Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. D. gynėjo advokato Ramūno Putino skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 7 d. priimto nutarimo Nr. 67-21 netaikyti nuteistajam R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 253 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 249 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis dėl R. D. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (viena veika), 253 straipsnio 2 dalį (viena veika) ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi pakeisti 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo ir 2020 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, R. D. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 11 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 24 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. D. gynėjo advokato Ramūno Putino skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, bei nuteistojo gynėjo pateikto skundo argumentų svarumo ir reikšmingumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek R. D. pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atmesti nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejo, šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vis dėlto, informacija apie R. D. padarytas nusikalstamas veikas atitinkamai jį charakterizuoja, rodo buvus jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai leidžia manyti, kad tokio asmens elgesio korekcijos laikotarpis turi būti vertinamas itin atidžiai, ką šiuo atveju apylinkės teismas ir padarė.

9. Advokatas skunde teigia, jog Komisija 2021 m. liepos 7 d. nutarime klaidingai nurodė, kad R. D. anksčiau yra teistas. Šiuo aspektu susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už 2006-2007 metais padarytas nusikalstamas veikas, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Kadangi byla buvo didelės apimties ir sudėtinga, todėl dėl šių veikų galutinį sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė tik 2020 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikoje R. D. anksčiau teistas nebuvo, tačiau 2008 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) jis buvo pripažintas kaltu pagal du kaltinamojo akto punktus dėl uždrausto ginklo laikymo ir pagal vieną kaltinamojo akto punktą dėl šovinių laikymo, neturint tam leidimo. Ši byla buvo susijusi su įrodymais, surinktais laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 14 d. iki 2006 m. spalio 21 d. Už šias tris veikas R. D. buvo nuteistas penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausme, o 2011 m. sausio 13 d. jis deportuotas iš (duomenys neskelbtini). Taigi, analogiško pobūdžio veikos buvo daromos tiek Lietuvos, tiek (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nėra sprendžiamas nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimas, todėl aplinkybė, kad R. D. yra visiškai aklas, nėra reikšminga. Šiame kontekste pažymėtina, jog regėjimo nuteistasis neteko dar (duomenys neskelbtini) metais įvykus eismo įvykiui (sudužę automobilio stiklai sužalojo jam abi akis), tuo tarpu nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padaryti praėjus daugiau nei dešimt metų po minėtos nelaimės. Vadinasi, aklumas R. D. visiškai netrukdė vykdyti nusikalstamo susivienijimo vadovo (organizatoriaus) nurodymus – ieškoti ir verbuoti kitus bendrininkus, slėpti nusikalstamos veikos dalyką, jį realizuoti ir kt. Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl galimo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, juo labiau, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistojo sveikata būtų suprastėjusi, priešingai, bausmę jis atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninės (duomenys neskelbtini) sektoriuje, kur jam suteikiama visa reikiama medicininė pagalba.

11. Sprendžiant, ar nuteistasis gali tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės, svarbu įvertinti jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad R. D. savo nusikalstamus veiksmus neigia, kaltės nepripažįsta, savo indėlį minimizuoja. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Psichologinės tarnybos specialistė yra nurodžiusi, jog R. D. yra uždaras ir atsargus asmuo, taip pat gynybiškas. Nors nuteistojo teigimu, jis nepasižymi impulsyvumu, tačiau savo nusikalstamo elgesio priežasčių paaiškinti negali, paviršutiniškai nurodo, jog „atsirado netinkamu laiku, netinkamoje vietoje“. R. D. neturi ilgalaikių tikslų, apie juos kalba nekonkrečiai, jam trūksta empatiško požiūrio galimų nukentėjusių asmenų atžvilgiu, be to, jo nuomone, jis jokių problemų neturi. Taigi, aptartas nuteistojo mąstymas, kuris yra labiau kategoriškas, nei lankstus, gebantis priimti alternatyvius veikimo būdus, neleidžia skundą nagrinėjančiai kolegijai daryti išvados, jog R. D. probacija šioje bausmės vykdymo stadijoje gali būti sėkminga.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad būdamas laisvėje nuteistasis neturėjo problemų dėl gyvenamosios vietos, todėl aplinkybė, jog paleistas lygtinai jis turėtų kur apsistoti, taip pat nesudaro pagrindo analizuojamo instituto taikymui. Socialinio tyrimo išvados duomenimis iki įkalinimo R. D. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau, jau minėta, iš šios valstybės jis buvo deportuotas. Nuteistasis palaiko ryšius su buvusia žmona ir dviem vaikais, tačiau buvusi sutuoktinė su nepilnamečiu sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, šioje valstybėje neabejotinai yra likę nemažai R. D. draugų bei pažįstamų. Pats nuteistasis teigia, kad ryšių su draugais nėra nutraukęs, taigi, neatmestina, jog nuteistasis nėra suinteresuotas nutraukti ryšių ir su nusikalsti linkusiais asmenimis, kas didina jo pakartotinio nusikalstamumo riziką.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad R. D. padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su lengvų pinigų gavimu. Būdamas laisvėje, jis gaudavo neįgalumo išmoką, kurios jam akivaizdžiai neužteko turimų asmeninių poreikių tenkinimui. Šiuo metu pinigų pragyvenimui įkalinimo įstaigoje jam siunčia šeimos nariai. Nors duomenų apie R. D. turimus finansinius įsiskolinimus pateiktoje medžiagoje nėra, tačiau jokių pokyčių jo biudžete (gebėjime tvarkyti ir racionaliai paskirstyti gaunamas lėšas) taip pat nėra. Nuteistasis yra pilnai patenkintas savimi ir savyje nenorėtų nieko keisti, jo savivertė yra aukštesnė už vidutinę. Šie duomenys liudija, kad R. D. mąstysenoje bei elgesyje jokie reikšmingi pokyčiai dar neįvyko. Bausmės atlikimo metu jis dalyvavo tik privalomoje Naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje, teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose, integracijos programoje. Taigi, aktyviai socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse R. D. nedalyvauja. Tai, kad nuteistojo elgesys nėra itin pavyzdingas, patvirtina ir aplinkybė, kad jis nėra skatintas. Drausminių nuobaudų R. D. taip pat neturi. Todėl pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, t. y. jis laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau didelių pastangų mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa.

14. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo skunde nurodytu teiginiu, kad R. D. yra priskiriamas prie žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupės (nustatyti 36 balai pagal OASys metodiką), vis dėlto, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kaip ir bet kuri kita nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, negali būti suabsoliutinamas, t. y. jam negali būti suteikiama išskirtinė, prioritetinė reikšmė. Be to, šiuo atveju statinių (7 balai) ir dinaminių (29 balai) svertinių taškų santykis rodo, jog R. D. savo pozityviu elgesiu dar gali ženkliai sumažinti jam nustatytų rizikos pakartotinai nusikalsti balų skaičių. Vien aplinkybė, kad nuteistasis priklauso žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupei, dar nereiškia, kas jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo instituto taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo dalyvavimas elgesio pataisos programose turėtų būti savitikslis ir labiau orientuotas į užsiėmimus, kurie leistų suvokti daromų priešingų teisei veiksmų pasekmes visuomenei, o tuo pačiu ir valstybei. R. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka tik kiek daugiau nei pusmetį, tuo tarpu per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

15. Kadangi apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, ir laikėsi formuojamos teismų praktikos, todėl R. D. gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. D. gynėjo advokato Ramūno Putino skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.