Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. D. gynėjo advokato Ramūno Putino skundą dėl Kaišiadorių apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo advokato Ramūno Putino skundas dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 253 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 249 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. gruodžio 11 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 24 d.

5. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. D. gynėjo advokato Ramūno Putino skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek Kaišiadorių apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam R. D. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus R. D. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, drausminėmis ir administracinėmis nuobaudomis nebaustas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nurodo, jog lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą (vyktų gyventi pas brolį į (duomenys neskelbtini), gauta tai patvirtinanti pažyma), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (telefonu bendrauja su buvusia žmona ir vaikais, nes jie gyvena užsienio šalyje), nuteistųjų subkultūros nuostatų nepalaiko. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

11. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nuteistajam R. D. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau akivaizdaus pokyčio nei vienoje iš aktualių kriminogeninių sričių nenustatyta. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nors nuteistasis ir demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos procese, tačiau jo noras ir motyvacija susijusi su nusikalstamo elgesio keitimu yra ambivalentiški. Remiantis 2022 m. liepos 7 d. resocializacijos skyriaus psichologės pažyma nuteistasis R. D. individualiai buvo konsultuotas du kartus, pokalbių metu nuteistasis neišsako jokių psichologinių problemų, neišreiškia motyvacijos elgesio pokyčiams, nerodo iniciatyvos dalyvauti tikslinėse psichologo konsultacijose. Tuo tarpu Komisija 2021 m. liepos 7 d. posėdyje priėmusi nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo buvo nustačiusi nuteistajam rekomendaciją dalyvauti tikslinėse psichologų konsultacijose, tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, minėtų rekomendacijų nuteistasis nevykdo. Nors nuteistojo gynėjas skunde ir nurodo, kad nuteistasis savo iniciatyva lankytis psichologo konsultacijas negali dėl aklumo, nes psichologės kabinetas yra kitame korpuse ir į jį patekti galima tik per sargybos postą, tačiau tai laikytina tik deklaratyviais teiginiais, nes nuteistajam dėl jo aklumo suteikiama visa reikiama kitų nuteistųjų – tvarkinių pagalba, tame tarpe ir lydėjimas į kitus pastatus, tačiau kaip matyti iš psichologės pateiktos pažymos nuteistasis nemano turintis problemų ir nemato tikslo lankyti tikslines psichologų konsultacijas. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

12. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam R. D. atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – asocialios grupės įtaka, būdingas rizikingas pavojingas elgesys, pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik R. D. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Sutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, jog, Komisijos nutarime nepagrįstai nurodyta, kad praeityje nuteistasis R. D. yra teistas. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados duomenų, šis teistumas R. D. yra pirmasis. Tai, kad nuteistasis nėra anksčiau teistas nurodyta ir Komisijos 2022 m. sausio 18 d. posėdžio protokole, todėl laikytina, kad Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė dėl ankstesnių R. D. teistumų tėra rašymo apsirikimas ir nevertintina nagrinėjant šį nuteistojo skundą, kadangi jokios esminės aplinkybės tuo konkrečiai ir nebuvo grindžiamos.

14. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už 2006-2007 metais padarytas nusikalstamas veikas, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Baudžiamoji byla nuteistojo atžvilgiu buvo didelės apimties ir sudėtinga, todėl dėl šių veikų galutinį sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė tik 2020 m. lapkričio 24 d. Pažymėtina, kad 2008 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) jis buvo pripažintas kaltu pagal du kaltinamojo akto punktus dėl uždrausto ginklo laikymo ir pagal vieną kaltinamojo akto punktą dėl šovinių laikymo, neturint tam leidimo. Ši byla buvo susijusi su įrodymais, surinktais laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 14 d. iki 2006 m. spalio 21 d. Už šias tris veikas R. D. buvo nuteistas penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausme, o 2011 m. sausio 13 d. jis deportuotas iš (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad veikos buvo daromos tiek Lietuvos, tiek (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir didina jo pavojingumą visuomenei. Taigi, nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl jo elgesio teigiama korekcija turi nekelti jokių abejonių.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, ankstesni teistumai, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas apylinkės teismo sprendimas atmesti nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas ir Komisija įvertino R. D. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

16. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumai. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų, nuteistasis negali paaiškinti įvykdytų nusikaltimų priežasčių, teigia, kad atsirado netinkamu laiku, netinkamoje vietoje, kas rodo, kad asmuo nėra linkęs analizuoti savo elgesio priežasčių bei pasekmių, orientuojasi į trumpalaikę naudą. Savo nusikalstamą veiką nuteistasis neigia, linkęs minimalizuoti kaltės nepripažįsta, vertina paviršutiniškai. Nuteistasis negeba atpažinti savo probleminių sričių, teigia, kad problemų neturi, nenoro iniciatyvos ir noro dalyvauti tikslinėse psichologų konsultacijose. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiškai neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Nors R. D. ir nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir nėra baustas administracine tvarka, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis taip pat nėra skatintas, kas rodo, kad nuteistasis deda minimalias pastangas koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme, todėl akivaizdi teigiama nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nėra fiksuojama. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų.

17. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji R. D. neatlikta bausmės dalis (1 metai 4 mėnesiai ir 6 dienos, Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. sausio 18 d., iš paskirtos galutinės 3 metų laisvės atėmimo bausmės) už jam inkriminuotus nusikaltimus, padarytus dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį R. D. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18. Nuteistojo gynėjo skunde akcentuojamas naujų nusikalstamų veikų nedarymas, nuobaudų neturėjimas, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais, gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje R. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu nuteistojo gynėjo skunde akcentuojama aplinkybė dėl nuteistojo sveikatos būklės – aklumo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų regėjimo nuteistasis neteko dar 1993 metais įvykus eismo įvykiui (sudužę automobilio stiklai sužalojo jam abi akis), o nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padaryti praėjus daugiau nei dešimt metų po minėtos nelaimės. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad aklumas R. D. netrukdė vykdyti nusikalstamo susivienijimo vadovo (organizatoriaus) nurodymus – ieškoti ir verbuoti kitus bendrininkus, slėpti nusikalstamos veikos dalyką, jį realizuoti ir kt. Be to, bausmę nuteistasis atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektoriuje, kur jam suteikiama visa reikiama medicininė pagalba. Juolab, kad šiuo metu nėra sprendžiamas nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimas.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. D. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. D. gynėjo advokato Ramūno Putino skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.