Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl nekilnojamojo turto – statinių pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys A. S., R. D., valstybės įmonė Registrų centras ir atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei S. B. dėl dalies nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys A. S., R. D., valstybės įmonė Registrų centras, Kalvarijos savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti nekilnojamąjį turtą, susidedantį iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 13 100 Eur vertės, pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 416 Eur vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 391 Eur vertės, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 384 Eur vertės, kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/1 priklauso pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškinio padavimo dienai bendros 14 291 Eur vertės, adresu (duomenys neskelbtini), asmenine S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, S. B. įsigijo namų valdą, susidedančią iš: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 13 100 Eur vertės, pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 416 Eur vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 391 Eur vertės, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 384 Eur vertės, kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/1 priklauso pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (šiuo metu turto vertė yra 14 291 Eur), adresu (duomenys neskelbtini). Turto įsigijimo metu ieškovė už nekilnojamąjį turtą pardavėjams pagal sutartį sumokėjo 1000 rublių (pagrindas – sutartis). Įsigyjant minėtą turtą S. B. dar buvo santuokoje su B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nors su juo jau negyveno kaip sutuoktiniai ir nevedė bendro ūkio. Šalių santuoką buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) d. (ištuoka registruota (duomenys neskelbtini)). Kadangi S. B. ketino renovuoti įsigytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jai nebuvo išduotas leidimas statyboms darbams, nurodant, kad tarp sutuoktinių nebuvo padalintas nekilnojamasis turtas. S. B. kreipėsi į Vilkaviškio rajono teismą dėl atidalijimo iš kolūkinio kiemo, o velionis reiškė byloje priešieškinį dėl turto dalies nustatymo. Proceso metu, (duomenys neskelbtini) d. buvo priimta nutartis, kurios pagrindu buvo patvirtinta sutuoktinių pasirašyta taikos sutartis, kad S. B. asmeninės nuosavybės teisėmis atiteko visas ginčo turtas natūra, o velioniui (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) - proceso šaliai (atsakovui) B. B. ieškovė S. B. sumokėjo 2 000 rublių piniginę kompensaciją (pagrindas teisme pasirašytas pakvitavimas apie pinigų sumokėjimą). Kadangi S. B. niekas nepaaiškino, kad ji privalo šią nutartį su šalių pasirašyta taikos sutartimi registruoti viešame registre (taikos sutartis liko civilinėje byloje), padarant įrašo (juridinio pagrindo) pakeitimą dėl ginčo turto teisinio režimo, t. y. kad turtas yra asmeninė S. B. nuosavybė, ji išsaugojusi tik pakvitavimą. Kadangi ieškovė neturi teisinio išsilavinimo ar specialių žinių, ji aktyviais veiksmais ir laiku neįgyvendino savo teisių, dėl ko atsirado jos teisių pažeidimas. Kreipiantis į teismą, gautas atsakymas, kad pagal dokumentų saugojimo tvarką teisme yra išlikusi tik nutartis, kuri nėra informatyvi. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nutartyje taikos sutarties sąlygos nebuvo įtraukiamos, taikos sutarties teismas taip pat neišsaugojęs. Ieškovė jos neranda taip pat. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę įmonę Registrų centras, prašydama padaryti pakeitimus viešame registre, kad turtas, susidedantis iš: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 13 100 Eur vertės, pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 416 Eur vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 391 Eur vertės, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 384 Eur vertės, kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/1 priklauso pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendros 14 291 Eur vertės, adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybė. 2022 m. liepos 27 d. buvo gautas Registrų centras (duomenys neskelbtini) d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl įrodymų stokos (paminėta, kad nepateikta taikos sutartis). Papildomų įrodymų ginčui spręsti neteismine tvarka, iškovė negali pateikti, nes jie neišsaugoti. Nei 1993 m. dovanojant (duomenys neskelbtini) ginčo turto vienam iš ieškovės vaikų – S. B., nei 2009 m. nagrinėjant dovanojimo sutarties panaikinimo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nekilo klausimas dėl turto nuosavybės, įpėdinių įtraukimo į procesą ((duomenys neskelbtini) m. B. B. jau buvo miręs), byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu įtraukta Valstybinė įmonė Registrų centras. (duomenys neskelbtini) d. B. B. mirė, palikimą po jo mirties į velioniui priklausantį turtą priėmė keli vaikai (atsakovai). Į paveldimą turtą ginčo turtas nebuvo įtrauktas dėl dviejų priežasčių: 1) vaikai žinojo, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis ieškovei S. B., kad ji 1993 m. ir 2019 m. asmeninėmis lėšomis darė nekilnojamojo turto pakeitimus (1993-05-20 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas ir 2019-02-26 deklaracija apie statybos užbaigimą), 2) turtas nuo jo įsigijimo momento buvo registruotas ieškovės vardu jau negyvenant su velioniu B. B., nors ir nenutraukus santuokos. (duomenys neskelbtini)d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 9317 pagrindu ieškovė įsigijo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas po santuokos nutraukimo ir po B. B. mirties.

Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad (jos pirminė procesinė padėtis atsakovė) sutinka sudaryti su ieškove taikos sutartį, nes jai yra žinoma, kad ieškovė S. B. ginčo turtą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo santuokoje, bet jau negyvenant su jos velioniu tėvu B. B.. Nurodė, kad jai yra žinoma iš pačios mamos - ieškovės S. B., kuria rūpinasi iki šios dienos, kad ji su velioniu tėvu B. B. turėjo teisminį procesą dėl ginčo turto, t. y. namų valdos, susidedančios iš gyvenamojo namo, pastato - kiemo rūsio, ūkinio pastato, pastato - garažo, kitų statinių - kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ginčą išsprendė taikiai. Ieškovė su velioniu B. B. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią ieškovė velioniui sumokėjo 2 000 rublių piniginę kompensaciją. Mama ketino tvarkytis dokumentus 2022 m. pavasarį ir tada sužino, kad mama teismo nutarties ir taikos sutarties neregistravo, juridinis faktas, kad minimas turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė nebuvo registruotas, teko rinkti dokumentus. (duomenys neskelbtini) d. mirė tėtis B. B.. Palikimą po jo mirties į velioniui priklausantį turtą priėmė keli vaikai, tame tarpe ir ji. Į paveldimą turtą šis ginčo turtas nebuvo įtrauktas ne dėl to, kad ieškovė S. B. jį nuslėpė, bet dėl to, kad visi vaikai žinojo (bent turėjo žinoti), kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis ieškovei S. B. ir kad ji 1993 m. ir 2019 m. asmeninėmis lėšomis darė nekilnojamojo turto pakeitimus.

(duomenys neskelbtini) d. pasirašyta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovių A. S. ir R. D., pagal kurią: 1. Šalys susitaria kilusį tarp šalių ginčą dėl nekilnojamojo turto, susidedančio iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 13 100 Eur vertės, pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 416 Eur vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 391 Eur vertės, pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 384 Eur vertės, kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/1 priklauso pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškinio padavimo dienai bendros 14 291 Eur vertės, adresu (duomenys neskelbtini), turto režimo ir sutinka, kad šis turtas būtų pripažintas asmenine ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe. 2. Atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutinka atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (kiekviena po 100 Eur) per du mėnesius nuo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos ir pervedant šią sumą į S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą banke. 3. Taikos sutarties pasekmės pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnį, 587 straipsnį, 294 straipsnį šalims yra žinomos. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, šalys, siekiant išvengti ateityje kilsiančių teisminių ginčų, prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus nutraukti civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį. (duomenys neskelbtini) d. nutartimi civilinė byla dalyje dėl ieškovės S. B. pareikštų reikalavimų atsakovėms A. S. ir R. D. nutraukta. Kitoje dalyje, tai yra dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovui S. B. dėl statinių pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras, bylos procesas tęstinas.

Atsakovas pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo savo vardu registruodama sūnui priklausančius statinius esančius (duomenys neskelbtini): garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir pripažinti, kad statiniai esantys (duomenys neskelbtini): garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo S. B., a. k (duomenys neskelbtini), nuosavybė; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas S. B. ir valstybės naudai, pagal oficialius išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateiktus teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos iš S. B.; 4) išreikalauti iš S. B. notaro įgaliojimą, kurio pagrindu ji veikė sūnaus S. B. teisėmis.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis iš dalies sutinka su S. B. ieškiniu. Sutinka, kad S. B. asmeninės nuosavybės teisė būtų pripažinta į statinius esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono valdyba priėmė potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikė jam žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės (asmeninės) nuosavybės teise, kurio plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., adresu (duomenys neskelbtini). S. B. priklauso tuo pačiu adresu, (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kv. m. Ant žemės sklypo, kurio plotas (duomenys neskelbtini) kv. m. jis 2019 metais pastatė garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1 grupės nesudėtingą statinį iš plytų. Tais pačiais metais, jis pastatė ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingą statinį iš plytų, savo lėšomis ir savo darbu. 2019 metais S. B. turėjo įgaliojimą patvirtintą notaro, kurį naudodama turėjo sutvarkyti jam priklausančio žemės sklypo dokumentus ir 2019 metais pastatytų statinių dokumentus. Naudodama įgaliojimą S. B. statinius užrašė savo vardu, o žemės sklypo nesutvarkė iš viso. 2022 m. Nacionalinė žemės tarnyba išaiškino, kad S. B. gali baigti tvarkyti žemės sklypo įsigijo dokumentus ir nukreipė jį dokumentų tvarkyti į Kalvarijos savivaldybės administraciją, dėl žemės sklypo patvirtinimo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto pateikimo arba jo parengimo. 2022-01-10 registracijos Nr. 6-141(49), prašymas dėl žemės sklypo dokumentų tvarkymo savivaldybei pateiktas, dokumentas teismui, kaip ir kiti aptariami dokumentai, teismui pateikiamas kartu su kitais priešieškinio reikalavimus pagrindžiančiais dokumentais. Žemės įteisinimo procedūrą jis pradėjo tik šiuo metu, tačiau teisėtai, kai žemės sklypu netrukdomai naudojasi kaip savu apie trisdešimt metų. 2015-05-22 garažo durų pirkimo-pardavimo sutartis pateikta, iš kurios seka, kad pastatęs garažą savo vardu įsigijo duris. Nurodo, kad neišsaugojo sąskaitų ir kvitų kitų medžiagų ir daiktų, kuriuos pirko statydamas statinius, nes nepagalvojo, kad kada nors jų reikės, kad kils kada nors turtiniai ginčai. Nurodė, kad akivaizdu kad S. B. neteisėtai praturtėjo, turėdama sūnaus įgaliojimą, nekilnojamąjį turtą kuris priklausė sūnui, užregistravo savo vardu ir be pagrindo įgijo nekilnojamą turtą, kurį turi pareigą grąžinti.

Ieškovė atsiliepimu prašo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys nepareikštas dėl atsakovo minimų objektų, ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas yra nesusijęs su atsakovo priešieškiniu ginama teise, priešieškinis pareikštas neaiškus ir nepateikus duomenų, kad atsakovas gynė savo tariamas ar tikras teises ikiteisminio ginčo tvarka, priešieškinio pagrindas ir dalykas išeina už bylos ribų. Ieškiniu ieškovė siekia pripažinti santuokoje pasidalintą turtą: susidedantį iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 13 100 Eur vertės, pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 416 Eur vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 391 Eur vertės, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 384 Eur vertės, kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/1 priklauso pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškinio padavimo dienai bendros 14 291 Eur vertės, adresu (duomenys neskelbtini) asmenine S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe, nes turtas buvo padalintas tarp ieškovės ir velionio sutuoktinio (duomenys neskelbtini) d. Vilkaviškio rajono teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus taikos sutartį, kurios pagrindu būtent šis turtas atiteko asmeninės nuosavybės teisėmis ieškovei, o ji sumokėjo velioniui sutuoktiniui B. B. piniginę kompensaciją. Registrų centras būtent šio nekilnojamojo turto pakeitimus atsisako įrašyti, t. y. nurodant kad turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nes teismas neišsaugojo taikos sutarties, o VĮ Registrų centrui nepakanka duomenų (duomenys neinformatyvūs). Atsakovas šios ieškovės teisės ir neginčija. Ieškinyje nereiškiamas reikalavimas ir dėl atsakovo minimų objektų ar viešame registre darytinų pakeitimų ar nuosavybės formos dėl jų pakeitimo, t. y. dėl atsakovo 2019 m. tariamai statyto garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jau (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės rajono apylinkės teismas buvo priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. 3926, kurios pagrindu ieškovė buvo atsakovui padovanojusi dalį gyvenamojo namo ir statinių bei iškeldino iš ieškovės turto. Nors atsakovas teigė ir šio proceso metu analogiškas aplinkybes, kad statė garažą (šiuo metu jau teigia, kad statė 2019 m., t. y. sako netiesą), kad remontavo, minėjo ir dėl žemės sklypo apie kurį kalbama ir priešieškinyje, tačiau sprendimas apeliacinės instancijos teismo buvo paliktas galioti (turi prejudicinę galią). Apklausti toje byloje liudytojai: K. D., A. G., R. M., A. B., J. B., kurių parodymus vertino teismas, davė parodymus apie garažo statybas, kitus statybos darbus, teismas nustatė, kad atsakovas vedė netinkamą gyvenimo būdą, girtavo, nedirbo ir neturėjo pajamų, smurtavo prieš ieškovę, kad atsakovui buvo skirtas žemės sklypas namo statybai, tačiau jis nepradėjo namo statytis, nevykdė ir kitų statybų. Atsižvelgiant į tai, kad viešame registre statinių (statyti 1993-2005m.), dėl kurių atsakovas reiškia reikalavimus ginčas faktiškai jau buvo kilęs 2009 m., teismas turėtų vadovautis ir prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu. Faktiškai jau tame procese atsakovas turėjo pareigą ginčyti statinių priklausomybę, nes jie jau buvo pastatyti. Tai, kad statinys nebuvo registruotas, nekeičia faktinių aplinkybių kada jis pastatytas, nes šie duomenys fiksuoti viešame registre. Nenuginčijus įrašų viešame registre, toks reikalavimas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Įrašas galiojantis, o jam padaryti VĮ Registro centrui duomenų pakako, priešingai nėra nuginčyta, atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė nuo 2009 m. su atsakovu nebendrauja; jokių įgaliojimų atsakovas ieškovei nebuvo išdavęs ir tuo labiau ieškovė niekada atsakovui nebuvo išdavusi įgaliojimo, nes dokumentų tvarkymams ieškovė yra išdavusi įgaliojimus tik dukroms. Nuo 2009 m., kuomet pagal teismo sprendimą atsakovas su manta buvo iškeldintas iš ieškovei priklausančios nuosavybės, jis nei karto šiame turte nesilankė, jam buvo taikyti ribojimai, o tik po 2022 m. liepos 29 d., gavęs teismo procesinius dokumentus, atsakovas nuvyko pas ieškovę ir darė jai psichologinį poveikį. Dėl šio fakto pablogėjo ieškovės sveikata, šis faktas puikiai žinomas Kalvarijos socialiniams darbuotojams, kurie nedelsiant apie tokį atsakovo elgesį informavo vieną iš ieškovės dukrų. Ieškovė visą turtą, tiek tą, dėl kurio pareiškė ieškinį, tiek tą, dėl kurio reiškiamas priešieškinis sukūrė pati ir asmeninėmis lėšomis. Statiniai buvo pastatyti ne 2019 m. kaip teigia atsakovas prisitaikydamas prie situacijos ir nesigilindamas net į oficialius įrašus, bet 1993 m. – 2005 m. (garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jei atsakovas teigia, kad jis buvo išdavęs ieškovei įgaliojimą, jis turi žinoti kuriame notarų biure jis buvo išduotas, tačiau eilinį kartą siekia nepagrįstai gauti turtinės naudos nieko neinvestuojant. (duomenys neskelbtini) d. ieškovė pagailėjo atsakovo ir jam dalį nekilnojamojo turto buvo padovanojusi, tačiau nuolatinis atsakovo girtavimas, smurto protrūkiai, engimas, sąlygojo ieškovės nuomonės pakeitimą ir dovanojimo sutarties panaikinimą. Ieškovė protingai tikėjosi, kad atsakovas padės namų ūkyje, statant jai ir/ar rekonstruojant statinius, tačiau pagalbos sulaukė tik iš svetimų žmonių. Ieškovė net atsakovo vaikus iš pirmosios santuokos augino ir jais rūpinosi ir šie duomenys buvo nustatyti prejudicinę galią turinčiuose teismo sprendimuose. Taigi ieškovė pati statėsi statinius ir turėdama jai išduotą statybų leidimą 1993m., rekonstravo ir tvarkėsi savo nuosavybėje, kas puikiai žinoma atsakovui. Atsakovas neturi jokių teisių į ieškovės turtą, iš turto iškeldintas po to, kai jis jau buvo pastatytas ir nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (pastatytas 2005 m., iškeldintas 2009 m.), todėl ieškovė mano kad teismas turi taikyti ir ieškinio senatį (1.125 str. 1 d.), nes ji skaičiuotina nuo 2005 m. (statybų pabaiga) arba nuo 2009 m., kuomet vyko teisminis procesas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir iškeldinimo (buvo keliami analogiški klausimai, tik nereiškiant priešieškinio). Turto registravimas viešame registre neturi ir negali turėti šalių teisėms ar pareigoms jokių išskirtinių teisių, įtakos, kai tuo tarpu atsakovas net nežino kada statiniai statyti (garažas, ūkinis pastatas stovi ne ant atsakovui paskirto žemės sklypo, bet ant ieškovės asmeninės nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo). Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad atsakovas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris pagrįstai leistų teigti, kad atsakovas nors minimaliu darbu ar lėšomis prisidėjo prie turto sukūrimo, kad turėtų bent minimalią teisę, kad turėjo tam lėšų. Pateikti duomenys apie garažo vartus kelia abejones, nes 2015 m. jokios durys į garažą ar kitus statinius nebuvo statytos ar keistos (netgi prieštarauja atsakovo teiginiams, kad 2019 m. statė garažą), nes garažas pastatytas 2005 m.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime nurodė, kad į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi atsakovo atstovė prašydama suteikti informaciją kokiomis sąlygomis atsakovas gali įsigyti asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą suteiktą jam Marijampolės rajono valdybos (duomenys neskelbtini) d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo informuotas, kad jis turi kreiptis į Kalvarijos savivaldybės administraciją dėl patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto pateikimo arba jo parengimo. Nacionalinė žemės tarnyba tokio teritorijų planavimo dokumento ar namų valdos projekto neturi. Pažymėtina, kad pagal pateiktus atsakovo dokumentus, jam suteiktas žemės sklypas ((duomenys neskelbtini) m2 ploto) yra šalia kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) miestas, kurį asmenine nuosavybės teise valdo ieškovė. Suformavus atsakovui žemės sklypą, jam bus suteiktas tikslus adresas. Pažymėtina, kad tai yra du skirtingi žemės sklypai, vienas valdomas ieškovės asmeninės nuosavybės teise, kitas suteiktas atsakovui. Šioje byloje ginčas kyla dėl statinių esančių žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) miestas ir ginčas nėra keliamas dėl žemės sklypo priklausomybės, jo suformavimo ir su Marijampolės rajono valdybos (duomenys neskelbtini) d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nesusijęs. Informuoja, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir neturi duomenų dėl prašomo pripažinti asmenine nuosavybe nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinio ir priešieškinio tenkinimo galimybę palieka spręsti Teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad 2023-01-08 Kalvarijos savivaldybės administracija gavo atsakovo S. B. atstovės, advokatės V. K., prašymą pradėti planavimo procedūrą dėl žemės sklypo. Pareiškėjas buvo informuotas, kad iniciatoriai prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildydami prašymo formą arba elektroninę prašymo formą žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai; statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai; pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai; privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai; valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus be aukciono arba juos valdyti patikėjimo teise. Be to, informavo atsakovą, kad atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Kalvarijos savivaldybės administracija negali pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, kadangi nėra iniciatoriaus prašymo. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų liudijimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieškovė S. B. įsigijo namų valdą, susidedančią iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 13 100 Eur vertės, pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 416 Eur vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 391 Eur vertės, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 384 Eur vertės, kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/1 priklauso pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (šiuo metu turto vertė yra 14 291 Eur), adresu (duomenys neskelbtini). Turto įsigijimo metu ieškovė už nekilnojamąjį turtą pardavėjams pagal sutartį sumokėjo 1000 rublių (pagrindas – sutartis). Įsigyjant minėtą turtą S. B. buvo santuokoje su B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nors su juo jau negyveno kaip sutuoktiniai ir nevedė bendro ūkio. Šalių santuoką buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) d. (ištuoka registruota (duomenys neskelbtini)). S. B. ketino tvarkytis ir renovuotis įsigytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), tačiau jai nebuvo išduotas leidimas statyboms darbams, nurodant, kad tarp sutuoktinių nebuvo padalintas nekilnojamasis turtas. S. B. kreipėsi į Vilkaviškio rajono teismą dėl atidalijimo iš kolūkinio kiemo, o velionis reiškė byloje priešieškinį dėl turto dalies nustatymo. (duomenys neskelbtini) d. buvo priimta nutartis, kurios pagrindu buvo patvirtinta sutuoktinių pasirašyta taikos sutartis pagal kurią ieškovei S. B. asmeninės nuosavybės teisėmis atiteko visas ginčo turtas natūra, o velioniui B. B. ieškovė S. B. sumokėjo 2 000 rublių piniginę kompensaciją, pasirašant pakvitavimą apie pinigų sumokėjimą. S. B. šalių pasirašytos taikos sutarties neįregistravo viešame registre, taikos sutarties neturi, ji išsaugojusi tik pakvitavimą. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę įmonę Registrų centras, prašydama padaryti pakeitimus viešame registre, kad turtas, susidedantis iš: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 13 100 Eur vertės, pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 416 Eur vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 391 Eur vertės, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 384 Eur vertės, kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/1 priklauso pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendros 14 291 Eur vertės, adresu (duomenys neskelbtini) yra asmeninė S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybė. Valstybės įmonė Registrų centras (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl įrodymų stokos (paminėta, kad nepateikta taikos sutartis). Papildomų įrodymų ginčui spręsti neteismine tvarka, iškovė negali pateikti, nes jie neišsaugoti. Tai, kad ginčo turtą ieškovė valdo asmeninės nuosavybės teise, patvirtina ir tai, kad tarp ieškovės S. B. ir atsakovo S. B. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. S. patvirtinta (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutartis (duomenys neskelbtini) dalies gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalių kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties reg. Nr. 3926 ir tai, kad šis sandoris Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu panaikintas dėl atsakovo prieš dovanotoją atliktų veiksmų, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnis). (duomenys neskelbtini) d. B. B. mirė, palikimą po jo mirties į velioniui priklausantį turtą priėmė atsakovai. Į paveldimą turtą ginčo turtas nebuvo įtrauktas (t. 1, b. l. 10-12). (duomenys neskelbtini)d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 9317 pagrindu ieškovė įsigijo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas po santuokos nutraukimo ir po B. B. mirties.

Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą; pagal 2 dalį teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.

Teismas įvertinęs ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei atsakovo ieškovės nurodytų faktų pripažinimą, tai yra ieškinį pripažinus visiškai, daro išvadą, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenintinas visiškai (vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 23-24 straipsniais; CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu).

Dėl priešieškinio reikalavimo

Atsakovas priešieškiniu prašo taikyti CK 6.237 straipsnio 1 ir 3 dalis, pripažįstant, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo savo vardu registruodama atsakovui priklausančius statinius (duomenys neskelbtini): garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, pripažinti, kad statiniai (duomenys neskelbtini): garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo S. B., a. k (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Teismas vadovaudamasis CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktu, o būtent tuo pagrindu, kad tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus, vertina, kad priešieškinys priimtas pagrįstai, dėl ko atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas nepagrįstai priėmė priešieškinį.

Ieškovė prašo taikyti byloje senatį, atsakovas savo pažeistą teisę sieja su šios bylos nagrinėjimo pradžia, nes tik tada sužinojo, kad ginčo statiniai įregistruoti motinos vardu. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d. ). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011). Taigi vertinant atsakovo subjektyvųjį sužinojimą apie ginčo pastatų teisinės registracijos momentą ieškovei (duomenys neskelbtini) d. pareiškus teismui ieškinį dėl nekilnojamojo turto-statinių pripažinimo asmenine nuosavybe, teismui nėra pagrindo abejoti atsakovo subjektyviuoju suvokimu apie jo pažeistos teisės atsiradimo momentą, dėk ko darytina išvada, kad byloje nėra suėjęs 10 metų bendrasis senaties terminas ir teismas žemiau pasisako dėl ginčo esmės.

Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023 66 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Atsakovas pateikė teismui (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. B. išskirtas žemės ūkio paskirties žemės sklypas privatinės (asmeninės) nuosavybės teise, kurio plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., adresu (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad S. B. priklauso tuo pačiu adresu, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kv. m.; jis ant žemės sklypo, kurio plotas (duomenys neskelbtini) kv. m. 2019 metais pastatė garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1 grupės nesudėtingą statinį iš plytų; tais pačiais metais, jis pastatė ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingą statinį iš plytų, savo lėšomis ir savo darbu. 2019 metais S. B. turėjo įgaliojimą patvirtintą notaro, kurį naudodama turėjo sutvarkyti jam priklausančio žemės sklypo dokumentus ir 2019 metais pastatytų statinių dokumentus. Naudodama įgaliojimą S. B. statinius užrašė savo vardu, o žemės sklypo nesutvarkė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad įgaliojimo nebuvo išdavęs motinai, tačiau palaikė reikalavimą dėl jo asmeninės nuosavybės į garažą ir ūkinį pastatą, nurodydamas, kad šiuos statinius statė savo lėšomis.

Taigi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas ieškovei buvo išdavęs įgaliojimą, kurio pagrindu motina savo vardu registravo atsakovo priešieškinyje nurodytus statinius, nepasitvirtino, atsakovui pripažinus faktą, kad įgaliojimo motinai suteikęs nebuvo. Tuo atveju kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

Iš byloje esančio 2019 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad statiniai adresu (duomenys neskelbtini), o būtent pastatas - garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas - ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoti ieškovės vardu, registravimo pagrindas 2019-03-19 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, įrašas galioja nuo 2019-03-19 (t. 1, b. l. 18-20). 2019 m. vasario 26 d. statytojo pateikti deklaracijos registracijos duomenys patvirtina, kad pastatytiems naujiems statiniams garažui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir ūkiniam pastatui, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), yra išduotas statybos leidimas, išdavimo data (duomenys neskelbtini) d. Nr. 6, išdavęs subjektas Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas G. S.; duomenys apie statinio projektą yra, gyvenamojo namo rekonstrukcija, garažas, malkinė, parengimo metai 1993 metai; duomenys apie statytoją – S. B.. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad kadastriniai matavimai atlikti (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) statybos pradžia 1993 m., pabaiga 2005 m., ūkinis pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) statybos pradžia 1993 m., pabaiga 2005 m., atsakovas šių faktų, nenuginčijo. (duomenys neskelbtini) d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 9317 pagrindu ieškovė įsigijo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suteiktą pagal Marijampolės rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), 1 priedas.

Atsakovas paneigti ieškovės vardu registruotus ginčo statinius, įrodinėjo liudytojų pagalba, teikė teismui rašytinius įrodymus dėl įsigytų durų, betono (duomenys neskelbtini), kalkių skiedinio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vnt. silikatinių plytų, (duomenys neskelbtini) lentų, (duomenys neskelbtini) m² stogo dangos, apie lentas ir stogo dangą liudijo S. P., tačiau teismas šiuos įrodymus vertina kritiškai ir daro išvadą, kad atsakovas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo būtų nuosavybėn įgijęs ginčo statinius, apklausti atsakovo pakviesti liudyti asmenys tik subjektyviai išdėstė savo versiją apie atsako indėlį, statant ginčo statinius, tiksliai nežinojo, kas medžiagas pirko, kas už jas atsikaitė, seni įvykiai. Į bylą atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sudėtinė dalis yra Situacijos brėžinys. Kaip nurodė teisme liudytoja apklausta matininkė V. A., kadastrinių matavimų ji neatliko, duomenų Nekilnojamojo turto registre nepasitikslino, atliko situacijos vertinimą pagal S. B. nurodytas aplinkybes ir pateiktą (duomenys neskelbtini) potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) ir brėžinį, antstolė apklausta teisme S. Ž. taip pat nurodė, kad konstatavo faktus pagal atsakovo nurodytas aplinkybes ir matininkės Situacijos brėžinį. Ir nors Situacijos brėžinyje nurodyta, kad dalis ginčo statinių yra pagal atsakovui (duomenys neskelbtini) potvarkį suteikto (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, tačiau Situacijos brėžinys, neatlikus tikslių kadastrinių matavimų, nepaneigia ieškovės pateiktų (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų bylos duomenų.

Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino tarp ieškovės S. B. ir atsakovo S. B. (duomenys neskelbtini) d. sudarytą (duomenys neskelbtini) dalies gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalių kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, reg. Nr. 3926, taikė restituciją ir grąžino ieškovei dovanotus nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini) dalį gyvenamojo namo ir (duomenys neskelbtini) dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovą su daiktais iškeldino iš (duomenys neskelbtini) dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje (b. l. 77-78, 169) nurodė, kad <...pats pastačiau du garažus, kluoną ir kluono priestatą, sutvarkiau kitus kiemo statinius>, darė visus remonto darbus, tačiau teismas sprendime konstatavo, kad „Atsakovas teigia, jog motinai daug padėjęs namų ūkyje, atlikęs įvairius statybos-remonto darbus, tačiau kartu gyvenant ir esant namo bendraturčiu kyla ir pareiga išlaikyti bendro naudojimo patalpas. Be to, jis ir pats laikė gyvulių (šiuo metu turi arklį), kuriems reikalinga parūpinti pašaro ir pan. Todėl jis privalo prisidėti prie šienavimo ir kitų ūkio darbų. Tačiau pagal byloje esančius rašytinius įrodymus <...>, liudytojų K. D., R. M., A. G. paaiškinimus, darbai buvo atliekami ir medžiagos įsigytos ieškovės lėšomis, o atsakovas yra tik patalkinęs...>“; kaip matyti iš Marijampolės rajono savivaldybės potvarkio <...>, atsakovui buvo skirta žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, šalia motinos valdos, tačiau jokie statybos darbai nepradėti, žemės nuosavybė neįteisinta. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos 9 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimą paliko pakeistą. Ir nors ieškovės atstovė nurodė, kad jau 2009 m. teismas sprendime pasisakė dėl atsakovo šioje byloje priešieškinyje nurodytų pastatų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pastatai neidentifikuoti, neaprašyti, dėl ko nėra teisinio pagrindo išvadai, kad (duomenys neskelbtini) d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikytinas prejudiciniu. Tačiau teismas šioje byloje remiasi (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais faktais apie atsakovo elgesį kaip buvusio bendrasavininko su ieškove, iš ko matyti, kad teismas padarė išvadą, kad atsakovas ieškovei yra tik patalkinęs, dėl ko atsakovo teikti į bylą rašytiniai įrodymai, jo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu sutampa su laikotarpiu iki jo iškeldinimo iš ieškovės nuosavybės, beje pateiktos foto nuotraukos (b. l. 79), kuriuose fiksuotas garažas identiškos išorės kaip ir šios bylos fotonuotraukose, teismui leidžia ir šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmus kaip patalkinimą buvus bendrasavininkams su ieškove. Dėl nurodytų aplinkybių priešieškinys atmestinas kaip neįrodytas, atsakovui neįrodžius nė vienos iš CK 6.237 straipsniui taikyti būtinų sąlygų, taip pat kokiu pagrindu ieškovei kilo prievolė atsakovui grąžinti ginčo turtą.

Sprendimui įsiteisėjus, atsakovui grąžintinos pateiktos foto nuotraukos kaip Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis, 600 Eur už teisines paslaugas, 51,69 Eur už dokumentų gavimą (pateikti kvitai, sąskaitos faktūros) ir 90,18 Eur kelionės išlaidų (pateikti kuro įsigijimo dokumentai 88,18 Eur sumai, vykta į posėdžius 8 kartus atstumu Kaunas Marijampolė ir atgal, 88,18 pripažintina pagrįsta suma), viso 839,87 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 punktai). Byloje susidarė 77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl šios bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovo priešieškinys atmestas, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, taip pat ir jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

Pripažinti nekilnojamąjį turtą, susidedantį iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 13 100 Eur vertės, pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 416 Eur vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 391 Eur vertės, pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 384 Eur vertės, kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/1 priklauso pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškinio padavimo dienai bendros 14 291 Eur vertės, adresu (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 839,87 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 87 cnt) bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, atsakovui grąžinti pateiktas foto nuotraukas kaip Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.