Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-116-985/2023, pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui S. B. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys A. S., R. D., valstybės įmonė Registrų centras Kalvarijos savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. B. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti nekilnojamąjį turtą, susidedantį iš gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 13 100 Eur vertės, pastato – kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 416 Eur vertės, ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 391 Eur vertės, pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 384 Eur vertės, kitų statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1/1 priklauso pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškinio padavimo dienai bendros 14 291 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), asmenine ieškovės nuosavybe.

2. Ieškovė nurodė, kad 1979 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. I-4534 pagrindu ji įgijo ginčo namų valdą. Turto įsigijimo metu ieškovė sumokėjo turto pardavėjams 1000 rublių ir tuo metu buvo santuokoje su B. B., nors su juo kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Santuoką su B. B. nutraukė (duomenys neskelbtini). Teismas 1981 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtino sutuoktinių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovei asmeninėn nuosavybėn atiteko visas turtas natūra, o B. B. ji sumokėjo 2 000 rublių piniginę kompensaciją (civilinė byla Nr. 2-55-81). Ieškovei nebuvo paaiškinta, kad minėta 1981m. vasario 3 d. teismo nutartis su taikos sutartimi turi būti įregistruotos viešajame registre ir taip atlikti pakeitimai dėl turto teisinio režimo. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama padaryti pakeitimus dėl turto teisinio režimo ir įregistruoti šį turtą kaip ieškovės asmeninę nuosavybę, tačiau dėl įrodymų stokos pakeitimai nebuvo atlikti. Buvęs sutuoktinis B. B. 2008 m. kovo 5 d. mirė, palikimą po jo mirties priėmė vaikai (atsakovai). Į paveldimą turtą ginčo turtas nebuvo įtrauktas dėl dviejų priežasčių: 1) vaikai žinojo, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovei; 2) turtas nuo jo įsigijimo momento buvo registruotas ieškovės vardu jau kartu negyvenant su B. B., nors santuoka dar nebuvo nutraukta.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovių A. S. bei R. D. 2022 m. spalio 24 d. sudarytą taikos sutartis ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

4. Atsakovas S. B. su ieškiniu sutiko iš dalies ir pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo savo vardu įregistruodama atsakovui (sūnui) priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas); 2) atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir pripažinti, kad šie statiniai yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

5. Atsakovas nurodė, jog jis sutinka, kad ieškovei būtų pripažintos nuosavybės teisės į ieškinyje nurodytą turtą (statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad Marijampolės rajono valdyba 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 24-14 suteikė atsakovui asmeninėn nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio plotas 1445 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei tuo pačiu adresu nuosavybės teise priklauso 1473 kv. m žemės sklypas. Ant savo žemės sklypo 2019 metais jis pastatė garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 metais turėjo notaro patvirtintą įgaliojimą, kuris suteikė jai teisę tvarkyti atsakovui priklausančio žemės sklypo ir 2019 metais pastatytų statinių dokumentus, tačiau ieškovė ginčo statinius įregistravo (užrašė) savo vardu, o žemės sklypo dokumentų iš viso nesutvarkė.

6. Ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad jos reikalavimai (ieškinys) neapima atsakovo minimų objektų, ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas nėra susijęs su atsakovo priešieškinio reikalavimais. Be to, atsakovo reikalavimams ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį.

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas pripažino nekilnojamąjį turtą, susidedantį iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 13 100 Eur vertės; pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 416 Eur vertės; ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 391 Eur vertės; pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 384 Eur vertės; kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/1 priklauso pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškinio padavimo dienai bendros 14 291 Eur vertės, esančiu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės S. B. nuosavybe; priteisė ieškovei iš atsakovo 839,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nurodė, kad pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą; pagal 2 dalį teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.

9. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, atsakovo ieškovės nurodytų faktų pripažinimą, tai yra ieškinį pripažinus visiškai, padarė išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas (Santuokos ir šeimos kodekso 23-24 straipsniais; CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl atsakovo priešieškinio

10. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad vertinant atsakovo subjektyvųjį sužinojimo apie ginčo pastatų teisinės registracijos momentą, kai ieškovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. pareiškė teismui ieškinį dėl nekilnojamojo turto – statinių – pripažinimo asmenine nuosavybe, būtent tuo metu atsakovas ir suvokė apie jo pažeistas teises, todėl konstatavo, kad bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

11. Pasisakydamas dėl priešieškinio argumentų, kad pagal atsakovo 2019 metais išduotą notariškai patvirtintą įgaliojimą ieškovė atsakovui priklausančio žemės sklypo dokumentų iš viso nesutvarkė, o statinius užrašė savo vardu, teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pats nurodė, kad motinai tokio įgaliojimo nebuvo išdavęs.

12. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai asmuo prašo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas, visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

13. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad ginčo turtas (pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti ieškovės vardu, įregistravimo pagrindas – 2019 m. kovo 19 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. 1993 m. rugsėjo 15 d. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius išdavė ieškovei (statytojai) statybos leidimą. Pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis, statinių kadastriniai matavimai atlikti 2019 m. vasario 21 d.; garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 6I‘p, statybos pradžia 1993 m., pabaiga 2005 m., ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 7I‘p, statybos pradžia 1993 m., pabaiga 2005 m. 2018 m. spalio 31d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 9317 pagrindu ieškovė įgijo 0,1473 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suteiktą pagal Marijampolės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkį Nr. 24-14.

14. Teismas nurodė, kad siekdamas paneigti ieškovės vardu įregistruotų ginčo statinių aplinkybes, atsakovas rėmėsi liudytojų (S. P.) paaiškinimais, rašytiniais įrodymus, patvirtinančiais durų, 6 m³ betono, 3 m³ kalkių skiedinio, 2000 vnt. silikatinių plytų, 3 m² lentų, 100 m² stogo dangos įsigijimą. Teismas šiuos įrodymus įvertino kritiškai, konstatuodamas, kad atsakovas nenurodė teisinio ginčo statinių įgijimo pagrindo, apklausti atsakovo liudytojai tik subjektyviai išdėstė savo versiją apie atsakovo indėlį statant ginčo statinius ir tiksliai nepaaiškino, kas pirko medžiagas ir už jas atsiskaitė. Vertindamas atsakovo pateiktą 2023 m. gegužės 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0076/23/F1-006, kurio sudėtinė dalis yra Situacijos brėžinys, teismas nurodė, kad liudytoja apklausta matininkė V. A. patvirtino, jog kadastrinių matavimų ji neatliko, duomenų Nekilnojamojo turto registre nepasitikslino, atliko situacijos vertinimą pagal atsakovo nurodytas aplinkybes ir pateiktą 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkį Nr. 24-14 bei brėžinį. Antstolė S. Ž. taip pat patvirtino, kad ji konstatavo faktus pagal atsakovo nurodytas aplinkybes ir matininkės Situacijos brėžinį. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors Situacijos brėžinyje pažymėta, jog dalis ginčo statinių patenka į atsakovui suteikto 0,1445 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, tačiau šis brėžinys, neatlikus tikslių žemės kadastrinių matavimų, nepaneigia ieškovės pateiktų 2019 m. vasario 21 d. atliktų kadastrinių matavimų bylos duomenų.

15. Teismas pažymėjo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-135-570/2009, panaikino tarp ieškovės ir atsakovo 1993 m. liepos 22 d. sudarytą 24/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 24/100 dalių kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, reg. Nr. 3926, taikė restituciją ir grąžino ieškovei dovanotus nekilnojamuosius daiktus, iškeldino atsakovą su daiktais iš 24/100 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-908-153/2009 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą paliko pakeistą.

16. Teismas rėmėsi 2009 m. kovo 6 d. teismo sprendime nustatytais faktais apie atsakovo, kaip buvusio bendraturčio, elgesį ir padarė išvadą, kad atsakovas ieškovei yra tik talkinęs statant statinius. Vertindamas atsakovo į bylą pateiktus rašytinus įrodymus, teismas nurodė, kad šie įrodymai ir jo paaiškinimai sutampa su 2009 m. kovo 6 d. teismo sprendime nagrinėtu laikotarpiu, pateiktose nuotraukose (b. l. 79) ginčo garažas yra identiškas į nagrinėjamą bylą atsakovo pateiktoms nuotraukoms. Todėl teismas atmetė atsakovo priešieškinį ir kaip neįrodytą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Ieškinį tenkinęs visiškai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur žyminį mokestį, 600 Eur už teisines paslaugas, 51,69 Eur už dokumentų gavimą ir 90,18 Eur kelionės išlaidų (pateikti kuro įsigijimo dokumentai 88,18 Eur sumai, vykta į posėdžius 8 kartus atstumu Kaunas – Marijampolė ir atgal, 88,18 pripažintina pagrįsta suma), iš viso 839,87 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 punktai). Atsakovo priešieškinį atmetęs, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas neatlygino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovas S. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis ir priteistos iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos, ir šią dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

18.1. Teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Faktas, kad ginčo statiniai yra išsidėstę 1445 kv. m žemės sklype pagal 1992 m. gruodžio 22 d. žemės sklypo planą bei tos pačios dienos potvarkį Nr. 24-14 yra konstatuotas antstolio 2023 m. gegužės 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0076/F1-006 ir šį aplinkybė kitais bylos įrodymais nebuvo paneigta ar nuginčyta.

18.2. Ieškovė neprašė pripažinti jai asmeninės nuosavybės teises į atsakovo priešieškinyje nurodytus daiktus. Tai reiškia, kad ji nelaikė ginčo statinių asmenine savo nuosavybe, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino.

18.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 135-570/2009, kadangi minėtoje byloje buvo nagrinėjamas kito pobūdžio ginčas, atsakovas tuo metu nežinojo, kad visi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti ieškovės vardu. Apeliantas 2009 m. civilinėje byloje nebuvo pareiškęs priešieškinio, todėl minėtoje byloje nebuvo analizuojamos statinių atsiradimo aplinkybės ir apklausiami liudytojai.

18.4. Atsakovas minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-135-570/2009 atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje (b. I. 77-78, 169) nurodė, kad jis pats pastatė du garažus, kluoną ir kluono priestatą, sutvarkė kitus kiemo statinius, atliko visus remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai įvertino liudytojų paaiškinimus, kuriuos jie davė 2009 m. byloje. Liudytojai K. D., R. M., A. G. paaiškino, kad darbai buvo atliekami ir medžiagos įsigytos ieškovės lėšomis, o atsakovas yra tik patalkinęs, tačiau šie liudytojai kalbėjo apie gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, į kuriuos apeliantas nepretenduoja ir iš kurių buvo iškeldintas 2009 m.

18.5. Atsakovui buvo skirtas žemės sklypas gyvenamojo namo statybai šalia motinos namų valdos. Gyvenamojo namo statybos darbai nebuvo pradėti, tačiau apeliantas pradėjo statyti ūkinį pastatą, todėl teismas neturėjo pagrindo šioje byloje remtis 2009 m. kovo 6 d. teismo sprendimu ir jame nustatytais faktais apie atsakovo elgesį.

18.6. Teismas žinojo, kad kitoje byloje yra sprendžiamas žemės nuosavybės klausimas, todėl turėjo šią civilinę byla sustabdyti, tačiau to nepadarė. Dėl to ši byla turėtų būti sustabdyta apeliacinės instancijos teisme arba teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi šios bylos sprendimui esminę reikšmę turi aplinkybė, – ar bus pripažinta apeliantui nuosavybės teisės į 1445 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Marijampolės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkį Nr. 24-14.

18.7. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, neatsižvelgė į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismas teisingai pažymėjo, kad Situacijos brėžinys, neatlikus tikslių nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų, nepaneigia ieškovės pateiktų 2019 m. vasario 21 d. kadastrinių matavimų bylos duomenų. Šie kadastriniai matavimai įregistruoti viešame registre, todėl turi didesnę juridinę galią už atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, kurie kelia pagrįstų abejonių.

19.2. Atsakovas nei fiziškai, nei finansiškai nubuvo pajėgus statyti ginčo statinius. Nagrinėjant minėtą 2009 m. civilinę bylą Nr. 2-135-570/2009 dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir atsakovo iškeldinimo, joje buvo nustatinėjami faktiniai duomenys dėl statinių statybos. Paminėtame teisminiame procese buvo nustatyta, kad visus statinius savo lėšomis pastatė ieškovė, atsakovo ir jo liudytojų paaiškinimai dėl ginčo statinių statybos buvo paneigti ieškovės liudytojų, kuriais rėmėsi abu teismai, parodymais. Todėl apeliantas negali revizuoti įsiteisėjusiu teismu sprendimu nustatytų ir prejudicinę galią turinčių aplinkybių.

19.3. Ginčo dėl nuosavybės teisių į statinius – garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo, nes ieškovė VĮ Registrų centrui pateikė įstatymų reikalavimus atitinkančią 2019 m. kovo 19 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Šis įrašas viešame registre galioja nuo 2019 m. kovo 19 d., todėl ginčo statinių ieškovė neįtraukė į ieškinį.

19.4. Marijampolės rajono savivaldybės 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkyje, kuriuo atsakovui buvo skirtas žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, aiškiai nurodyta, kokie atsakovui buvo keliami reikalavimai, tačiau jis nesugebėjo per 31 metus pasistatyti namo, nuo 2009 m. negyvena ieškovės namų valdoje, todėl teismas atsakovo priešieškinį pagrįstai atmetė. Be to, teismo 2009 m. sprendimas kitoje byloje patvirtina faktą, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, todėl ieškovė niekada nebūtų sutikusi, kad atsakovo apeliaciniame skunde minimu 2019 m. laikotarpiu ji būtų leidusi atsakovui statyti ginčo statinius, juos sublokuojant su ieškovės statiniais ir neturinti tam statybą leidžiančio dokumento.

19.5. Marijampolės apylinkės teisme nei teismo sprendimo priėmimo dieną, nei šiuo metu nėra iškelta ir (ar) nagrinėjama kokia nors byla, susijusi su išnagrinėtu ginču, todėl apelianto argumentai dėl bylos sustabdymo yra nepagrįsti.

19.6. Atmetus atsakovo priešieškinį, o ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, teismas pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė jas iš atsakovo.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

20.1. Atsakovo atstovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama suteikti informaciją, kokiomis sąlygomis apeliantas gali įsigyti asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, suteiktą jam Marijampolės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 24-14. Atsakovas buvo informuotas, kad jis turi kreiptis į Kalvarijos savivaldybės administraciją dėl patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto pateikimo arba jo parengimo. Nacionalinė žemės tarnyba tokio teritorijų planavimo dokumento ar namų valdos projekto neturi. Pažymi, kad pagal pateiktus apelianto dokumentus, jam suteiktas žemės sklypas (1445 m² ploto) yra šalia kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurį asmeninės nuosavybės teise valdo ieškovė. Suformavus apeliantui žemės sklypą, jam bus suteiktas tikslus adresas. Pažymi, kad tai yra du skirtingi žemės sklypai, vienas valdomas ieškovės asmeninės nuosavybės teise, kitas suteiktas apeliantui.

20.2. Šioje byloje ginčas kyla dėl statinių, esančių žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir nėra keliamas klausimas dėl žemės sklypo priklausomybės, jo suformavimo, todėl nėra susijęs su Marijampolės rajono valdybos 1992 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 24-14.

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kalvarijos savivaldybės administracija dėl atsakovo apeliacinio skundo prašo spręsti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

23. Minėta, kad apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė atsakovo reikalavimus, kuriais jis prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo savo vardu įregistruodama atsakovui priklausančius statinius – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (ginčo turtas); 2) atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir pripažinti, kad šie statiniai yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas (garažas ir ūkinis pastatas) yra įregistruotas kaip asmeninė atsakovės S. B. nuosavybė 2019 m. vasario 26 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Minėtas įrašas viešajame registre galioja nuo 2019 m. kovo 19 d. Pagal CK 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl bylos sustabdymo

25. Apeliantas tiek apeliaciniame skunde, tiek 2024 m. vasario 13 prašyme (DOK 3845) prašo apeliacinės bylos nagrinėjimą sustabdyti, kadangi Marijampolės apylinkės teisme yra iškelta kita civilinė byla Nr. e2-1786-1146/2024, kurioje nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo turtas (statiniai).

26. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022, kt.).

28. Byloje nustatyta, kad ginčas vyksta dėl statinių, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei ir randasi jos žemės sklype, pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nenurodo, kokie teisiškai reikšmingi faktai gali būti nustatyti jo naujai iškeltoje civilinėje byloje ir kokią įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią jie gali turėti sustabdomai bylai. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi prejudicinio ar kito teisinio ryšio tarp apelianto naujai iškeltos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos, atmeta atsakovo prašymą kaip nepagrįstą.

Dėl nuosavybės teisių į statinius pripažinimo

29. Remdamasis kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tuo atveju, kai asmuo prašo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas, visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą ir nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė pripažinti jam nuosavybės teises į ginčo turtą, kadangi ieškovė šį turtą nepagrįstai įregistravo savo vardu ir tokiu būdu jį nusavino, taip pažeisdama atsakovo nuosavybės teises, kadangi garažas ir ūkinis pastatas buvo pastatyti atsakovo lėšomis ir darbu.

31. Taigi, apeliantas savo procesiniuose dokumentuose (priešieškinyje ir apeliaciniame skunde) kelia nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų ir nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų taikymo ir aiškinimo klausimus.

32. Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; kt.) Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo turtas ieškovės vardu yra įregistruotas statybą reglamentuojančių teisės aktų (deklaracijos apie statybos užbaigimą) pagrindu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai), šis nuosavybės teisių įgijimo pagrindas įstatymų nustatyta tvarka nėra ginčijamas ir nuginčytas (CK 4.262 straipsnis, Statybos įstatymo 28 straipsnio 10 dalies 2 punktas), todėl laikytina, kad ieškovė yra teisėta ginčo turto savininkė ir nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos šiuo atveju negali būti taikomos.

34. Kita vertus, antruoju reikalavimu atsakovas prašė pripažinti jam nuosavybės teises į ginčo turtą, teigdamas, kad šį turtą 2019 m. statybų būdu sukūrė (pastatė, pagamino) jis pats.

35. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindus reglamentuoja CK 4.47 straipsnio nuostatos. Statybos būdu įgyjamo ir sukuriamo turto tvarką nustato statybos normos (CK 4.47 straipsnio 12 punktas, Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 p., 3, 14, 27, 28 straipsniai; kt.). Šiuo atveju atsakovas, nežiūrint į tai, kad jis ne tik neginčijo ieškovės nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimo pagrindo, tačiau ir pats nenurodė teisėto savo teisių į ginčo statinius įgijimo pagrindo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė ir neįrodinėjo teisinio į ginčo statinius atsiradimo statybų būdu pagrindo. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu ginčo statinių statytojas buvo atsakovas, tačiau statiniai pastatyti nesilaikant statybos normų reikalavimų arba savavališkai, pripažinti nuosavybės teises į tokius statinius nėra teisinio pagrindo.

36. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.).

37. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, nepateikęs duomenų apie teisėtą ginčo statinių statybą savo vardu ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijęs viešajame registre įrašytų duomenų apie ginčo turto priklausomybę ieškovės vardu, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo priešieškinį atmetė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą ir neatsižvelgdamas į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

39. Teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo buvo priteista 100 Eur žyminis mokestis, atlygintos 600 Eur išlaidos už teisines paslaugas, 51,69 Eur išlaidos už dokumentų gavimą ir 90,18 Eur dydžio kelionės išlaidos, iš viso 839,87 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 punktai).

40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis, o už advokato ar advokato padėjėjo suteiktą pagalbą – CPK 98 straipsnis.

41. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

42. Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikti du procesiniai dokumentai – ieškinys ir priešieškinis. Skundžiamu sprendimu teismas ieškinį patenkino visiškai, o atsakovo priešieškinį atmetė, todėl nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas, paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą. Šiuo atveju teismas pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

43. Nors apeliantas daugiau jokių argumentų dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų nenurodo, tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės S. B. patirtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (vien maksimalus dydis už 2022 m. rugpjūčio mėnesį parengtą ieškinį yra 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.).

45. Byloje nenustatyta, kad ieškovė ar jos atstovė advokatė savo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu naudojosi nesąžiningai, ar kad piktnaudžiavo procesu ir teikė teismui akivaizdžiai nepagrįstus prašymus ir kitus dokumentus, todėl nėra pagrindo ir sumažinti ieškovės patirtas ir teismo priteistas jai bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Aptartų aplinkybių ir kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį atmetė pagrįstai, todėl panaikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovo apeliacinį skundą atmesti, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

48. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 200 Eur. Teismui nusprendus atsakovo apeliacinį skundą atmesti, ieškovės patirtos išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už 2023 m. lapkričio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 600,13 Eur (2000,10 Eur bruto × 1,3), priteistinos iš apelianto (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.