Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-53-1146/2025

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-02-03
Bylos Nr.: e2-53-1146/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00293-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aivaras Naujalis
Ieškovas: S. B.
Atsakovas: Kalvarijos savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos, S. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės
Trečiasis asmuo: Valstybės įmonė „Registrų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „EVVI“, Marijampolės
Advokatai: Jolanta Ramoškienė, Virginijus Ražukas

Kategorijos

2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-53-1146/2025Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00293-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 3.1.7.4; 3.2.6.5 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 3 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei,dalyvaujant ieškovui S. B. ir jo atstovei advokatei S. S.,

atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovei Eglei Narmontienei,

atsakovės S. B. atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo, įsakymo, sprendimo, prašymo, įrašų registre ir pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo atsakovams S. B., Kalvarijos savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarei L. R., tretieji asmenys Valstybės įmonė „Registrų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „EVVI“, Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarei L. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas S. B. ieškiniu (patikslintu) prašo:

- pripažinti, kad S. B. Marijampolės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkio Nr.24-14 pagrindu, privatinės nuosavybės teise priklauso 0,1462 ha ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribomis pažymėtomis taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-14-1, kurių koordinatės yra: taško 1– (duomenys neskelbtini), taško 2– (duomenys neskelbtini), taško 3– (duomenys neskelbtini), taško 4– (duomenys neskelbtini), taško 5– (duomenys neskelbtini), taško 6– (duomenys neskelbtini), taško 7– (duomenys neskelbtini), taško 8– (duomenys neskelbtini), taško 9– (duomenys neskelbtini), taško 14– (duomenys neskelbtini), taško 1– (duomenys neskelbtini), kaip parodyta Situacijos plane M1:500, parengtame UAB „NT matininkai“ 2023 m. liepos 27 d.;

- pripažinti negaliojančiu Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. Nr.D-247 Įsakymą Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo nuo jo priėmimo dienos;

- pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimu Nr.20SK-1080-(14.20.110.) Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (Žemės sklypų formavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre todėl nuo jo priėmimo dienos;

- pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui prašymą Dėl valstybinio žemės sklypo ir Nacionalinio žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į jį įregistravimo nuo jo priėmimo dienos;

- pripažinti negaliojančia 2018 m. spalio 31 d. Marijampolės 8-ojo biuro notarės L. R. patvirtintą Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Notarinio registro Nr.9317, kuria Pardavėjas, Lietuvos Respublika, kurią atstovo Patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pardavė, o Pirkėjas S. B. asmeninės nuosavybės teise nupirko kitos paskirties 0,1473 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

- taikyti restituciją: 0,1010 ha žemės plotą grąžinti į valstybinės žemės fondą; 0,0463 kv. m. žemės plotą, Situacijos plane M1:500, parengtame 2023 m. liepos 27 d. uždarosios akcinės bendrovės „NT matininkai“, pažymėtą taškais - 1-2-17-16-15-14-1, kurių koordinatės yra: taško 1 (duomenys neskelbtini), taško 2 (duomenys neskelbtini), taško 17 (duomenys neskelbtini), taško 16 (duomenys neskelbtini), taško 15 (duomenys neskelbtini), taško 14 (duomenys neskelbtini)taško 1 (duomenys neskelbtini), grąžinti nuosavybės teise S. B.; 118,24 Lt valstybės vienkartinių išmokų, kas sudaro 34,24 Eurus, grąžinti S. B., į jos nurodytą sąskaitą .

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad gyveno Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 1991 m. birželio 18 d. Nr.I-1454 pagrindu buvusiam savininkui A. A. grąžintame name (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovas sutiko išsikelti iš šio namo, kad jam būtų suteiktas neatlygintinai žemės sklypas (duomenys neskelbtini), motinos S. B. naudojamo žemės sklypo dalyje. Sklypas buvo suprojektuotas ir 1992 m. liepos 29 d. Kapsuko rajono architekto patvirtintas 1445 kv. m. žemės sklypas ne žemės ūkio veiklai iš mano mamai S. B. priklausančios namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono valdyba 1992 m. gruodžio 22 d. priėmė potvarkį Nr. 24-14, kuriuo suteikė S. B. neatlygintinai 1445 kv. m. ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės (asmeninės) nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini). Nors Marijampolės rajono valdyba 1992 m. gruodžio 12 d. 12-22 potvarkiu Nr.24-14 suteikė ieškovui neatlygintinai 1445 kv. m. ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės (asmeninės) nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini), tačiau neatliko Lietuvos Respublikos nutarimo „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 1992 m. vasario 7 d. Nr.89 12 punktu, jos kompetencijai priskirtų veiksmų, tai yra, neparengė žemės kadastro medžiagą ir rajono žemėtvarkos tarnyboje neįregistravo žemės sklypo ir nuosavybės teisių į šį žemės sklypą, todėl dabar ieškovas kitaip negali įrodyti, kad šis žemės sklypas priklauso jam nuosavybės teise. Dėl to ieškovas negali užsakyti jam suteikto žemės sklypo kadastrinių matavimų, daikto ir daiktinių teisių įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą, ką turėjo atlikti Marijampolės rajono valdyba 1992 m. Taip pat paaiškėjo, kad ant ieškovo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 463 kv. m dalis yra priskirta S. B. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). S. B. jai likusį namų valdos žemės sklypą visada naudojo kitomis ribomis ir jos namų valdos žemės sklypas niekada nepersidengė su ieškovui suteiktu nuosavybėn žemės sklypo ribomis, o buvo šalia jam atmatuoto 1445 kv. m žemės sklypo. Kreipusis į Nacionalinę žemės tarnybą prie aplinkos apsaugos ministerijos gautas atsakymas, kad S. B. naudojamo namų valdos žemės sklypo ribos pakeistos 2018 m. birželio 8 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus Nr.D-247 Įsakymu Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, juo buvo patvirtintas parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. planavimo iniciatorė S. B., projekto rengėjas UAB „EVVI“.

Ieškovas S. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Nurodė, kad nuo 1990 m. gyveno tremtinių name (duomenys neskelbtini). Žmonos motina ten gyveno, o persikrausčiusi į kitą vietą, paliko namą jiems. A. J. tą namą atsiėmė, nes buvo tremtinys, todėl 1993 m. jam teko iš ten išsikraustyti. Buvęs meras D. jam siūlė rinktis butą arba žemės sklypą statybai. Mamos sklypas buvo (duomenys neskelbtini). Tas sklypas, kuriame mama gyveno, buvo 28 a. Mama jį prikalbino grįžti namo, 1993 m. aprašė jam vieną kambarį, sakė: „gyvenk ir statykis“. Jis turėjo kur gyventi, todėl statė ūkinius pastatus. Pas mamą gyveno nuo 1993 m. iki 2006 m. Mama buvo nusipirkusi 28 a. namų valdą. Vėliau, kažkokiais būdais, visas sklypas tapo valdiškas. Jis teikė raštišką prašymą merui, kad skirtų sklypą. Jam sklypas buvo skirtas 1993 m. Sklypą suteikė neatlygintinai, nes jis gyveno tremtinių name – taip jis suprato. 1995 m. pastatė kluoną, vėliau pristatė tvartą. Pats žemės sklypas buvo 14,5 a. Sklypas nebuvo įregistruotas jo vardu, nes mama tvarkė dokumentus, ji turėjo daugiau laiko. Iki 2023 m. spalio mėn. manė, kad sklypas jam priklauso, kol gavo laišką, kad žemės sklypas yra performuotas. Gavo žemėtvarkos laišką, kad sklypas yra performuotas. Po 2006 m. gyveno (duomenys neskelbtini), pas sugyventinę. Po 2006 m. į (duomenys neskelbtini) užsukdavo kas mėnesį ar kas porą mėnesių, kad pažiūrėtų, kaip laikosi mama. Tuo metu santykiai su mama buvo normalūs, ji turėjo sugyventinį. Nuo 2021 m. dažniau lankydavosi, užsukdavo kas savaitę, siekdamas pažiūrėti, kaip laikosi mama. Sklypo numeris nebuvo suteiktas. Žemės mokestį duodavo mamai pinigus, ir bendrai mokėdavo. Nuo 1993 m. mokėjo už žemę mokestį. Pastaruosius dvejus metus žemės mokesčio nemoka. 2022 m. žemės mokestis buvo 20 Eur. Jis nežino, ar buvo pranešimas jo vardu dėl žemės mokesčio. Po 2006 m. mama laikė telyčią, ją nuganydavo, kaimynas M. ganė dvi karves kokius 3-4 metus, vėliau kitas kaimynas B. ganė arklius nuo 2010 iki 2023 m. Jo sklypas buvo apželdintas žole. B. ganyti gyvulius leido mama. M. leido jis ganyti, sakė, kad duos pieno. Nagrinėjant bylą jam niekas nebuvo aišku dėl žemės priklausomybės. Planus gavo po potvarkio priėmimo. Jis manė, kad tai dokumentų sutvarkymas. Niekas jam nesakė, kad reikia atlikti kažkokius veiksmus. Kai 2006 m. išsikraustė iš mamos, kluonas jau buvo pastatytas. 1979 m. mama buvo įsigijusi namą ir žemės sklypą. Kadastrinių matavimų niekas neatliko, ji niekur nesirašė. Jis buvo iškeldintas teismo sprendimu.

Ieškovo atstovė advokatė S. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2023 m. spalio mėn., jai užklausus žemėtvarkos skyrių apie B. sklypo privatizaciją, buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) atsakymas su bylos kopijomis, ir tada paaiškėjo visos aplinkybės. Ji paaiškino, kad žemės ribos buvo pakeistos, o sklypas parduotas kitomis ribomis. Į NŽT kreipėsi, nes 2023 m. birželį, sprendžiant žemės klausimą, jai buvo parodytas potvarkis ir planas, tačiau nebuvo aiškios kitos ribos. Prieš tai byloje buvo nurodyta, kad tame sklype buvo pastatyti statiniai. B. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti statinius esančiais ant jos sklypo, nors jie buvo ieškovo sklype. 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos ir sąlygų“ 21 straipsnio 6 dalis numatė, kad nuomininkai, gyvenantys buvusiems savininkams grąžinamuose namuose, turi teisę neatlygintinai gauti žemės sklypą namo statybai. Jie turėjo butą nuomos pagrindais, jis buvo savivaldybės balanse, tačiau buvo suteikta teisė jį išsipirkti valstybės išmokomis. Siekiant kompensuoti jo praradimus, jam buvo siūloma neatlygintinai suteikti žemės sklypą. Tame bute, kuriame gyveno ieškovas, jis tuo metu buvo registruotas (duomenys neskelbtini). Namas buvo grąžintas savininkui J. A.. Grąžinus namą savininkui, buvo sprendžiamas ten gyvenusių asmenų iškeldinimas. Ieškovas pateikė prašymą suteikti žemės sklypą neatlygintinai prie motinos namų valdos. Buvo parengtas žemės sklypo planas, patvirtintas architekto parašu ir spaudu. B. paliko dalį sklypo, o kitą dalį suteikė ieškovui. Tai buvo įteisinta 1992 m. gruodžio 22 d. valdybos potvarkiu. B. sklypas buvo suteiktas neatlygintinai, jo išsipirkti nereikėjo. Jis pasitikėjo institucijomis ir manė, kad viskas jau atlikta. Remiantis potvarkio 12 punktu ir 9.2 punktu, turėjo būti parengta byla ir įregistruota nuosavybės teisė B. vardu. Pagal 12 punktą B. neturėjo atlikti jokių veiksmų. Ieškovas nesuvokė, kad reikėtų papildomai pasidomėti, ar institucijos tinkamai atliko savo darbą. Jis ant tos žemės statė statinius. Dėl senaties termino – ieškovas, gavęs potvarkį, nežinojo ir nesuvokė, kad reikia pasitikrinti, ar jis įregistruotas. Visiškai suprantama, kad jis nesuvokė, jog yra pažeistos jo teisės. Tik gavusi dokumentus, atstovė paaiškino ieškovui apie esamus dokumentus, jų reikšmę, kad B. sklypas buvo suprojektuotas kitomis ribomis. Visų dokumentų ieškovas nematė, nes jie buvo NŽT B. byloje. Jei teismas manys, kad ieškovas praleido senaties terminą, prašoma jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, nes ieškovas neturėjo informacijos ir ją gavo tik 2023 m. spalio mėn. Ieškovas įgijo teisę neatlygintinai gauti žemės sklypą, kai pastatas buvo grąžintas ankstesniam savininkui (tremtinių namas). Jis turėjo pareigą atlaisvinti butą. Kai pateikė prašymą, įgijo teisę neatlygintinai gauti sklypą. Ieškovas neneigia, kad B. buvo leista išsipirkti žemės sklypą, tačiau tada buvo leista pirkti plotą, kurį ji tuo metu naudojo. Neaišku, kodėl reikėjo daryti žemės sklypo performavimo projektą. B. tikslas buvo, kad į sklypą patektų kiti statiniai.

Atsiliepimas

Atsakovė S. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad 1979 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. I-4534 pagrindu įsigijo namų valdą, susidedančią iš: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/1 priklauso pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Marijampolės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkio Nr. 24-14 pagrindu, atsakovei S. B. suteikė teisę pirkti 0,1473 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu potvarkiu, atsakovės sutikimu ir ieškovu prašymu, ieškovui privačios nuosavybės teise neatlygintinai paskyrė 0,1445 ha ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Priešingai nei ieškovas, atsakovė S. B., buvo atidi ir rūpestinga ir jau 1992 m. birželio 5 d. pateikė prašymą Marijampolės miesto (rajono) valdybai parduoti 0,1473 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Faktiškai jau tuo metu atsakovės buvo valdomas 0,3000 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (paties ieškovo teikti duomenys) ir ji turėjo teisę prašyti leisti jai išsipirkti visą faktiškai valdomą žemės sklypą, nes jį naudojo asmeniniams tikslams – daržui. Pagailėjusi ieškovo, sutiko, kad jai būtų leista išsipirkti mažesnį žemės sklypą, ko pasėkoje jį tokio amžiaus ieškovo įtraukta į ilgalaikius teisminius procesus. Ieškovo elgesį atsakovė vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovas siekia neteisėtai ir nepagrįstai atimti jos statinius, žemės sklypus, kas tik blogina atsakovės sveikatos būklę. Tuo labiau, kad ieškovas visą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), niekada nesirūpino ne tik turtu, bet ir neišreiškė valios vykdyti 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkio Nr. 24-14. Tokia intencija atsirado tik tada, kuomet ieškovė dėl savo asmeninio turto kreipėsi į teismą. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. D-247 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino parengtą ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovė S. B., kaip statinių, savininkė, 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui pateikė prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 20VĮ-2463-(14.20.2.) buvo nuspręsta parduoti kitos paskirties 0,1473 ha (ginčo žemės sklypą) atsakovei. 2018 m. spalio 31 d. visų minimų teisėtai priimtų sprendimų pagrindu, Marijampolės 6-ojo notaro biure buvo sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinta notarės, kurios pagrindu atsakovė teisėtai įsigijo ginčo žemės sklypą. Atsakovės vertinimu, ieškovas visą gyvenimą gyvendamas nepriimtiną gyvenimo būdą, tikėjosi viską gauti veltui ir šiuo metu klaidina teismą, teigdamas, kad jis neva jam suteiktame žemės sklype, kurio plotas 1445 kv. m., savo darbu ir lėšomis pastatė: garažą, ūkinį pastatą, 1995 m. medinį ūkinį pastatą, tačiau tai netiesa, nes civilinėje byloje Nr. e2-116-985/2023, reikšdamas priešieškinį, atsakovas teigė, kad jis 2019 m. pastatė garažą, tais pačiais metais pastatė ir pastatą - ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini) ant jam priklausančio žemės sklypo. Apie kitus statinius net neužsiminė. Ieškovas nei fiziškai, nei finansiškai nebuvo pajėgus pasistatyti statinių, jis niekur nedirbo, o šie faktai buvo nustatyti jau 2009 m. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-135-570/2009, 2A-908-153/2009, kurie priimti panaikinus dovanojimo sutartį. Todėl ieškovo bet kokios teisės į statinius nuginčytos. Be to, jau ir nagrinėjant minėtą civilinę bylą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir atsakovo iškeldinimo, buvo nustatinėjami faktiniai duomenys – statybos statinių. Minimame teisminiame procese buvo nustatyta, kad visus statinius, garažus ir ūkio pastą statė savo lėšomis atsakovė, nurodyti asmenys, kurie statė ir jie buvo apklausti, priešingai ieškovo ir jo liudytojų parodymai dėl šių statinių statybų buvo paneigti ir atsakovės liudytojų parodymais rėmėsi abu teismai. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais ieškinyje, nes ji jokiais veiksmais ieškovo teisių nepažeidė. Jau nuo 2008 m. aktyviais veiksmais atsakovė siekė atlikti formalumus, parengti detalųjį planą, atlikti kadastrinius matavimus ir šia savo teise naudojosi sąžiningai. Kadangi iki 2023 m. vasario mėn. atsakovas savo teisėmis nesinaudojo, t. y. beveik 31 metus nuo žemės sklypo paskyrimo, net nepradėjo statyti gyvenamojo namo, o šiuo metu siekia nepagrįstai savintis svetimą – ieškovei priklausantį turtą (žemės sklypą, kaip savinosi garažą ir ūkio pastatą), kad galėtų realizuoti 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkį, toks atsakovo elgesys nesuderinamas nei su teisės, nei su moralės normomis.

Atsakovės S. B. atstovė advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė teismo posėdžiu metu nurodė, kad 1997 m. rugpjūčio 17 d. B. įsigijo gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, ūkinį pastatą ir garažą, šie statiniai nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. 2009 m. teismo sprendimu buvo paneigta, kad statiniai pastatyti B.. lėšomis. 1992 m. B. galėjo išsipirkti didesnę sklypo dalį, buvo pasistačiusi kluoną, kilo gaisras, ir jai buvo išduotas leidimas statinių rekonstrukcijai. Visi statiniai įregistruoti B. vardu. 1992 metais B. sutiko, nes manė, kad B. laikinai apsigyvens ir padės jai. B. už sklypą sumokėjo investiciniais čekiais. Jokių teisės pažeidimų atsakovai nepadarė. Sklypo planas nėra patvirtintas. 1993 m. sklypas atvaizduotas kaip vienas sklypas. Praėjus keturiems mėnesiams po potvarkio priėmimo, ieškovas niekada nemokėjo žemės mokesčio, pas motiną atvykdavo retai, žemės sklypo neprižiūrėjo. Ieškinys atmestinas, taikytinas ieškinio senaties terminas. Ieškovas neįrodė, kad 2023 m. sužinojo apie aplinkybes; 2009 m. ir 2022 m. vyko teisminiai procesai. Priimti du tą pačią dieną potvarkiai: 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkiu B. paskirtas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, o B. leista išsipirkti (duomenys neskelbtini). Vėliau tą pačią dieną, B. sutikus, priimtas potvarkis dėl sklypo paskyrimo (duomenys neskelbtini). Ieškovas pats pripažįsta, kad atsakovei teisėtai buvo paskirta išsipirkti žemės sklypą ir šios potvarkio dalies neginčija. Situacijos vertinimas yra tik suderinimo klausimas. Ieškovas pradėjo ginčyti nuosavybės teisę į ūkinius pastatus, inicijavo bylas. Žemės sklypas nebuvo suformuotas pagal statinius, o buvo suformuotas 2018 m., dar neįregistravus statinių. Jei per 18 mėnesių ieškovas neįgyvendino savo teisės, potvarkis neteko galios. Ieškovas savo veiksmais aiškiai parodė, kad jam sklypo nereikia. Ieškinys turėtų būti atmestas, o ieškovas turėtų būti nubaustas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu nesutinka su pareikštu ieškiniu toje apimtyje, kiek tai liečia antrąjį reikalavimą, nes ieškinyje pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi Kalvarijos administracijos direktoriaus priimtas administracinis aktas yra pagrįstas bei priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovas advokato padėjėjas Virginijus Ražukas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pirmasis reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, pripažinti, kad ieškovui priklauso žemės sklypas, bei nurodomos žemės sklypų koordinatės. Žemės sklypui neatlikti kadastriniai matavimai, o turi būti nustatyta 15 duomenų. Daiktas neegzistuoja, tačiau prašoma pripažinti nuosavybės teises, kai nėra objekto. Nėra viešojo administracinio subjekto sprendimo nei kadastro duomenų, tačiau teismo prašoma pripažinti, kad ieškovas turi nuosavybės teisę į tam tikrą daiktą. Tai nėra teismo kompetencija. Administracinė procedūra nebuvo taikyta, žemės sklypo nėra. Pirmas ieškinio reikalavimas yra ydingas. Bet net jei ir būtų atliktos visos procedūros, būtų suformuotas daiktas. Situacijos schemoje daiktas – žemės sklypas – jo ribos kerta statinius. NTR nuostatai 2022 m. balandžio 15 d. Nr. 543, 20 p. nurodo, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad kirstų statinį. Netenkinus pirmojo punkto, nėra galimybių tenkinti kitų reikalavimų. Dėl antrojo reikalavimo – B. teisėtai įgijo teisę įgyti sklypą, ką ir padarė. B. negavo daugiau, nei buvo skirta. Ginčijamas administracinis aktas turi būti ginčijamas per 1 mėnesį, tačiau šis terminas yra praleistas, todėl taikytinas senaties terminas. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui buvo juridinis pagrindas. Ieškovas neginčija NŽT sprendimo, kuriuo remiantis savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo traktuoti, kad įsakymas yra neteisėtas. Iš potvarkio nuosavybės teisė neatsirado. Buvo atsiradusi turtinė teisė, tačiau ji pasibaigė. Taisyklių 16 p. nurodo, kad tam, jog įgytų nuosavybę, ieškovas turėjo atlikti nulinio ciklo darbus. Neatlikus šių darbų, atsiranda padariniai – turtinė teisė pasibaigia. Nepagrįsta ieškovo atstovės interpretacija. Per 18 mėnesių nuo potvarkio priėmimo turėjo būti atlikti nulinio ciklo darbai, jų neatlikus potvarkis netenka galios. Tokia interpretacija paneigtų normos esmę. Ieškovas neteisingai skaito 16 punktą – B. sklypas buvo skirtas neatlygintinai ir su juo sutartis nebuvo sudarinėjama. Turtinė teisė atsirado priėmus potvarkį. Jam nežinoma, kad būtų priimtas sprendimas ar administracinis aktas, anuliuojantis potvarkį. Ši norma aiškiai įtvirtina padarinius – jei neatliekami nulinio ciklo darbai, ši teisė pasibaigia.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti ieškinį visa apimti, kaip nepagrįstą. Taip pat atsakovė pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad ieškovui civilinę subjektinę teisę nustatęs (pripažinęs) administracinis teisės aktas visiškai atitiko jo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 28 d. galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių redakcija ir jos 3 punktas nustatė kokiais atvejais valstybinės žemės sklypai suteikiami neatlygintinai privatinėn nuosavybėn. Taisyklių 16 punkte numatyta, kad jeigu asmuo išsirenka jo poreikius tenkinantį žemės sklypą, jis atlieka namo statybos nulinio ciklo darbus. Ta pati tvarka taikoma, kai naujas žemės sklypas suteikiamas privatinėn nuosavybėn neatlygintinai, tik šiuo atveju per 18 mėnesių neatlikus namo statybos nulinio ciklo darbų, anuliuojamas miesto (rajono) valdybos potvarkis, kuriuo buvo suteiktas šis sklypas. S. B. jau nuo pat potvarkio priėmimo 1992 m. gruodžio 22 d., turėjo būti atidus ir rūpestingas, aktyviai domėtis savo teisėmis ir pareigomis, susijusiomis su ginčo žemės sklypo įsigijimu.

Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos atstovė Eglė Narmontienė prašė ieškinį atmesti. Nesutinka, kad tai yra institucijų kaltė. 1992 m. gruodžio 12 d. potvarkis atitiko jo priėmimo metu galiojusius teisės aktus. Potvarkiu buvo suteiktas žemės sklypas gyvenamojo namo statybai neatlygintinai, tačiau tam, kad jis taptų asmenine nuosavybe, ieškovas pagal tuo metu galiojančią tvarką turėjo atlikti visą reikiamų veiksmų seką, tačiau to nepadarė. Ieškovas turėjo būti aktyvus ir domėtis visa situacija. Yra situacijos planas, tačiau jis neturi jokios juridinės galios. Ginčo sklypas nėra suformuotas. Atsakovės kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, sklypas parduodamas, jei jis yra užstatytas. Statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovui nepriklauso. Šios teisės išregistruotos 2009 m. remiantis teismo sprendimu. B. sumokėjo ir buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B., todėl ji pateikė administracijos direktoriui prašymą. 2018 m. administracijos direktoriaus įsakymu formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas. B. pateikė prašymą parduoti 0,1473 ha žemės sklypą, ir sprendimas buvo priimtas 2018 m. Tiek NŽT, tiek administracijos direktoriaus priimti teisės aktai yra pagrįsti ir teisėti. 1992 m., kai buvo priimtas minėtas potvarkis, jis buvo priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Procedūros, kurias atliko B., atitiko teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „EVVI“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2018 m. balandžio 24 d. uždaroji akcinė bendrovė „EVVI“ parengė sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą adresu (duomenys neskelbtini). Projektas parengtas pagal S. B. prašymą bei Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo bei Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus projekto rengimo reikalavimus. Projektavimo metu jokių duomenų apie S. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ar pastatus adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikta. Dėl pareikšto ieškinio neprieštarauja.

Trečiasis asmuo notarė L. R. atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B. Marijampolės raj. Žemėtvarkos skyriui 1992 m. liepos 27 d. pateikė prašymą suteikti neatlygintinai žemės sklypą, prie motinos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Taip pat prašymą nurodoma, kad S. B. gyvena savininkui A. A. grąžintame name (el. b. l. 11, 1 tomas).

Kalvarijos mieto Tarybos 1992 m. balandžio 8 d. sprendimo 3 p. nutarta skirti <...> 1500 m2 žemės sklypą B. S., B., iš (duomenys neskelbtini) sklypo (el. b. l. 12, 1 tomas).

1992 m. gruodžio 22 d. Marijampolės rajono valdybos Potvarkiu Nr. 24-14, nutarta suteikti S. B. ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą gyvenamo namo statybai privatinės nuosavybės teise neatlygintinai (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1445 ha (el. b. l. 16, 1 tomas).

Pateiktas 2018 m. rugsėjo 10 d. situacijos planas, parengtas vadovaujantis S. B. pateiktu planu ir Marijampolės valdybos potvarkiu 1992 m. gruodžio 22 d. Nr. 24-22 (el. b. l. 17-19, 1 tomas).

S. B. 1992 m. birželio 5 d. Marijampolės miesto rajono valdybai pateikė prašymą parduoti jai 0,1473 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 22, 1 tomas).

2018 m. birželio 8 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-247, patvirtintas parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, planavimo iniciatorė S. B., žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (el. b. l. 36, 1 tomas).

2018 m. rugpjūčio 31 d. S. B. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui pateikė prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties Valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra jai nuosavybės teise priklausančių statinių gyvenamas namas ir ūkiniai pastatai. Pageidaujamas įsigyti žemės sklypo plotas 0,1473 ha (el. b. l. 50, 1 tomas).

2018 m. spalio 21 d. tarp Lietuvos Respublikos ir S. B. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią S. B. nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 56-62, 1 tomas).

Marijampolės rajono savivaldybės archyvinio fondo, Architektūros ir teritorinio planavimo skyriaus 1990-1995 metų leidimų individualių gyvenamųjų namų statybai ir rekonstrukcijai registracijos knygoje (eil. Nr. 6) nurodoma, kad leidimas išduotas 1993 m. rugsėjo 15 d., galiojimo laikas – 1996 m. rugsėjo 15 d., statytojo pavardė – S. B. ir S. B., Statytojo adresas (duomenys neskelbtini), pastato paskirtis – gyv. Namas, ūkio pastatas (el. b. l. 5-6, 3 tomas).

Dėl 5 (penkto) ieškinio reikalavimo atsisakymo

Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo - pripažinti negaliojančiais Nekilnojamojo registre Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus apie 0,1473 ha kitos paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kalvarijos m. kadastrinėje vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini), ir teisių į jį įregistravimą nekilnojimo turto registre nuo žemės sklypo įregistravimo dienos. Nurodė, kad ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės žinomos. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl prašymo neprieštaravo.

Ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis). Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Kadangi ieškovo teismui pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovui žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 294 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovo dalies ieškinio atsisakymas (dėl penktojo reikalavimo - pripažinti negaliojančiais Nekilnojamojo registre Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus apie 0,1473 ha kitos paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kalvarijos m. kadastrinėje vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini), ir teisių į jį įregistravimą nekilnojimo turto registre nuo žemės sklypo įregistravimo dienos) priimamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama.

Dėl atsakovės S. B. prašymo palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtu

Atsakovė S. B. prašė teismą ieškovo S. B. ieškinį palikti nenagrinėta. Prašymą grindė faktine aplinkybe, kad ieškovas derasi dėl taikos sutarties sudarymo, nors taikos sutarties dalykas išeina už ieškiniu reiškiamų reikalavimo ribų, todėl prašė ieškinį palikti nenagrinėtu.

Ieškovo atstovė su prašymu nesutiko.

Taigi, bylos nagrinėjimo metu ieškovas vedė derybas su atsakovais, siekdamas ginčą išspręsti taikiai. Susitarti nepavyko, dėl ko teismas ginčą išspręs priimdamas sprendimą byloje.

Įvertinus nurodytą bei tai, kad nėra jokių procesinių pagrindų patenkinti atsakovės S. B. prašymą, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovė S. B. prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Anot atsakovės, Ieškovas neįrodė, kad 2023 m. sužinojo apie ginčo aplinkybes.

Ieškovas nurodė, kad aplinkybę, kad man nuosavybės teisės į nuosavybės teise suteiktą žemės sklypą 0,1445 ha, esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, sužinojo 2022 m. rugpjūčio mėnesį, kai gavęs iš Marijampolės apylinkės teismo S. B. ieškinį pripažinti nuosavybės teise be kitų pastatų ir mano statytus statinius ant man nuosavybės teise priklausančios žemės. Gavęs ieškinį, norėjo atlikti žemės kadastrinius matavimus ir tada paaiškėjo, kad žemė nuosavybės teise neįregistruota ir, kad jos dalis priskirta S. B.. Ieškovas neturėjo informacijos ir ją gavo tik 2023 m. spalio mėn.

CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 ir kt.). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 35 punktas.)

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ieškovas nepraleido dešimties metų ieškinio senaties termino. Nors anksčiau teismo priimtuose sprendimuose yra nurodoma, kad ieškovas nėra susitvarkęs žemės registracijos, tačiau jis tik 2023 m. spalio mėn. sužinojo apie ginčijamą sandorį. Byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodomą aplinkybę, kurią patvirtina visuma bylos metu nustatytų faktinių aplinkybių. Taigi, senaties terminas skaičiuojamas nuo šios datos ir, ieškovui 2024 m. vasario 1 d. pateikus ieškinį teismui, yra nepraleistas.

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų

Ieškovas CPK 444 straipsnio 1 dalimis, 2 dalies 9 punktu reiškia pirmąjį reikalavimą - pripažinti, kad S. B. Marijampolės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkio Nr.24-14 pagrindu, privatinės nuosavybės teise priklauso 0,1462 ha ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribomis pažymėtomis taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-14-1, kurių koordinatės yra: taško 1– (duomenys neskelbtini), taško 2– (duomenys neskelbtini), taško 3– (duomenys neskelbtini), taško 4– (duomenys neskelbtini), taško 5– (duomenys neskelbtini), taško 6– (duomenys neskelbtini), taško 7– (duomenys neskelbtini), taško 8– (duomenys neskelbtini), taško 9– (duomenys neskelbtini), taško 14– (duomenys neskelbtini), taško 1– (duomenys neskelbtini), kaip parodyta Situacijos plane M1:500, parengtame UAB „NT matininkai“ 2023 m. liepos 27 d. Kitus reikalavimus iš esmės grindžia nurodoma aplinkybe, kad planavimo iniciatorė S. B. teisės inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neturėjo ir negalėjo turėti, nes jai buvo gerai žinoma, kurioje dalyje jos buvusio sklypo yra atmatuotas atsakovui nuosavybės teise suteiktas žemės sklypas. Ji suprato ir pripažino, kad man suteikta nuosavybės teise 1445 kv. m. žemės sklypas, nes prašė jai suformuoti 1473 kv. m žemės sklypą, tik ne jos faktiškai naudojamą plotą, o prijungiant 463 kv. m., dalį man nuosavybės teise suteikto žemės sklypo, ant kurio stovi mano pastatyti pastatai.

Iš esmės byloje kilo ginčas ar yra pagrindas pripažinti, kad S. B. Marijampolės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkio Nr.24-14 pagrindu, privatinės nuosavybės teise priklauso 0,1462 ha ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas: 1) dėl giminystės santykių nustatymo; 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; 3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; 4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalis).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, jog teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Byloje nekilo ginčo, kad ieškovui 1992 m. gruodžio 22 d. Marijampolės rajono valdybos Potvarkiu Nr. 24-14, nutarta suteikti S. B. ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą gyvenamo namo statybai privatinės nuosavybės teise neatlygintinai (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1445 ha., tačiau išsiskyrė pozicijos dėl tolimesnio jo galiojimo.

Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 1991 m. birželio 18 d. Nr.I-1454 pagrindu buvusiam savininkui A. A. grąžintame name (duomenys neskelbtini). Ieškovas sutiko išsikelti iš šio namo, kad jam būtų suteiktas neatlygintinai žemės sklypas (duomenys neskelbtini), motinos S. B. naudojamo žemės sklypo dalyje. Akcentuoja, jog nors Marijampolės rajono valdyba 1992 m. gruodžio 12 d. 12-22 potvarkiu Nr.24-14 suteikė ieškovui neatlygintinai 1445 kv. m. ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės (asmeninės) nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini), tačiau neatliko Lietuvos Respublikos nutarimo „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 1992 m. vasario 7 d. Nr.89 12 punktu, jos kompetencijai priskirtų veiksmų, tai yra, neparengė žemės kadastro medžiagą ir rajono žemėtvarkos tarnyboje neįregistravo žemės sklypo ir nuosavybės teisių į šį žemės sklypą, todėl dabar ieškovas kitaip negali įrodyti, kad šis žemės sklypas priklauso jam nuosavybės teise.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos nurodė, kad nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 28 d. galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių redakcija ir jos 3 punktas nustatė kokiais atvejais valstybinės žemės sklypai suteikiami neatlygintinai privatinėn nuosavybėn. Taisyklių 16 punkte numatyta, kad jeigu asmuo išsirenka jo poreikius tenkinantį žemės sklypą, jis atlieka namo statybos nulinio ciklo darbus. Ta pati tvarka taikoma, kai naujas žemės sklypas suteikiamas privatinėn nuosavybėn neatlygintinai, tik šiuo atveju per 18 mėnesių neatlikus namo statybos nulinio ciklo darbų, anuliuojamas miesto (rajono) valdybos potvarkis, kuriuo buvo suteiktas šis sklypas.

Atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos teigimu, Taisyklių 16 p. nurodo, kad tam, jog įgytų nuosavybę, ieškovas turėjo atlikti nulinio ciklo darbus. Neatlikus šių darbų, atsiranda padariniai – turtinė teisė pasibaigia. Per 18 mėnesių nuo potvarkio priėmimo turėjo būti atlikti nulinio ciklo darbai, jų neatlikus potvarkis netenka galios. B. sklypas buvo skirtas neatlygintinai ir su juo sutartis nebuvo sudarinėjama. Turtinė teisė atsirado priėmus potvarkį. Ši norma aiškiai įtvirtina padarinius – jei neatliekami nulinio ciklo darbai, ši teisė pasibaigia.

Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 21 straipsnio 6 dalis numatė, kad nuomininkai, gyvenantys buvusiems savininkams sugrąžintuose gyvenamuosiuose namuose, turi teisę neatlygintinai gauti nuosavybėn žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, gauti kreditus šiems tikslams lengvatinėmis sąlygomis.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas gyveno name, kuris buvo grąžintas savininkui J. A., o ieškovas paminėto įstatymo pagrindo įgijo teisę neatlygintinai gauti nuosavybėn žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, gauti kreditus šiems tikslams lengvatinėmis sąlygomis. Minėta, kad ieškovas pasirinko žemės sklypą gyvenamojo namo statybai.

1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutrimo Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių (toliau – taisyklių) 3. punktas nustatė, kad valstybinės žemės sklypai privatinėn nuosavybėn suteikiami neatlygintinai: individualiems gyvenamiesiems namams statyti (paprastai vietos savivaldybės lėšomis įrengtose teritorijose) (3.2. p.): nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams sugrąžintuose gyvenamuosiuose namuose (3.2.2. p.).

Jau minėta, kad ieškovui 1992 m. gruodžio 22 d. Marijampolės rajono valdybos Potvarkiu Nr. 24-14, nutarta suteikti S. B. ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą gyvenamo namo statybai privatinės nuosavybės teise neatlygintinai (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1445 ha.

Taigi kaip seka tiek iš aktualaus ginčui teisinio reguliavimo, tiek ir reguliavimą atspindinčio Marijampolės rajono valdybos potvarkio, ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas neatlygintinai ieškovui S. B. buvo suteiktas gyvenamojo namo statybai.

Taisyklių 12 punktas numatė, kad jeigu dėl naudojamo žemės sklypo įsigijimo privatinėn nuosavybėn prašymą pateikia asmuo, turintis teisę įsigyti šį sklypą neatlygintinai, tai pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Žemės sklypo suteikimas privatinėn nuosavybėn neatlygintinai tvirtinamas miesto (rajono) valdybos potvarkiu, kurio pagrindu (atlikus šių taisyklių 9.2 punkte numatytus darbus) miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje įregistruojama nuosavybės teisė į šį sklypą ir išduodamas žemės nuosavybės aktas. 9.2. punktas numatė, kad įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Darbai, nurodyti šių taisyklių 9.2 punkte, turi būti atlikti iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo. 16 punktas numatė, kad jeigu asmuo išsirenka jo poreikius tenkinantį žemės sklypą, tolesnius parduodančių žemės sklypus institucijų ir pirkėjo veiksmus reglamentuoja šių taisyklių 8–12 punktai, išskyrus tai, kad žemės nuosavybės aktas išduodamas pirkėjui, kai jis atlieka namo statybos nulinio ciklo darbus. Jeigu per 18 mėnesių nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisinio įregistravimo dienos pirkėjas šių darbų neatlieka, miesto (rajono) valdybos potvarkiu pirkimo-pardavimo sutartis su juo nutraukiama, žemės sklypas grąžinamas į valstybinės žemės fondą, o pirkėjui grąžinama jo faktiškai už sklypą pinigais įmokėta suma, atskaičius iš jos 5 procentus žemės sklypo kainos į vietos savivaldybės biudžetą. Sklypo pirkėjas miesto (rajono) valdybos sprendimą gali apskųsti teismine tvarka. Ta pati tvarka taikoma, kai naujas žemės sklypas suteikiamas privatinėn nuosavybėn neatlygintinai, tik šiuo atveju per 18 mėnesių neatlikus namo statybos nulinio ciklo darbų, anuliuojamas miesto (rajono) valdybos potvarkis, kuriuo buvo suteiktas šis sklypas.

Taigi, kaip seka iš paminėtų taisyklių nuostatų, naują žemės sklypą suteikus privatinėn nuosavybėn neatlygintinai, žemės nuosavybės aktas (o kartu ir įregistravimas nuosavybės teisė miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje) yra išduodamas, kai atitinkamas subjektas atlieka namo statybos nulinio ciklo darbus, kurie atliekami per 18 mėnesių. Minėtose taisyklėse įtvirtinta, kad per 18 mėnesių nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisinio įregistravimo dienos, o šios pareigos neįvykdymo pasekmė tokiu atveju - miesto (rajono) valdybos potvarkiu pirkimo-pardavimo sutartis su juo nutraukiama/ anuliuojamas miesto (rajono) valdybos potvarkis, kuriuo buvo suteiktas šis sklypas. Sistemiškai analizuojant Taisyklių nuostatas bei įvertinant, tai, kad naujo žemės sklypo suteikimo privatinėn nuosavybėn neatlygintinai atveju neatlikus namo statybos nulinio ciklo darbų yra anuliuojamas miesto (rajono) valdybos potvarkis, taigi spręstina, jog ieškovas turėjo atlikti namo statybos nulinio ciklo darbus per 18 mėnesių nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio suteikti žemės sklypą neatlygintinai, priėmimo dienos, t. y. analizuojamu atveju nuo 1992 m. gruodžio 12 d. iki 1994 m. gegužės 12 d.

Namo nulinio ciklo statybos darbai iš esmės apima pirmąją namo statybos stadiją, t. y. statybos aikštelės paruošimą, pamatų įrengimą bei kitus pamatinius darbus.

Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu teikdamas paaiškinimus nurodė, kad buvęs meras D. jam siūlė rinktis butą arba žemės sklypą statybai. Mama jį prikalbino grįžti namo, 1993 m. aprašė jam vieną kambarį, sakė: „gyvenk ir statykis“. Jis turėjo kur gyventi, todėl statė ūkinius pastatus. 1995 m. pastatė kluoną, vėliau pristatė tvartą. 2025 m. sausio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas statė, bet sutiko, kad gal ir ne per 18 mėnesių. Atstovės teigimu, B. statė statinius, kurie teismo sprendimu pripažinti atsakovės B. nuosavybe, bei dar vieną statinį statė - ūkinį pastatą, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje statybos metai yra 1995 (el. b. l. 71, 1 tomas).

Iš ieškovo bei jo atstovės įrodinėjamų aplinkybių bei pateiktų įrodymų seka, kad ieškovas nei per 18 mėnesių nuo potvarkių priėmimo nei vėliau nepradėjo gyvenamojo namo statybos nulinio ciklo darbų, nors ieškovui žemės sklypas neatlygintinai buvo suteiktas būtent gyvenamojo namo statybai. Ieškovas teismui teikdamas paaiškinimus nurodė, kad jis turėjo kur gyventi, todėl statė ūkinius pastatus. Tai iš esmės reiškia, kad pats ieškovas pripažįsta faktinę aplinkybę, jog po žemės sklypo jam neatlygintinai suteikimo, jis nepradėjo jokių gyvenamojo namo statybos darbų nei per 18 mėnesių nuo potvarkio priėmimo, nei vėliau. Nors ieškovas akcentuoja, kad statė ūkinius pastatus, tame tarpe ir tuos, kurie teismo sprendimu pripažinti atsakovės S. B. nuosavybė, tačiau teismui pažymi, jog: pirma, žemės sklypas neatlygintinai ieškovui buvo suteiktas ne ūkinių pastatų, o gyvenamojo namo statybai; antra, jau įsiteisėjusiame Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-135-570/2009, kuriuo buvo panaikinta tarp S. B. ir S. B. 1993 m. liepos 22 d. sudarytas dalies sugyvenamojo namo ir kiemo statinių dovanojimo sutartis, konstatuota, jog S. B. buvo skirtas žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, šalia motinos valdos, tačiau jokie statybos darbai nepradėti. Taip pat minėtame sprendime S. B. paaiškino, kad padeda motinai atlikti ūkio darbus <...> padėjo statyti du garažus, kluoną ir kluoną priestatą. Sprendime teismas remdamasis rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais priėjo išvados, kad statybos darbai buvo atliekami ir medžiagos įsigytos S. B. lėšomis, o S. B. yra tik patalkinęs, žymių investicijų nėra įdėjęs. Taip pat ir įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1146-985/2023, kurioje S. B. reiškė reikalavimą pripažinti, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo savo vardu registruodama sūnui priklausančius statinius esančius (duomenys neskelbtini): garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir pripažinti, kad statiniai esantys (duomenys neskelbtini): garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo S. B., a. k (duomenys neskelbtini), nuosavybė, S. B. priešieškinys buvo atmestas. Taip pat svarbu pažymėti, jog minėtoje byloje S. B. teigė, kad ant jam suteikto žemės sklypo jis 2019 metais pastatė garažą unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šio reikalavimo jis neįrodė ir jis buvo atmestas. Be to, nors ieškovas ir jo atstovė akcentuoja, kad ant suteikto sklypo statė statinius, tačiau du iš trijų statinių įregistruoti S. B. vardu, o ieškovo reikalavimas dėl šių statinių priklausomybės teismo buvo atmestas. Teismui nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodomą faktinę aplinkybę, kad jis pastatė nurodytus statinius.

Taip pat nors ieškovo atstovė nurodo, kad ieškovas nežinojo, kad turi atlikti gyvenamojo namo statybos darbus, tačiau tokia pozicija atmestina kaip nepagrįsta. Minėtame potvarkyje, kuriuo ieškovui neatlygintinai buvo suteiktas žemės sklypas yra aiškiai nurodoma, kad žemės sklypas suteiktas gyvenamojo namo statybai. Minėta, kad ir pats ieškovas nurodė, kad žemės sklypas jam suteiktas namo statybai, tačiau jis turėjo kur gyventi, todėl statė ūkinius statinius. Taip pat pastebėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų siekęs pradėti ar pradėjęs gyvenamojo namo statybos darbus po 1994 m. gegužės 12 d., t. y. praėjus 18 mėnesių nuo 1992 m. gruodžio 12 d. potvarkio priėmimo. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad jis dėl institucijų kaltės nežinojo, kad per 18 mėnesių nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio suteikti žemės sklypą neatlygintinai dienos turi atlikti namo statybos nulinio ciklo darbus.

Teismas detaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas neįgyvendino Taisyklėse įtvirtinto reikalavimo atlikti namo statybos nulinio ciklo darbus per 18 mėnesių nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio suteikti žemės sklypą neatlygintinai dienos ne dėl institucijų kaltės, o dėl netinkamai vesto gyvenimo būdo (2009 m. kovo 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-135-570/2009), arba kitų nuo jo priklausiusių priežasčių. Tokią išvadą papildomai patvirtina ir ieškovo paaiškinimai teismui, jog sklypas nebuvo įregistruotas jo vardu, nes mama tvarkė dokumentus, ji turėjo daugiau laiko. Kas reiškia, kad ieškovas pats nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

Taigi, ieškovui per nustatytą terminą (ir vėliau) neatlikus namo statybos nulinio ciklo darbų, atsirado ir atitinkamos pasekmės - anuliuojamas miesto (rajono) valdybos potvarkis, kuriuo buvo suteiktas šis sklypas.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Bylos nagrinėjimo metu teismas tikslino ieškovo įrodinėjimo pareigą, tačiau įrodymų, pagrindžiančių ieškovo reiškiamą reikalavimą, nebuvo pateikta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškovas S. B. neįrodė byloje reiškiamo reikalavimo pripažinti, kad S. B. Marijampolės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkio Nr.24-14 pagrindu, privatinės nuosavybės teise priklauso 0,1462 ha ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribomis pažymėtomis taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-14-1, kurių koordinatės yra: taško 1– (duomenys neskelbtini), taško 2– (duomenys neskelbtini), taško 3– (duomenys neskelbtini), taško 4– (duomenys neskelbtini), taško 5– (duomenys neskelbtini), taško 6– (duomenys neskelbtini), taško 7– (duomenys neskelbtini), taško 8– (duomenys neskelbtini), taško 9– (duomenys neskelbtini), taško 14– (duomenys neskelbtini), taško 1– (duomenys neskelbtini), kaip parodyta Situacijos plane M1:500, parengtame UAB „NT matininkai“ 2023 m. liepos 27 d., todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų ieškovo ieškinio reikalavimų pažymėtina, jog pirmasis ieškinio reikalavimas yra susijęs su kitais ieškinio reikalavimais, t. y. ieškovas laiko neteisėtus: Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. Nr.D-247 Įsakymą Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimu Nr.20SK-1080-(14.20.110.) Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (Žemės sklypų formavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui prašymą Dėl valstybinio žemės sklypo ir Nacionalinio žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į jį įregistravimo nuo jo priėmimo dienos, 2018 m. spalio 31 d. Marijampolės 8-ojo biuro notarės L. R. patvirtintą Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Notarinio registro Nr.9317, kuria Pardavėjas, Lietuvos Respublika, kurią atstovo Patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pardavė, o Pirkėjas S. B. asmeninės nuosavybės teise nupirko kitos paskirties 0,1473 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), būtent todėl, kad jam Marijampolės rajono valdyba 1992 m. gruodžio 12 d. 12-22 potvarkiu Nr.24-14 suteikė neatlygintinai 1445 kv. m. ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės (asmeninės) nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pirmojo ieškinio reikalavimo netenkinus, o ieškovui minėtų institucijų sprendimų, notarinės sutarties neginčijus kitais pagrindais, konstatuotina, jog likę ieškinio reikalavimai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovė S. B. prašo skirti ieškovui S. B. 3000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 (penkiasdešimt) procentų baudos, t. y. 1500 Eur priteisiant atsakovei S. B.. Nurodo, kad iš atsakovo elgesio akivaizdu, kad jis 1992 m. gruodžio 22 d. Marijampolės rajono valdybos potvarkio Nr. 24-14 nevykdė 32 metus ir visiškai nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis. Pats savo neveikimu sukėlęs kilusias pasekmes, pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą, t. y. nesiekė taikiai spręsti kilusį ginčą, neieškojo galimybių, o šiomis teisėmis pradėjo naudotis tik vykstančio proceso metu, kas sukelia tiesiogines neigiamas pasekmes atsakovei S. B.: finansines (advokato išlaidos, kelionės išlaidos, įrodymų rinkimas ir kt.), emocines (nauji išgyvenimai, nepagrįsti kaltinimai ir įžeidinėjimai), juolab, kad ir nesikreipiant į teismą ieškovas turėjo realią galimybę pasiekti taikų susitarimą.

Ieškovo S. B. atstovė prašė šį prašymą atmesti.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Šiuo atveju teismas įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, procesinį elgesį, vertina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo S. B. bylos nagrinėjimo metu atlikti ir atsakovės akcentuojami procesiniai veiksmai nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės S. B. prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteisiamos atsakovų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kalvarijos savivaldybės administracija pateikė prašymą priteisti 301 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodytą bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai.

Atsakovės S. B. pateikė prašymą priteisti 600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodytą bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai.

Atsakovų bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, įvertinus bylos sudėtingumą (posėdžių, procesinių dokumentų skaičių), neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – maksimalūs dydžiai), todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį atmetus, iš ieškovo S. B. atsakovės Kalvarijos savivaldybės naudai priteistina 301 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo S. B. atsakovės S. B. naudai priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 35,86 Eur ir viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, todėl ieškinį atmetus, jos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo valstybė naudai, tačiau ieškovas S. B. 2023 m. birželio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (pakeistas 2024 m. liepos 3 d.) yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl 35,86 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą, iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo S. B. atsisakymą nuo dalies ieškinio (dėl penktojo reikalavimo - pripažinti negaliojančiais Nekilnojamojo registre Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus apie 0,1473 ha kitos paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kalvarijos m. kadastrinėje vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini), ir teisių į jį įregistravimą nekilnojimo turto registre nuo žemės sklypo įregistravimo dienos) ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-53-1146/2025, nutraukti.

Netenkinti atsakovės S. B. prašymo ieškovo S. B. ieškinį palikti nenagrinėtu.

Ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti atsakovės S. B. prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovui S. B..

Priteisti atsakovei Kalvarijos savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188751268, iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėjas Aivaras Naujalis