Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės ir Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ patikslintą ieškinį atsakovui E. G. dėl prievolių įvykdymo natūra, netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, ir pagal atsakovo E. G. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo pakeisti trišalės sutarties projekto sąlygas bei sudaryti trišalę sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pagal priešieškinį atsakovų pusėje Klaipėdos miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Projektuotojas, 2019 m. spalio 17 d. parengęs „Infrastruktūros – Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, vidaus kelio (gatvės) sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos projektą“, Nr. AM-2019/06-11-TDP (toliau – Projektas), pateikė jį ieškovei tvirtinti, o ieškovė, vykdydama Trišalės sutarties 8.3 punktą, patvirtino projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. gruodžio 5 d. atsakovo prašymu išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-190205-00282 (toliau – ir SLD), suteikiantį teisę atsakovui vykdyti Infrastruktūros statybą. SLD išduotas pagal projektuotojo Projektą, kuris rengtas pagal ieškovės Prisijungimo sąlygas, nustatančias pareigą sudaryti Trišalę sutartį. Vadovaudamasis Trišalės sutarties 2.2. punktu, atsakovas 2020 metais pagal jam išduotą SLD atliko statybos darbus ir pastatė vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuotekų šalinimo - buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiais veiksmais patvirtino Trišalę sutartį nepateikdamas jokių pastabų dėl jos turinio, tačiau Trišalės sutarties pasirašyto egzemplioriaus atsakovas nepristatė nei ieškovei, nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

5. Atsakovas, vadovaudamasis Trišalės sutarties 2.2. punktu, pagal jam išduotą SLD 2021 m. atliko statybos darbus ir pastatė vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuotekų šalinimo - buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiais veiksmais dar kartą patvirtino Trišalės sutarties sudarymo faktą, tačiau ir po to Trišalės sutarties pasirašyto egzemplioriaus atsakovas nepristatė nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui. Baigus statybos darbus atsakovas, vykdydamas Trišalės sutarties 2.5. punktą, pateikė registrų tvarkytojui deklaracijas apie statybos darbų užbaigimą, atitinkamai Nr. ACCR-20-201208-06039 bei Nr. ACCR-20-210222-00948 ir Infrastruktūra bei nuosavybės teisė į ją atsakovui buvo įregistruota VĮ Registrų centras. Šiais veiksmais atsakovas vėl patvirtino Trišalės sutarties sudarymo faktą. Trišalės sutarties pasirašyto egzemplioriaus atsakovas nepristatė nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui.

8. Atsakovas nevykdo sudarytos ir formaliai nepasirašytos sutarties ir joje numatytų prievolių dėl turto perdavimo, todėl laikytina, kad jis iš esmės pažeidė sutartį ir turi mokėti Trišalės sutarties 14 punkte numatytas netesybas (10 proc. nuo pradinės Infrastruktūros statybos vertės be PVM). Bendra ginčo tinklų statybos vertė yra 168 600 EUR. Nuo šios sumos 10 proc. sudaro 16 860 EUR. Trišalėje sutartyje numatyta, jog netesybos yra apskaičiuojamos nuo ginčo Infrastruktūros pradinės statybos vertės be PVM, tai atitinkamai sudaro 13 934 EUR netesybų.

15. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių statybos paskirties žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Siekiant tinkamai įgyvendinti priklausančias nuosavybės teises, t. y. siekiant užtikrinti galimybę naudotis žemės sklypų teikiama nauda, atsakovas inicijavo prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų procedūras. Vykdant AB „Klaipėdos vanduo“ išduotų Prisijungimo sąlygų nuostatas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsakovui rekomenduojamą Trišalės sutarties dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini) projektą Nr. 2019/SUT.05-298. Atsižvelgiant į tai, kad Trišalės sutarties projekto sąlygos netenkino atsakovo interesų, Savivaldybės administracija ir AB „Klaipėdos vanduo“ sutiko peržiūrėti sutarties sąlygas ir atitinkamai susitarti dėl galimo jų pakeitimo, todėl atsakovas dar 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė Savivaldybės administracijai ir AB „Klaipėdos vanduo“ Trišalės sutarties projekto pakeitimo projektą, kuriame išdėstė, kokios sutarties sąlygos netenkina jo interesų, ir siūlymus.

16. Nepaisant to, kad Savivaldybės administracija ir AB „Klaipėdos vanduo“ patys inicijavo pasitarimą dėl Trišalės sutarties projekto sąlygų pakeitimo, tačiau atsakovui parengus ir pateikus Trišalės sutarties pakeitimo projektą, nei Savivaldybės administracija, nei AB „Klaipėdos vanduo“ nereagavo į atsakovo pasiūlymus. AB „Klaipėdos vanduo“ 2022 m. kovo 2 d. raštu informavo atsakovą, kad, nors atsakovas nepasirašė Trišalės sutarties projekto, AB „Klaipėdos vanduo“ laiko, kad Trišalė sutartis esą yra sudaryta konkliudentiniais atsakovo veiksmais ir privalo būti vykdoma.

19. Ginčo atveju atsakovas ne tik pradėjo statybos darbus, tačiau juos ir užbaigė. Atsakovo elgesys yra teisiškai ydingas ir dviprasmiškas, kadangi pakeisti galima tik sudarytą sandorį, o atsakovas ėmė neigti Trišalės sutarties sudarymo faktą, bet tuo pačiu metu inicijuoja jos pakeitimą. Prašydamas pakeisti Trišalę sutartį atsakovas pripažino, kad Trišalė sutartis yra sudaryta. Atkreipė dėmesį, kad Trišalė sutartis buvo sudaryta 2019 m. rugsėjo 25 d., o atsakovo nurodomas „aiškiai išreikštas nepritarimas ofertai“ atliktas tik 2021 metais, jau po Infrastruktūros statybos darbų pabaigos. Atsakovas pats organizavo būtent ginčo Trišalės sutarties sudarymą, pats ją pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir pats ją vykdė. Negana to, atsakovas nuo 2019 metų iki Infrastruktūros statybos darbų pabaigos nei karto neišreiškė pozicijos, kad jam yra netinkamas Trišalės sutarties turinys, su kuriuo jis susipažino dar 2019 m. rugsėjo 25 d. Tik baigus statybos darbus (2020 m. pabaiga) atsakovas ėmė piktnaudžiauti faktu, kad Trišalės sutarties egzempliorius su jo parašu nebuvo pateiktas AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

20. Remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi 2019-09-25 Trišalės sutarties parengimo ir pateikimo atsakovui metu) (toliau ir – Aprašas) 4 punktu, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn. Trišalėje savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartyje turi būti nustatytos GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos ir kitos sąlygos, nustatytos Aprašo 27 ir 29 punktuose (Aprašo 25 punktas). Pagal Aprašo 29 punktą, prieš sudarant trišalę savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartį, savivaldybės institucija priima sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Minėtas sprendimas nurodomas trišalėje sutartyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27.3. GVTNTĮ nuostatos numato prievolę sudaryti Trišalę sutartį, tačiau, priešingai nei nurodo ieškovė, GVTNTĮ nesukuria tokios prievolės, jei sprendiniai yra nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose (teismo eksperto išvadoje nurodoma, kad vandentiekio tinklai numatyti Bendrajame plane), o juo labiau, prievolės atsakovui neatlygintinai perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą prieš atsakovo valią. Atitinkamai, ieškovei bei trečiajam asmeniui siekiant valdyti atsakovui priklausančią nuosavybę, šalys turi pareigą bendradarbiauti ir susitarti dėl visoms šalims priimtinų sąlygų. Vien tai, kad Trišalės sutarties projektas yra patvirtintas 2018 m. sausio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-11, įstatymas neriboja šalių galimybės dėl tam tikrų sutarties sąlygų susitarti kitaip nei numatyta rekomenduojamame projekte.

27.5. Nėra įvykdytos visos sąlygos, susijusios su tinklų patikra, atitinkamai ir reikalavimas perduoti daiktus nėra tikslus ir vykdytinas (AB „Klaipėdos vanduo“ 2022 m. kovo 2 d. raštas Nr.2022/S.4-5/S.E-223: prieš pasirašant panaudos sutartį privaloma atlikti inžinerinių tinklų patikrą; gauti teigiamą išvadą dėl tinklų tinkamumo). Atitinkamai teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes ši tinklų patikra nėra susijusi su atsakovo valia, ir pagal priimtą sprendimą neaišku, ar tokia patikra turi būti atlikta, ar turi būti perduodami tokie daiktai, kokie yra.

27.6. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą perduoti ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nors jie nėra įvardinti Trišalės sutarties apibrėžime. Atitinkamai, nėra visiškai jokio teisinio pagrindo, kuriuo atsakovas galėtų būti įpareigojamas neatlygintinai perduoti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą. Trišalės sutarties dalykas yra bendro naudojimo inžineriniai tinklai, numatyti Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, vidaus kelio (gatvės) sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos projekte Nr. AM-2019/06-11-TDP. Teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės neatsižvelgė ir nevertino atsakovo kaip savininko teisių pažeidimo neatlygintinai perduodant turtą, kai jau ir įstatymų leidėjas yra pripažinęs, kad subjektams, statantiems viešojo naudojimo objektus, privalo būti kompensuojama.

27.7. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovui yra galimybė gauti kompensaciją, kai Trišalės sutarties 5 ir 6 punktas aiškiai nurodo, kad vystytojai turi teisę neatlygintinai prisijungti prie viešam naudojimui skirtų tinklų, o ieškovas tam jau yra išdavęs ir prisijungimo sąlygas, kurios nenumato jokios kompensacijos atsakovui (AB „Klaipėdos vanduo“ išduotos prisijungimo sąlygos).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

31. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

32. Atsakovui E. G. nuosavybės teise priklauso kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių statybos paskirties žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2019 metais inicijavo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo Infrastruktūros (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) statybos procesą ir kreipėsi į ieškovę AB „Klaipėdos vanduo“ dėl prisijungimo sąlygų išdavimo.

33. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. balandžio 16 d. išdavė atsakovui prisijungimo sąlygas Nr. 2019/S.6/3-492 vandens tiekimui ir nuotekų nuvedimui Klaipėdos mieste; objekto pavadinimas „Vandens ir nuotekų šalinimo tinklų sklypams Nr. (duomenys neskelbtini); 556, Klaipėdos m. statybos projektas“, kuriose, be kitų reikalavimų, buvo numatyta, jog bendro naudojimo tinklų klojimui, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, reikia sudaryti trišalę sutartį vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimui tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo); sutartyje bus numatyti tinklų statybos finansavimo šaltiniai, objekto naudojimo sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimas.

34. Atsakovo įgaliotas (2019-06-29 įgaliojimas) projektų vadovas A. M. 2019 m. rugsėjo 19 d. el. paštu pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai – inžinierei L. M. duomenis apie statytoją ir projekto pavadinimą, reikalingus trišalės sutarties sudarymui, kuri paruošė pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T2-11 patvirtintą antrą formą 2019 m. rugsėjo 25 d. sutartį Nr. 2019/SUT.05-298 „Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini)“ ir 2019 m. rugsėjo 25 d. el. paštu informavo A. M., kad Trišalę sutartį, pasirašytą direktoriaus, galima pasiimti. Trišalę sutartį 2019 m. rugsėjo 25 d. asmeniškai pasiėmė atsakovas E. G. ir pristatė į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Trišalė sutartis 2019 m. spalio 21 d. buvo įkelta į informacinę sistemą „Avilys“, ją pasirašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

35. Trišalės sutarties objektą apibrėžia 1 punktas, kuriame nustatyta, kad Statytojas (E. G.) įsipareigoja savo sąskaita parengti statinio projektą ir pastatyti šiuos vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus (toliau visi kartu – Infrastruktūra) pagal Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, vidaus kelio (gatvės) sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektą: vandentiekio tinklus su uždaromosiomis armatūromis ir akle, nuo pasijungimo taško VP1 iki aklės V1 ir vandens hidrantas 1 vnt. (bendras ilgis apie 466,67 m); nuotekų tinklus su nuotekų šuliniais nuo nuotekų šulinio F1-1 iki pasijungimo taško F1-7 (bendras ilgis apie 409 m); šią Infrastruktūrą neatlygintinai perleisti Savivaldybės nuosavybėn per sutartyje nurodytą terminą su teise per šį terminą gauti Infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidų kompensaciją iš asmenų, prijungiančių savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie Infrastruktūros. Pagal Trišalės sutarties 2.11 punktą Statytojas (E. G.) įsipareigoja iki nuosavybės teisės į Infrastruktūrą perleidimo Savivaldybei perduoti Viešajam vandens tiekėjui (AB „Klaipėdos vanduo“) neatlygintinai valdyti ir naudoti (panaudos pagrindais) Infrastruktūrą po nuosavybės teisės į ją įregistravimo datos; taip pat numatyta, kad Viešojo vandens tiekėjo ir Statytojo tarpusavio santykiai, susiję su Infrastruktūros neatlygintinu naudojimusi, bus aptarti atskiroje Infrastruktūros panaudos sutartyje, kuri bus neatskiriama Trišalės sutarties dalis.

41. Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinys dalyje dėl prievolių įvykdymo natūra – perduoti Infrastruktūrą ieškovei neatlygintinai naudoti ir valdyti panaudos pagrindais, bei atmestas priešieškinis, kuriuo atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovę ir trečiąjį asmenį sudaryti su atsakovu Trišalę sutartį dėl Infrastruktūros objektų statybos pakeistomis sąlygomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atsakovo (apelianto) keliami klausimai dėl Trišalės sutarties sudarymo fakto ir iš Trišalės sutarties kylančios prievolės įvykdymo natūra: apeliaciniame skunde atsakovas siekia įtikinti apeliacinės instancijos teismą, kad Trišalė sutartis šiai dienai nėra sudaryta, todėl atsakovas neturi pareigos perduoti ieškovei panaudos pagrindais Infrastruktūros neatlygintinai naudoti ir valdyti.

Dėl trišalės sutarties (ne)sudarymo fakto ir sutarties sąlygų (ne)vykdymo

42. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Trišalės sutarties sudarymo ir vykdymo fakto, ar pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-05-02 iki 2021-01-01) ginčo šalių Trišalė sutartis yra sudaryta ieškovei ir trečiajam asmeniui ją pasirašius, o atsakovui jos nepasirašius, bet faktiškai atlikus pagal Trišalę sutartį būtinus veiksmus, kad galėtų pastatyti Infrastruktūrą ir ją įregistruoti. Atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, kad atsakovas Trišalę sutartį patvirtino savo konkliudentiniais veiksmais akcentuodamas tai, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ieškovė bei trečiasis asmuo atsakovui pateikė tik Trišalės sutarties projektą – ofertą, kurios atsakovas tvirtina neakceptavęs, nes aiškiai nurodė, kad Trišalės sutarties projekto sąlygos jo netenkina, neatspindi jo valios bei interesų.

43. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012).

44. Tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 41 punktą).

45. Svarbu pažymėti, kad ginčo Trišalės sutarties sudarymo metu (2019-09-25) galiojusio Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-05-02 iki 2021-01-01) buvo įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, <...>, galima, kai <...> yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.

46. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis (redakcija nuo 2019-05-02 iki 2021-01-01) nenustato prievolės sudaryti Trišalę sutartį tuo atveju, jeigu sprendiniai yra numatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane. Nagrinėjamu atveju pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-74 patvirtintą Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo 2005 m. kovo 31 d. specialųjį planą ginčo teritorijoje, žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini); 556, Klaipėdos m., nebuvo numatyta inžinerinių tinklų plėtra. Šią aplinkybę 2023 m. gruodžio 3 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 23-69 ir 2024 m. balandžio 10 d. ekspertizės akto papildyme patvirtino teismo ekspertas S. M., kuris nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas šiuo metu yra rengiamas, todėl nustatyti, ar ginčo objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane nėra galimybės, o jau minėtame 2005 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir ūkio nuotekų šalinimo specialiajame plane jokia prioritetinė savivaldybės infrastruktūra nėra nurodyta, vietoje, kurioje faktiškai yra ginčo statiniai, nebuvo planuojama įrengti jokių inžinerinių tinklų. Atsižvelgiant į tai, bendrojo plano nepakanka trišalei sutarčiai nesudaryti.

47. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo (patvirtintas Vyriausybės 2007-01-29 nutarimu Nr. 88, aktuali redakcija, galiojusi iki 2021-01-14) 29 punktas nustatė, kad prieš sudarant trišalę savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartį, savivaldybės institucija priima sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Minėtas sprendimas nurodomas trišalėje sutartyje.

48. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2018 m. sausio 25 d. priėmė Sprendimą Nr. T2-11 dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių ir patvirtino atitinkamą Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišalės sutarties formą Nr. 1 (kai objektas registruojamas statytojo vardu ir per sutartą terminą perleidžiamas savivaldybės nuosavybėn, o infrastruktūros statyba finansuojama statytojo, savivaldybės bei viešo vandens tiekėjo lėšomis) ir Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties formą Nr. 2 (kai objektas registruojamas statytojo vardu ir per sutartą terminą perleidžiamas savivaldybės nuosavybėn su statytojo teise gauti kompensaciją iš prisijungiančių prie infrastruktūros asmenų). Pagal pirmiau nurodytas sutarčių formas viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra projektuojama ir statoma statytojo (užsakovo) lėšomis. Statytojo (užsakovo) pastatyta viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra neatlygintinai perduodama savivaldybės nuosavybėn. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos valia dėl statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės nuosavybėn neatlygintinumo buvo aiškiai išreikšta.

49. Bylos nagrinėjimo procese apeliantas siekė įtikinti teismą, kad pirmiau nurodytu 2018 m. sausio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-11 patvirtintos tik rekomenduojamos sutarčių formos ir neriboja ginčo šalių teisės dėl tam tikrų sąlygų susitarti kitaip, jei šios sąlygos atitinka Aprašo nuostatas, tačiau ginčui aktualioje Aprašo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje nebuvo nurodyta, kad savivaldybės institucijos sprendimu patvirtintos trišalės sutarties sąlygos yra neprivalomos, tačiau tik rekomendacinio pobūdžio.

50. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje bylos Nr. e2A-671-516/2023 36 punkte dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų trišalės sutarties sąlygų savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje, aktualioje nagrinėjamai bylai, konstatuota, kad nei <...> „Apraše, nei GVTNTĮ nebuvo nurodyta, kad savivaldybės institucijos sprendimu patvirtintos trišalės sutarties sąlygos yra neprivalomos, tačiau tik rekomendacinio pobūdžio. <...> Taigi minėtu sprendimu patvirtinta trišalės sutarties forma buvo įpareigojanti šalis laikytis joje nurodytų sąlygų. <...> Minėtu sprendimu patvirtintos trišalės sutarties rekomendacinis pobūdis pasireiškė ne jos turinio, dėl kurio nustatymo pagal jai suteiktą kompetenciją nusprendė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, tačiau formos atžvilgiu, sutarties šalims paliekant teisę keisti trišalės sutarties formą ar susitarti dėl papildomų sąlygų, dėl kurių nebuvo priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas.“ Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad ginčo Trišalės sutarties forma nėra imperatyvi ir (ar) neginčytina, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, galimai ginčo Infrastruktūra galėtų būti laikoma prioritetine savivaldybės infrastruktūra, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčui aktualiu laiku susidariusias aplinkybes.

51. Ginčui aktualios redakcijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybą ir išpirkimą reglamentuojantys teisės aktai patvirtina, kad Infrastruktūros statybai trišalės sutarties pasirašymas buvo būtina sąlyga, be kurios negalėjo būti pradėti ir vykdomi Infrastruktūros statybos darbai. Apeliantas neginčija, kad 2019 metais inicijuojant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos procesą, jam buvo žinoma, jog Infrastruktūros statybos darbų negalima pradėti be Trišalės sutarties. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas nuo Trišalės sutarties atsiėmimo iš ieškovės asmeniškai 2019 m. rugsėjo 25 d. momento iki 2021 m. vasario 5 d., t. y. atlikus iš esmės visus Infrastruktūros statybos darbus parašyto el. laiško ieškovei, kuriame nurodė dėl pateiktos sutarties turintis pastabų, būtų išreiškęs nesutikimą su jam pateiktos Trišalės sutarties turiniu. Todėl apelianto argumentas, jog jis nuolat aiškiai deklaravo, kad esamas Trišalės sutarties projektas netenkina jo interesų, kas sąlygojo Trišalės sutarties projekto pakeitimo inicijavimą siekiant konstruktyvių derybų dėl Trišalės sutarties sąlygų peržiūrėjimo, teisėjų kolegijos vertinamas kaip bylos medžiaga nepatvirtinta apelianto gynybinė pozicija, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

52. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas Trišalės sutarties sąlygas akceptavo dar 2019 m. rugsėjo 25 d., asmeniškai atsiimdamas ieškovės pasirašytą Trišalę sutartį ir pristatydamas ją pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui, dėl Trišalės sutarties turinio nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui nepareiškęs jokių pastabų. Kitaip tariant, atsakovas tiesiogiai ir per įgaliotą atstovą projektuotoją A. M. veikė aktyviai: inicijavo Trišalės sutarties parengimą, 2019 m. rugsėjo 25 d. atvyko atsiimti ieškovės pasirašytą Trišalę sutartį, asmeniškai pristatė Trišalę sutartį pasirašyti Trečiajam asmeniui, pats pristatė derinimui projektą, pateikė prašymą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, atliko Infrastruktūros statybos darbus ir kreipėsi dėl Infrastruktūros įregistravimo. Šie atsakovo veiksmai akivaizdžiai patvirtina jo suinteresuotumą Trišalės sutarties sudarymu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrįstai, remdamasis CK 6.173 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad akceptanto tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu, be pagrindo šiuo atveju akcentuoja ieškovės pareigą įrodyti Trišalėje sutartyje įtvirtintą aplinkybę, kokiu būdu atsakovas išreiškė savo valią statyti tinklus, kurie tarnautų bendram, nesusijusių su ieškovu subjektų/asmenų ratui, neatlygintinai. Viena vertus, Infrastruktūros įrengimas ženkliai padidina atsakovui priklausančio žemės sklypo vertę, kita vertus, Trišalės sutarties 1 ir 3 punktai nustato, kad atsakovas turi teisę gauti Infrastruktūros ir jos projektavimo išlaidų kompensaciją iš asmenų, prijungiančių savo infrastruktūrą prie pastatytų tinklų.

53. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, pagal Trišalės sutarties 8.3 punkto nuostatas patvirtinusi atsakovo užsakymu projektuotojo A. M. 2019 m. spalio 17 d. parengtą Infrastruktūros statybos projektą Nr. AM-2019/06-11-TDP, trečiasis asmuo, 2019 m. gruodžio 5 d. pagal Trišalės sutarties 7.2 punkto nuostatas atsakovo prašymu išdavęs statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-191205-00282, suteikiantį teisę atsakovui vykdyti Infrastruktūros statybą, ir atsakovas, pradėdamas Infrastruktūros statybos darbus pagal 2020 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. rangos sutartis su UAB „Litinsta“ (Trišalės sutarties 2.2. punktas), žinodamas, kad be Trišalės sutarties Infrastruktūros statyba yra negalima, – visi subjektai veikė Trišalės sutarties pagrindu.

54. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, GVTNTĮ nuostatomis, Infrastruktūros statybos Trišalei sutarčiai sudaryti įstatymas nustato konkrečią formą – rašytinę sutartį, toks sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Sandoriais yra veiksmai, turintys esminį valios elementą – siekį sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 44 punktas; 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 48 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-469/2024). Ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato, jog Trišalė sutartis turi būti tik konkrečios formos, jos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu ir atitinkamai toks sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-214-934/2023 40 punktas).

55. Nagrinėjamu atveju šalių veiksmai ir jų valia buvo nukreipta Trišalėje sutartyje numatytoms teisėms ir pareigoms sukurti, Trišalė sutartis atitiko jos šalių poreikius ir interesus, kurie ir suformavo šalių valią nulemiantį sutarties tikslą ir turinį. Visos šalys pagal savo interesus ir kompetenciją vykdė Trišalę sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Trišalė sutartis yra sudaryta ieškovei ir trečiajam asmeniui ją pasirašius, o atsakovui ją patvirtinus savo konkliudentiniais veiksmais, nes atsakovas, kuris žinojo, kad Infrastruktūros statyba be Trišalės sutarties yra negalima, gavęs statybą leidžiantį dokumentą, sudarė rangos sutartis ir pradėjo Infrastruktūros statybos darbus, šiais konkliudentiniais veiksmais patvirtindamas Trišalės sutarties sudarymo faktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį atsakovo elgesį ginčijant trišalės sutarties sudarymo faktą įvertino kaip nesuderinamą su CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir šalių pareiga elgtis sąžiningai tiek esant ikisutartiniams santykiams, tiek vykdant sudarytą sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

56. Pažymėtina, jog apelianto pozicija dėl Trišalės sutarties traktavimo šalių ginčo procese kito: nuo 2021 m. vasario 5 d. apeliantas prašė pakeisti Trišalę sutartį (ne Trišalės sutarties projektą), taip pripažindamas, kad Trišalė sutartis yra sudaryta, tačiau priešieškinyje savo poziciją pakeitė, pareiškė reikalavimą dėl naujos sutarties sudarymo, teigdamas, kad ginčo Trišalė sutartis nėra sudaryta, nors, be jokių pretenzijų ginčo Trišalės sutarties turiniui, jos pagrindu pastatė Infrastruktūrą ir ją įregistravo, o tik tada kreipėsi dėl Trišalės sutarties projekto koregavimo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės yra priešingos Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-671-516/2023 nustatytoms, kur teismas konstatavo, kad šalis nesikreipė dėl trišalės sutarties projekto koregavimo, nes apeliantas laiku, t. y. iki ieškovės 2019 m. rugsėjo 25 d. Trišalės sutarties pasirašymo nesikreipė dėl Trišalės sutarties projekto keitimo ir jos pagrindu pastatė Infrastruktūrą.

57. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino Statybą leidžiančio dokumento išdavimą su Trišalės sutarties sąlygų vykdymu. Trečiasis asmuo 2019 m. gruodžio 5 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-191205-00282 išdavė pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio bei STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatas, tačiau Trišalės sutarties 7.2 punkto pagrindu, todėl priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo atsakovas statybą leidžiančio dokumento išdavimas yra tiesiogiai susijęs su Trišalės sutarties sudarymu ir jos vykdymu.

58. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą Trišalę sutartį vykdyti natūra, tačiau Trišalės sutarties vykdymo sąlygos nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl apelianto argumentas, jog teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes nėra įvykusios visos sąlygos, susijusios su Infrastruktūros tinklų patikra, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, tik apeliaciniame skunde atsakovo iškeltas klausimas dėl lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie, kaip matyti, yra sudedamoji ir neatsiejama Infrastruktūros dalis, todėl patenka į Trišalės sutarties apimtį, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, tik pažymi, kad Trišalės sutarties dalykas yra bendro naudojimo inžineriniai tinklai, numatyti Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, vidaus kelio (gatvės) sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projekte“, Nr. AM-2019/06-11-TDP, Trišalės sutarties preambulėje įvardijami kaip nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Be to, byloje nebuvo sprendžiamas nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, asmens nuosavybės neliečiamumo (ne)pažeidimo klausimai, todėl ir dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, tik pažymi, jog apelianto nurodoma bylos dėl buto pardavėjo (pastato statytojo) pareigos imtis veiksmų, būtinų pastatui prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, pareigos perduoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūras savivaldybės nuosavybėn ratio decidenti kardinaliai skiriasi nuo ginčo bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-403/2024).

59. Įvertinus pirmiau aptartą byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai laikydamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, įvertino pateiktus įrodymus, todėl tinkamai taikė CK sutarčių sudarymą ir vykdymą reglamentuojančias bei ginčui aktualių specialiųjų įstatymų nuostatas, ir pagrįstai sprendė, kad tuo metu, kai atsakovas inicijavo ginčo Infrastruktūros statybą, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Specialusis planas ginčo teritorijoje nenumatė inžinerinių tinklų statybos, todėl ginčo Infrastruktūros statybai Trišalės sutarties sudarymas buvo būtina sąlyga ir prielaida inžinerinių tinklų statybai ir atsakovas konkliudentiniais veiksmais ją sudarė, nes gavęs Trišalės sutarties egzempliorių su kitų sutarties šalių parašais atsakovas faktiškai ją vykdė. Konstatavus, kad Trišalė sutartis yra sudaryta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešiniame ieškinyje reiškiamą reikalavimą įpareigoti sudaryti trišalę sutartį pakeistomis sąlygomis. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą ir vykdymą, ginčui aktualias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl trišalės sutarties sudarymo ir vykdymo, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, atsakovo (apelianto) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovei iš apelianto priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

63. Ieškovė ir trečiasis asmuo (atsakovas pagal priešieškinį) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 323 EUR, trečiasis asmuo (atsakovas pagal priešieškinį) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – 1 161,60 EUR bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos teisinės pagalbos išlaidos atitinka rekomenduotinų priteisti sumų pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei ir trečiajam asmeniui iš atsakovo (apelianto).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-40-971/2024, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, j. a. k. 140089260, 2 323,20 EUR (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris eurus 20 ct), trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, j. a. k. 188710823, – 1 161,60 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.