Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 95-208 taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis M. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad nuteistasis padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo, dėjo pastangas, kad įrodyti, jog yra pasirengęs atlikti dalį bausmės laisvėje. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodika, vertinimo rezultatas yra sumažėjęs iki 31 balo, kas parodo pažangą mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Skunde atkreipiamas dėmesys į LR Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. gruodžio 13 d. pažymą Nr. 4D-2018/1-894, kurioje nurodyta, jog naudojama „OASys“ metodika neturi tikslaus vertinimo, t. y. nėra nustatyta kaip tiksliai ir už kokius veiksmus turi būti mažinami rizikos balai. Pataisos įstaigos darbuotojai nežino kokius įpareigojimus nuteistasis turi vykdyti, siekdamas sumažinti rizikos balus. Dėl to nuteistasis siuntinėjamas per valstybines įstaigas t. y. teismas siunčia nuteistąjį pataisos įstaigai mažinti rizikos balus, o pataisos namai nežino kaip tai padaryti, dėl ko nukenčia nuteistasis. Kadangi „OASys“ neveikia tinkamai, nuteistasis, nors ir vykdo įpareigojimus, tačiau realiai balai nemažėja.

5.2. Pažymima, jog nuteistasis bausmę atlieka be sargybos, dirba, nedaro nusižengimų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą. Nuteistasis turi galimybę dirbti laisvėje (pateikta pažyma), ryšys su artimaisiais yra tvirtas, todėl gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Be to, nuteistasis padarė tinkamą išvadą ir laikosi vidaus tvarkos pataisos namuose, buvo skatinamas. Komisijos nutarime nustatyta, kad nuteistasis įvykdė komisijos nustatytas rekomendacijas, tačiau skundžiamoje nutartyje, pažeidžiant nuteistojo teisėtus lūkesčius, liko neįvertintos jo dedamos pastangos.

5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka bausmę padarytas apie 2006 m. ir 2011 m. pradėtas ikiteisminis tyrimas tęsėsi iki 2017 m., kol jis buvo nuteistas. Tuos 6 metus jis dirbo laisvėje, t. y. jam nebuvo skirta kardomoji priemonė (suėmimas), kas tūrėtų tinkamai jį charakterizuoti nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą. Be to, nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas, o tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis.

5.4. Skunde pažymima, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys komisijos sprendimą. Pagal BVK lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Be to, aplinkybės apie nusikalstamą veiką jau buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tol, kol nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvėje ir kad šio asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad būtų išleistas į laisvę. Tačiau tokiu atveju BVK 157 straipsnio nuostatos būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos, nesvarbu kokias didžiules pastangas jis dėtų.

5.5. Skunde teigiama, kad nuteistasis sutinka, jog būtų taikoma intensyvi priežiūra. Taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą, jis toliau būtų prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, ir pats lygtinis paleidimas savo esme, leidžia to tikėtis. Priešingu atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, probuojamajam pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

5.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo (2 punktas). Taigi, lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių priemonių siekiant tinkamai reintegruoti nuteistąjį į visuomenę. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartimi atmetus komisijos nutarimą, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Šiuo atveju bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis nenusikalstamo jo elgesio laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo M. B. skundas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo M. B. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams bei nustatytam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių svertinių taškų skaičiui. Apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių M. B. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Tuo labiau, remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

9. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo M. B. lygtiniam paleidimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje šis teistumas M. B. yra pirmasis, o pirmosios instancijos teismo nurodytas teistumas užsienyje neatsiejamai susijęs su nusikalstamomis veikomis, už kurias šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, pažymėtina, kad nors M. B. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau jis jau yra atlikęs didesnę nei reikalaujama BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, ji negali būti traktuojama kaip per maža (juo labiau, kad realiai nuteistasis yra atlikęs beveik ¾ dalis bausmės, o jos likutis tik šiek daugiau nei vieneri metai), prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Tokiu būdu, sprendžiant M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal „OASys“ metodiką yra žema, atitinka 31 balą, iš kurių tik 11 dinaminiai balai.

10. Akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką matyti ir iš vis mažėjančių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, ne balai turi lemiamą reikšmę. Esminę reiškę turi konkretūs veiksmai, kurių ėmėsi nuteistasis, kad mažintų savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas konkrečias priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, M. B. elgesio rizika sumažėjo nuo 58 balų (vidutinė rizika) iki 31 balo (žema rizika). Svarbu pažymėti ir tai, kad šis balas viso bausmės atlikimo metu nuosekliai mažėjo, kas leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra nuosekli ir akivaizdi. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl Komisija pagrįstai teismui siūlė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė 2020 m. kovo 19 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63(BS)-204 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) išvardytiems M. B. pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams. Pažymėtina, kad informacija apie teisės pažeidimus priskiriama statiniams nusikalstamo elgesio rizikos veiksniams, kadangi tokia informacija yra nekintanti, todėl šio veiksnio iš esmės nėra galimybės koreguoti, ir nuteistasis nebeturi jokių galimybių šio balų skaičiaus sumažinti. Tuo tarpu Socialinio tyrimo išvados duomenimis kiti du kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuteistojo yra akivaizdžiai koreguojami teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis suvokia, kad jo gyvenimo stilius ir draugai buvo susiję su nusikalstamumu, tačiau su asmenimis, kurie tai skatino, nebebendrauja bei neketina išėjęs į laisvę atnaujinti ryšių. Tai patvirtina ir tai, kad nuteistasis pataisos namuose stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad nors nusikaltimai, už kurių padarymą M. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra susiję su finansinės naudos gavimu, tačiau pataisos namuose nuteistajam užtenka uždirbamų pajamų kasdienėms išlaidoms, jo atžvilgiu nėra gauta jokių vykdomųjų dokumentų bei nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų kitų finansinių įsipareigojimų, kurių negalėtų įvykdyti. Visi šie duomenys leidžia spręsti, jog savo elgesį pataisos namuose nuteistasis koreguoja tinkamai. Todėl netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos remiantis pirmosios instancijos teismo pažymėtais veiksniais, nebuvo pagrindo.

12. Nesutinkant su apylinkės teismo išvadomis svarbu paminėti ir tai, kad manymą, jog išėjęs į laisvę M. B. laikysis įstatymų, sustiprina ir pakitęs jo mąstymas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis atitinka jo amžių, išsilavinimą. Jis palaiko akių kontaktą, geba palaikyti pokalbį, elgiasi mandagiai. M. B. gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, socialines situacijas vertina teisingai, nėra duomenų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, diskriminacinių nuostatų nestebima. Nuteistasis pataisos namuose mandagiai bendrauja su čia dirbančiais pareigūnais, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų ir pažįstamų, palaiko artimus ryšius su žmona ir vaikais bei teigia, kad šiuo metu jam svarbiausia šeima. Šių duomenų visuma skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog M. B. tinkamai analizuoja savo praeitį, joje padarytas klaidas, geba atskirti savo problemines sritis. Pažymėtina, jog iš esmės vienintelė neigiama aplinkybė, nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, kad nuteistasis supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų, o anksčiau yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas, neapgalvodavo savo veiksmų pasekmių, apylinkės teismo taip pat buvo nepagrįstai sureikšminta. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tam tikrus mąstymo aspektus nuteistasis toliau gali koreguoti ir laisvėje, jam paskiriant vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, kurios bausmę atliekant probacijos sąlygomis padėtų toliau lavinti socialiai reikšmingus įgūdžius ir valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius.

13. Pritariant M. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos įvertintina ir tai, kad laisvėje nuteistasis yra įgijęs žemės ūkio techniko-mechaniko specialybę, iki įkalinimo dirbo. Atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą – nuo 2018 m. gruodžio 10 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ medienos ir baldų gamybos cecho darbininko pareigose, nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. dirba ŽŪB „Nematekas“, darbinę veiklą tęsia iki šiol, o paleistas į laisvę dirbtų UAB „Ulpas“, kas neabejotinai rodo itin teigiamą nuteistojo darbinę motyvaciją, galinčią veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio nuteistojo lygtinio paleidimo atveju. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kas neabejotinai patvirtina, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, savo laisvalaikį nuteistasis leidžia prasmingai, tobulina laisvėje įgytas žinias, kurios, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai jam bus naudingos savo tikslų laisvėje siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

14. Sėkmingam nuteistojo resocializacijos procesui labai svarbu ir tai, kad M. B. turi geras gyvenimo sąlygas laisvėje – nuolatinę gyvenamąją vietą pas motiną, pas kurią gyventų kartu su žmona ir vaikais. Taip pat per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką M. B. už stropų darbą buvo tik skatinamas (3 kartus, paskutinis paskatintas gautas 2020 m. sausio 17 d.), ir nei karto nėra pažeidęs pataisos įstaigos taisyklių ir/ar režimo reikalavimų. Nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos namų ribų. Be to, nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Visa tai rodo jo realų norą taisytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir elgtis pavyzdingai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį.

15. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teigiamai M. B. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir ne struktūruotoje aplinkoje. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Kolegijos manymu, priešingai, jo lygtinis paleidimas iš esmės užtikrins Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą.

16. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir realią pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

17. Tačiau spręstinas klausimas ir dėl intensyvios priežiūros. Intensyvi priežiūra – viena iš probacijos sąlygų, tad teismas (taip pat ir aukštesnės instancijos) gali ją taikyti nuteistajam (BVK 157 straipsnio 5 dalis, BPK 360 straipsnio 5 dalis) ir nesant jo prašymo (sutikimo). Nuteistojo sutikimas taikyti jo atžvilgiu intensyvią priežiūra reikalingas tik sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, o kitais atvejais teismas intensyvios priežiūros taikymo klausimą sprendžia savarankiškai, įvertinęs Komisijos rekomendacijas, nuteistojo kriminogeninius veiksnius ir kt. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. B. savo skunde nurodo sutinkantis su intensyvios priežiūros jo atžvilgiu taikymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Komisijos siūlymus, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksnius ir kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, šiuo atveju nuteistąjį M. B. paleidžiant lygtinai jam tikslinga taikyti intensyvią priežiūrą, kas lems dar didesnę jo kontrolę ir priežiūrą, nei kad paleidus įprasta tvarka. Čia pabrėžtina, jog, taikant nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, jo elgesys ir toliau bus griežtai kontroliuojamas. Nuteistasis privalės griežtai laikytis jam nustatytos dienotvarkės, taip pat privalės tinkamai vykdyti probuojamojo pareigas.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis naikintina ir dėl nuteistojo M. B. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2020 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 95-208 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B., taip pat nuteistojo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, o pasibaigus jos taikymo laikui, paskiriant tris pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktuose, kurias jis privalės vykdyti viso lygtinio paleidimo metu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. B. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 95-208 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B..

M. B., gimusį 1978 m. rugsėjo 26 d., lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymo laikui, nustatyti nuteistajam M. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas:

– dalyvauti elgesio pataisos programose;

– per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

– per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.