Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-03-01 · Byla Nr. TS-27-548/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-12-08Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2017-06-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-1084-946/2019Nutartis · 2019-06-12Kauno apylinkės teismas
  4. T-2302-548/2019Nutartis · 2019-12-13Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-25Kauno apygardos teismas
  6. KasacijaNutartis · 2020-11-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  7. T-1127-548/2021Nutartis · 2021-07-22Kauno apylinkės teismas
  8. TS-191-548/2021Nutartis · 2021-08-12Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2021-08-23Kauno apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-13Kauno apygardos teismas
  11. KasacijaNutartis · 2021-10-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  12. TS-27-548/2022Nutartis · 2022-03-01Kauno apylinkės teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2022-04-04Kauno apygardos teismas
  14. TS-150-598/2022Nutartis · 2022-08-31Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2022-09-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-01
Bylos Nr.
TS-27-548/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00032-2008-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
R. D.
Kategorijos
Byla Nr. TS-27-548/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00032-2008-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2, 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 1 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. D. advokato R. P. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio (duomenys neskelbtini) d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bausmę atlieka R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 253 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 249 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį (1 epizodas) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį (1 epizodas), paskiriant galutinę 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis pakeisti, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 11 d., pabaiga – 2023 m. gegužės 24 d.

Anksčiau teismo teistas.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. sausio 18 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo nustatyta žema rizika, tačiau išlieka nuteistojo pakartotiniams nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame pataisos plane numatytas priemones, tačiau nevykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijų. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje prisitaikė prie esamų sąlygų, stengiasi laikytis nustatytos tvarkos, jos nepažeidinėja, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdingas impulsyvumas, nesugebėjimas atpažinti savo problemines sritis, neįvertina savo elgesio pasekmių. Taip pat nuteistajam trūksta empatiško požiūrio galimų nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu. Nuteistajam buvo teikiama rekomendacija dalyvauti tikslinėse psichologo konsultacijose, tačiau jose dalyvavo tik du kartus. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistojo R. D. advokatas R. P. skundžia Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, kad nuteistasis yra anksčiau teistas, tačiau tai nėra tiesa, nes tai pirmas nuteistojo teistumas. Tai pat lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išvados dėl rekomendacijų nevykdymo stiprinti socialinius ryšius su artimaisiais yra prieštaraujančios kitiems nutarime išdėstytiems teiginiams, t. y. nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su buvusia žmona ir vaikais, socialiniai ryšiai grindžiami parama ir turi teigiamos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Be to, nutarime nurodytas teiginys, kad nuteistasis nėra empatiškas nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu yra absurdiškas, nes nuteistasis patenkintų ieškinių ar kitų finansinių įsipareigojimų nukentėjusiesiems neturi. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nuteistasis tik du kartus dalyvavo tikslinėse psichologo konsultacijose, tačiau nuteistasis yra aklas ir savo iniciatyva lankytis šias psichologo konsultacijas negali. Juolab, kad psichologės kabinetas yra kitame korpuse ir į jį patekti galima tik per sargybos postą. Tačiau, kai tik nuteistasis buvo kviečiamas ir nuvesdinamas pas psichologę, tai su džiaugsmu dalyvaudavo konsultacijose. Pažymėtina, kad nuteistasis yra visiškai aklas, todėl nėra pavojingas visuomenei, naujų nusikaltimų beveik per 10 metų nepadarė, o ir negalėtų padaryti dėl savo sveikatos būklės.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. atsiliepimas, kuriuo prašo nuteistojo R. D. advokato R. P. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikta teismui medžiaga: Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei raštu „Dėl vykdomųjų raštų“, darytina išvada, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. D. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neskatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. D. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažyma apie nuteistojo paskatinimus ir nuobaudas nustatyta, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, taip pat nėra skatintas. Pagal „OASys“ metodiką R. D. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau taip pat nustatyta ir kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek R. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad R. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, veikiant nusikalstamo susivienijimo veikloje, tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra uždaras, gynybiškas, nelinkęs atvirauti, analizuoti bei reflektuoti savo elgesį. Nuteistasis teigia, kad nepasižymi impulsyvumu, tačiau negali paaiškinti nusikalstamo elgesio priežasčių, teigia, kad atsirado „netinkamu laiku, netinkamoje vietoje“, todėl galima teigti, kad nuteistasis yra iš dalies impulsyvus, nelinkęs svarstyti galimų savo elgesio priežasčių bei pasekmių, orientuojasi į trumpalaikę tuo metu buvusią naudą. Nuteistasis savo nusikalstamą veiką neigia, linkęs minimalizuoti, kaltės nepripažįsta, vertina paviršutiniškai, negeba atpažinti savo problemines sritis, teigia, kad jų neturi. Taip pat neišskiria sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, neteikia tam didelės reikšmės bei dėmesio. Socialinio išvadoje taip pat nurodoma, kad tikėtina, jog nuteistasis gali pasižymėti agresyviu ir kontroliuojančiu elgesiu, siekiant asmeninių tikslų, nors tokių atvejų neužfiksuota, tačiau elgesio bruožai siejasi su dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nėra sprendžiamas nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimas, todėl aplinkybė, kad nuteistasis yra visiškai aklas, nėra reikšminga. Be to, nuteistasis regėjimo neteko dar 1993 metais įvykus eismo įvykiui, tuo tarpu nusikaltimai yra padaryti praėjus daugiau nei dešimt metų po minėtos nelaimės. Taigi, aklumas nuteistajam visiškai netrukdė vykdyti nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus nurodymus. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo R. D. advokato R. P. skundas dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. D. advokato R. P. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis