Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistojo R. R., nuteistojo M. B. gynėjo ir nuteistojo R. D. gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę pirmuosius 1 (vienerius) metus paskiriant atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

pagal BK 249 straipsnio 1dalį laisvės atėmimu5 (penkeriems) metams;

pagal BK 199 straipsnio 2dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6(šešiems) mėnesiams;

pagal BK 253 straipsnio 2dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 199 straipsnio 2dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4dalimi, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę pirmuosius 1 (vienerius) metus paskiriant atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

R. R. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

R. R. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad kartu su R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, M. B., kuris Jungtinės Karalystės S. K. teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą trimis savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais IŽ 79-8 „B.“, pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt trimis 9 mm kalibro šoviniais, ir R. R., kuris Jungtinės Karalystės I. K. teismo įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 9 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą dešimčia savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje darant sunkius nusikaltimus su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais bendrininkais, o būtent: R. D., laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. įsitraukė į R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, sutikęs dalyvauti kontrabandos būdu nugabenant slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, surasti bendrininkus ir juos užverbuoti, surasti šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims pirkėjus bei vykdyti kitas užduotis. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. taip pat į nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtraukti D. B., K. Č., A. E., D. K., M. B., R. R., be to, parinkti nusikaltimams daryti bendrininkai S. K., D. K. ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. gruodžio 7 d. R. L. vadovaujant šio nusikalstamo susivienijimo veiklai, kas pasireiškė bendrininkų sutelkimu bendrai nusikalstamai veiklai, susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai bei sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, rengimu, nurodymų asmeniškai arba per K. Č. ir D. B. bendrininkams davimu ir jų vaidmenų paskirstymu darant konkrečius nusikaltimus, iš nusikalstamos veiklos gautų piniginių lėšų rinkimu ir panaudojimu mokant bendrininkams atlygį ir įsigyjant nusikaltimams daryti reikiamas priemones bei įrankius; jis, R. D., vykdydamas R. L. nurodymus, parinkdamas ir užverbuodamas kaip bendrininką M. B., užtikrindamas kontrabandos būdu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę įvežtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paėmimą ir laikymą bei realizavimą Jungtinėje Karalystėje, bei vykdydamas kitas užduotis, kartu su bendrininkais įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant konkrečius sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, vykdant 2007 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.

R. D. taip pat nuteistas už tai, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, M. B. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu S. K., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, 2007 m. rugsėjo 5 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. rugsėjo 4 d., R. L., K. Č. ir D. B. iš anksto sutarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji paims į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „B.“, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4 250 Lt) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą ir juos realizuos, sutarė su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį, sutarė su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, bei ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių, per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno į garažus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje, D. K., kur šaunamieji ginklais ir šaudmenys neturint leidimo buvo laikomi ne ilgiau kaip iki 2007 m. rugsėjo 5 d. Vykdant R. L. nurodymus, 2007 m. rugpjūčio mėnesį Alytaus mieste A. E. surado ir įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę - krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, D. K., laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. paslėpė iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus ginklus ir šaudmenis slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį A. E. nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, S. K.. 2007 m. rugsėjo 5 d. S. K., važiuodamas per (duomenys neskelbtini)užkardą su UAB „R.“ priklausančiu krovininiu automobiliu „M. B. 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d. R. D., atlikdamas savo vaidmenį ir derindamas savo veiksmus su R. L., nurodė M. B. paimti, laikyti ir realizuoti į Jungtinę Karalystę atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o M. B. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis juos paėmė ir iki 2007 m. spalio 5 d. 21 val. 10 min. neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytose vietose Jungtinėje Karalystėje bei patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), London, (duomenys neskelbtini), kol penkis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „B.“ ir devynis 9 mm šovinius, paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos metu, o ne mažiau kaip septynis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „B.“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devyniasdešimt vieną 9 mm kalibro šovinį iki 2007 m. lapkričio 10 d. realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir nenustatytomis aplinkybėmis.

Be to, R. D. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, M. B., kuris Jungtinės Karalystės S. K. teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą trimis savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais IŽ 79-8 „B.“, pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt trimis 9 mm kalibro šoviniais, R. R., kuris Jungtinės Karalystės I. K. teismo įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 9 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą dešimčia savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. K., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, bei D. K., kuri Jungtinės Karalystės S. K. teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteista už neteisėtą disponavimą devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, 2007 m. lapkričio 12 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 12 d. R. L., K. Č. ir D. B. iš anksto sutarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji paims į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „B.“, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 Lt) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą ir juos realizuos, sutarė su R. R., kad pastarasis paims ir laikys iki atskiro nurodymo į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, sutarė su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį, sutarė su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, po ko ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius R. L. ir K. Č. per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno į garažus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje, D. K., kur šaunamieji ginklais ir šaudmenys neturint leidimo buvo laikomi ne ilgiau kaip iki 2007 m. lapkričio 12 d. Vykdant R. L. nurodymus, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2007 m. lapkričio 11 d. A. E. įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, D. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 11 d. paslėpė iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį A. E. transporto priemone nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, S. K.. 2007 m. lapkričio 12 d. S. K., važiuodamas per (duomenys neskelbtini) užkardą su UAB „R.“ priklausančiu krovininiu automobiliu „M. B. 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. R. R. paėmė ir transporto priemone nugabeno bei iki 2007 m. gruodžio 6 d. neturėdami leidimo laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), London, ir D. K., kurią įkalbėjo laikyti šaudmenis, gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), London. 2007 m. gruodžio 6 d. 20 val. 10 min., vykdant per K. Č. perduotus R. L. nurodymus, R. R. tris savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „B.“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius perdavė M. B., kuris, derindamas savo veiksmus su R. D., neturėdamas leidimo juos gabeno automobiliu „H. C.“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2007 m. gruodžio 6 d. 20 val. 22 min. juos paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos ir M. B. sulaikymo metu. Laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 6 d. iki 2007 m. gruodžio 7 d. R. R. kartu su D. K. devynis šimtus dešimt 9 mm kalibro šovinių neturėdami leidimo laikė D. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kol 2007 m. gruodžio 7 d. 00 val. 50 min. juos paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos ir D. K. sulaikymo metu, o dešimt savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais laikė R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kol 2007 m. gruodžio 7 d. 21 val. 00 min. juos paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos ir R. R. sulaikymo metu.

M. B. nuteistas už tai, kad kartu su R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, R. D. ir R. R., kuris Jungtinės Karalystės I. K. teismo įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 9 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą dešimčia savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje darant sunkius nusikaltimus su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais bendrininkais, o būtent: M. B., laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. įsitraukė į R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, sutikęs dalyvauti kontrabandos būdu nugabenant slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, surasti bendrininkus ir juos užverbuoti, surasti šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims pirkėjus bei vykdyti kitas užduotis. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. taip pat į nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtraukti D. B., K. Č., A. E., D. K., M. B., R. R., be to, parinkti nusikaltimams daryti bendrininkai S. K., D. K. ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. gruodžio 7 d. R. L. vadovaujant šio nusikalstamo susivienijimo veiklai, kas pasireiškė bendrininkų sutelkimu bendrai nusikalstamai veiklai, susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai bei sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, rengimu, nurodymų asmeniškai arba per K. Č. ir D. B. bendrininkams davimu ir jų vaidmenų paskirstymu darant konkrečius nusikaltimus, iš nusikalstamos veiklos gautų piniginių lėšų rinkimu ir panaudojimu mokant bendrininkams atlygį ir įsigyjant nusikaltimams daryti reikiamas priemones bei įrankius; jis, M. B., vykdydamas R. L. nurodymus, parinkdamas ir verbuodamas bendrininkus, užtikrindamas kontrabandos būdu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę įvežtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paėmimą ir laikymą bei realizavimą Jungtinėje Karalystėje, bei vykdydamas kitas užduotis, kartu su bendrininkais įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant konkrečius sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, vykdant 2007 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.

M. B. taip pat nuteistas už tai, kad dalyvaudamas nusikalstam susivienijimo veikloje, veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, R. D. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu S. K., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, 2007 m. rugsėjo 5 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. rugsėjo 4 d., R. L., K. Č. ir D. B. iš anksto sutarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji paims į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „B.“, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 Lt) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 Lt) už vienetą ir juos realizuos, sutarė su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį, sutarė su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, bei ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių, per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno į garažus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje, D. K., kur šaunamieji ginklais ir šaudmenys neturint leidimo buvo laikomi ne ilgiau kaip iki 2007 m. rugsėjo 5 d.. Vykdant R. L. nurodymus, 2007 m. rugpjūčio mėnesį Alytaus mieste A. E. surado ir įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę - krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, D. K., laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. paslėpė iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus ginklus ir šaudmenis slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį A. E. nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, S. K.. 2007 m. rugsėjo 5 d. S. K., važiuodamas per (duomenys neskelbtini)užkardą su UAB „R.“ priklausančiu krovininiu automobiliu „M. B. 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d. M. B., atlikdamas savo vaidmenį ir derindamas savo veiksmus su R. D. ir R. L., su tyrimo metu nenustatytais asmenimis juos paėmė ir iki 2007 m. spalio 5 d. 21 val. 10 min. neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytose vietose Jungtinėje Karalystėje bei patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kol penkis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „B.“ ir devynis 9 mm šovinius, paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos metu, o ne mažiau kaip septynis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „B.“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devyniasdešimt vieną 9 mm kalibro šovinį iki 2007 m. lapkričio 10 d. realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir nenustatytomis aplinkybėmis.

Be to, M. B. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, R. D., veikusiu organizuotoje grupėje R. R., kuris Jungtinės Karalystės I. K. teismo įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 9 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą dešimčia savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. K. bei D. K., kuri Jungtinės Karalystės S. K. teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteista už neteisėtą disponavimą devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, 2007 m. lapkričio 12 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 12 d. R. L., K. Č. ir D. B. iš anksto sutarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji paims į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „B.“, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 Lt) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą ir juos realizuos, sutarė su R. R., kad pastarasis paims ir laikys iki atskiro nurodymo į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, sutarė su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį, sutarė su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, po ko ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius R. L. ir K. Č. per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno į garažus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje, D. K., kur šaunamieji ginklais ir šaudmenys neturint leidimo buvo laikomi ne ilgiau kaip iki 2007 m. lapkričio 12 d. Vykdant R. L. nurodymus, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2007 m. lapkričio 11 d. A. E. įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę - krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, D. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 11 d. paslėpė iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį A. E. transporto priemone nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, S. K.. 2007 m. lapkričio 12 d. S. K., važiuodamas per (duomenys neskelbtini)užkardą su UAB „R.“ priklausančiu krovininiu automobiliu „M. B. 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. R. R. juos paėmė.

R. R. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, R. D., M. B., kuris Jungtinės Karalystės S. K. teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą trimis savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais IŽ 79-8 „B.“, pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt trimis 9 mm kalibro šoviniais, ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. K. bei D. K., kuri Jungtinės Karalystės S. K. teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteista už neteisėtą disponavimą devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, 2007 m. lapkričio 12 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 12 d. R. L., K. Č. ir D. B. iš anksto sutarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji paims į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „B.“, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 Lt) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą ir juos realizuos, sutarė su R. R., kad pastarasis paims ir laikys iki atskiro nurodymo į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, sutarė su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį, sutarė su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, po ko ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius R. L. ir K. Č. per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno į garažus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Alytuje, D. K., kur šaunamieji ginklais ir šaudmenys neturint leidimo buvo laikomi ne ilgiau kaip iki 2007 m. lapkričio 12 d.

Vykdant R. L. nurodymus, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2007 m. lapkričio 11 d. A. E. įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, D. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 11 d. paslėpė iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį A. E. transporto priemone nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, S. K.. 2007 m. lapkričio 12 d. S. K., važiuodamas per (duomenys neskelbtini)užkardą su UAB „R.“ priklausančiu krovininiu automobiliu „M. B. 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „B.“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. R. R., vykdydamas per K. Č. perduotus R. L. nurodymus ir atlikdamas savo vaidmenį, juos paėmė.

R. R. buvo kaltinamas ir pagal BK 249 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas R. R. pagal BK 249 str. 1 d. išteisino, padaręs išvadą, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nuosprendyje teismas nurodė, kad byloje nenustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji požymiai, kurie patvirtintų R. R. dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, todėl jį pagal BK 249 str. 1 d. išteisino, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. R. dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje išteisino. Be to, teismas paskyrė nuteistiesiems per švelnias bausmes.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl R. R. išteisinimo pagal BK 249 str. 1 d.

Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai išteisino R. R. pagal BK 249 str. 1 d., kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, padarydamas išvadą, kad nenustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji požymiai, kurie patvirtintų jo dalyvavimą nusikalstamame susivienijime. Prokuroro nuomone, ši teismo nuosprendžio dalis naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 2 p.).

Teismas nepakankamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius R. R., kaip nusikalstamo susivienijimo nario, vaidmenį nusikaltimo daryme. Teismas, darydamas išvadą, kad R. L. nekontaktavo su R. R., jog R. R. nežinojo apie R. L. ir nežinojo, kad toks asmuo aplamai dalyvauja šioje veikloje, kad R. R., tardamasis su K. Č., nežinojo nei pirkėjo – M. B. duomenų, nei susivienijimui vadovaujančio R. L. duomenų, nei to, kad R. L. egzistuoja ir kam nors vadovauja, nepakankamai įsigilino į byloje nustatytas aplinkybes.

Nors R. R. neigia dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, tačiau, prokuroro nuomone, tokią jo gynybinę versiją paneigia jo atlikti nusikalstami veiksmai, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai su K. Č., liudytojos D. K. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmos apklausos metu R. R. teigė, jog iš įtarime išvardintų asmenų pažįsta tik A. E., M. B. ir D. K.. Vėlesnių apklausų metu jis pripažino, kad nuo vaikystės pažįsta R. L., R. D., D. B., A. E., bet tik po sulaikymo kalėjime iš M. B. sužinojo, kad su ginklų kontrabanda yra susiję R. D., D. B., A. E. ir R. L., kuris viskam vadovauja, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, M. B. apie A. E. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje nežinojo ir jo nepažinojo. R. L. ir D. B. teigė, kad M. B. ir R. R. nepažįsta, nors tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi bendraudami tarpusavyje R. L., K. Č. ir D. B. kalba apie R. R. ir vadina jį „š.“. 2007 m. gruodžio 7 d., 23.30 – 23.55 val. laikotarpiu. K. Č. pranešė D. B., kad „š.“, po trijų pistoletų, šifruotai vadinamų „f.", perdavimo M. B., vadinamam „b.“, buvo sulaikytas, o M. B. su gautais ginklais pasišalino. Atitinkamai M. B. ir R. R. sulaikymo faktą SMS žinutėmis K. Č. aptarė su R. L., spręsdami, kokiu būdu iš saugojimo vietos Jungtinėje Karalystėje išgabenti ten esančius ginklus (7 t., 33-62, 63-91, 92-97 b.l.). A. E. apklausų metu parodė, kad su S. K. susipažino, kai ieškojo vairuotojo galinčio nuvežti satelitinės antenos komplektą į Angliją jo draugui R. R., ir tai, jog R. R. yra jo draugas, kurį pažįsta apie 15 metų. 2007 m. rudenį sužinojo, kad R. R. sulaikytas Londone, nes pas jį buvo rasti ginklai. Liudytoja D. K. parodė, kad R. R. jai buvo nekartą sakęs, kad užsiiminėja įvairių daiktų kontrabanda. R. D. kalbėdamas su D. B. broliu A. B. 2010 m. birželio 8 d. telefoninio pokalbio metu pasako, kad „š.“, t. y. R., turi grįžti, nes jam sueina laikas ir jį deportuos į Lietuvą. R. D. pasako, kad neaišku, ką jis dar gali papasakoti. R. D. pasako, kad ten turi būti „ilgas“ ir „šitas“. A. B. keikdamasis pasako, kad netiki, jog jis „kažką pradės“, į ką R. D. pasako „ką tu gali žinoti“. 2010 m.rugsėjo 15 d. telefoninio pokalbio metu R. D. domisi, ar „tas kur parvežė“ gali jiems pakenkti, į ką A. B. atsako, jog nežino. A. B. pasako, jog jis tiksliai nežino, ką ten parvežė, o R. D. pasako, jog parvežtas „tas“, kur su „š. buvo kartu“ (21 t., 125-137 b.l.). Šios aplinkybės patvirtina tai, kad nusikalstamo susivienijimo nariai bendraudami tarpusavyje kalba apie R. R., kaip apie nusikalstamo susivienijimo narį, dalyvaujantį jų veikloje.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. R. laikėsi konspiracijos, telefoninių pokalbių metu maskuodavo pokalbių esmę kalbėdamas apie „k.“, „r.“, „s.“, „m.“, „g.“, „r.“ vykdė K. Č. nurodymą save įvardinti „iš D.“. 2007 m. gruodžio 6 d., 17.50 val. telefoninio pokalbio metu K. Č., derindamas su R. R. šaunamųjų ginklų su šaudmenimis perdavimą M. B., pasako: „gal tu jam geriau pasuktum iš būdos“, su kuo R. R. sutinka, sakydamas, kad geriau jam duotų numerį, o ne jis duotų savo kontaktinį numerį (6 t., 105-111 b.l.).?

2007 m. gruodžio 6 d., 18.20 val. pokalbio metu R. R. paklausus K. Č. kaip su juo bus atsilyginta: ,o, koks pontas man iš to?“, pastarasis atsako: „tau pasuks s. ir tu su juo aiškinkis“. R. R. pasako: „Aa, gerai, tvarkoje“. Prokuroro nuomone, tai parodo, jog jis suprato apie ką yra kalbama. Byloje surinkti duomenys įrodo, kad „s.“ tarp nusikalstamo susivienijimo narių buvo vadinamas tik R. L., ir tai leidžia daryti išvadą, jog R. R. žinojo apie tai, kad būtent R. L. vadovauja nusikalstamam susivienijimui, ir tai, jog būtent su juo reikia spęsti finansinius klausimus, susijusius su atlygiu už dalyvavimą nusikaltimuose.

2007 m. gruodžio 6 d., 19.35 val. R. R. ir K. Č. pokalbio turinys taip pat patvirtina tai, kad R. R. supranta dalyvaujantis nusikalstamo susivienijimo veikloje. K. Č. užsiminus, kad jis kalbėjo su R. L.: „Kalbėjau su s., tai“, R. R. jį nutraukia ir pradeda kalbėti apie savo atliktus darbus ir turėtas išlaidas: „ieškojau žmogaus, skolinausi pinigus, važiavau, benziną mokėjau, iš kur parsivežiau Anglijos“. Be to, R. R. nurodo: „aną kartą irgi ten“. Prokuroro nuomone, tai rodo, jog jis jau ir anksčiau atliko tam tikrus veiksmus. K. Č. pasakius: „dabar mes tik ir vežėm tik dėl tavęs“, R. R. pasako: „Nu, aš suprantu, suprantu, tiktai dėl manęs“, kas, anot prokuroro, rodo, jog jis į dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje žiūri kaip į galimybę užsidirbti ir supranta, kad buvo ir kiti ginklų vežimai. Tai, kad R. R. iš anksčiau pažinojo M. B., patvirtina R. R. pasakyti žodžiai: „kai aš išgirdau jo balsą, aš galvoju, „Tas pats durnelis vėl“. Tai pavirtina byloje nustatytas aplinkybes, jog R. R. jau buvo bendravęs su M. B. dar iki 2007 m. lapkričio 12 d. kontrabandos epizodo. Prokuroras pažymi ir tai, kad R. R. parodymai dėl žinojimo apie kontrabanda vežamus ginklus proceso metu keitėsi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo jis parodė, kad prieš pasiimdamas akumuliatorių jau žinojo, kad ten bus ginklai, kadangi dar spalio mėnesį, K. Č. prašymu, buvo susitikęs su M. B., kuris turėjo paduoti sugedusius ginklus, bet nieko neperdavė.

Prokuroro nuomone, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. R. suprato, kad R. L., K. Č. ir M. B. kartu su kitais asmenimis užsiima nusikalstamomis veikomis, veikdami kaip nusikalstamas susivienijimas, ir prisijungė prie jų veiklos. Teismas nepakankamai įvertino R. R. pasirinktą gynybinę poziciją, kaip prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams.

Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad R. R. kartu su R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, R. D. ir M. B., kuris Jungtinės Karalystės K. teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą trimis savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais IŽ 79-8 „B.“, pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt trimis 9 mm kalibro šoviniais, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais bendrininkais, o būtent:

R. R. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. įsitraukė į R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, sutikęs dalyvauti kontrabandos būdu nugabenant slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, surasti Jungtinėje Karalystėje bendrininkus ir juos užverbuoti, bei vykdyti kitas užduotis. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. taip pat į nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtraukti D. B., K. Č., A. E., D. K., M. B., R. R., be to, parinkti nusikaltimams daryti bendrininkai S. K., D. K. ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. gruodžio 7 d. R. L. vadovaujant šio nusikalstamo susivienijimo veiklai, kas pasireiškė bendrininkų sutelkimu bendrai nusikalstamai veiklai, susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai bei sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, rengimu, nurodymų asmeniškai arba per K. Č. ir D. B. bendrininkams davimu ir jų vaidmenų paskirstymu darant konkrečius nusikaltimus, iš nusikalstamos veiklos gautų piniginių lėšų rinkimu ir panaudojimu mokant bendrininkams atlygį ir įsigyjant nusikaltimams daryti reikiamas priemones bei įrankius; jis, R. R., parinkdamas ir užverbuodamas kaip bendrininkę D. K., užtikrindamas kontrabandos būdu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę įvežtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paėmimą ir laikymą bei realizavimą Jungtinėje Karalystėje, bei vykdydamas kitas užduotis, kartu su bendrininkais dalyvavo darant konkrečius sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, 2007 m. lapkričio 12 d. vykdant šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.

Tokiais savo veiksmais R. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 249 str. 1 d., dėl ko turi būti pripažintas kaltu.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl paskirtų nuteistiesiems bausmių.

Prokuroro nuomone, teismas, skirdamas nuteistiesiems R. D., M. B. ir R. R. bausmes, pažeidė BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo principus ir neteisingai paskyrė per švelnias bausmes, todėl šioje dalyje nuosprendis taip pat keistinas (BPK 328 str. 1 d. 2 p.).

Teismas nurodė, kad spręsdamas bausmės dydžio klausimą daro išvadą, jog kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios numatytų bausmių vidurkio. Įvertinęs R. D. sveikatos būklę ir iš esmės (dėl (duomenys neskelbtini)) tarpininko vaidmenį padarytose veikose, netrumpą tyrimo ir bylos nagrinėjimo trukmę, teismas laiko galimu skirti, jam bausmę, artimą numatytos bausmės minimaliam dydžiui. Spręsdamas bausmės dydžio klausimą kitiems kaltinamiesiems, teismas įvertina nusikalstamų veikų skaičių, bylos nagrinėjimo netrumpą trukmę ir laiko galimu skirti ir šiam asmeniui bausmę, artimą numatytos bausmės minimaliam dydžiui.

Tokie teismo motyvai, iš esmės akcentuojant tik netrumpą tyrimo ir bylos nagrinėjimo trukmę, prokuroro nuomone, nesudaro pagrindo skirti tokias švelnias bausmes ir prieštarauja bendriesiems bausmių skyrimo principams, todėl nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės turi būti griežtinamos, kaip neatitinkančios padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistųjų pavojingumo bei bausmės teisingumo principo.

BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri būtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Sprendžiant klausimus dėl nuteistiesiems R. D., M. B. ir R. R. skirtinų bausmių, prokuroro nuomone, būtina atsižvelgti į tai, kad padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, baigti labai sunkus ir sunkūs nusikaltimai, padaryti veikiant nusikalstamu susivienijimu. Šis nusikalstamas susivienijimas veikė ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, buvo vykdoma neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, kurie buvo komplektuojami su garso slopintuvais tam, kad juos būtų galima panaudoti aktyviam puolimui, kas rodo nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą. Būtina atsižvelgti ir į nuteistųjų asmenybes apibūdinančius duomenis, teistumus, vaidmenis nusikaltimų padaryme, taip pat ir į tai, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavęs, jog yra pagrindas išlaidas, susijusias su R. D. ir R. R. perdavimu Lietuvai, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistųjų, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje to nenurodė, todėl būtina pakeisti pirmosios instancijos tesimo nuosprendį ir šioje dalyje bei 3505,71 eurų (12094,68) litų išlaidas, susijusias su R. D. ir R. R. perdavimu pagal Europos arešto orderį pripažinti proceso išlaidomis ir iš R. D. priteisti 1558,56 eurų (5377 litų), o iš R. R. priteisti – 1947,15 eurų (6717,68 litų).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje R. R. pagal BK 249 str. 1 d. išteisintas ir dėl R. D., M. B., R. R. paskirtų bausmių, panaikinti bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

R. D., pripažintą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d., nuteisti 7 metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažintą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. (2007-09-05), nuteisti 6 metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažintą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. (2007-09-05), nuteisti 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažintą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. (2007-11-12), nuteisti 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažintą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. (2007-11-12), nuteisti 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos LR BK 63 str. 1, 2, 4, 5 dalimis, bausmes apimant ir iš dalies sudedant nuteisti R. D. 8 metų laisvės atėmimo bausme, pusę bausmės atliekant kalėjime, likusią bausmę atliekant pataisos namuose.

M. B., pripažintą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d., nuteisti 7 metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažintą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. (2007-09-05), nuteisti 6 metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažintą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. (2007-09-05), nuteisti 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažintą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. (2007-11-12), nuteisti 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos LR BK 63 str. 1, 2, 4, 5 dalimis, bausmes apimant ir iš dalies sudedant nuteisti M. B. 8 metų laisvės atėmimo bausme, pusę bausmės atliekant kalėjime, likusią bausmę atliekant pataisos namuose.

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d., ir nuteisti 6 metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažintą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. (2007-11-12), nuteisti 6 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos LR BK 63 str. 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant nuteisti R. R. 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pusę bausmės atliekant kalėjime, likusią bausmę atliekant pataisos namuose.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų ir išlaidas, susijusias su R. D. ir R. R. perdavimu pagal Europos arešto orderį, pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti iš R. D. 1558,56 eurų, iš R. R. 1947,15 eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – sumažinti jam paskirtą bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog jis už neteisėtą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymą Jungtinės Karalystės teismo yra nuteistas ir bausmę atlikęs. Jis savo kaltę pripažino jau ikiteisminiame tyrime. Be to, jis aktyviai padėjo prokurorui ir davė parodymus akistatų metu su M. B. ir S. K., kurie pripažinti kaltais ir nuteisti.

Apeliantas nurodo ir tai, kad dėl savo veikos nuoširdžiai gailėjos visą laiką. Teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, ką padarė, tačiau paskutiniame žodyje prašė išteisinti, nes, jo nuomone, jis prie pistoletų paruošimo, pakavimo ir gabenimo per sieną neprisidėjo, o tik pažadėjo telefoninio pokalbio metu K. Č. minėtą akumuliatorių su šaunamaisiais ginklais iš vairuotojo S. K. paimti Londono mieste ir laikyti pas save, kol juos iš jo, R. R., paims M. B. ar kitas asmuo. Be to, ginklų kontrabanda buvo vykdoma ir ankščiau jam nedalyvaujant, o jis į šį „nešvarų reikalą“ pakliuvo visai atsitiktinai. Nuteistojo R. R. nuomone, jo vaidmuo kontrabandoje nėra esminis.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos pagal BK 59 str. 1 d. 2 p., ir skirdamas bausmę nepritaikė BK 64¹str. Jis Lietuvoje nėra teistas ar kitaip nusikaltęs. Todėl, atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuteistojo nuomone, jam paskirta bausmė per griežta, be to, teismas nuosprendyje nepasisakė dėl kokių priežasčių netaikė BK 75 str. nuostatų.

Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, sumažinti jam paskirtą bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Nuteistojo M. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo jo ginamojo atžvilgiu ir dėl teisės principo non bis in idem (ne du kartus už tą patį) pažeidimo.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl BK 249 str. 1 d. taikymo.

Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje teismas, aprašęs jo ginamojo M. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, turėjo pareigą nurodyti šios bylos duomenis, patvirtinančius, jog M. B. įsitraukė į R. L. vadovauto nusikalstamo susivienijo veiklą ir sutiko, kad byloje minimi ginklai ir šaudmenys į Jungtinę Karalystę būtų gabenami kontrabandos būdu juos slepiant akumuliatoriuose bei apsiėmė tuos ginklus realizuoti, t. y. atskleisti veikos, numatytos BK 249 str., sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje teismas, aprašydamas baudžiamojoje jurisprudencijoje nusistovėjusią teisės taikymo nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose praktiką, šioje byloje, spręsdamas ginamojo kaltės klausimą, apelianto nuomone, akivaizdžiai nuo jos nukrypo ir iš esmės rėmėsi Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos iš kurios buvo išskirta ši byla, nuosprendžiu padarytomis išvadomis be reikiamo dėmesio palikdamas šioje byloje nustatytas reikšmingas teisės taikymui aplinkybes.

Teismas, skundžiamame nuosprendyje, perkeldamas iš kalinamojo akto bylos duomenis – slaptai darytų telefoninių pokalbių ir kitų operatyvinių veiksmų duomenys (dujinių pistoletų įgijimas, jų perdirbimas, slėpimas akumuliatoriuose ir gabenimas į Jungtinę karalystę), neatliko jų analizės jo ginamajam inkriminuotos veikos – įsitraukimo į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir sutikimo dalyvauti susivienijimo veikloje aspektu, t. y. neatskleidė juridiškai reikšmingo jo ginamojo veiksmų Jungtinėje Karalystėje ir R. L. suburto nusikalstamo susivienijimo veiklos santykio, tiek atribojant nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės požymius, tiek atskleidžiant M. B. tyčią, veikos subjektyviųjų požymių aspektu.

Skunde pažymima ir tai, kad teismas, padaręs išvadą, kad M. B. įsitraukė į nusikalstamo susivienijimo, veikusio Lietuvoje veiklą, o tiksliau tokią formuluotę ištisai perkeldamas į skundžiamą nuosprendį iš kaltinamojo akto, apelianto nuomone, turėjo pareigą bylos duomenų pagrindu konstatuoti, kad M. B., nuo 2000 metų nuolatos gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, žinojo apie tokį susivienijimą Lietuvoje. Nekonkretizuotas teiginys įsitraukė, neatskleidžia nei jo ginamojo žinojimo, nei jo tiesioginės tyčios dalyvauti tokio susivienijimo veikloje. Apelianto nuomone, R. L., D. B., D. K., K. Č., R. D., A. E. ir kitų asmenų bendravimo telefonu turinys aiškiai nepakankamas išvadai, kad jo ginamasis M. B. kažkuriuo laiku, metų bėgyje, savo noru įsitraukė į R. L. vadovauto nusikalstamo susivienijimo veiklą ir sutiko dalyvauti tik kai kuriuose susivienijimo daromuose nusikaltimuose. Pirmosios instancijos teismo nurodytas jo ginamojo bendravimas telefonu, leidžia daryti tik vieną išvadą, kad jis bando realizuoti kažkokiam „T.“ perdirbtus pistoletus, išsako pretenzijas dėl ginklų netinkamumo ir vengia atsiskaityti.

Teisės taikymo aspektu reikšminga ir tai, kad byloje nenustatyta, jog M. B. kokiais nors veiksmais yra prisidėjęs prie ginklų ir šaudmenų gabenimo į Jungtinę Karalystę, slepiant juos automobilių akumuliatoriuose. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytuose įrodymuose nėra net užuominos, kad ginklų įsigijimo, perdirbimo, slėpimo ir gabenimo klausimus, kuris nors iš nurodytų ir kitoje byloje nuteistų asmenų, būtų derinę ar aptarinėję su ginamuoju tiek įsitraukimo, tiek sutikimo aspektais, t. y. jo ginamojo tyčios aspektu. Nenustačius tyčios, inkriminuoti tyčinę kaltę nėra teisinio pagrindo.

Skunde pažymima, kad teismas, mechaniškai perkeldamas iš kaltinamojo akto ir 2012 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, į skundžiamą nuosprendį operatyvinių priemonių ir veiksmų metu gautus bylos duomenis, neatkreipė dėmesio, kad viena jų dalis apskritai neturi jokio juridiškai reikšmingo santykio su ginamajam inkriminuotų veikų padarymo aplinkybių atskleidimu, o kita dalis tų duomenų gauta ginamajam jau esant sulaikytam Jungtinėje Karalystėje.

Tuo pačiu gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad tie bylos duomenys yra pakankami išvadai, jog ir po jo ginamojo ir R. R. sulaikymo Jungtinėje Karalystėje, asmenys, nuteisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, nenutraukė nusikalstamos veiklos, tame tarpe ir ketinimų gabenti ginklus ir šaudmenis iš Lietuvos. Gretinant skundžiamame nuosprendyje ir 2012 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nustatytas M. B., R. L., K. Č. bendravimo ryšio priemonėmis aplinkybes ir bendravimo turinį, apelianto nuomone, darytina išvada, kad jo ginamasis buvo tik ginklų pirkėjas, norintis užsidirbti juos perparduodamas, t.y. jokiais, būdingais nusikalstamam susivienijimui ryšiais nesusijęs asmuo su nelegalų ginklų gabenimą organizuojančiais asmenimis.

Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių kaltinimo teiginius, kad M. B. parinko ir verbavo bendrininkus arba vykdė kitas R. L. užduotis. Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas jo ginamojo kaltės dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje klausimą, nebuvo nuoseklus. Šioje byloje taip pat kaltintą dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje R. R., teismas išteisino, pripažinęs, kad jis su bendrininkais veikė organizuotoje grupėje, kurioje kiekvienas narys turi tam tikrą užduotį ir, kad M. B. žinojo tik kaip ginklų pirkėją. Taigi teismas nustatęs, kad jo ginamasis buvo ginklų pirkėjas, ir tuo pagrindu R. R. pagal BK 249 str. 1 d. išteisindamas, neturėjo pagrindo ginklų pirkėją pripažinti nusikalstamo susivienijimo dalyviu. M. B. bendravimo telefonu turinys, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad jis bendravo ne nusikalstamo susivienijimo veiklos aspektu, o tik dėl netinkamos ginklų kokybės ir dėl atsiskaitymo vengimo, o tai pakankamas pagrindas išvadai , kad jis veikė savarankiškai, t. y. nepriklausydamas nusikalstamam susivienijimui nei susivienijimo struktūros, nei hierarchijos aspektais.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių patikimų ir abejonių nekeliančių bylos duomenų, atskleidžiančių M. B. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Remtis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis šioje byloje teismas negalėjo jau vien todėl, kad jo ginamasis teisme nedalyvavo.

Todėl, apelianto nuomone, esant minėtoms aplinkybėms skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad jo ginamasis M. B. įsitraukė ir sutiko dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje padarė kitas, jam inkriminuotas veikas, negali būti pripažinta pagrįsta ir atitinkančia tikrąsias bylos aplinkybes.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl BK 25 str. 4 d. ir 199 str. 2 d., 25 str. 4 d. ir 253 str. 2 d. taikymo (nors rezoliucinėje nuosprendžio dalyje bendrininkavimo forma neinkriminuota).

Skunde pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje jo ginamajam M. B. nusikalstama veika, numatyta BK 199 str. 2 d., inkriminuojama tik kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviui, t. y. neatskleidžiant jo atliktų veiksmų Jungtinėje Karalystėje ir kontrabandos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių juridiškai reikšmingą santykį M. B. tyčios aspektu.

Apelianto nuomone, tiek pirmuoju, tiek antruoju kontrabandos atvejais, skundžiamame nuosprendyje jo ginamasis nurodytas kaip atgabentų ginklų ir šaudmenų pirkėjas, privalantis sumokėti konkrečią sumą tiek už pistoletą, tiek už šovinį. Teismo išvada, kad M. B. turėjo sumokėti už atvežtus į Jungtinę Karalystę ginklus ir šaudmenis, teisės taikymo aspektu, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad jo ginamasis neteisėtai įgijo ginklus ir šaudmenis ir tai padarė ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje, už ką jis ir buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje. Be to, akivaizdu ir tai, kad M. B., kaip ginklų pirkėjas, neorganizavo ir niekaip neprisidėjo prie tų ginklų ir šaudmenų kontrabandos. Jo ginamasis, pasak apelianto, kaip ginklų pirkėjas, lieka už nusikalstamo susivienijimo veiklos ribų tiek susitarimo, tiek hierarchijos, tiek pavaldumo ir kitais, nusikalstamam susivienijimui privalomų sudėties požymių aspektais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Lietuvos teisėsaugos pareigūnų informaciją, Jungtinės Karalystės pareigūnai vykdė slaptą ginamojo sekimą, tačiau jokių nusikalstamų M. B. veiksmų, susijusių su 2007 m. rugsėjo mėnesį atgabentais ginklais ir šaudmenimis, nustatyta nebuvo net ir po apsilankymo autoserviso dirbtuvėse, kur tie patys pareigūnai vėliau surado ir paėmė penkis pistoletus ir devynis šovinius. Todėl, apelianto nuomone, teismo padaryta išvada, kad jo ginamasis iš 2007 m. rugsėjo ginklų siuntos yra paėmęs ir nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytiems asmenims realizavęs ne mažiau septynis pistoletus ir ne mažiau 91 šovinį, grindžiama ne bylos duomenimis, o prielaida ir manymu, kad į Jungtinę Karalystę buvo atgabenta ne mažiau dvylika pistoletų ir ne mažiau kaip šimtas šovinių, kurių dalis, nenustatytomis aplinkybėmis neva pateko pas ginamąjį ir kurie dingo be pėdsakų. Tačiau teismas, darydamas minėtą išvadą, apelianto nuomone, neatkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog minimi ginklai, nustatyta tvarka nei Jungtinėje Karalystėje, nei Lietuvoje, nepripažinti nusikaltimo, numatyto BK 253 str. dalyku. Ši aplinkybė reikšminga žinant, kad kai kurie pistoletai nebuvo tinkami naudoti dėl rimtų techninių nesklandumų.

Skunde pažymima ir tai, kad šios aplinkybės buvo žinomos Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijoms ir teismui, nagrinėjusiam jo ginamojo baudžiamąją bylą pagal tos šalies baudžiamuosius ir baudžiamojo proceso įstatymus, kurie iš esmės skiriasi nuo ne tik Lietuvos Respublikos įstatymų, bet ir nuo teisės taikymo praktikos (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareigūnų ir Jungtinės Karalystės prokuratūros pareigūnų susirašinėjimo turinys, iš kurio akivaizdu, kad Jungtinės Karalystės atitinkamos institucijos turėjo visą informaciją apie Lietuvos pareigūnų nustatytas veikų aplinkybes tiek laiko, pradedant 2006 metais, tiek apimčių aspektais).

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. B. kaltu pagal BK 253 str. 2 d. dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. epizodo, nevertino esminės teisės taikymui aplinkybės, t.y. to, kad Jungtinės Karalystės atitinkamos institucijos nesikreipė į Lietuvos atitinkamas institucijas, dėl jo ginamojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už Jungtinėje Karalystėje, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, padarytą nusikaltimą – neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais. Tokia aplinkybė nebuvo nurodyta ir M. B. išsiuntimo iš Jungtinės Karalystės dokumentuose. Juo labiau, kad Jungtinės Karalystės teismui, nuteisusiam jo ginamąjį už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir kitas su tuo susijusias veikas, buvo žinoma ir ginamojo santykis su 2007 m. rugsėjo 5 d. epizodu, apie ką nurodė Karūnos teismas skirdamas M. B. bausmę.

Dėl 2007 m. lapkričio mėnesio kontrabanda išgabentų ginklų ir šaudmenų, teismas padarė išvadą, kad M. B. yra prisidėjęs prie kontrabandos tik kaip nusikalstamo susivienijimo narys, t. y. nenurodant jokių bylos duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šią ginklų ir šaudmenų kontrabandą organizavę ir realizavę asmenys, savo veiksmus derino su jo ginamuoju. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad jo ginamasis turėjo tuos ginklus ir šaudmenis nupirkti, mokėdamas po 850 svarų sterlingų už pistoletą ir po 1 svarą sterlingų už šovinį, pakankama tik išvadai, kad M. B. neteisėtai Jungtinėje Karalystėje disponavo nusikaltimo, numatyto BK 253 str., dalyku už ką jis nuteistas Junginėje Karalystėje 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu. Ši aplinkybė skundžiamame nuosprendyje nutylėta, apsiribojant kontrabandos sudėties inkriminavimu.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir dėl teisės principo non bis in idem pažeidimo.

Baudžiamojoje jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką (teisės principas – ne du kartus už tą patį).

Šis teisės principas yra universalus ir įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., BK 2 str. 6 d., Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7-to Protokolo 4 str., Šengeno konvencijos 54 str. ir pan.

Tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, teisės principo ne du kartus už tą patį pažeidimas nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tapačius juridiškai reikšmingus faktus (EŽTT 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-7-68/2009 ir kitose bylose).

Šioje byloje teisės taikymo aspektu reikšminga ir tai, kad pagal Šengeno konvencijos nuostatas, principas non bis in idem pripažįstamas kaip bendrasis Bendrijos teisės principas, kuris suponuoja valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą viena kitos baudžiamosios teisės sistemomis ir tai, kad kiekviena jų pripažįsta kitose valstybėse narėse galiojančios baudžiamosios teisės taikymą net tuo atveju, kai pritaikius jos pačios nacionalinę teisę, rezultatas būtų kitoks (Europos Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 11d. sprendimas Gpzutk ir Brugge byloje Nr. C-187/01 ir C-385/01).

Be to, šios bylos kontekste, principo non bis in idem aspektu aktualu ir tų pačių veikų sampratos juridiškai reikšmingas santykis su jo ginamajam inkriminuotų veikų padarymo aplinkybėmis ir Jungtinėje Karalystėje jo atžvilgiu išnagrinėtos bylos užbaigtumu, t. y. taip vadinamas res judicata principas, reiškiantis, kad asmens byla yra išspręsta galutinai.

Šis principas reiškia ir tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu byla išspręsta galutinai, gali realizuoti savo teisę į laisvą judėjimą Bendrijos teritorijoje, nesibaimindamas persekiojimo kitoje valstybėje narėje už nusikaltimus, kuriuose sprendimai yra įgavę res judicata galią.

Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad M. B. inkriminuoti 2007 m. rugsėjo ir lapkričio epizodai yra visiškai tapatūs jo ginamajam inkriminuotų veikų padarymo aplinkybių aspektu.

Jungtinės Karalystės teismas 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu jo ginamąjį pripažino kaltu ir nuteisė realia laisvės atėmimo bausme, taikydamas tos šalies tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normas. Pasak apelianto, pagal byloje esančius dokumentus iš Jungtinės Karalystės akivaizdu, kad nagrinėjant jo ginamojo bylą teismui buvo žinomi abu ginklų įvežimo į Jungtinę Karalystę epizodai – 2007 m. gegužės ir lapkričio mėnesių. Apie tai Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijas informavo Lietuvos policijos ir prokuratūros pareigūnai. Nusikaltimų išaiškinimas vyko bendromis abiejų šalių pareigūnų pastangomis. Tokiu būdu, Jungtinės Karalystės Karūnos teismo padarytos išvados, dėl M. B. kaltės turinio ir kaltės apimties bei taikyti tos šalies baudžiamieji įstatymai, šioje byloje negalėjo būti vertinami kitaip, kaip galutinai išspręstos bylos aspektu (ras judicata principas).

Šiuo aspektu yra aktuali ir Europos Teisingumo Teismo jurisprudencija, t. y. 2006 m. kovo 9 d. sprendimas V. E. byla, kurioje atskleistas tos pačios veikos turinys, nurodant, kad Šengeno konvencijoje tos pačios veikos sąvoka apima nagrinėjamų veikų esmę, t. y. materialųjį pasireiškimą, o ne kvalifikavimą atskirose Bendrijos valstybėse.

Šios bylos kontekste reikšminga dar ir Europos Teisingumo Teismo pozicija, kad galimas skirtingas tų pačių veikų kvalifikavimas atskirose Bendrijos valstybėse, tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu nebus pažeidžiamas non bis in idem principas. Tokią poziciją Europos Teisingumo Teismas grindė jau minėta aplinkybe, kad vieną kartą nuteistas ir bausmę atlikęs asmuo gali laisvai judėti Šengeno erdvėje, nesibaimindamas persekiojimo kitoje valstybėje.

Šioje byloje aplinkybė, kad asmuo atlikęs bausmę vienoje valstybėje, gali laisvai judėti Šengeno erdvėje, reikšminga dviem aspektais. M. B. sutikimą būti išsiųstam iš Jungtinės Karalystės, šios šalies teismas vertino tiek bausmės dydžio, tiek lygtinio paleidimo aspektais. Skunde pažymima ir tai, kad Jungtinės Karalystės įgaliotos institucijos, nors ir žinojo, ir privalėjo, tačiau neinformavo jo ginamojo apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą Lietuvoje dėl tų pačių veiksmų, už kuriuos jis buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje.?

Taigi, apelianto nuomone, tokiu būdu, M. B., savo noru sutikęs būti deportuotas ir todėl neginčijęs išsiuntimo pagrįstumo teismuose, nors jo šeima ir gyveno Anglijoje, t. y. jis turėjo teisę teismui skųsti išsiuntimą iš šalies šeimos pagrindu, to nedarė ir pats atvyko į Lietuvą, kur iš karto buvo sulaikytas ir ilgam patalpintas į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių – kalėjimą, nors buvo įsitikinęs, kad už padarytus nusikaltimus, kuriuos pilnai pripažino, jau yra atlikęs bausmę.

Esant minėtoms aplinkybėms, apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, aptardamas principo non bis in idem padarinius jo ginamojo atžvilgiu, apsiribojo formalia nuoroda už kokius veiksmus jis buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje ir padarė klaidingą principo ne du kartus už tą patį aspektu išvadą, kad M. B. nebuvo persekiojamas už 2007 m. rugsėjo 9 d. į Jungtinę Karalystę atgabentus ginklus ir šaudmenis.

Taigi pirmosios instancijos teismas M. B. veiksmams teisę taikė ne pagal veikų esmę, t. y. materialųjį pasireiškimą, o pagal jų kvalifikavimą Lietuvoje. Apelianto nuomone, ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas išvadai, kad tokiu būdu buvo pažeistas teisės principas non bis in idem, draudžiantis tolesnį asmens baudžiamąjį persekiojimą esant galutinai išspręstai bylai (res judicata principas).

Šiuo aspektu yra reikšmingi ir gauti iš Jungtinės Karalystės dokumentai, kuriuose išdėstyta, jo ginamojo bylą nagrinėjusio teismo pozicija dėl bausmės jam skyrimo santykyje su jam pareikštais kaltinimais. Šis teismas nurodo, kad yra įsitikinęs, jog M. B. yra prisidėjęs ir prie ginklų įvežimo į Angliją reikalų, į ką atsižvelgia skirdamas subendrintas bausmes. Galutinę subendrintą šešerių metų ir aštuonerių mėnesių bausmę teisėjas skyrė todėl, kad jo ginamasis visiškai prisipažino kaltas ir sutiko būti išsiųstas iš šalies.

Skunde apeliantas pažymi, kad dokumentuose, gautuose iš Jungtinės Karalystės, neatskleistas M. B. prisipažinimo turinys, t.y. kokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu Jungtinėje Karalystėje nurodė jo ginamasis. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis jo paaiškinimu teismui, kad jis Jungtinės Karalystės pareigūnams nurodė visas jam žinomas aplinkybes ir ne tik dėl jam inkriminuotų veikų.

Pažymima dar ir tai, kad M. B. baudžiamoji byla Jungtinės Karalystės teisme buvo nagrinėjama be prisiekusiųjų, t.y. pagal susitarimą ir supaprastinta tvarka. Pirmosios instancijos teisme metu papildomai gauti dokumentai iš Jungtinės Karalystės neabejotinai patvirtina šias aplinkybes, kuriuose nurodyta, kad M. B. nuteistas ne tik už nusikalstamą susitarimą dėl šaunamųjų ginklų perleidimo bei disponavimą draudžiamais ginklais neturint leidimo, bet ir už nusikalstamą susitarimą už Jungtinės Karalystės ribų padaryti nusikaltimą, už kurį teisiama. Ši aplinkybė, reikšminga tinkamam teisės taikymui, skundžiamame nuosprendyje be pagrindo nutylėta.?

Apelianto nuomone, teismas neatkreipė dėmesio ir į intensyvų Lietuvos teisėsaugos ir Jungtinės Karalystės atitinkamų institucijų susirašinėjimą ikiteisminio tyrimo metu. Susirašinėjimo turinys, pasak apelianto, leidžia daryti kategorišką išvadą, kad Jungtinės Karalystės policijos pareigūnams, prokurorams ir teismui buvo žinomos visos bylos aplinkybės, taigi ir 2007 m. gegužės įvykiai, ir ginklų bei šaudmenų patekimas į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu.

Anglų-saksų ir kontinentinės teisės skirtumai, tame tarpe ir sprendžiant nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo klausimus bei baudžiamojo proceso ypatumai, kas atsispindi ir pirmosios instancijos teismui pateiktoje 2008 m. gegužės 29 d. jo ginamojo teismo Jungtinėje Karalystėje posėdžio ir sprendimo stenogramoje, kurioje nėra nurodyti kokie nors konkretūs duomenys, dėl kokių faktinių veikų buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, negali lemti pakartotinio ginamojo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje, esant galutinai išspręstai jo bylai Jungtinėje Karalystėje.

Taigi pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje ne kartą nurodęs, kad dokumentuose, gautuose iš Jungtinės Karalystės, nėra pakankamų duomenų, už kokias veikas nuteistas M. B., t. y. pripažinęs abejones, jas vertino ne jo naudai. Tokiu būdu, esant minėtoms aplinkybėms, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad M. B., pripažinus kaltu dėl inkriminuojamų veikų, non bis in idem principas nebus pažeistas, neatitinka tikrųjų šios bylos aplinkybių res judicata principo aspektu, todėl yra nepagrįsta.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į skundžiamame nuosprendyje nurodytą aplinkybę, kad pagal Europos arešto orderio išdavimo pagrindus, kurie įtvirtinti ir Jungtinės Karalystės 2003 m. Ekstradicijos akto 1 dalies 12 punkte, Jungtinės Karalystės teismas galėjo perduoti kaltinamuosius Lietuvai baudžiamajam persekiojimui tik už tuos nusikaltimus, už kuriuos jie nebuvo teisti Jungtinėje Karalystėje . Tačiau, apelianto nuomone, darydamas tokią nuorodą, kuria grindė ir teisės principo non bis in idem nebuvimą šioje byloje, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad M. B. Lietuvai pagal Europos arešto orderį išduotas nebuvo ir jam nebuvo taikoma ekstradicijos procedūra. Bylą nagrinėjant teisme Jungtinėje Karalystėje jo ginamasis davė sutikimą, atlikus privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būti išsiųstam iš šalies, uždraudžiant įvažiuoti į šalį penkerius metus. Į Lietuvą M. B. sugrįžo savarankiškai. Todėl skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad visi trys kaltinamieji buvo perduoti Lietuvai pagal Europos arešto orderius, neatitinka tikrųjų bylos aplinkybių, kas, beje, nurodoma ir nuosprendyje sprendžiant ekstradicijos išlaidų priteisimą, nes iš jo ginamojo tokios išlaidos nepriteistos.

Todėl, apelianto nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad M. B. baudžiamasis persekiojimas Lietuvoje apskritai buvo negalimas.?

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir priėmė teisingą sprendimą, nebendrinti jo ginamajam paskirtos bausmės su Junginės Karalystės teismo paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios pusę, t. y. 3 metus ir 4 mėnesius jis atliko laisvės atėmimo vietose, nebuvo nuoseklus atliktos Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės neįskaitydamas į skundžiamu nuosprendžiu paskirtąją laisvės atėmimo bausmę kardomojo kalinimo šioje byloje pagrindu.

Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis dirba, nors nuosprendyje nurodyta, kad nedirbantis, turi šeimą, išlaiko du mažamečius vaikus ir yra vienintelis šeimos maitintojas (BK 59 str. 2 d.). Be to, jis yra atlikęs 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę šioje byloje (3 metai ir 4 mėnesiai Jungtinėje Karalystėje ir 10 mėnesių Lietuvoje), kas, jo ginamojo M. B. nuomone, yra daugiau nei pakankama laisvės atėmimo bausmė. Todėl apeliantas prašo, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad M. B. yra kaltas, sumažinti jo ginamajam paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę ir laikyti, kad jis jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas jo ginamąjį M. B. pripažino kaltu nenustatęs tikrųjų bylos aplinkybių. Todėl skundžiamas nuosprendis jo ginamojo atžvilgiu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Nuteistojo M. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį M. B. atžvilgiu panaikinti ir jo atžvilgiu bylą nutraukti arba patenkinti prašymą dėl bausmės.

Nuteistojo R. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis R. D. atžvilgiu yra naikintina ir jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. R. D. kaltu neprisipažino, jis jam inkriminuojamų veikų nepadarė ir jų padaryti negalėjo. Apelianto nuomone, teismas privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes R. D. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo. Be to, teismas jo ginamojo atžvilgiu netinkamai pritaikė teisės normas, numatytas BK 199 str. 2 d., 249 str. 1 d. ir 253 str. 2 d. Teismo išvados nepagrįstos bylos duomenimis.

Apelianto nuomone, iš teisme nustatytų objektyvių aplinkybių, buvusių inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu, baudžiamosios bylos medžiagos, tame tarpe ir R. D. bei kitų nuteistųjų, liudytojų parodymų, kitų byloje surinktų duomenų, akivaizdu, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog R. D. būtų dalyvavęs jam inkriminuojamose veikose.

Akivaizdu, kad R. D. dėl savo negalios – visiško (duomenys neskelbtini)– negalėjo vykdyti tokių aktyvių veiksmų, kaip neteisėtas šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo ir jų kontrabanda gabenimo iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų laikotarpiu jo laisvė buvo suvaržyta, nes jis tuo metu buvo sulaikytas ir atliko bausmę. Todėl dalyvauti Alytuje veikiančio nusikalstamo susivienijimo veikloje, gabenti ginklus ir šaudmenis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, laikyti tuos ginklus ne kalėjimo teritorijoje fiziškai negalėjo. Vien dėl šios aplinkybės, apelianto nuomone, turėtų būti kritiškai vertinama ir jo ginamojo R. D. galimybė duoti nurodymus kitiems dėl tokių veikų. Kas vykdys kokius nors veiksmus, darys susitarimus su asmeniu, kurio laisvė veikti yra suvaržyta.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepakankamai išsamiai, neištyrė esminių ir reikšmingų veikos kvalifikavimui pagal BK 249 str. 1 d. aplinkybių.

Minėta teisės norma reikalauja vieno iš svarbių požymių tokių, kaip ryšių pastovumas tarp nusikalstamo susivienijimo narių. Pastovumas reiškia, kad nusikalstamo susivienijimo narys prisijungė prie grupės veiklos, atlieka tam tikras funkcijas nuolat ar ilgesnį laiką. Sprendžiant apie tai, ar asmuo suvokė save susivienijimo nariu, būtina atsižvelgti, ar tas asmuo dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, laikėsi nustatytos tvarkos, pažinojo ir palaikė pastovius ryšius su kitais susivienijimo nariais, žinojo visus nusikalstamo susivienijimo tikslus, bendrininkų tarpusavio ryšius, techninį, organizacinį nusikalstamos veiklos lygį.

Skundžiamame nuosprendyje nurodoma tik R. D. užduotis – surasti bendrininkus ir juos užverbuoti, surasti šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims pirkėjus. Nurodyta, kad tai pasireiškė tuo, jog jis surado M. B., su kuriuo bei R. L., derino veiksmus priimant du kartus 2007 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. R. L., K. Č. ir D. B. į Jungtinę Karalystę atvežtus perdirbtus dujinius pistoletus ir šaudmenis. Nuosprendyje nurodoma ir tai, kad R. D. į nusikalstamą susivienijimą buvo įtrauktas nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio. Tačiau, apelianto nuomone, tam pagrįsti, teismas nenurodė jokių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad R. D. būtų kada nors pavesta nuosprendyje nurodomos paskirtos užduotys – užverbuoti M. B. ar surasti pirkėjus ginklams. Byloje ne tik nėra jokių duomenų apie ginklų pirkėjus, bet ir nėra įrodymų, kad R. D. būtų tokių pirkėjų ieškojęs ar davęs dėl to kam nors nurodymą. Todėl, apelianto nuomone, teismas šias svarbias aplinkybes grindžia tik savo prielaidomis, o ne pagrįstomis, net ir netiesioginiais, bylos duomenimis.

Skunde nurodo ir tai, kad skundžiamas nuosprendis yra nelogiškas, nes negali būti vieno susivienijimo nariais asmenys, kurių dauguma vienas kito net nepažįsta, kurių net veiklos tikslai, veikimo teritorijos skiriasi. Alytuje veikusio nusikalstamo susivienijimo vienas iš pagrindinių veikų buvo neteisėtas disponavimas dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų. R. D. tokia veika net neinkriminuojama, duomenų apie tai net nėra. R. D. iki jo ekstradicijos į Lietuvą, joje nėra buvęs nuo 1992 metų, dėl to veikti Alytuje organizuotame nusikalstamame susivienijime, dalyvauti jo susirinkimuose, priimant sprendimus net neturėjo galimybės. Nuosprendyje nurodyta, jog R. L. ir kitiems šaunamuosius ginklus- pistoletus, šie susitarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji pirks pistoletus po 850 svarų. Apelianto nuomone, neįtikėtina, kad vieno susivienijimo nariai prekę, kurios disponavimui ir realizavimui, būtent ir sukūrė šį susivienijimą, vienas iš kito pirktų. Be to, pasak pirmosios instancijos teismo, dėl neatsiskaitymo laiku už pateiktą prekę po pirmo ginklų perdavimo epizodo, tarp R. L. ir R. D. kilo konfliktas, po kurio R. D. buvo nutarta daugiau neparduoti ginklų. Todėl apeliantas daro išvadą, kad net ir 2007 m. lapkričio 12 d. ginklų ir šaudmenų kontrabandoje, ginklų ir šaudmenų neteisėtame laikyme R. D. dalyvauti negalėjo.

Be to, nuosprendyje nurodoma ir tai, kad antro epizodo metu per R. L. per K. Č. davė nurodymą R. R., kuris teismo buvo išteisintas dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, 3 pistoletus ir 73 šovinius perduoti M. B. ir paimti pinigus. Veikiant viename nusikalstamame susivienijime, apelianto nuomone, nebūtų buvę reikalo R. L. duoti tokių nurodymų ne nusikalstamo susivienijimo nariui R. R., kai galima duoti nurodymus tiesiogiai „nusikalstamo susivienijimo nariams“ M. B. ar R. D.. Nebent R. D. ir M. B. negalėjo būti R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų ir kaltinime nėra nurodyta konkretūs veiksmai, kad ginklų ir šaudmenų pervežimo per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną klausimais būtų rūpinęsi R. D.. Pažymėtina ir tai, kad R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai į Jungtinę Karalystę vežė ginklus ir po 2007 m. lapkričio 12 d. Vadinasi, apelianto nuomone, R. D. negalėjo būti būtini vieninteliai ginklų realizavimo šaltinis. Tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas.?

Pirmosios instancijos teismas, aprašęs R. D. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, turėjo pareigą skundžiamame nuosprendyje nurodyti šios bylos duomenis, patvirtinančius, jog jis įsitraukė į R. L. vadovauto nusikalstamo susivienijo veiklą ir sutiko, kad byloje minimi ginklai ir šaudmenys į Jungtinę Karalystę būtų gabenami kontrabandos būdu juos slepiant akumuliatoriuose bei apsiėmė tuos ginklus realizuoti, užverbuoti M. B., t. y. atskleisti veikos, numatytos BK 249 str. sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Tačiau, apelianto nuomone, teismas to nepadarė. Teismas neatskleidė juridiškai reikšmingo R. D. veiksmų Jungtinėje Karalystėje ir R. L., K. Č. ir D. B. nusikalstamo susivienijimo veiklos santykio, atskleidžiant R. D. tyčią, veikos subjektyviųjų požymių aspektu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad R. D. įsitraukė į nusikalstamo susivienijimo, veikusio Lietuvoje veiklą turėjo pareigą bylos duomenų pagrindu konstatuoti, kad R. D., gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, žinojo apie tokį susivienijimą Lietuvoje. Nekonkretizuotas teiginys „įsitraukė“ neatskleidžia nei jo ginamojo žinojimo, nei jo tiesioginės tyčios dalyvauti tokio susivienijimo veikloje.

Apeliantas nurodo ir tai, kad byloje nėra įrodyta, jog R. D. būtų padaręs jam inkriminuojamas veikas. R. D. kaltė nuosprendyje grindžiama ne reikšmingomis bylai teisingai išspręsti aplinkybėmis, o tik prieštaringomis ir klaidingomis prielaidomis, paremtomis atskirais, niekuo nepatvirtintais ir netiesioginiais įrodymais, negalinčiais tapti vieninga R. D. kaltės įrodymų visuma.

Apelianto nuomone, teismas padarė klaidingas prielaidas, kad R. D. pažįsta R. L., D. B., M. B., R. R. ir jis yra nusikalstamo susivienijimo narys bei R. D. teistas Jungtinėje Karalystėje už šaunamojo ginklo laikymą, todėl jis užsiiminėjo jam inkriminuojama šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabanda bei laikymu. Pasak apelianto, teismas ne tik nekreipia dėmesio į anksčiau paminėtą aplinkybę, kur tuo metu buvo R. D., kad jis Lietuvoje nesilankė nuo 1992 m., bet ir kitas aplinkybes, kad su išvardintais asmenimis R. D. sieti gali ir kiti ryšiai, nebūtinai nusikalstami, vieni ryšiai yra epizodiški, kiti giminystės, su kitais buvo pažįstamas vaikystėje ar jaunystėje, pažįsta tik iš matymo, nes Alytus yra nedidelis miestelis ir visi vienas kitą pažįsta. Dalis susivienijimo narių, tarp kurių, ir tie kurie nuoširdžiai prisipažino, davė išsamius parodymus ir gailėjosi, tai ir K. Č. (R. L. faktinis pavaduotojas), A. E., S. K., D. K. (prisipažino ir padėjo teisėsaugai) ne tik nieko neparodė prieš R. D., bet ir iš esmės su juo nėra pažįstami. Nė vienas, nei M. B., nei R. R., nei R. L., nei D. B., nei A. E., nei D. K., nei K. Č. su S. K. nedavė parodymų, kad R. D. būtų dalyvavęs jam inkriminuojamoje nusikalstamoje veikloje. Byloje nėra nė vieno liudytojo, kuris būtų parodęs, kad buvo priešingai.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių patikimų ir abejonių nekeliančių bylos duomenų, atskleidžiančių jo ginamojo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nevertino R. D. veiksmų intensyvumo, turinio bei pobūdžio. Esant minėtoms aplinkybėms, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. D. įsitraukė ir sutiko dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje bei dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje padarė kitas, jam inkriminuotas veikas, apelianto nuomone, negali būti pripažinta pagrįsta ir atitinkančia tikrąsias bylos aplinkybes. Todėl, apelianto nuomone, nenustačius jokių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kad R. D. būtų dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, jis pagal BK 249 str. 1 d. turi būti išteisintas. Teismas nepagrįstai R. D. atžvilgiu taikė ir teisės normas, numatytas BK 199 str. 2 d. ir 253 str. 2 d.

Apelianto nuomone, teismas bylos duomenis vertino vienpusiškai ir padarė išvadas, nepagrįstas bylos duomenimis. Nuosprendyje nurodoma, kad 2007 m. gruodžio 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. ginklų ir šaudmenų gabenimu kontrabanda per Lietuvos Respublikos, t. y. pasiruošimu, paslepiant ir supakuojant Lietuvoje ginklus ir šaudmenis į krovininių automobilių akumuliatorius, vairuotojų suradimu, pervežimu į Jungtinę Karalysrę užsiiminėjo R. L., K. Č., D. B. ir kiti, bet ne R. D.. Nuosprendyje nurodomas R. D. vaidmuo yra tik kaip šaunamųjų ginklų ir šaudmenų pirkėjo, nurodant, kad jis turėjo tuos ginklus ir šaudmenis nupirkti, mokėdamas po 850 svarų sterlingų už pistoletą ir po 1 svarą sterlingų už šovinį. Apelianto nuomone, nėra nurodyta jokių bylos duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šią ginklų ir šaudmenų kontrabandą organizavę ir realizavę asmenys, savo veiksmus derino su R. D.. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų, kaip R. D. galėjo fiziškai galėjo prisidėti prie tų ginklų ir šaudmenų kontrabandos. Kaip matyti, iš nuosprendžio R. D. nusikalstama veika inkriminuojama tik kaip nusikalstamo susivienijimo nariui, neatskleidžiant Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje R. D. atliktų veiksmų, kurie yra reikšmingi nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 str. 2 d., sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties (tame tarpe tyčios) požymiams.

Skunde pažymima ir tai, kad byloje nėra pateikta ne tik Jungtinėje Karalystėje išimtų ir R. D. inkriminuojamų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, bet nėra ir jokių objektyvių įrodymų, kad tai galėjo būti būtent tie patys ginklai, kuriuos iš Lietuvos galėjo išsiųsti R. L., K. Č., D. B..

Vieninteliai tiesioginiai įrodymai, inkriminuojant R. D., nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 2 d., dėl objektyvių priežasčių – jo (duomenys neskelbtini)bei aplinkybės, kad inkriminuojamų veikų metu jis buvo Jungtinės Karalystės kalėjime, galėtų būti jo paties, kitų nuteistųjų, liudytojų parodymai ar slapta daryti garso įrašai. Dėl tų priežasčių, pasak apelianto, taip pat labai menka jo galimybė daryti nusikalstamas veikas. R. D. kaltu neprisipažino, nė vienas nuteistasis ar liudytojas nedavė parodymų, patvirtinančių R. D. dalyvavimą jam inkriminuojamose veikose. Todėl, apelianto nuomone, teismas jo kaltę galėjo bandyti grįsti tik byloje esančiais epizodiniais telefoninių pokalbių su kitais asmenimis įrašais. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad šie įrašai nėra paremti kitais byloje esančiais pokalbyje dalyvavusių asmenų parodymais, yra fragmentiški, nenuoseklūs ir neatitinkantys visų nuosprendyje nurodomų aplinkybių. Teismas nurodo, kad R. D. telefonu kalba apie 13 sugedusių ginklų, tačiau tokie sugedę ginklai Jungtinėje Karalystėje net nebuvo išimti. Apeliantui kyla pagrįstas klausimas, ar kalbama apie tuos pačius šaunamuosius ginklus ar tik dujinius, ar jie tinkami naudotis, ar iš viso tai ginklai. Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodoma, kad telefonu R. D. tarėsi su R. L. apie tai, kad jis iš R. L. pirks ginklus po 850 svarų už kiekvieną, tačiau jokios kitos fiksuotos medžiagos apie pinigų perdavimus byloje nėra. Teismas nurodo, kad R. D. davė nurodymus telefonu M. B. 2007 m. rugsėjo 4 d. priimti 12 pistoletų ir 100 šovinių, tačiau kur dingo septyni pistoletai ir 91 šovinys duomenų nėra, o gal, apelianto nuomone, tie penki pistoletai ir devyni šoviniai, kuriuos garaže 2007 m. spalio 5 d. išėmė Jungtinės Karalystės policija gal visai net ne tie, su R. D. net negalėjo būti susiję. Nuosprendyje nurodoma, kad M. B. su R. L. bendravo ir tiesiogiai. Kyla pagrįsta abejone, kam jiems reikalingas kalėjime sėdintis R. D.. Ši abejonė teismo liko nepašalinta. Nuosprendyje dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo, nurodomi tik vieninteliai R. D. veiksmai, kad jis duodavo M. B. nurodymus paimti tuos ginklus ir šaudmenis. Pažymėtina, kad dėl 2007 m. lapkričio 12 d. epizodo ginklų ir šaudmenų, kuriuos iš R. R. paėmė M. B., teismas net negalėjo nenurodyti telefoninio pokalbio, kurio metu R. D. duoda kam nors kokius nurodymus tuo klausymu, įrašo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent R. D. davė nurodymą M. B. paimti tuos ginklus ir šaudmenis.

Kitokių įrodymų byloje nėra. Apelianto nuomone, byloje pateikiami įrodymai, tokie, kaip vaizdo įrašai, kaip Alytuje garaže į akumuliatorius pakuojami ginklai, jų apžiūra, sekimas, kaip jie pervežami į Jungtinę Karalystę, negali būti niekuo siejami su R. D., nes ne tik nėra užfiksuotas, nėra jokių duomenų, kad jis bent apie tas detales žinojo, bet ir iš viso negali būti siejami su jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodais, nes šis fiksavimas buvo pradėtas jau po to, kai buvo baigta paskutinė R. D. inkriminuojama veika. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje dėl R. D. dalyvavimo nusikaltimuose yra grįstas tik prielaidomis, o ne įrodymais.

Visa bylos medžiaga su minėtais telefoninių pokalbių įrašais buvo perduota tirti Jungtinės Karalystės teisėsaugos pareigūnams, nes R. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo padarytos Jungtinėje Karalystėje. Jie minimą medžiagą su visais Lietuvoje surinktais įrodymais turėjo ir įvertino. Byloje yra elektroninio susirašinėjimo laiškas, kurį prokurorui parašė Jungtinės Karalystės prokurorė. Šiame laiške nurodoma, kad R. D. atžvilgiu tyrimą atliko Jungtinės Karalystės Sunkių organizuotų nusikaltimų agentūra dėl nusikalstamų veikų, susijusių su šaunamųjų ginklų, šaudmenų, duslintuvų, rastų 2007 m. spalio 5 d. ir 2007 m. gruodžio 6-7 d. Šis tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. kovo 3 d. Šiuo laikotarpiu R. D. buvo laikomas suimtas viename iš Jos Didenybės kalėjimų. Nurodoma ir tai, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, todėl R. D. nebuvo pareikšti kaltinimai ir jis nebuvo persekiojamas baudžiamąja tvarka. Apeliantas daro išvadą, kad teisinis procesas R. D. atžvilgiu dėl jam inkriminuojamų veikų šioje byloje vyko Jungtinėje Karalystėje irtas procesas Jungtinės Karalystės prokurorų buvo nutrauktas.

Todėl, apelianto nuomone, nenustačius jokių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kad R. D. būtų padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 str. 2 d. ir 253 str. 2 d., jo atžvilgiu būtina priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmos instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, nes R. D. atžvilgiu nepagrįstai netaikė BPK 3 str. 1 d. 8 p. nuostatų.

R. D. buvo nuteistas jau 2008 m. birželio 17 d. Jungtinėje Karalystėje, pagal jo prisipažinimą, už šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymą. Įsiteisėjęs Jungtinės Karalystės teismo nuosprendis yra byloje ir pirmosios instancijos teismui buvo gerai žinomas. Skundžiamame teismo nuosprendyje pats teismas pripažino, kad R. D. nuosekliai laikosi pozicijos, jog už šioje byloje jam inkriminuojamas veikas jis yra jau teistas, jo visi veiksmai yra įvertinti, pasiektas susitarimas su Jungtinės Karalystės teisėsauga dėl jo prisipažinimo ir kitų kaltinimų nepateikimo, taip pat ir tai, kad jis jau atliko jam už tai paskirtą bausmę Jungtinėje Karalystėje. Tai iš esmės patvirtino ir kiti nuteistieji M. B. ir R. R.. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį R. D. argumentą, apelianto nuomone, vis dėl to nepašalino abejonės dėl galimo jo dvigubo nuteisimo už tas pačias veikas šiame teismo procese ir Jungtinės Karalystės teisme. Apeliantas pažymi ir tai, kad teisminio proceso metu R. D. gynėjai ne kartą raštu ir žodžiu teismo prašė iš Jungtinės Karalystės teismo gauti tai patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, ar kviesti ir apklausti Jungtinės Karalystės prokurorę, atlikusią tyrimą. Tinkamai nežinant Jungtinės Karalystės baudžiamojo proceso teisės normų ypatumų ir skirtumų nuo Lietuvos baudžiamojo proceso, negavus gynybos prašomo pilno R. D. teismo nuosprendžio iš Jungtinės Karalystės, ar kitų patikimų dokumentų, ar jis buvo, ar nebuvo teisiamas, ar kitaip nebuvo įvertinama (pavyzdžiui padarant susitarimą dėl dalinio prisipažinimo) ta pati veika, už karią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 3 str. 1 d. 8 p. šiuo atveju reikšmingas gali būti ne tik teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis, bet ir prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

Byloje yra 2008 m. birželio 3 d. Jungtinės Karalystės prokuratūros laiškas – prašymas. Jame nurodyta, kad, Jungtinės Karalystės teisėsaugos įstaigos (duomenys neskelbtini)nuomone, Jungtinėje Karalystėje R. D. vadovauja organizuotų nusikaltimų grupei, kuri ginklus gauna iš R. L. organizuotos nusikalstamos grupės, taip pat ir tai, kad (duomenys neskelbtini)nori surinkti visus įmanomus įrodymus prieš R. D. ir jo nusikalstamą grupuotę tam, jog pradėtų jų baudžiamąjį persekiojimą bei prašo pateikti visus įkaičius, telefoninių pokalbių įrašus. Nurodomi įtariami Jungtinės Karalystės organizuotos grupės asmenys – R. D., D. D., B. K., M. B. ir R. R.. Taip pat nurodomi Jungtinės Karalystės teisės aktai, pagal kuriuos šie asmenys numanomi persekioti, tai – 1977 m. baudžiamosios teisės įstatymo 1(1) ir 1A skyrius (Bendrininkavimas), pagal kurį teisiami asmenys, kai vienas asmuo susitaria su kitais, kad bus atliekami tam tikri veiksmai, kurie, jei bendrininkavimas bus padarytas pagal jų ketinimus, būtinai bus tolygūs bet kokiam nusikaltimui, padarytam vienos ar daugiau susitarimo šalių (kas, apelianto nuomone, atitinka BK 25 ir 249 str. 2 d.), 1968 m. šaunamųjų ginklų įstatymas (kas, apelianto nuomone, atitinka BK 253 str. 2 d.), 1979 m. Muitinės ir akcizo administravimo įstatymo 50 sk. (kas, apelianto nuomone, atitinka BK 199 str. 2 d.). Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog R. D. teisinis persekiojimas pagal visas dabar jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas Jungtinėje Karalystėje buvo atliekamas. R. D. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje dar 2006 m., o 2008 m. birželio 17 d. jis buvo nuteistas penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausme, pagal jo prisipažinimą, už šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymą. Apeliantas pažymi ir tai, kad nuteistas vėliausiai už kitus, jau po to, kai buvo įvykdytos ir, teisėsaugai žinomos, visos nusikalstamos veikos. Šioje byloje visą esančią slaptą telefoninių pokalbių klausymosi medžiagą, kuria iš esmės ir grindžiama R. D. kaltė, Lietuvos prokurorai buvo perdavę Jungtinės Karalystės teisėsaugos pareigūnams. Iš byloje esančių minimų Jungtinės Karalystės prokuratūros pateiktų dokumentų matyti, kad tyrimas dėl R. D. inkriminuojamų šiame procese nusikalstamų veikų Jungtinėje Karalystėje buvo atliekamas pilna apimtimi. Apeliantas nurodo ir tai, kad kuo konkrečiai pasibaigė ir kokia apimti tas persekiojimas R. D. atžvilgiu, konkrečiai byloje nėra duomenų, gal jį nuteisė už du ginklus, o dėl kitų epizodų ir veikų priėmė išteisinamąjį nuosprendį, gal persekiojimas pasibaigė susitarimu su teisėsauga ir nuteisimu tik už du ginklus, ar dar kitaip, ar tos jo veikos buvo įvertintos Jungtinės Karalystės prokuroro nutarimu ar teismo atskiru sprendimu.

Todėl, apelianto nuomone, nežinant Jungtinės Karalystės baudžiamojo proceso reguliavimo taisyklių, jų nevertinant, tinkamai išspręsti klausimą dėl galimo dvigubo R. D. nuteisimo, teismas negalėjo. Apelianto nuomone, principo non bis in idem taikymas šiuo atveju Europos Tarybos konvencijų aspektu yra platesnis nei aiškinama skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje yra Jungtinės Karalystės prokurorės paaiškinimas. Tokio pasirašyto ir oficialaus Jungtinės Karalystės prokurorės paaiškinimo, gauto teisės aktais nustatyta tvarka, byloje nėra. Yra tik neoficialus, sunkiai identifikuojamas susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuriame pateikiami net klaidingi duomenys, pavyzdžiui apie R. D. deportaciją iš Jungtinės Karalystės. Tokiu būdu, apelianto nuomone, teismas, tirdamas bylos įrodymus, nesivadovavo leistinumo ir liečiamumo principų bei pažeidė BPK 301 str. 1 d. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas privalėjo teisingai įvertinti visas šias aplinkybes ir visas kilusias bei byloje nepašalintas abejones vertinti R. D. naudai ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, kad tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manė, jog R. D. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tai jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 76 str. 1 d. nuostatų.

Tai, kad R. D. yra visiškai (duomenys neskelbtini), teismui nekilo jokių abejonių. Tai patvirtina byloje esanti R. D. ligos istorija, kiti bylos dokumentai. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad R. D. yra visiškai (duomenys neskelbtini), jo sveikatos diagnozė visiškas (duomenys neskelbtini)yra įtrauktas į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtino „Nepagydomų ligų“ sąrašo (duomenys neskelbtini)punktą ir pagal tai asmuo gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas netyrė kokią įtaką turės R. D. nepagydoma liga bausmės atlikimui. Be to, teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad pas R. D. esanti negalia yra labai sunki, trukdanti jam normaliai orientuotis aplinkoje. Jokios galimybės, kad R. D. kada nors pasveiks ir (duomenys neskelbtini)nėra. Teismo paskirtos jam laisvės atėmimo bausmės atlikimas būtų aiškiai per sunkus dėl jo sveikatos būklės, nes jam reikalinga nuolatinė, speciali kito asmens slauga ir priežiūra. Pats savarankiškai pasirūpinti savo buitimi jo ginamasis negali. Jam slauga reikalinga ne tik, kad jį kas vedžiotų, bet ir tam, kad jis galėtų pavalgyti, apsiprausti, atlikti gamtinius reikalus ir pan. Šiuo atveju laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos to užtikrinti negali. Labai tikėtina, kad bausmės paskyrimas šiam asmeniui, dėl jo sveikatos būklės, galėtų virsti jo nereikalingu kankinimu. Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas šį klausimą, visiškai neįvertino aplinkybės, kad R. D. yra teistas tik kartą Jungtinėje Karalystėje. Jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, jam inkriminuojamos veikos padarytos labai seniai. Per tą laiką naujų nusikaltimų jis nepadarė. Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nepateikta. Be to, teismas tinkamai neįvertino ir to, kad paskutiniai kaltinime nurodyti epizodai padaryti daugiau, kaip prieš aštuonerius metus. Ikiteisminis tyrimas, teismas vyko labai ilgai ne dėl jo ginamojo kaltės. Su nuteistaisiais ilgą laiką nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Kelis kartus keitėsi teismo kolegijų sudėtys. Teismo nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos yra aiškiai, savo tapačiais veiksmais, susijusios su tomis veikomis, už kurias nuteistasis jau atliko nemažą realią laisvės atėmimo bausmę pagal Jungtinės Karalystės teismo nuosprendį. R. D., jeigu būtų nuteistas pagal skundžiamą teismo nuosprendį, per tą laiką nuo veikos padarymo iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, laisvės atėmimo bausmę būtų atlikęs jau du kartus. Pažymėtina ir tai, kad visą tą laiką jo atžvilgiu buvo taikomos kardomosios priemonės, dėl kurių jis negalėjo kartu gyventi su savo šeima savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – Jungtinėje Karalystėje. Apelianto nuomone, laukti bausmės taip pat yra bausmė, nes tai susiję su žmogaus sunkiais išgyvenimais. BPK 303 str. 3 d. numatyta, kad kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo. Todėl R. D. baudimas realia laisvės atėmimo bausme, jo neatleidimas nuo bausmės dėl nepagydomos ligos, apelianto nuomone, prieštarautų baudžiamosios atsakomybės tikslams ir uždaviniams.

Atsižvelgiant į tai, kad R. D. šiame procese inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo tiriamos ir Jungtinėje Karalystėje, kur jis buvo suimtas ir laikomas Jungtinės Karalystės kalėjime nuo 2006 m. rugsėjo mėn., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. D. suėmimo laiko Jungtinėje Karalystėje ir ten atliktos laisvės atėmimo bausmės neįskaitė į skundžiamu nuosprendžiu paskirtąją laisvės atėmimo bausmę kardomojo kalinimo šioje byloje.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nenustatė R. D. atsakomybės lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 2 d.) – jo (duomenys neskelbtini) negalia (visiškas (duomenys neskelbtini)). Todėl, apelianto nuomone, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad R. D. yra kaltas, būtina sumažinti jam paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę ir laikyti, jog jis jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas nurodo, kad esant skunde nurodytiems skundžiamo nuosprendžio ydingumo teisiniams pagrindams, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas R. D. kaltu pripažino nenustatęs tikrųjų bylos aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis jo ginamojo atžvilgiu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Nuteistojo R. D. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį R. D. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes R. D. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismo posėdyje prokuroras prašo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo R. R., nuteistojo M. B. gynėjo ir nuteistojo R. D. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis R. R. ir jo gynėjas prašo R. R. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis M. B. ir jo gynėjas prašo patenkinti gynėjo A. Liutvinsko apeliacinį skundą, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis R. D. ir jo gynėjas prašo gynėjo K. R. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro – atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistojo R. R., nuteistojo M. B. gynėjo ir nuteistojo R. D. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. R. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 199 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, M. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 249 str. 1 d., BK 199 str. 2 d., BK 253 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, R. D. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 249 str. 1 d., BK 199 str. 2 d. ir BK 253 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, o R. R. pagrįstai išteisintas pagal BK 249 str. 1 d., neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo griežtinti ar švelninti nuteistiesiems R. R., M. B. ir R. D. už jų padarytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, nes jos paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų.

Apeliaciniuose skunduose nuteistųjų M. B. ir R. D. gynėjai nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl jų ginamųjų kaltės padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus, apeliaciniai skundai grindžiami pirmosios instancijos teismo netinkamu įrodymų vertinimu, apeliantų manymu, byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina jų ginamųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje darant sunkius nusikaltimus su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai įgijus, laikius, gabenus, ir realizavus ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų bei kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos sieną gabenant šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, be to nuteistųjų M. B. ir R. D. gynėjai apeliaciniuose skunduose nurodo, jog buvo pažeistas non bis in idem principas, o taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jų ginamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatymo bei paskirta bausme. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. nuosprendį ginčija tik dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatymo ir jam paskirtos bausmės. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su R. R. išteisinimu pagal BK 249 str. 1d. bei nuosprendžiu visiems nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis ir proceso išlaidų nepriteisimu iš nuteistųjų.

Dėl nusikalstamo susivienijimo.

Nors nuteistųjų gynėjai teigia, jog M. B. ir R. D. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 str. 1 d., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog M. B. ir R. D. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog R. R. nepagrįstai išteisintas pagal BK 249 str. 1 d., tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje padarė teisingą išvadą, jog neįrodyta, kad R. R. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nuteistųjų gynėjai nurodo, jog nuteistieji savo kaltės dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nepripažįsta, teigia, kad jokiam nusikalstamam susivienijimui nepriklausė. Pasak nuteistųjų gynėjų byloje nesurinkta M. B. ir R. D. kaltę patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos neatskleidė objektyviųjų ir subjektyviųjų BK 249 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Taip pat gynėjų apeliaciniuose skunduose ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas nesutinkama su apygardos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, jog telefoninių pokalbių turinys nėra pakankamas išvadai dėl pripažinimo kaltais pagal BK 249 str. 1 d., o kiti bylos įrodymai taip pat nepatvirtina nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, M. B. ir R. D. pripažįsta, kad disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, tačiau teigia už tai jau buvę nuteisti Jungtinėje Karalystėje ir atliko bausmes. Tačiau su tokiais apeliacinių skundų argumentais negalima sutikti. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai bandoma sumenkinti byloje surinktų įrodymų patikimumą ir teisėtumą.

Šiuo atveju nusikalstamo susivienijimo egzistavimas, jo veikla yra konstatuoti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi. Nustatyta, kad nusikalstamas suvienijimas nenutrūkstamai veikė nuo 2006 m. rugsėjo iki 2008 m. kovo 7 d. Taigi spręstinas klausimas tik apie tai, ar nuteistieji M. B. ir R. D. bei išteisintasis R. R. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir kokia apimtimi. Skundžiamame pirmosios instancijos nuosprendyje išsamiai aptarta kada ir kieno iniciatyva buvo sukurtas susivienijimas, jo sudėtis, kokius vaidmenis atliko kiekvienas nusikalstamo susivienijimo narys. Teismo nustatyti faktiniai duomenys rodo tiek formaliuosius nusikalstamo susivienijimo požymius (trys ir daugiau asmenų; susitarimas vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti; pastovūs grupės tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas), tiek ir neformaliuosius požymius, leidžiančius daryti išvadą apie šios bendrininkavimo formos (nusikalstamo susivienijimo) buvimą (vadovavimas, veikos planavimas, pelno siekimas, drausmės, ryšių su teisėsaugos pareigūnais palaikymas, jų papirkinėjimas, ryšio ir kitos technikos, palengvinančios nusikaltimų padarymą įgijimas ir kt.).

Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (BK 25 straipsnio 4 dalis). Pagal teismų praktiką nusikalstamam susivienijimui būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau asmenų susitarimas, aiškus organizatoriaus – vadovo ar vadovų buvimas, vaidmenų pasiskirstymas, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai, bet ir ilgalaikiai, pastovūs, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai. Taigi, nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumo lygis. Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, atlieka ar įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, jo dalyvavimas nėra atsitiktinis. Taigi, šiai bendrininkavimo formai būdingas grupės asmenų ryšys, jų veiklos apjungimas, sutelktos pastangos, kurių dėka, pasiskirsčius vaidmenis ar užduotis, įgyvendinamas nusikalstamas ketinimas, t. y. įvykdomas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Aptariama nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nusikalstamam susivienijimui inkriminuoti pakanka vien tikslo daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, o tokio susivienijimo narių padarytos konkrečios nusikalstamos veikos, kurios gali būti įvairaus sunkumo, kvalifikuojamos savarankiškai. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra vieningo jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai nepriklausomai nuo jų turėto vaidmens, priskirtų užduočių atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje. Baudžiamoji atsakomybė kyla, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti (paprastai nusikalstamo susivienijimo dalyviai dalyvauja padarant vieną ar daugiau sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, numatytų ir atitinkamai kituose BK specialiosios dalies straipsniuose). Teismų praktikoje pažymima, jog pastovių ryšių požymis nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti kiekviename nusikaltime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-177/2008). Teismų praktikoje pripažįstami ir neformalūs nusikalstamo susivienijimo požymiai – būdinga hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšio ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, apmokant advokatų, ginančių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, suteikiant materialinę pagalbą suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, išlaikant patalpas susirinkimams rengti ir pan.

Kaip jau buvo minėta, nusikalstamo susivienijimo egzistavimas, jo veikla yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nagrinėjama byla yra išskirta iš šios bylos, kurioje dalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikloje kaltais pripažinti R. L., D. B., M. S., A. E., D. K..

Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė, kuo pasireiškė M. B. ir R. D. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad pagrindinė nusikalstamo susivienijimo veikla buvo susijusi su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei vykdant šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandos, t. y. dėl kiekvieno iš nuteistųjų kaltės padarius BK 253 ir BK 199 straipsniuose numatytus nusikaltimus bus pasisakyta kitoje nuosprendžio dalyje.

Nuteistasis R. D. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog kaltės nepripažįsta. Lietuvoje negyveno nuo 1999 m. iki 2011 m. Buvo nuteistas Anglijoje už 2 pistoletų, 2 duslintuvų ir 70 šovinių laikymą. Nuteistasis M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad Anglijoje buvo nuteistas už ginklų laikymą. Ginklus įsigijo iš R. R. Anglijoje. Taip pat parodė, jog gal ir buvo tokie telefoniniai pokalbiai, apie kuriuos duomenys yra pateikti byloje. R. D. jam nedavė jokių nurodymų. Nuteistasis (šioje dalyje išteisintasis) R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad Anglijoje buvo nuteistas už ginklų laikymą. Ginklus į Angliją atvežė „furistas“, iš jo paėmė akumuliatorių, nežinojo, kad jame sudėti ginklai. Patvirtino telefoninių pokalbių su Č. ir B. turinį. Tiek R. D., tiek M. B. aiškino nedalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikloje, tarpusavio bendravimą aiškino kaip paremtą draugyste, kitų reikalų jie neturėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius nuteistųjų parodymus, kadangi juos paneigė byloje surinkti įrodymai, t. y. liudytojų S. K., D. K., G. M., S. R. parodymai, rašytinė bylos medžiaga – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės bei jos fiksavimo protokoluose užfiksuoti duomenys.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas S. K. parodė, į akumuliatorius paslėptus ginklus, duslintuvus ir šaudmenis, kuriuos sudėdavo D. K., jis veždavo iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Vežė du kratus, trečią kartą atsisakė. Jį M. supažindino su E.. E. davė kontaktinį telefono numerį, kuriuo jis turėjo paskambinti Anglijoje. Londone atidavė atvežtus akumuliatorius. Liudytojas G. M. teisiamajame posėdyje parodė, jog jam buvo pasiūlyta į Angliją nuvežti „tašę“, kas joje yra „R.“, kuris dar vadinamas „Š.“ jam nesakė. Kadangi jis pats į Angliją nevažinėjo, tai padaryti pasiūlė S. K.. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei patvirtino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažinęs nurodytus asmenis. Liudytojas D. K. parodė, kad D. B. pasiūlė padaryti slėptuvę ginklams. B. ar Č. atveždavo ginklus, jis sudėdavo ginklus į akumuliatorių. Suprato, kad Č. vadovavo L.. Taip pat parodė, jog suprato, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje. L. jis skambindavo, kai kildavo klausimų. Č. taip pat derindavo klausimus su L.. Pinigus jam paduodavo B., Č.. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojas T. R. parodymai. Liudytojas T. R. parodė, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. buvo susitikęs su M. B., nuvyko į nuomojamą garažą (duomenys neskelbtini). Kaip garaže atsirado ginklai jis nežino. Jo nuomone, su ginklais susijęs M. B., kuris jam sakė apie garaže policijos rastus dvylika pistoletų. Parodė, kad su M. B. į minėta garažą važiavo ir 2007 m. spalio 3 d., 2007 m. spalio 5 d. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir teisme apklaustų liudytojų D. K., A. K., B. K. parodymus. Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2007 m. lapkričio mėn. iš R. R. paėmė pasaugoti krepšį, vėliau pamatė, kad jame ginklai. Liudytoja A. K. parodė, kad jos vyras S. K. vežė į Angliją akumuliatorius, kuriuos jiems į namus atveždavo A. E.. A. E. sumokėdavo už akumuliatorių išvežimą iš Lietuvos. Liudytojas B. K., kurio parodymai teisme buvo perskaityti, parodė, kad Anglijoje buvo sulaikytas su R. D. ir D. B., nes automobilyje buvo rasti du pistoletai. Jis ir R. D. buvo nuteisti, o D. B. išteisintas. Atlikdamas bausmę susitiko su M. B., tuo pačiu metu susipažino ir su R. R.. Susipažinęs su pateiktais telefoninių pokalbių įrašais, patvirtino, kad tai jo pokalbis su seserimi K. L., ir R. L. pokalbis su R. D.. Teismas nuosprendyje įvertino ir A. E. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie teisme buvo perskaityti. A. E. parodė, kad perdavė vairuotojui, vardu S., A. B. atvežtą krepšį, kad jį nuvežtų į Angliją.

Baudžiamajame įstatyme suformuluotas nusikalstamo susivienijimo apibrėžimas, pagal kurį susivienijimo narius turi sieti pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nagrinėjamoje byloje kiekvieno nuteistojo vaidmenį nusikalstamame susivienijime, o taip pat ir apie nusikalstamo susivienijimo vidinę struktūrą galima spręsti iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės bei jos fiksavimo metu surinktų duomenų. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad vykdant R. L. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo gauti duomenys apie R. L., M. B., R. D. neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir jų realizavimą dideliais kiekiais. Gauti duomenys apie tai, kad telefoninių pokalbių metu kalbama apie šaunamųjų ginklų partiją, esančią Jungtinėje Karalystėje, kurią realizuoja M. B.. Minėtą šaunamųjų ginklų partiją sudaro 23 šaunamieji ginklai iš kurių 9 brokuoti - stringantys, aprūdiję. Gauti duomenys apie R. L. nurodymus M. B. laikytis konspiracijos, pasiimti atskiras korteles, kurių pagalba susirašinėti tik tekstinėmis SMS žinutėmis, bei neskambinti „tiems kurie atostogauja“ (kalbama apie Jungtinėje Karalystėje sulaikytus R. D., D. B., B. K.). Gauti duomenys apie R. D. reiškiamas pretenzijas R. L. dėl brokuotų šaunamųjų ginklų, apie R. L. nurodymus M. B. bandyti sutvarkyti brokuotus ginklus, nušveisti juos nuo rūdžių, apie tai, kad R. L. su M. B. kontaktuoja tarpininkaujant D. D., o taip pat ir tiesiogiai. M. B. pinigus R. L. perduoda per D. D.. Gauti duomenys apie tai, kad telefoninių pokalbių metu duslintuvai šifruotai vadinami „a.“, „g.“, „p.“; apkabos - „k.“; šoviniai - „m.“; pistoletai - kulkosvaidžiai „L.“ šifruotai vadinami „didesniais daiktais iš L raidės“ arba „dideliais“. Gauti duomenys apie R. L. planus 2007-09-24 atvykti į Jungtinę Karalystę bei susitikti su D. D., R. D., M. B., bei sutvarkyti problemas iškilusias su brokuotais, stringančiais šaunamaisiais ginklais. Taip pat gauti duomenys ir informacija apie tai, kad telefoninių pokalbių metu kalbama apie brokuotus - stringančius šaunamuosius ginklus, kurie M. B. buvo perduoti „meistrui“ remontuoti ir kuris yra sulaikytas „mentų“, bei apie R. D. reiškiamas pretenzijas R. L. dėl brokuotų šaunamųjų ginklų. Gauti duomenys ir informacija apie R. L. ir R. D. atsiliepimus ir veiksmus po 2007-10-05 Jungtinėje Karalystėje atlikto Ž. B. sulaikymo ir jo darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rastus ir išimtus 5 vnt. perdirbtų dujinių pistoletų „B.“. Gauti duomenys apie tai, kad M. B. yra dingęs po Ž. B. sulaikymo ir R. L. negali su juo susisiekti.Gauti duomenys apie tai, kad telefoninių pokalbių metu M. B. vadinamas R. D. žmogumi („mano žmogus“).Gauti duomenys ir informacija apie tai, kad telefoninių pokalbių metu kalbama apie pinigines lėšas už realizuotus šaunamuosius ginklus M. B. perduoda R. L. tarpininkaujant D. D.. Dalį pinigų už realizuotus šaunamuosius ginklus gauna R. D.. Gauta informacija apie R. L. reiškiamas pretenzijas R. D. už investuotus pinigus ir negautą pelno dalį.

Jungtinėje Karalystėje atlikto slapto sekimo metu užfiksuota, kad 2007 m. rugsėjo 24-27 d. R. L. lankėsi kalėjime, kur buvo laikomi R. D. ir D. B., be to R. L. Londone susitinka su M. B. (t. 12, b. l. 37-40).

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie tai, kad telefoninio pokalbio metu D. B. ir R. D. kalbasi apie vykstantį tyrimą, teismą, advokatus. Šio pokalbio metu kalbama apie asmenį, kuris turi daiktus ir jų negrąžina. R. L. priekaištauja R. D., kad pas tą žmogų yra likę daiktai (ginklai), kad tas žmogus vengia juos grąžinti. Pokalbio metu R. L. pasako, kad su tuo žmogumi bendrauja K., o R. D. nustemba, kodėl K. bendrauja ne su juo (R. D.). R. L. reikalauja grąžinti daiktus, reikalauja, kad D. perduotų tam žmogui, kad jis (R. L.) susidoros su tuo asmeniu, jei nebus grąžinti daiktai (t. 6, b. l. 37-41).

Taigi tiek M. B., tiek R. D. betarpiškai dalyvavo nusikaltimų daryme, buvo pasiskirstę vaidmenis. M. B. buvo atsakingas už ginklų realizavimą, pinigų perdavimą R. L.. R. D. reiškė pretenzijas R. L., kad nesilaikoma subordinacijos tarp veikoje dalyvaujančiu asmenų. R. L. reiškė pretenzijas R. D., kad šis blogai dirba, kad negrąžinami ginklai ir pinigai. Taigi niekuo nepagrįstas nuteistojo R. D. gynėjo skundo teiginys, kad R. D. nepažinojo R. L.. M. B. bendravo su R. D., R. L., K. Č., vykdė jų nurodymus. M. B. atsiskaitydavo už nuveiktus veiksmus R. L.. Priešingai nei nurodo M. B. gynėjas, M. B. veikė ne savarankiškai. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių pastovius ir ilgalaikius R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narių ryšius. Nusikalstamo susivienijimo nariai bendraudami tarpusavyje buvo atsargūs, laikėsi konspiracijos, nuolat keitė telefonų numerius, bendraudami vienas kitą vadindavo pravardėmis. Patys nuteistieji neginčija to, kad vienas kitą pažinojo, susitikdavo, kartu leisdavo laisvalaikį. Byloje nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo narių sudėtis iš esmės nekito, iš nusikalstamos veiklos jie pasitraukdavo tik, kai būdavo sulaikomi. Pastovumo požymio nepaneigia ir tai, kad atskiriems nusikaltimams daryti buvo pasitelkiami nusikalstamam susivienijimui nepriklausantys asmenys.

Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje – tai asmens sutikimas prisijungti ir prisijungimas prie tokios susivienijimo veiklos, aktyvus dalyvavimas planuojant, rengiant ar aprūpinant konkrečių nusikaltimų darymą. Tai gali pasireikšti ir vykdant kitų susivienijimo narių valią ir nurodymus. Susivienijimo dalyviai identifikuoja save kaip nusikalstamos struktūros narius, suvokia, kad yra arba bus daromi sunkūs nusikaltimai, bei yra pasirengę vykdyti jiems paskirtus vaidmenis. R. D. ir M. B. neneigė laikę ginklus, tačiau tvirtino, jog už šias veikas buvo nuteisti Anglijoje. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus bylos įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad R. D. ir M. B. priklausė nusikalstamam susivienijimui, dalyvavo jo veikloje, todėl jų veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 249 straipsnio1 dalį.

Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl R. R. išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. R. išteisinimo padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais.

Prokuroro nuomone, teismas nepakankamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius R. R., kaip nusikalstamo susivienijimo nario, vaidmenį nusikaltimo padaryme. Nors R. R. neigia dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, tačiau tokią jo gynybinę versiją, pasak prokuroro, paneigia jo atlikti nusikalstami veiksmai, telefoniniai pokalbiai su K. Č., liudytojos D. K. parodymai ir kiti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais šių apeliacinio skundo argumentų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių R. R. dalyvavimą padarant BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis R. R. viso proceso metu neigė dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje. R. R. parodė, kad K. Č. pasiūlė jam užsidirbti. Jam būnant Londone paskambino sunkvežimio vairuotojas, pasakė atvažiuoti pasiimti akumuliatoriaus. Akumuliatorių paėmė ir parsivežė namo, laikė dvi savaites, vėliau akumuliatorių išardė, jame buvo ginklai ir šoviniai. K. paprašė palaikyti šovinius ir duslintuvus. Vėliau, gal po dviejų savaičių, po to kai paėmė akumuliatorių, sulaukė K. Č. skambučio, kuris pasakė, kad atvažiuos žmogus paimti ginklų, atvažiavo B., kurio jis tuo metu dar nepažinojo. B. atidavė tris pistoletus ir tris duslintuvus. Pas jį likusius 10 pistoletų ir 900 šovinių rado policija. Nuteistasis M. B. parodė, jog ginklus (3 pistoletus) įsigijo iš R. R.. Liudytoja D. K. parodė, kad 2007 m. lapkričio mėn. iš R. R. paprašė pasaugoti krepšį, vėliau pamatė, kad jame ginklai. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrosimus pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, rodančių, jog R. R. žinojo kokie santykiai sieja K. Č. su R. L.. Iš operatyvinių veiksmų atlikimo 2008 m. gruodžio 10 d. protokolo (t. 7, b. l. 63-91) matyti, kad K. Č. su R. L. iš tikrųjų 2007 m. gruodžio 7 d. aptarinėjo R. R. (pravarde „Š.“) sulaikymo aplinkybes, tačiau tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie R. R. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Telefoninių pokalbių tarp R. R. ir K. Č. turinys rodo, kad K. Č. paskambino R. R. ir pasakė paimti iš krovininio automobilio vairuotojo atvežtą krovinį, o vėliau jį perduoti M. B.. Byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog R. R. žinojo kokie santykiai sieja K. Č. su ginklus tiekiančiais asmenimis, taip pat nėra duomenų patvirtinančių R. R. atliekamą konkretų vaidmenį nusikalstamame susivienijime. R. L. su R. R. nekontaktavo, pats R. R. nežinojo apie R. L. ir apie jo vaidmenį nusikalstamame susivienijime. Sutiktina su apygardos teismo išvada, kad R. R. veikė organizuota grupe.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčytinų, sudarančių vientisą ištisą loginę seką, įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. R. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ir kontrabandos.

Nuteistųjų R. D. ir M. B. kaltę padarius BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 253 straipsnio 2 dalyje (2007-09-05 epizodas), BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 253 straipsnio 2 dalyje (2007-11-12 epizodas) numatytas nusikalstamas veikas taip pat patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų, teismas pagrįstai juos pripažino kaltais ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo M. B. gynėjas skunde nurodo, jog M. B. buvo tik ginklų pirkėjas, ginklus įgijo Jungtinėje Karalystėje, jis nesusijęs su ginklų gabenimą organizavusiais asmenimis. Taip pat nurodo, jog BK 199 straipsnio 2 dalis jo ginamajam inkriminuota tik kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviui, neatskleidžiant jo atliktų veiksmų Jungtinėje Karalystėje ir kontrabandos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių M. B. tyčios aspektu. Teismo išvada, kad M. B. iš 2007 m. rugsėjo mėnesio ginklų siuntos yra paėmęs ir realizavęs 7 pistoletus ir 91 šovinį, grindžiama prielaida, kad į Jungtinę Karalystę atgabenta nemažiau 12 pistoletų ir nemažiau 100 šovinių. Pasak gynėjo, teismas neatkreipė dėmesio, jog šie ginklai nei Jungtinėje Karalystėje, nei Lietuvos Respublikoje nepripažinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnyje dalyku. Kai kurie ginklai buvo netinkami naudoti. Nuteistojo R. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2007-11-12 epizode R. D. negalėjo dalyvauti, nes po R. L. ir R. D. konflikto, buvo nutarta, jam ginklų nebeparduoti. Taip pat gynėjas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog R. D. rūpinosi ginklų pervežimu per Lietuvos Respublikos sieną, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad kontrabandą organizavę asmenys derino savo veiksmus su R. D.. Be to, dėl (duomenys neskelbtini)R. D. negalėjo vykdyti aktyvių veiksmų.

Su tokiais apeliacinių skundų argumentais negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas M. B. ir R. D. nusikalstamus veiksmus pagrįstai rėmėsi atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę gautais duomenimis, liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis.

Nuteistasis M. B. apklausiamas teisme parodė, kad ginklus pirko Anglijoje. Iš R. R. paėmė krepšį su ginklais. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad pistoletai, duslintuvai ir šoviniai buvo sudėti į akumuliatorių. Parodė ir tai, kad R. L. prašė sutaisyti pistoletus. K. Č. jam skambino dėl pinigų už tuos ginklus. D. B. jam taip pat skambino dėl pinigų už ginklus. Su R. D. būtų pasidalinęs pinigus, jei juos būtų gavęs, tačiau šios nurodytos aplinkybės teisiamajame posėdyje negalėjo paaiškinti. Nuteistasis R. D. teisiamajame posėdyje parodė, jog su M. B. ir R. R. nėra pažįstamas. Parodė ir tai, kad Jungtinėje Karalystėje jis pripažino dalį kaltinimų ir buvo nuteistas. Jis prisipažino dėl 2 pistoletų, 2 duslintuvų ir 70 šovinių laikymo.

Jau minėtuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. R. L. pokalbio su R. D. metu kalba apie prekybą iš jo gautais ginklais, apie ginklų kokybę, pinigų perdavimą, 2007 m. rugsėjo 29 d. R. L. kalba su R. D. apie nekokybiškus ginklus.

Liudytojo S. K. parodymais nustatyta, kad jis (S. K.) A. E. jam atvežtus akumuliatorius su ginklais du kartus vežė į Londoną ir perdavė asmenims, kuriems paskambindavo nurodytu telefono numeriu. Liudytojas D. K. patvirtino, jog jis garažo rūsyje į akumuliatorius sudėdavo ginklus. Vieną akumuliatorių jam atvežė D. B., kitą – K. Č.. Nuteistasis R. R. parodė, kad sunkvežimio vairuotojo atvežtą akumuliatorių su ginklais ir šoviniais jis paėmė ir dalį jų laikė namuose, dalį paprašė pasaugoti D. K.. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie R. L. pokalbius su R. D., telefoninių pokalbių metu kalbama apie prekybą ginklais, duslintuvais, šaudmenimis, kalbama apie brokuotus šaunamuosius ginklus, kurie M. B. buvo perduoti remontuoti „meistrui“. Pokalbių metu R. D. reiškia pretenzijas R. L. dėl brokuotų šaunamųjų ginklų. Taip pat užfiksuoti duomenys apie R. L. ir R. D. veiksmus po 2007 m. spalio 5 d. Jungtinėje Karalystėje atlikto asmens sulaikymo, kurio darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rastus ir išimtus penkis vienetus perdirbtų dujinių pistoletų „B.”. Po atliktos kratos ir išimtų ginklų, R. L. negali susiekti su M. B.. Telefoninių pokalbių metu M. B. vadinamas R. D. žmogumi. Taip pat telefoninių pokalbių metu kalbama apie pinigines lėšas už realizuotus šaunamuosius ginklus, kurias M. B. perduoda R. L. per tarpininką. Dalį pinigų už realizuotus šaunamuosius ginklus gauna R. D.. R. L. reiškia pretenzijas R. D. dėl investuotų pinigų ir negautos pelno dalies.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, visuma pirmosios instancijos teismo ištirtų duomenų, t. y. liudytojų S. K., D. K. parodymai, atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę gauti duomenys, taip pat kiti rašytiniai bylos duomenys, leidžia daryti išvadą, kad R. D. ir M. B. pagrįstai pripažinti kaltais dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. D., M. B. ir R. R. buvo kaltinami šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą bei neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pripažinęs R. D. ir M. B. kaltais pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, teismas taip pat pripažino juos kaltais ir dėlto, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje šie nuteistieji padarė dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, tuo tarpu R. R. išteisinęs pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, teismas pripažino jį kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nustatęs, kad šią nusikalstamą veiką R. R. padarė veikdamas organizuota grupe. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas nustatė būtent šias bendrininkavimo formas: M. B. ir R. D. nusikalstamą susivienijimą (BK 25 straipsnio 4 dalis), R. R. organizuotą grupę (BK 25 straipsnio 3 dalis). Tačiau kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje BK 25 straipsnio 4 dalies ir atitinkamai 3 dalies nuteistiesiems neinkriminuotos, apie tai pažymima ir nuteistojo M. B. gynėjo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje kvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamas veikas be nuorodų į BK 25 straipsnio 4 dalį arba 3 dalį teismas faktiškai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kita vertus ištaisyti šios klaidos apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės. Be to, toks nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimas be nuorodos į BK bendrosios dalies normas nedaro viso teismo nuosprendžio neteisėtu ir nepagrįstu, o taip pat nepaneigia nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant pripažintų įrodytais nusikaltimų padarymo aplinkybes, aiškiai nurodoma apie M. B. ir R. D. veikimą nusikalstamame susivienijime ir apie R. R. veikimą organizuota grupe. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro ar nukentėjusiojo skundai. Padėtis negali būti pabloginta labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje prokuroro paduotame apeliaciniame skunde perkvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamas veikas, papildomai kvalifikuojant jas atitinkamai pagal BK 25 straipsnio 4 dalį arba 3 dalį neprašoma. Todėl atitinkamai keisti nusikalstamų veikų kvalifikavimus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes taip būtų viršytos teisminio nagrinėjimo ribos.

Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

Nuteistųjų gynėjai apeliaciniuose skunduose teigia, kad M. B. ir R. D. buvo du kartus nuteisti už disponavimą tais pačiais ginklais ir šaudmenimis, taip pažeidžiant non bis in idem principą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis draudžia dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką, o dvigubą baudžiamąjį persekiojimą – BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, t. y. visumos konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (S. Z. v. Russia, no. 14939/03). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikimo non bis in idem principui.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. D. buvo nuteistas 2008 m. birželio 17 d. S. K. teismo už disponavimą pistoletais, garso modifikatoriais ir šoviniais, t. y. veiką padarytą 2006 m. spalio 21 d. (t. 27, b. l. 125-128). M. B. buvo nuteistas 2008 m. gegužės 25 d. S. K. teismo už veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu ginklais, padarytas 2007 m. gruodžio 6 d. (t. 27, b. l. 129-136).

Byloje pateikti duomenys, kad dėl R. D. tyrimas buvo atliekamas Jungtinėje Karalystėje dėl veikų, susijusių su šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir duslintuvų, rastų 2007 m. spalio 5 d. ir 2007 m. gruodžio mėn. 6 ir 7 d., laikymu. Tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamų įrodymų pareikšti kaltinimą R. D., jis nebuvo persekiojamas baudžiamąja tvarka. Generalinės prokuratūros prokuroras teismui pateikė iš Jungtinės Karalystės prokurorės S. D. gautus duomenis, kuriuose nurodoma, kad M. B. prisipažino ir buvo nuteistas dėl šių veikų: šaunamųjų ginklų laikymo taisyklių nesilaikymas, neteisėtas šaunamojo ginklo (pistoleto) laikymas, slaptas susitarimas (sąmokslas) daryti nusikaltimą, už kurį jis yra teisiamas, neteisėtas šovinių laikymas neturint leidimo ir neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas neturint leidimo. Nurodyti nuteisimai susiję su veikomis padarytomis 2007 m. gruodžio 6 ir 7 dienomis. R. D. ir B. K. 2008 m. birželio 17 d. pripažinti kaltais pagal du kaltinamojo akto punktus dėl uždrausto ginklo laikymo ir pagal vieną kaltinamojo akto punktą dėl šovinių laikymo neturint tam leidimo. Byla buvo susijusi su įrodymais, kurie buvo surinkti laikotarpiu nuo 2006-06-14 iki 2006-10-21. Jungtinėje Karalystėje buvo atliekamas tyrimas dėl R. D. dėl veikų, susijusių su šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir duslintuvų, rastų 2007-10-05 ir 2007 m. gruodžio mėn. 6 ir 7 dienomis laikymu. Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2007-09-28 iki 2008-03-03. Tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamų įrodymų pareikšti kaltinimą R. D., dėl to kaltinimai nebuvo reiškiami ir jis nebuvo persekiojamas baudžiamąja tvarka. (t. 27, b. l.41-42). Generalinė prokuratūra vykdydama teismo pavedimą, išreikalavo iš Jungtinės Karalystės S. teismo 2008 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio ir sprendimo stenogramą, tačiau joje nėra nurodomi konkretūs duomenys, rodantys dėl kokių faktinių veikų aplinkybių buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (t. 27, b. l. 105-111). Apygardos teismas įvertino aplinkybes, jog 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 3 straipsnis numato privalomus asmens neperdavimo pagal Europos arešto orderį pagrindus. BK 9 ¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodoma, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu asmuo už jo padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje ir paskirta bausmė įvykdyta, tebevykdoma ar negali būti vykdoma pagal nuteisusios valstybės įstatymus. Analogiška nuostata įtvirtinta Jungtinės Karalystės 2003 m. Ekstradicijos akto 1 dalies 12 punkte. Lietuvos Respublikos dėl kaltinamųjų išduotuose Europos arešto orderiuose nurodytos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurių prašoma išduoti šiuos asmenis, todėl Jungtinės Karalystės teismas galėjo perduoti kaltinamuosius Lietuvos Respublikai baudžiamajam persekiojimui tik už tuos nusikaltimus, už kuriuos jie nebuvo teisti Jungtinėje Karalystėje.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. D. ir M. B. šioje byloje nėra baudžiami antrą kartą už tas pačias nusikalstamas veikas.

Dėl bausmių.

Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, prašo sumažinti jam paskirtą bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistųjų R. D. ir M. B. gynėjai apeliaciniuose skunduose taip pat išdėstė argumentus dėl jų ginamiesiems skirtinų bausmių, teismui nusprendus, jog jie padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistiesiems R. D., M. B. ir R. R. paskirtomis bausmėmis, apelianto nuomone, nuteistiesiems paskirtos per švelnios bausmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinių skundų argumentais. Skunde prokuroras nurodo, kad sprendžiant klausimus dėl nuteistiesiems skirtinų bausmių, būtina atsižvelgti į tai, kad padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, baigti labai sunkus ir sunkūs nusikaltimai, padaryti veikiant nusikalstamu susivienijimu, kuris veikė ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, buvo vykdoma neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, kurie buvo komplektuojami su garso slopintuvais tam, kad juos būtų galima panaudoti aktyviam puolimui, kas rodo nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą. Būtina atsižvelgti ir į nuteistųjų asmenybes apibūdinančius duomenis, teistumus, vaidmenis nusikaltimų padaryme, taip pat ir į tai, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas skirdamas nuteistiesiems bausmes, už jų padarytas nusikalstamas veikas, įvertino tai, kad nenustatyta nei nuteistųjų atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmes R. D., M. B. ir R. R. taip pat atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, taip pat atsižvelgė ir į nuteistųjų asmenybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmes teismas įvertino tai, kad visi trys nuteistieji Lietuvoje teisti nebuvo, tačiau jie teisti Jungtinėje Karalystėje. Teismas įvertinęs nusikalstamų veikų skaičių, bylos nagrinėjimo trukmę, paskyrė nuteistiesiems bausmes, artimas atitinkamuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytų bausmių minimumui. Laikyti šias bausmes aiškiai per švelniomis, kaip nurodo prokuroras, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistojo R. R. argumentais dėl jam paskirtos bausmės. Nuteistasis nurodo, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes, pasak nuteistojo, jis kaltę pripažino ikiteisminio tyrimo metu, dėl savo veikos nuoširdžiai gailėjosi. Teisme taip pat davė parodymus apie padarytus nusikalstamus veiksmus, tačiau kaip nurodo pats apeliantas, pirmosios instancijos teisme prašė jį išteisinti. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios atsakomybės.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu R. R. savo kaltę pripažino iš dalies, teisme taip pat kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog laikė ginklus ir buvo nuteistas, bausmę atliko Anglijoje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. R. taip pat nurodė, jog už padarytą nusikalstamą veiką bausmę atliko. Taigi nuteistasis R. R. faktiškai nepripažino esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Be to, iš bylos matosi, kad R. R. teisme nepripažino esminių nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, t. y. nusikaltimo numatyto BK 199 straipsnio 2 dalyje padarymo aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, vertinti nuteistojo R. R. duotus parodymus kaip jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Nuteistųjų R. D. ir M. B. gynėjai skunduose taip pat nesutinka su jų ginamiesiems nenustatytų jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo M. B. gynėjas nurodo, kad M. B. dirba, turi šeimą, išlaiko du mažamečius vaikus. Nuteistojo R. D. gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo (duomenys neskelbtini)negalios – visiško (duomenys neskelbtini). Tokie apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia teismui galimybę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Teismų praktikoje tokiomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstamos sunki kaltininko liga, jaunas amžius, nepriekaištingas elgesys, geras mokymasis ir kitos. Taigi atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama tokia aplinkybė, kuri konkrečioje byloje parodo mažesnį nusikalstamos veikos ar kaltininko pavojingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo M. B. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog M. B. dirba, turi šeimą, išlaiko du mažamečius vaikus, nėra susijusios nei su mažesniu veikos, nei kaltininko asmenybės pavojingumu, todėl vertinti jas kaip atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Nuteistojo R. D. gynėjo nuomone, jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina R. D. (duomenys neskelbtini) negalia – visiškas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. D. bausmę įvertino jo sveikatos būklę, tačiau šiuo konkrečiu atveju, ši aplinkybė taip pat nėra susijusi su mažesniu kaltininko asmenybės, o taip pat nusikalstamos veikos pavojingumu, todėl šią aplinkybę vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat nėra pagrindo.

Nuteistojo R. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįskaitė Jungtinėje Karalystėje R. D. taikyto suėmimo. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas į bausmės laiką įskaitė R. D. kardomojo kalinimo laikotarpį Jungtinėje Karalystėje nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2011 m. sausio 13 d., t. y. nuo sulaikymo pagal išduotą Europos arešto orderį iki perdavimo Lietuvos Respublikai. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo ir atliktos bausmės Jungtinėje Karalystėje laiką, teismas neturėjo pagrindo. Pagal BK 66 straipsnio nuostatas, į šioje byloje paskirtą į bausmės laiką neįskaitomas suėmimas ar laisvės atėmimo bausmės atlikimas paskirtas kitoje byloje ir kitu teismo nuosprendžiu.

Nuteistasis R. R. prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas nepagrįstas. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje (2013-07-02 įstatymo XII-499 redakcija) numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviem sąlygom: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas R. R. atžvilgiu nėra pagrindo, nes nėra šiame baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Šioje baudžiamojoje byloje paminėtos bylų supaprastinto proceso formos ir negalėjo būti taikomos, kadangi kaltinamiesiems buvo pareikšti kaltinimai ir dėl sunkių ir labai sunkaus nusikaltimo padarymo, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmes, o tai iš esmės eliminuoja teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso, pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę (BPK 418 straipsnio 1 dalis, 426 straipsnio 1 dalis, 273 straipsnio 1 dalis). Be to, nuteistasis R. R. kaltę pripažino tik iš dalies. Taigi nesant visų būtinų BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų, sumažinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu nėra pagrindo.

Nuteistasis R. R. taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas – tai bausmės individualizavimo proceso dalis. Taigi teismas neprivalo, o gali taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo), sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai konkrečiam nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

R. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi jis formaliai atitinka šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygas, tačiau net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo šį straipsnį taikyti ir atidėti kaltininkui paskirtos bausmės vykdymą.

Byloje nustatyta, kad nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. R. R. kaltu prisipažino iš dalies. Be to, jam inkriminuotą nusikaltimą nuteistasis padarė, būdamas anksčiau teistas Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos Respublikoje baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad jis linkęs nepaisyti visuotinai priimtų elgesio normų bei taisyklių, taip pat jo polinkį pažeisti įstatymus ir neleidžia teigti, kad savo elgesiu siekia įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų. Būtina įvertinti ir R. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą (nuteistasis veikdamas organizuota grupe kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis). Šios aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nuteistajam R. R. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Nuteistojo R. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 76 straipsnio nuostatų ir neatleido R. D. nuo bausmės dėl ligos. Teisėjų kolegija šių apelianto teiginių nepripažįsta pagrįstais.

BK 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Pastebėtina, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Teismas spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Kita vertus, teismas, spręsdamas dėl BK 76 straipsnio taikymo, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2013, 2K-264/2013). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. D. dėl 1993 m. birželio 18 d. patirtos traumos yra visiškai (duomenys neskelbtini), taigi ši jo būsena diagnozuota bei gydoma iki nusikalstamų veikų padarymo (t. 26, b. l. 178-179, 182-202). Šias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas, be to, pažymėjo ir tai, kad R. D. būdamas visiškai (duomenys neskelbtini)atlikinėjo jam paskirtą bausmę Jungtinės Karalystės įkalinimo įstaigoje. Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. D. jau buvo visiškai (duomenys neskelbtini)darydamas nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, jog nuteistojo būklė (visiškas (duomenys neskelbtini)) nesutrukdė jam padaryti nusikaltimus, todėl jo sveikatos būklė (visiškas (duomenys neskelbtini)) negali būti pripažintas pagrindu atleisti R. D. nuo bausmės dėl ligos. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šis sprendimas neužkerta kelio nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jeigu toks klausimas iškiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (BPK 359, 362straipsniai).

Dėl proceso išlaidų.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo priteisti iš R. D. ir R. R. jų perdavimo pagal Europos arešto orderį išlaidas iš Jungtinės Karalystės, iš R. D. – 1558,56 Eur, iš R. R. – 1947,15 Eur. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nustatė, jog visi trys nuteistieji buvo perduoti Lietuvai pagal Europos arešto orderius, todėl išlaidas, susijusias su šių asmenų perdavimu Lietuvai pripažino proceso išlaidomis, nurodė, jog iš R. D. išieškotina 1558,56 Eur, iš R. R. 1947,15 Eur, tačiau to nenurodė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Teismas spręsdamas dėl asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų, prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nenurodo tokį prašymą pagrindžiančių argumentų.

Prokuroro prašymas, išlaidas, susijusias su R. D. ir R. R. perdavimu pagal Europos arešto orderį iš Jungtinės Karalystės pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš minėtų asmenų, atmetamas.

BPK 103 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio1dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui. Teismų praktikoje asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltininko, kai tas išlaidas sąlygoja pats nuteistasis. Būtent tai yra esminis kriterijus, apsprendžiantis perdavimo išlaidų išieškojimą iš perduoto asmens.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2010-06-10 Europos arešto orderio išdavimo dėl R. R. metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę paskirtą Jungtinės Karalystės I. K. teismo 2008-06-09 nuosprendžiu, bausmės pabaiga – 2010-06-13. 2010-06-16 Europos arešto orderio išdavimo dėl R. D. metu, jis buvo nuteistas Jungtinės Karalystės S. K. teismo 2008-06-07 nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme. Europos arešto orderyje nurodyta, jog turimais duomenimis vyksta R. D. deportavimo procesas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-2-00032-08 pradėtas 2008-02-13. R. R. ir R. D. ikiteisminiame tyrime nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, taigi jų sąlygų nuteistieji nepažeidė. R. D. nurodė, jog Anglijoje gyvena nuo 1999 m., R. R. taip pat nurodė, jog gyveno ir dirbo Anglijoje. Aplinkybės, kad nustačius, jog R. R. ir R. D. Jungtinėje Karalystėje yra nuteisti ir atlieka bausmę, Lietuvos Respublikos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant R. D. ir R. R. atgabenti į Lietuvą, neleidžia daryti išvados, kad asmenų, perduodamų pagal Europos arešto orderį, pervežimo išlaidas lėmė R. R. ir R. D. sąmoningi veiksmai. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad paminėtų asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį išlaidos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistojo R. R., nuteistojo M. B. gynėjo Adomo Liutvinsko ir nuteistojo R. D. gynėjo K. R. apeliacinius skundus atmesti.