 28 d. dovanojimo sutartimi namą su ūkiniais pastatais padovanojo atsakovei.

9. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 1990 m. rugsėjo 29 d., o gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai kaip ieškovo nuosavybė buvo įregistruoti santuokos metu, t. y. 1994 m. lapkričio 29 d. Kadangi turtas įregistruotas iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.), teismas vadovavosi SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Byloje nekilo ginčo, kad šis turtas sukurtas santuokos metu, sutuoktinių darbu ir iš jų lėšų bei jų abiejų tėvų paskolintų pinigų, ką patvirtino ir atitinkamos 1994 m. spalio 19 d. pinigų dovanojimo sutartys. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo jų pastatymo ir įregistravimo ieškovo vardu.

10. Teismas pripažino niekine 1994 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. 1360, kuria ieškovas R. I. bendrąja jungtine nuosavybe su R. I. jiems priklausantį turtą padovanojo J. P., kaip tariamą sandorį, sudarytą tik dėl akių, neketinant sukurti šio sandorio teisinių pasekmių, taikė restituciją ir iš atsakovės asmeninės nuosavybės turtą grąžino bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, t. y. santuokos nutraukimo metu pripažino bendrąja jungtine nuosavybe.

11. Teismas nustatė, kad realių ginčo turto 1994 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutarties padarinių neatsirado, nes atsakovė pripažino ieškovo argumentus, kad šalys po dovanojimo sutarties ir toliau naudojosi ginčo turtu kaip jo savininkai, mokėjo mokesčius, išlaikė namus, ieškovas pagerino namą pakeisdamas jo langus ir stogą, darė remontus (apšiltino namą, perlakavo grindis, remontavo kambarį, perdažė sienas). Tai patvirtino ir byloje esanti PVM sąskaita faktūra bei ieškovo banko sąskaitos išrašas, kad už plastikinius langus 2007 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas sumokėjo 9 000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad tariamai dovanotas turtas pačiam J. P. niekada nebuvo reikalingas, jis jo niekada nevaldė, juo nesinaudojo ir nedisponavo. Tikroji dovanojimo sutarties šalių valia buvo ne turto perleidimas J. P., o regimybės, kad ieškovas oficialiai neturi vertingo deklaruotino turto, sudarymas. Ieškovas pripažino, kad šį sandorį sudarė tik dėl akių, kad nereikėtų niekam aiškintis iš kokių lėšų pasistatė namus, kad jų neprarastų nutikus kokiam nors nenumatytam atvejui. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo nuosavybės teisė į ginčo statinius viešame registre buvo įregistruota nuo 1994 m. lapkričio 29 d., o jau sekančią dieną jis sudarė dovanojimo sandorį. Ši aplinkybė, teismo nuomone, taip pat patvirtina, kad tikroji šio sandorio šalių valia nebuvo nukreipta į nuosavybės teisės perleidimą J. P., o dovanotojo ir apdovanotojo elgesio motyvai ir tikslai buvo tik sukurti regimybę dėl nuosavybės perleidimo. Po sandorio sudarymo ilgus metus J. P. tik formaliai buvo turto savininkas, o faktiškai jį valdė, juo naudojosi, išlaikė, remontavo ir gerino ieškovas ir atsakovė visos savo santuokos metu.

12. Teismas sprendė, kad visi vėlesni sandoriai – 2009 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 298, išduotas O. P. po J. P. mirties, ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. dovanojimo sutartis Nr. 3410, kuria O. P. šį turtą padovanojo atsakovei, po 1994 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 1360, pripažintini niekiniais ir kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai ar gerai moralei, kadangi niekiniu sandoriu fiktyviai įgytas turtas negalėjo būti palikimo dalyku, o vėliau padovanotas atsakovei, nes iš ne teisės negali atsirasti teisė.

13. Nors ieškovas gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus prašė priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o jam priteisti kompensaciją – ½ jų vertės, teismas sprendė, kad atsakovė neturi galimybių sumokti kompensaciją, o ieškovas neįrodė, kad dalintinas ginčo turtas yra nedalus ir negali būti padalintas natūra. Be to, atsakovei neturint pajamų sumokėti ieškovui kompensacijos už jai tenkančią didesnės dalies priteisimą, kiltų grėsmė, kad išieškojimas galėtų būti nukreiptas į gyvenamąjį namą, kuris yra šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas ieškovo prašymą atmetė, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančių (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav. priteisė abiem šalims asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė R. I., atstovaujamas advokatės Irenos Andriuškevičienės, prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimas ir priteisi iš ieškovo R. I. nepilnamečiam sūnui V. I. išlaikymą po 225 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės, iš ieškovo R. I. nepilnamečiam sūnui V. I. priteisti išlaikymo įsiskolinimą 3 778 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d., panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą inžinerinį statinį - kanalizacijos šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių R. I. ir R. I. nuosavybe ir padalino sutuoktiniams šiuos pastatus po ½ dalį, ir ieškovo reikalavimą pripažinti šiuos daiktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas nenustatė vaiko būtinųjų poreikių. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, mokosi pažangiai, todėl vaiko poreikiams reikalingas ne 380 Eur, o 450 Eur per mėnesį išlaikymas, kurį teiktų abu tėvai: 100 Eur maistui; 10 Eur vaistams, vitaminams; 20 Eur specialioms higienos priemonėms, kirpyklai; 50 Eur drabužiams; 30 Eur avalynei; 15 Eur knygoms, sąsiuviniams, pratyboms, rašikliams ir kitoms mokymosi priemonėms; 10 Eur mokestis už internetą; 5 Eur už mobiliojo ryšio paslaugas; 15 Eur laisvalaikiui ir kultūriniams renginiams (bilietai į kiną, koncertą); 5 Eur buities prekėms (skalbimo, valymo priemonėms); apie 35 Eur sūnui tenkanti būsto mokesčių dalis (už elektrą, šiukšlių išvežimą, malkas); 10 Eur rinkliavos mokykloje (mokyklos renginiams, fotografijoms ir pan.); apie 25 Eur už futbolo treniruotes (striukė, sportinis kostiumas, sportiniai bateliai, sportinis krepšys, kt.); 100 Eur kuro išlaidos (vykimas į mokyklą, esančią 3 km atstumu nuo namų, į futbolo treniruotes - 12 km atstumu); 25 Eur nenumatytoms išlaidoms, laisvalaikiui. Visos nurodytos nepilnamečio sūnaus išlaidos yra realios ir pagrįstos, ieškovas jų nepaneigė. Išlaidas patvirtina pateikti kasos čekiai, apmokėtos sąskaitos apie vaikui išleidžiamas pinigines lėšas, kuro kvitai. Nepriteisdamas piniginių lėšų avalynei, laisvalaikiui ir futbolo treniruotėms, teismas neįpareigojo ieškovo nuolat tenkinti šios rūšies vaiko poreikių, kuriuos ateityje tenkins atsakovė. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu, kuris užtruko ilgai, ieškovas prie vaiko poreikių tenkinimo prisidėjo minimaliai. Atsakovė įrodė vaiko šios dienos poreikius, kurie siekia 450 Eur per mėnesį, reikalaujamas išlaikymas vaikui yra jau dabar nukreiptas į ateitį, nes atsakovė išlaikymą prašo priteisti ne vieno–trijų mėnesių laikotarpiui, o iki vaiko pilnametystės.

14.2. Teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Teismas privalėjo įvertinti atsakovės turtą, pajamas ir vykdomas prievoles. Ieškovo teikiamas 190 Eur laikinas išlaikymas vaikui nėra atsakovės pajamos, šios lėšos yra vaiko lėšos, kuriomis atsakovė disponuoja uzufrukto pagrindu. Atsakovės pajamos iš darbinės veiklos yra 305 Eur per mėnesį. Pajamos, gaunamos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, yra mokamos vieną kartą metuose, o jų dydis, įvertinus atsakovės išlaidas žemei išlaikyti (žemės mokestis, technikos samdymas žemės darbams ir pan.) neturi ženklios įtakos atsakovės kiekvieno mėnesio pajamoms. Atsakovė, kaip ir ieškovas, turi nekilnojamojo turto, kurį teismas padalino šalims lygiomis dalimis ir iš kurio pajamų negauna. Iš gaunamų pajamų atskaičius vaikui reikalingą teikti išlaikymą (teismo vertinimu 190 Eur per mėnesį), atsakovei pragyvenimui lieka 115 Eur per mėnesį. Likusių lėšų nepakanka būsto išlaikymui, prievolių vykdymui, todėl atsakovės dalis prievolėje privalo būti mažesnė. Ieškovo gaunamos pajamos iki 2016 m. gruodžio 29 d. (išėjimo į pensiją data) ir pusę metų po išėjimo į pensiją, t. y. iki 2017 m. liepos 1 d. pagal jo pateiktą pažymą yra 852,72 Eur per mėnesį. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą ieškovo pajamos buvo beveik tris kartus didesnės už atsakovės pajamas, todėl ieškovo dalis prievolėje išlaikyti vaiką turi būti beveik tris kartus didesnė. Net įvertinus, kad vaiko poreikiai yra 380 Eur per mėnesį, ieškovas privalėtų teikti išlaikymą nors du kartus didesnį, nei atsakovė, kas sudarytų 253,32 Eur per mėnesį. Teismas neįvertino, kad išskaičiavus iš ieškovo pajamų 190 Eur, jam lieka 662 Eur per mėnesį. Teismas nepagrįstai pasisakė apie ieškovo galimą pajamų sumažėjimą, t. y. kad ieškovas, būdamas pensijoje, niekur nedirbs. Ieškovas yra 46 metų amžiaus, sveikatos būklė yra pakankamai gera dirbti ir gauti pajamas. Atsakovė, gyvendama su vaiku ir nuolat juo besirūpindama, ir taip didesne dalimi prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo. Atsakovės turtinę padėtį apsunkino tai, kad ieškovas nuo apsigyvenimo skyrium neprisideda prie solidariųjų prievolių vykdymo. Atsakovė sumokėjo 132,23 Eur įsiskolinimą AB „Lesto“, sumokėjo įsiskolinimą UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. Atsakovė viena vykdo solidarią prievolę Druskininkų kredito unijai pagal 2012 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartį Nr. 12-00019, remiantis kuria sutuoktiniams buvo suteikta 6 516,45 Eur paskola. Teismas, spręsdamas dėl vaikui priteisiamo išlaikymo, nurodytų aplinkybių, apsunkinusių atsakovės turtinę padėtį ir pagerinusių ieškovo turtinę padėtį, netyrė.

14.3. Teismas neišsprendė atsakovės reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui nuo priešieškinyje nurodytos datos (2016-11-01).

14.4. Teismas be teisinio pagrindo išlaikymo įsiskolinimą sumažino iki 30 proc., t. y. 2 644,60 Eur, taip pat be pagrindo eliminavo įsiskolinimą už 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Vaikas pas ieškovą būna ne kiekvieną savaitgalį, o vieną - du kartus per mėnesį. Ieškovas patiria daugiausiai vaiko laisvalaikio išlaidas, kurios nėra adekvačios vaiko kiekvienos dienos patiriamom išlaidom. Atsakovė nurodė konkrečią pinigų sumą (650 Eur), kuria ieškovas per nurodytą laikotarpį prisidėjo prie vaiko išlaikymo, šią pinigų sumą pagrindė ir ja sumažino prašomą priteisti įsiskolinimą. Teismas, neįvertinęs nurodytų aplinkybių, išlaikymo įsiskolinimą sumažino antrą kartą. Nuo apsigyvenimo skyrium iki 2016 m. lapkričio 1 d. skaičiuojant po ½ MMA per mėnesį, ieškovas sūnaus išlaikymui įsiskolino iš viso 4 428 Eur, kuris sumažintas 650 Eur, ir yra 3 778 Eur (4428-650). Teismas taip pat nepagrįstai sumažino išlaikymo įsiskolinimą už vieną mėnesį, nes teisė į išlaikymą atsiranda ne nuo tada, kai tėvai apsigyvena skyrium, o nuo tada, kai nustoja teikti išlaikymą vaikui. 2016 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas davė vaiko išlaikymui 50 Eur ir šią sumą atsakovė įskaitė į teiktą išlaikymą, sumažindama šia suma reikalavimą. Atsakovė už 2014 m. rugpjūčio mėnesį prašė priteisti ½ dalį minimalios algos, sumažinusi ją 50 Eur suma, kas sudaro 95 Eur (145-50).

14.5. Teismas nepagrįstai gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kanalizacijos šuliniu pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijo šiuos daiktus ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis. Ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais ir neįrodinėjo sandorių tariamumo, o įrodinėjo atliktų darbų pagerinimą, todėl teismas nepagrįstai tokius ieškovo paaiškinimus vertino kaip reikalavimus dėl sandorių ginčijimo ir nesant viešojo intereso nepagrįstai ex officio konstatavo du dovanojimo sandorius ir paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl nekilnojamųjų daiktų įgijimo niekiniais. Nesant pareikšto reikalavimo, ir nesant akivaizdžių sandorio negaliojimo pagrindų, teismas išėjo už ieškinio ribų, pažeidė rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus.

14.6. Teismas eliminavo atsakovės teisę pasisakyti dėl sandorių teisėtumo, sąžiningumo, senaties termino, pateikti įrodymus, įrodančius jų teisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

14.7. Teismas pažeidė procesines teisės normas neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą O. P., tapusios sąžininga turto įgijėja, todėl sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.8. Teismas, pripažindamas sandorius negaliojančiais, ignoravo sutarčių laisvės principus. Ieškovui sandoriai buvo žinomi, jie atitiko šalių laisvą valią ir tikruosius ketinimus, ieškovas sandorių neginčijo.

15. Ieškovas R. I., atstovaujamas advokatės Ilonos Leketienės, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje visus esančius įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių ginčo turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimą šalims natūra lygiomis dalimis, sąžiningai ir teisingai taikė CK 1.5 straipsnį, teismų suformuotą praktiką. Ieškovas nuo gyvenamojo namo statybų pradžios iki 2014 m. rugsėjo 1 d. nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo ir valdė, naudojo kaip savo, mokėjo mokesčius. Perleidžiant nekilnojamąjį turtą atsakovės tėvui, sandorio šalių tikroji valia buvo nuslėpti ieškovo vardu turimą turtą, įgytą santuokoje. Šios aplinkybės buvo gerai žinomos ir apeliantei.

15.2. Apeliantė nepagrįstai reikalauja priteisti sūnaus išlaikymui po 225 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Abiejų tėvų skirtas išlaikymas nepilnamečiam sūnui sudaro 380 Eur kas mėnesį. Atsakovė neįrodė, jog nepilnamečiam sūnui reikalingas didesnis išlaikymas, neįrodė sūnaus didesnių poreikių. Sūnus yra sveikas, jo gyvenimo sąlygos užtikrintos tinkamai, fiziniam ir dvasiniam lavinimui priteisto dydžio pajamų pakanka, atsakovė darbinga, turi nekilnojamojo turto.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

17. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą O. P., tapusios sąžininga turto įgijėja, todėl sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

19. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos pagrindinės šios įstatymo normos aiškinimo ir taikymo nuostatos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai sprendimu nusprendžiama dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016).

20. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti nekilnojamąjį turtą: pastatą - gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kanalizacijos šulinį, esančius (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje patenkino. Nustatyta, kad gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus ieškovas santuokos metu pasistatė santuokos metu, pats būdamas statytoju (t. 4, b. l. 35-37). Šis turtas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip asmeninė atsakovės R. I. nuosavybė 2009 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutarties Nr. 3410 pagrindu (t. 3, b. l. 114-118). Šie registro duomenys, šio turto 1994 m. lapkričio 30 d. ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. dovanojimo sutartys (t. 4, b. l. 20, 38-39), 2009 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimas (t. 4, b. l. 53), 1994 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis (t. 4, b. l. 40-41) patvirtina, kad gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus pirmą kartą nuosavybės teise įregistravo ieškovas R. I. 1994 m. lapkričio 29 d. pagal 1994 m. gegužės 3 d. Savivaldybės tarybos sprendimą ir 1994 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartimi iš karto padovanojo J. P., kuris yra atsakovės tėvas, o šiam mirus visas turtas paveldėjimo teise perėjo jo sutuoktinei O. P., kuri 2009 m. rugpjūčio 28 d. dovanojimo sutartimi namą su ūkiniais pastatais padovanojo atsakovei.

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad turto, kuris jo sukūrimo momentu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o sprendimo priėmimo metu yra registruotas kaip asmeninė atsakovės R. I. nuosavybė, pripažinimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nesukels teisinių pasekmių atsakovės motinai O. P., kuri laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 22 d. (paveldėjimo) iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. (dovanojimo) buvo šio turto savininkė. Kaip matyti iš kasacinio teismo suformuotos praktikos, teismas, spręsdamas dėl asmens teisinio suinteresuotumo, turi nustatyti du momentus: 1) kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis; 2) kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė. Šiuo atveju O. P. teisinė padėtis, turtą pripažinus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, niekuo nepasikeis, nes ji turto nuosavybės formos pasikeitimo momentu nėra turto savininkė. O. P. sprendimas nesukels ir teisinių pasekmių, nes ji neturi jokių teisių ir pareigų, susijusių su šiuo turtu.

22. Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

23. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu, teigdama, kad teismas nepagrįstai gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kanalizacijos šuliniu pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė teigia, kad teismas šioje dalyje pažeidė procesines ir materialiosios teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178, 182, 185 str.), kasacinio teismo praktiką, neatskleidė bylos esmės, tai lėmė neteisingą jos išsprendimą.

24. Atsakovė teigia, kad ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais ir tariamųjų sandorių neįrodinėjo. Ieškovė remiasi kasacinio teismo nutartimi, kurioje nurodyta, jog teismas ex officio nesant ginčo šalies reikalavimo, taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001). Teismas be teisėto pagrindo ex officio konstatavo du dovanojimo sandorius ir paveldėjimo teisės liudijimą niekiniais, todėl atsakovei buvo atimta teisė pasisakyti dėl sandorių realumo, teikti įrodymus, reikšti reikalavimus dėl senaties taikymo.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog 1994 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartis Nr. 1360 yra tariamas sandoris, atsirado akivaizdus pagrindas šį sandorį pripažinti niekiniu. Kartu pažymėtina, kad teismo teisė ex officio pripažinti sandorį niekiniu vertinama ne „akivaizdžiai niekinio“ santykio prasme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui konstatavus tariamo sandorio požymius, atsirado akivaizdus pagrindas pripažinti sandorį niekiniu. Todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ginčijamas sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, nes šie argumentai neturi teisinės reikšmės ginčui.

26. Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisines pasekmes, nepaisant to, yra pareikštas dėl to bylos dalyvių reikalavimas ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš niekinio 1994 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sandorio negali teisėtai atsirasti paskesnės jo pasekmės, tame tarpe ir asmeninė atsakovės nuosavybės teisė į niekiniu sandoriu perleistą turtą. Visi vėlesni sandoriai, sekę po niekinio 1994 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 1360 sandorio, prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, kuri neleidžia gauti naudos iš neteisėtų, niekinių sandorių. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nesant ieškovo reikalavimo dėl dviejų dovanojimo sandorių ir paveldėjimo teisės liudijimo.

27. Spręsdama dėl atsakovės argumento, jog teismas gynė ne viešą interesą, o ieškovo nesąžiningumą, teisėjų kolegija pažymi, kad principu injuria ius non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė) negali būti paneigta vieno iš sutuoktinių teisė į turtą, kuris, sutuoktiniams siekiant priešingų teisei tikslų, apsimestinai yra nurodomas kaip kitų asmenų nuosavybė, nes tai prieštarautų teisingumui – vienas sutuoktinis, nors jo veiksmais siekta vieningo su kitu sutuoktiniu tikslo, be teisėto pagrindo įgytų turtinį pranašumą, grindžiamą tiesioginės giminystės linija su sandoriuose įvardintu asmeniu. Todėl ta apimtimi, kiek subjektinių teisių įgyvendinimas, kuriuo siekta santuokoje įgyto turto apsaugos nuo galimų rizikų, liečia sutuoktinius, jų turtinės teisės, nors ir įgyvendintos priešingai teisei, turi būti ginamos sutuoktinių lygiateisiškumo pagrindu (CK 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Šiuo atveju sutiktina su atsakovės nurodoma faktine aplinkybe, kad dovanojimo sandoriu ieškovas paslėpė savo turtą dėl to, kad negalėjo pagrįsti lėšų jo įsigijimui. Tačiau vertinant šį sandorį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės kontekste, spręstina, kad šiuo sandoriu buvo siekiama apsaugoti ne tik paties ieškovo, bet ir atsakovės nuosavybę, jai žinant apie sandorį ir jam neprieštaraujant, todėl nesąžiningumas sudarant šį sandorį sutuoktinės atžvilgiu nepasireiškė.

28. Atsakovės argumentai, jog šalys neturėjo lėšų turtui įgyti, o turtas buvo įgytas už atsakovės tėvo lėšas ir tai buvo motyvu dovanojimo sandorio sudarymui, atmestini. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes dėl ginčo turto įgijimo, padarė teisingas išvadas. Nekilnojamieji daiktai įgyti statybos būdu, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: statinių įregistravimo pagrindas – 1994 m. gegužės 3 d. Savivaldybės tarybos sprendimas (t. 3, b. l. 117-118), Lazdijų rajono valdybos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 1992 m. balandžio 21 d. pažyma (t. 4, b. l. 34), Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1994 m. spalio 11 d. pažymėjimas (t. 4, b. l. 35), Lazdijų rajono valdybos Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus 1994 m. lapkričio 16 d. gyvenamojo namo su priklausiniais priėmimo naudoti aktas (t. 4, b. l. 36-37). Šalys po dovanojimo sutarties ir toliau naudojosi ginčo turtu kaip jo savininkai, mokėjo mokesčius, išlaikė namus, ieškovas pagerino namą pakeisdamas jo langus ir stogą, darė remontus (apšiltino namą, perlakavo grindis, remontavo kambarį, perdažė sienas). Lėšų namo statybai gavimą patvirtina 1994 m. spalio 19 d. pinigų dovanojimo sutartys (t. 1, b. l. 42, t. 4, b. l. 50). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės įregistravimo taikomos, kai turtas registruojamas jau galiojant CK, tuo tarpu iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo jų pastatymo ir įregistravimo ieškovo vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

29. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2017 m. liepos 7 d. sprendimu, be kita ko, nusprendė priteisti iš atsakovo R. I. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. I. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

30. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti 2017 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir patenkinti priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. I. po 225 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

31. Atsakovės apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo priteisimo grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas nenustatė būtinųjų vaiko poreikių; 2) teismas nevertino įrodymų apie tėvų turtinę padėtį ir nenustatė proporcingumo prievolėje; 3) teismas neišsprendė atsakovės reikalavimo priteisti išlaikymą nuo priešieškinyje nurodytos datos (2016 m. lapkričio 1 d.).

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. I.. Vaikas specialiųjų poreikių neturi. Ieškovas teismo sprendimo priėmimo metu nedirbo, yra pareigūnas, išėjęs į pensiją. Jo pajamos nuo 2017 m. birželio 29 d. yra 294 Eur pareigūno pensija. Atsakovės pajamos yra minimalus darbo užmokestis.

33. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

34. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).

35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 380 Eur/mėn. suma. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vaiko poreikiams, užtikrinti yra reikalingas 380 Eur išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA. Šiuo atveju, įvertintina tai, kad šalių sūnui yra vienuolika metų, jis lanko mokyklą, gyvena kartu su mama nuosavame name kaimo vietovėje. Nors atsakovė nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia skirti 450 Eur, iš jų skiriant 50 Eur aprangai, 30 Eur avalynei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios atsakovės nurodomos išlaidos iš dalies nepagrįstos, todėl mažintinos. Be to, nepagrįsta laikytina atsakovės nurodoma 100 Eur suma vaiko maistui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė su sūnumi gyvena kaimiškoje vietovėje, priešieškinyje nurodo, kad gyvendama santuokoje šalia namo lysvėje augino daržoves, žemės sklype augino bulves, augino maistui avis. Spręstina, kad atsakovė ir toliau gyvena ūkiškai, o dalį maisto produktų, skirtų šeimos poreikiams tenkinti, užsiaugina. Teismas daro išvadą, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti šiuo atveju pakankama suma yra pirmosios instancijos teismo nustatyta 380 Eur.

37. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.).

38. Apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis blogesnė nei ieškovo, nes ji gauna tik 305 Eur darbo užmokestį. Tuo tarpu atsakovas gauna pareigūno pensiją ir turi galimybę dirbti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abi šalys yra darbingo amžiaus, darbingos, turi tik vieną išlaikytinį, todėl šalys turi galimybę gauti pajamas, kurios reikalingos vaiko poreikiams patenkinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad ir ieškovas turi visas galimybes įsidarbinti ir be pareigūno pensijos papildomai gauti ir darbo užmokestį, tiek atsakovė turi galimybę dirbti. Todėl šiuo atveju šalys negali gintis savo bloga turtine padėtimi ir negalėjimu uždirbti pakankamai lėšų vaiko išlaikymui.

39. Spręsdamas dėl šalių pareigos teikti išlaikymą vaikui paskirstymo teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tačiau kartu pastebėtina ir tai, kad vaikas dalį savo laisvalaikio praleidžia su tėvu, ir tuo laiku būna iš dalies išlaikomas. Be to, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, ieškovas teikia ir papildomą išlaikymą vaikui pirkdamas drabužius, žaislus ir pan. Todėl darytina išvada, kad tokie ieškovo veiksmai, kai jis papildomai teikia išlaikymą vaikui yra proporcingi atsakovei tenkančiai didesnei naštai rūpintis vaiko kasdiene buitimi. Todėl šiuo atveju konstatuojama, kad iš ieškovo priteistas 190 Eur išlaikymas yra pakankamas vaiko poreikiams tenkinti, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą.

40. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovės reikalavimo priteisti išlaikymą nuo priešieškinyje nurodytos datos (2016 m. lapkričio 1 d.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. (CK 3.200 str.). Atsižvelgdama į šią civilinio kodekso normą, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaikymo priteisimo momentas sutampa su ieškinio (priešieškinio) pareiškimo diena, o dėl laikotarpio iki ieškinio (priešieškinio) pareiškimo sprendžiama nagrinėjant išlaikymo įsiskolinimo klausimą. Teismo sprendimu iš esmės išsprendžiamas šalių ginčas, teismo sprendimas yra privalomai vykdomas, todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, nedviprasmiškas, ne sąlyginis (CPK 18 str., 259 str. 1 d., 267 str.). Teismas sprendime turėjo aiškiai įvardyti momentą, nuo kurio priteisiamas išlaikymas. Kadangi priešieškinis pateiktas 2016 m. lapkričio 9 d., nuo šios datos ir priteistinas išlaikymas.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kurį keisti arba naikinti dalyje dėl išlaikymo priteisimo nėra pagrindo. Todėl sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas, tačiau patikslintina sprendimo rezoliucinės dalies 5 pastraipa, ją išdėstant taip: „Priteisti iš R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos (2016 m. lapkričio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka“.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

42. Atsakovė (apeliantė) priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui įsiskolinimą nuo jų gyvenimo skyrium pradžios (2014 m. rugpjūčio 1 d. ) iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovė apskaičiavo, kad nuo apsigyvenimo skyrium iki 2016 m. lapkričio 1 d. skaičiuojant po ½ MMA per mėnesį, ieškovas sūnaus išlaikymui įsiskolino iš viso 4428 Eur, kuris sumažintas 650 Eur, ir yra 3778 Eur (4428-650).

43. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies – nustatė, kad ieškovas atskirai gyventi pradėjo mėnesiu vėliau, nei nurodė atsakovė. 3778 Eur įsiskolinimą teismas sumažino 30 proc., nustatęs, jog maždaug 30 procentų laiko per savaitę sūnų išlaikydavo ieškovas iš savo lėšų ir atsakovė tuo metu išlaidų nepatirdavo, taip pat išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažino dar vieno mėnesio įmoka, t. y. 145 Eur (1/2 iki 2014 m. rugsėjo 30 d. galiojusio 290 Eur MMA) ir priteisė 2500 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

44. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

45. Atsakovė ginčija ieškovo prisidėjimo prie vaiko išlaikymo dalį laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki priešieškinio pateikimo dienos. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo įsiskolinimą. Kaip nustatyta nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, vaikas dalį savo laisvalaikio praleidžia su tėvu, ir tuo laiku būna iš dalies išlaikomas. Tokie ieškovo veiksmai, kai jis papildomai teikia išlaikymą vaikui, yra proporcingi atsakovei tenkančiai didesnei naštai rūpintis vaiko kasdiene buitimi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo iš visos teiktinos išlaikymo sumos atimdama atsakovo suteikto išlaikymo dalį, nėra pagrindo papildomai mažinti išlaikymo įsiskolinimą.

46. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

47. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas momentą, nuo kurio priteisė išlaikymo įsiskolinimą, rėmėsi ta aplinkybe, kad ieškovas skyrium nuo šeimos pradėjo gyventi 2014 m. rugsėjo 1 d., tai patvirtina buto nuomotojos rašytinis paaiškinimas ir sąskaitos už komunalinius mokesčius. Atsakovė nurodo, kad išlaikymo neteikimo momentas ir atsakovo pradėjimo gyventi skyrium momentas nesutampa, atsakovas išlaikymo sūnui neteikė jau nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. ir šią jos nurodomą aplinkybę patvirtina tai, kad ji jau 2014 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į advokatą. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė momentą, nuo kurio priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, teisingai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus. Kreipimosi į advokatą momentas nepatvirtina šalių gyvenimo skyrium momento. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė pati sau prieštarauja, nurodydama ir tai, kad ieškovas skyrium pradėjo gyventi nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., ir tai, kad teismas turėjo atsižvelgti ne į gyvenimo skyrium pradžią, o išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo to momento, kai ieškovas nustojo jį teikti.

48. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. MMA buvo 1000 Lt (289 Eur), pusė šios sumos (144,50 Eur) iš atsakovės prašomos priteisti sumos atimama. Be, to, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas priteisiamas nuo priešieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2016 m. lapkričio 9 d., už 2016 m. lapkričio mėn. 8 dienas priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, kuris yra 50,67 Eur. Iš viso iš ieškovo priteistinas 3684,17 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra patenkinta 80 proc. atsakovės reikalavimų, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 777,07 Eur. Atsižvelgiantį kompensacijų ir bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atliktą pirmosios instancijos teismo, pakeistina kompensacijos suma į 1272,36 Eur. (CPK 93 str. 5 d.).

50. Kadangi atsakovės R. I. apeliacinis skundas turtinių reikalavimų dalyje netenkinamas, 100 Eur žyminio mokesčio dalį ji sumokėjo už apeliacinį skundą dėl turtinių reikalavimų, todėl jai turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos. Duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme šalys nepateikė, todėl jos nepaskirstytinos (CPK 93 str., 98 str.).

51. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo priteistas 1184,17 Eur ginčijamas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo buvo atleista, todėl, vadovaujantis CPK 80 str. taisyklėmis, iš ieškovo priteistinas 35,53 Eur žyminis mokestis valstybei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 3683,17 Eur Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 17 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui V. I. už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d.

Priteisti R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) iš R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 1272,36 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 36 centų) dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeista.

Patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies 5 pastraipą, ir ją išdėstyti taip: „Priteisti iš R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos (2016 m. lapkričio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka“.

Priteisti iš R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 35,53 Eur (trisdešimt penkis eurus 53 ct) žyminį mokestį valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika