Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-40-971/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-22
Bylos Nr.: e2-40-971/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03132-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Sušinskaitė
Ieškovas: AB „Klaipėdos vanduo”
Trečiasis asmuo: Klaipėdos miesto savivaldybės
Atsakovas: E. G.
Advokatai: Gintaras Aleknavičius

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas

Civilinė byla Nr. e2-40-971/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03132-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.8.5.; 2.6.8.6.; 2.6.8.7.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.8.11.2.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,

sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Salomėjai Paulauskienei, Kristinai Vyšniauskienei, Gabrielei Liatukaitei, Indrei Grublienei,

dalyvaujant ieškovės AB „Klaipėdos vanduo”, trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

atsakovui E. G., jo atstovei advokatei D. S. ,ekspertui Sigitui Mickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo” ieškinį ir jo patikslinimą atsakovui E. G. dėl prievolių įvykdymo natūra, netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, ir pagal atsakovo E. G. priešieškinį ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“, trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo pakeisti trišalės sutarties projekto sąlygas bei sudaryti trišalę sutartį pakeistomis sąlygomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pagal priešieškinį pusėje Klaipėdos miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo prašo:

Šalies argumentai

1) įpareigoti atsakovą E. G. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti Infrastruktūrą, t. y. vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo - buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo - buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ neatlygintinai naudoti ir valdyti panaudos pagrindais pasirašant Infrastruktūros priėmimo perdavimo aktą;

2) įpareigoti atsakovą E. G. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove AB „Klaipėdos vanduo“ Trišalėje sutartyje numatytą ir jos nuostatoms neprieštaraujančią Infrastruktūros panaudos sutartį ir ją įregistruoti VĮ Registrų centras;

3) priteisti iš atsakovo E. G. ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ 13934 Eur dydžio netesybas;

4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2019 metais atsakovas inicijavo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros (toliau – Infrastruktūra) (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos procesą ir ieškovė 2019-04-16 išdavė atsakovui prisijungimo sąlygas Infrastruktūros statybos projektui (toliau – Prisijungimo sąlygos). Prisijungimo sąlygose yra numatytas reikalavimas – bendro naudojimo tinklų klojimui, vadovaujantis „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu“, sudaryti trišalę sutartį vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimui, tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo). 2019-09-25 ieškovė paruošė pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą antrą formą Infrastruktūros statybos trišalę sutartį Nr. 2019/SUT.05-298 „Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini)“ (toliau -Trišalė sutartis), pasirašė Trišalę sutartį ir perdavė Trišalę sutartį atsakovo atstovui – projektuotojui A. M.. Atsakovo projektuotojas Trišalę sutartį pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kurios direktorius taip pat pasirašė Trišalę sutartį ir grąžino ją atsakovo projektuotojui, kuris veikdamas pagal atsakovo įgaliojimą rengė Infrastruktūros statybos techninį darbo projektą ir perdavė sutartį pasirašyti atsakovui. 2019-10-17 atsakovo projektuotojas pagal išduotas projektavimo sąlygas ir teisės aktų reikalavimus parengęs Infrastruktūros - Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, vidaus kelio (gatvės) sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., statybos projektą“, Nr. AM-2019/06-11-TDP (toliau – Projektas) pateikė jį ieškovei tvirtinti, o ieškovė, vykdydama Trišalės sutarties 8.3 punktą, patvirtino projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams. 2019-12-05 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vykdydama Trišalės sutarties 7.2. punkto nuostatas, atsakovo prašymu išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-190205-00282 (toliau – SLD), suteikiantį teisę atsakovui vykdyti Infrastruktūros statybą. SLD išduotas pagal projektuotojo Projektą, kuris rengtas pagal ieškovės Prisijungimo sąlygas, numatančias pareigą sudaryti Trišalę sutartį. 2020 m. atsakovas, vadovaudamasis Trišalės sutarties 2.2. punktu, pagal jam išduotą SLD atliko statybos darbus ir pastatė vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuotekų šalinimo - buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiais veiksmais patvirtino Trišalę sutartį nepateikdamas jokių pastabų dėl jos turinio, tačiau Trišalės sutarties pasirašyto egzemplioriaus atsakovas nepristatė nei ieškovei, nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. 2021 m. atsakovas, vadovaudamasis Trišalės sutarties 2.2. punktu, pagal jam išduotą SLD atliko statybos darbus ir pastatė vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuotekų šalinimo - buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiais veiksmais dar kartą patvirtino Trišalės sutarties sudarymo faktą, tačiau ir po to Trišalės sutarties pasirašyto egzemplioriaus atsakovas nepristatė nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui. Baigus statybos darbus atsakovas, vykdydamas Trišalės sutarties 2.5. punktą, pateikė registrų tvarkytojui deklaracijas apie statybos darbų užbaigimą, atitinkamai Nr. ACCR-20-201208-06039 bei Nr. ACCR-20-210222-00948 ir Infrastruktūra bei nuosavybės teisė į ją atsakovui buvo įregistruota VĮ Registrų centras. Šiais veiksmais atsakovas vėl patvirtino Trišalės sutarties sudarymo faktą. Tačiau ir po to Trišalės sutarties pasirašyto egzemplioriaus atsakovas nepristatė nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui. 2021-02-02 ieškovė priminė pareigą atsakovui ne tik vykdyti Trišalę sutartį, bet ir pristatyti jos pasirašytą egzempliorių, tačiau 2021-02-05 el. laišku atsakovas nurodė, kad turi pastabų dėl Trišalės sutarties turinio, nes jau yra pradėtas Infrastruktūros registravimo registre procesas, ir tai neva iš esmės keičia šalių įsipareigojimus pagal Trišalę sutartį. 2021-06-10 ieškovė dar sykį išsiuntė atsakovui Trišalę sutartį pasirašymui, tačiau atsakovas sutarties nepasirašė ir ėmė reikalauti pakeisti Trišalės sutarties nuostatas bei atsisakė pristatyti pasirašytą Trišalės sutarties egzempliorių. 2021-12-14, 2022-01-10 bei 2022-01-26 el. paštu atsakovas siuntė ieškovei ir trečiajam asmeniui Trišalės sutarties pakeitimo projektą bei Trišalės sutarties 2.11 punkte minimą Infrastruktūros panaudos sutartį, bet pasirašytos Trišalės sutarties nepateikė. Pakeitimu iš esmės yra reikalaujama kompensacijos, kuri padengtų visas Infrastruktūros statybos išlaidas, išmokėjimo atsakovui, t. y. reikalaujama padengti visas Infrastruktūros statybos išlaidas. Ieškovei ir trečiajam asmeniui tokie Trišalės sutarties pakeitimai buvo nepriimtini, kadangi toks Infrastruktūros finansavimas nebuvo numatytas ir patvirtintas 2018-01-05 savivaldybės tarybos sprendimu, todėl Trišalė sutartis liko nepakeista ir galiojanti. Tačiau atsakovas atsisako vykdyti Trišalės sutarties 2.11 punktą bei panaudos sutartimi perduoti Infrastruktūrą ieškovei. 2022-03-02 ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu vykdyti Trišalės sutarties 2.11. punkto įsipareigojimą, numatantį, kad atsakovas įsipareigojo po nuosavybės teisės įregistravimo datos ir iki nuosavybės teisės į infrastruktūrą perleidimo savivaldybei dienos, perduoti ieškovei neatlygintinai valdyti ir naudoti (panaudos pagrindais) Infrastruktūrą, su kurios neatlygintinu naudojimusi susiję santykiai turi būti aptarti atskiroje Infrastruktūros panaudos sutartyje, kuri yra neatskiriama Trišalės sutarties dalis. Atsakovas buvo informuotas, kad privalo perduoti veikiantį ir tinkamą naudojimui turtą ir prieš pasirašydamas panaudos sutartį, privalo atlikti pastatytų inžinerinių tinklų patikrą (tiek išpildomųjų dokumentų, tiek fizinę patikrą pastatytų inžinerinių tinklų). Tačiau atsakovas savo prievolių nevykdo, panaudos sutarties nepasirašo ir jokių veiksmų neatlieka, nors pripažįsta, kad ginčo Infrastruktūra pastatyta būtent pagal Prisijungimo sąlygas ir SLD, išduotus vykdant Trišalę sutartį. Trišalė sutartis buvo faktiškai vykdoma visų jos šalių ir yra didžiąja dalimi įvykdyta. Atsakovas, atsisakydamas fiziškai pasirašyti ir pristatyti Trišalę sutartį, siūlė sudaryti ne naują sutartį, o būtent Trišalės sutarties pakeitimą, tuo dar kartą patvirtindamas, jog sandoris realiai buvo ir yra sudarytas, kadangi atlikti nesudarytos sutarties pakeitimą yra neįmanoma, pakeista gali būti tik sudaryta ir galiojanti sutartis. Šios aplinkybės patvirtina, kad Trišalė sutartis yra sudaryta ieškovei ir trečiajam asmeniui ją pasirašius, o atsakovui ją patvirtinus savo konkliudentiniais veiksmais. Kadangi atsakovas nevykdo sudarytos ir formaliai nepasirašytos (gal ir pasirašė, bet nepristatė ieškovei) sutarties ir joje numatytų prievolių dėl turto perdavimo, laikytina, kad jis iš esmės pažeidė sutartį ir turi mokėti Trišalės sutarties 14 punkte numatytas ir nustatyto dydžio netesybas (10 proc. nuo pradinės infrastruktūros statybos vertės be PVM). Bendra ginčo tinklų statybos vertė yra 168600 Eur. Nuo šios sumos 10 proc. sudaro 16860 Eur. Trišalėje sutartyje numatyta, jog netesybos yra apskaičiuojamos nuo ginčo infrastruktūros pradinės statybos vertės be PVM, tai atitinkamai netesybas sudaro 13934 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti; tuo atveju, jei teismas laikytų Trišalę sutartį sudarytą, taikyti ieškinio senatį dėl netesybų priteisimo. Atsakovas nurodė, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų infrastruktūros statybos proceso eigoje atsakovui buvo pateikta rekomenduojamos trišalės sutarties dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini) projektas Nr. 2019/SUT.05-298 (toliau – Trišalės sutarties projektas). Kadangi Trišalės sutarties projekto sąlygos netenkino atsakovo interesų, atsakovas aiškiai atsisakė sudaryti Trišalę sutartį tokiomis sąlygomis, kokios numatytos jam pateiktame projekte. Reaguojant į susidariusią situaciją, ieškovė ir trečiasis asmuo sutiko peržiūrėti sutarties sąlygas, derėtis dėl jų sąžiningumo ir susitarti dėl visoms šalims palankių ir priimtinų sąlygų pakeitimų. Siekdamas tinkamai apsaugoti savo interesus, atsakovas, dar 2021-12-14 pateikė ieškovei ir trečiajam asmeniui Trišalės sutarties projekto pakeitimo projektą (toliau – Trišalės sutarties pakeitimo projektas). Šiame projekte atsakovas išdėstė, kokios sutarties sąlygos netenkina atsakovo interesų, ir siūlymus, kaip šios sąlygos galėtų / turėtų būti keičiamos. Nepaisant to, kad ieškovė ir trečiasis asmuo patys inicijavo pasitarimą dėl Trišalės sutarties projekto sąlygų pakeitimo, atsakovui parengus ir pateikus Trišalės sutarties pakeitimo projektą, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo net nesiteikė pateikti savo pozicijos, t. y. sutikimo ar atmetimo, ir pradėjo nepagrįstai reikalauti iš atsakovo vykdyti nesudarytą Trišalę sutartį. Atsakovas, įvertinęs nepagrįstus ieškovės reikalavimus, kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti ieškovę bei trečiąjį asmenį pakeisti Trišalės sutarties projekto sąlygas kaip jos išdėstytos Trišalės sutarties pakeitimo projekte, kartu įpareigojant ieškovę bei trečiąjį asmenį sudaryti Trišalę sutartį pakeistomis sąlygomis. Pažymėjo, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ) nesukuria prievolės atsakovui neatlygintinai perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą prieš atsakovo valią. Ieškovei bei trečiajam asmeniui siekiant valdyti atsakovui priklausančią nuosavybę, šalys turi pareigą bendradarbiauti ir susitarti dėl visoms šalims priimtinų sąlygų. Nesant atsakovo valios sudaryti Trišalę sutartį tokiomis sąlygomis, kokias pasiūlė ieškovė bei trečiasis asmuo, t. y. nesant atsakovo akcepto, nėra pagrindo konstatuoti, jog Trišalė sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Negana to, atsakovas ne tik neakceptavo ieškovės bei trečiojo asmens ofertos, tačiau pateikė priešpriešinę ofertą, t. y. Trišalės sutarties pakeitimo projektą, kuris taip pat nebuvo akceptuotas ieškovės bei trečiojo asmens. Atsakovas nurodė ir tai, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimas nėra susiję su Trišalės sutarties sudarymu ar juo labiau vykdymu. Priešingai nei teigia ieškovė, Trišalė sutartis šiai dienai nėra sudaryta nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais, o nesant sudarytos Trišalės sutarties, ieškovės reikalavimas atsakovui vykdyti šios sutarties nuostatas yra absoliučiai nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, kad Trišalė sutartis iki šiol nėra sudaryta dėl vienintelės aplinkybės – ieškovės ir trečiojo asmens siekio apriboti pamatinę atsakovo teisę į teisingą atlygį už perleidžiamą turtą. Atsakovas Infrastruktūrą įrengė savo lėšomis ir patyrė apie 300 000 Eur išlaidų, todėl pagrįstai tikisi, kad už jo sukurtą ir perleidžiamą turtą jam bus sąžiningai ir teisingai atlyginta. Juo labiau, kai teisės aktai nedraudžia šalis susitarti dėl atlygintinumo už perleidžiamą turtą. Šalims nesutarus dėl Trišalės sutarties sąlygų, negalioja ir sutartyje numatyta sąlyga dėl netesybų. 2019-09-25 Trišalės sutarties Nr. 2019/SUT.05-298 10 punktas numato, kad statytojas privalo pastatyti Infrastruktūrą ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikti statybos užbaigimo procedūras (visų penkių etapų) ne vėliau kaip iki 2029-12-31. Akivaizdu, kad šis terminas nėra suėjęs. Sutartyje taip pat nėra įvardinamos, kurios sąlygos yra esminės ir dėl kurių sąlygų pažeidimo bus galima taikyti netesybas. Sutarties 14 punktas numato, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, šalys vadovaujasi LR CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, tačiau ieškovė nenurodo jokių motyvų, kas pagrindžia, kad buvo esminis sutarties pažeidimas ir koks tas pažeidimas, kada pažeidimas padarytas, atitinkamai atsakovas negali pateikti savo motyvuotų atsikirtimų. Tuo atveju, jei teismas vertintų, kad Trišalė sutartis yra sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad ji sudaryta nederinant sąlygų su atsakovu, t. y. neatsižvelgus į teiktas pastabas. Esant sutarčiai sudarytai prisijungimo būdu, visi sutarties netikslumai/neaiškumai turi būti aiškinami prisijungusios šalies atžvilgiu. Atitinkamai, nesant aiškių sąlygų dėl esminio pažeidimo, ir ieškovei nenurodžius, kad konkrečios sąlygos jai yra esminės, atsakovui negali kilti atsakomybė. Juo labiau, kad sutartyje numatytas vienintelis terminas – 2029-12-31 – nėra suėjęs, lieka neaišku, kokių sutartinių įsipareigojimų tariamai nevykdo atsakovas. Su tokiu ieškinio reikalavimu iš esmės ieškovė siekia nesąžiningai praturtėti – nekompensavus atsakovui daiktų kainos, prašoma susimokėti už tariamą sutarties pažeidimą, kuris nėra nei numatytas sutartyje, nei pagrindžiamas įstatymo nuostatomis. Atsakovas taip pat nurodė, kad dar 2021-06-10, o vėliausiai 2022-03-02 ieškovė sužinojo apie tariamą sutarties pažeidimą, todėl ieškovė, siekdama taikyti baudą atsakovui, privalėjo reikalavimą pareikšti dar iki 2021-12-10. Ieškovė praleido įstatymu numatytą tokio reikalavimo pareiškimui skirtą senaties terminą, kurį atsakovas prašo taikyti, tuo atveju, jei teismas spręstų, kad trišalė sutartis yra sudaryta. Be to, jei teismas vertintų, kad trišalė sutartis yra sudaryta, nors ir nėra pareikštas toks reikalavimas, atsakovas prašo teismo mažinti sutartyje numatytų netesybų dydį, jei jas taikytų atsakovui. Ginčo atveju ieškovė visiškai nenurodo jokių motyvų, kokius nuostolius patyrė dėl tariamai nevykdomos Trišalės sutarties, t. y. siekia iš esmės nesąžiningai praturtėti. Atsakovas yra fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti Trišalę sutartį sąžiningomis sąlygomis, o ieškovė reikalauja įvykdymo esant šalių nesutarimui dėl sąlygų. Ieškovė nepagrindžia, kas yra „pradinė Infrastruktūros vertė“ ginčo atveju, šio apibrėžimo nėra ir sutartyje, atitinkamai atsakovui negali būti taikoma atsakomybė ne pagal sutarties sąlygas, kurias turi pagrįsti būtent ieškovė.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas inicijavo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros (duomenys neskelbtini) statybos procesą, gavo iš ieškovės prisijungimo sąlygas infrastruktūros statybos projektui bei paruoštą Infrastruktūros statybos trišalę sutartį Nr. 2019/SUT.05-298 „Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastuktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini)“ (toliau - Trišalė sutartis). Atsakovas gautą Trišalę sutartį pasirašymui asmeniškai pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriui. Skyriaus darbuotojai priimant sutartį iš karto nepastebėjo, kad ji nebuvo pasirašyta iš atsakovo pusės, todėl buvo su juo susisiekta ir sutarta, kad jis atvyks ją pasirašyti. Nei sutarties pateikimo metu, nei derinant laiką, kuomet atvyks atsakovas ją pasirašyti, jokių pastabų dėl sutarties turinio nebuvo pareikšta. Kadangi su atsakovu buvo sutarta, kad jis atvyks pasirašyti sutartį, sutartis buvo įkelta į informacinę sistemą „Avilys“ ir ją 2019-10-21 pasirašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Tačiau atsakovas nebeatvyko pasirašyti sutarties ir į vėlesnius raginimus tai padaryti, nebereagavo. Sutartis pasirašyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus liko sistemoje „Avilys“ neužregistruota. Esant tokiai situacijai, visi trys Trišalės sutarties egzemplioriai buvo išsiųsti paštu AB „Klaipėdos vanduo“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, vykdydama Trišalės sutarties 8.3 punkto nuostatas, patvirtino projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019-12-05 vykdydama trišalės sutarties 7.2 punkto nuostatas atsakovo prašymu išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-190205-00282, suteikiantį teisę atsakovui vykdyti Infrastruktūros statybą. Atsakovas, gavęs leidimą, tiek 2019, tiek 2021 metais atliko statybos darbus ir pastatė vandentiekio tinklus, bei nuotekų šalinimo - buitinių nuotekų tinklus, bei įregistravo nuosavybės teisę į juos VĮ Registrų centras. Atsakovas savo konkliudentiniais veiksmai patvirtino trišalės sutarties sudarymo faktą, t. y. aktyviais veiksmai siekė, kad sutartis būtu pasirašyta, bei aktyviais veiksmais vykdė sutarties sąlygas (gavo leidimą, pradėjo ir užbaigė Insfrastruktūros statybą, įregistravo ją savo vardu VĮ Registrų centras). Pagal Trišalės sutarties 2.11 punkto nuostatas – iki nuosavybės teisės į Infrastruktūrą perleidimo Savivaldybei, atsakovas turi perduoti ieškovei (viešajam vandens tiekėjui) neatlygintinai valdyti ir naudoti (panaudos pagrindais) Infrastruktūrą po nuosavybės teisės į ją įregistravimo datos. Atsakovas ne tik kad vengia perduoti pastatytą ir įregistruotą infrastruktūrą ieškovei, bei ir vengia pateikti pasirašytą Trišalę sutartį, nors apie tokią pareigą jam buvo ne kartą priminta tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens. Todėl visiškai pagrįstas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą perduoti Infrastruktūrą ieškovei neatlygintinai naudoti ir valdyti panaudos pagrindais pasirašant Infrastruktūros priėmimo perdavimo aktą, taip kaip numatyta Trišalės sutarties 2.11 punkte, bei sumokėti netesybas.

Šalies argumentai

Atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) E. G. 2022-08-02 pareiškė ieškinį, kuris sujungus bylas laikytinas priešieškiniu (žr. Klaipėdos apylinkės teismo 2022-10-28 nutartį) ir prašo: įpareigoti atsakoves pagal priešieškinį Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją bei AB „Klaipėdos vanduo“ per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su E. G. sudaryti trišalę sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2018-01-25 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-11 patvirtinta sutarties forma, pakeistomis sąlygomis, jas išdėstant taip:

1) Pakeisti Sutarties 1 punktą ir išdėstyti taip: „1. Statytojas įsipareigoja savo sąskaita parengti statinio projektą ir pastatyti šiuos vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus (toliau visi kartu – Infrastruktūra): Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinkų, vidaus kelio (gatvės) sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektą: vandentiekio tinklus su uždaromosiomis armatūromis ir akle, nuo prisijungimo taško VP1 iki aklės V1 ir vandens hidrantas 1 vnt. (bendras ilgis apie 466,67 m); nuotekų tinklus su nuotekų šuliniais nuo nuotekų šulinio F1-1 iki pasijungimo taško F1-7 (bendras ilgis apie 409 m); šią Infrastruktūrą perleisti Savivaldybės nuosavybėn per sutartyje nurodytą terminą, gavus Infrastruktūros rinkos vertę atitinkančią kompensaciją iš Savivaldybės ir (arba) asmenų, prijungiančių savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo prie Infrastruktūros. Infrastruktūra perleidžiama Savivaldybės nuosavybėn tik tuomet, kai gauta kompensacija padengia visą Infrastruktūros rinkos vertę.“;

2) Pakeisti Sutarties 2.6 punktą ir išdėstyti taip: „2.6. gavus Sutarties 1 p. nurodyto dydžio kompensaciją, notaro tvirtinamo sandorio pagrindu perleisti Infrastruktūrą, reikalavimo teisę į Infrastruktūros darbų kokybės garantiją ir kitas teises, susijusias su patekimu iki Infrastruktūros ir jos aptarnavimu (Infrastruktūros koridorius ir servitutus, suteikiančius teisę aptarnauti Infrastruktūrą, ar perduodant nekilnojamąjį turtą, kuriame yra Infrastruktūra) Savivaldybės nuosavybėn;“;

3) Pakeisti Sutarties 3 punktą ir išdėstyti taip: „3. Iki Infrastruktūros nuosavybės teisių perleidimo Savivaldybei momento, Savivaldybė ir (arba) asmenys, prijungiantys prie Infrastruktūros savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginius, kompensuoja Statytojui Infrastruktūros rinkos vertę;“;

4) Išbraukti Sutarties 4 punktą;

Šalies argumentai

5) Išbraukti Sutarties 5 punktą;

6) Pakeisti Sutarties 6 punktą ir išdėstyti taip: „ 6. Viešasis vandens tiekėjas turi teisę išduoti tretiesiems asmenims prisijungimo sąlygas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijų, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginių prijungimo prie Infrastruktūros, tik esant rašytiniam Statytojo sutikimui, kuriame, be kita ko, apibrėžiama Statytojui mokėtinos kompensacijos suma.“;

7) Papildyti Sutartį 8.7 punktu ir išdėstyti taip: „8.7. Iki Infrastruktūros perdavimo Savivaldybės nuosavybėn dienos, Viešasis vandens tiekėjas įsipareigoja nederinti alternatyvių infrastruktūrų Statytojo statomai Infrastruktūrai. Tai yra įsipareigoja vandenį tiekti ir nuotekas šalinti aptarnaujamoje teritorijoje (Schema pridedama) tik naudojantis Statytojo pastatyta Infrastruktūra.“;

8) Pakeisti Sutarties 10 punktą ir išdėstyti taip: „10. Statytojas privalo pastatyti Infrastruktūrą ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikti statybos užbaigimo procedūras per 5 metus nuo sutarties pasirašymo“;

9) Pakeisti Sutarties 12 punktą ir išdėstyti taip: „12. Sutarties 2.6 punkte numatytas sandoris sudaromas tuomet kai iš asmenų, prijungiančių prie Infrastruktūros savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginius, ir (arba) Savivaldybės, gaunama kompensacija padengia visą Infrastruktūros rinkos vertę.“;

taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių statybos paskirties žemės sklypai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Siekiant tinkamai įgyvendinti priklausančias nuosavybės teises, t. y. siekiant užtikrinti galimybę naudotis žemės sklypų teikiama nauda, atsakovas inicijavo prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų procedūras. Vykdant AB „Klaipėdos vanduo“ išduotų Prisijungimo sąlygų nuostatą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau ir – Savivaldybės administracija) pateikė atsakovui rekomenduojamą trišalės sutarties dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini) projektą Nr. 2019/SUT.05-298 (toliau – Trišalės sutarties projektas). Atsižvelgiant į tai, kad Trišalės sutarties projekto sąlygos netenkino atsakovo interesų, Savivaldybės administracija ir AB „Klaipėdos vanduo“ sutiko peržiūrėti sutarties sąlygas ir atitinkamai susitarti dėl galimo jų pakeitimo, todėl atsakovas dar 2021-12-14 pateikė Savivaldybės administracijai ir AB „Klaipėdos vanduo“ Trišalės sutarties projekto pakeitimo projektą (toliau – Trišalės sutarties pakeitimo projektas), kuriame atsakovas išdėstė, kokios sutarties sąlygos netenkina jo interesų, ir siūlymus, kaip šios sąlygos galėtų / turėtų būti keičiamos. Nepaisant to, kad Savivaldybės administracija ir AB „Klaipėdos vanduo“ patys inicijavo pasitarimą dėl Trišalės sutarties projekto sąlygų pakeitimo, tačiau atsakovui parengus ir pateikus Trišalės sutarties pakeitimo projektą, nei Savivaldybės administracija, nei AB „Klaipėdos vanduo“ net nesiteikė pateikti savo pozicijos, t. y. sutikimo ar atmetimo, o tiesiog nereagavo į atsakovo pasiūlymus. Galiausiai, 2022-03-02 raštu AB „Klaipėdos vanduo“ informavo atsakovą, kad, nors atsakovas niekuomet nepasirašė Trišalės sutarties projekto, AB „Klaipėdos vanduo“ laiko, kad Trišalė sutartis esą yra sudaryta konkliudentiniais atsakovo veiksmais ir privalo būti vykdoma. Atsakovas aiškiai nurodo, kad pateikto Trišalės sutartis projekto nepasirašė ir su siūlomomis sąlygomis kategoriškai nesutiko. Atsakovas neginčija, kad Trišalė sutarties turi būti sudaroma, tačiau siūlomas Trišalės sutarties projektas netenkina atsakovo interesų, neatitinka atsakovo valios ir, šalims siekiant sudaryti šį sandorį, Trišalės sutarties projektas turi būti atitinkamai keičiamas. Atsakovas priešieškinį grindžia iš esmės analogiškais motyvais, kurie nurodyti jo 2022-09-06 atsiliepime į ieškinį, todėl nekartotini. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ginčo sutarties forma nėra imperatyvi ir (ar) neginčytina. Trišalės sutarties pakeitimo projektu atsakovas siekia iš esmės vienintelio tikslo – teisingo atlygio už perleidžiamą, jam nuosavybės teise priklausantį, turtą. Atsakovo teisė į kompensaciją jau yra įtvirtinta Trišalės sutarties projekto 1 punkte, tačiau atsakovo netenkina trišalės sutarties projekte numatyta kompensavimo tvarka. Atsakovas nurodė ir tai, kad Savivaldybės administracija ir AB „Klaipėdos vanduo“ piktnaudžiauja jiems suteiktais įgaliojimais, įgyja galios pozicija atsakovo atžvilgiu, kadangi nesudarius Trišalės sutarties atsakovui kils neproporcingos pasekmės (atsakovas negalės naudotis pastatytais tinklais; statiniai turės būtų nugriauti; atsakovui teks laukti alternatyvių tinklų įrengimo; atsakovas patirs šimtatūkstantinius nuostolius ir pan.). Siekiant išvengti šių nepakeliamų padarinių, atsakovas yra verčiamas sudaryti jam nepalankią Trišalę sutartį būtent Savivaldybės administracijos ir AB „Klaipėdos vanduo“ siūlomomis sąlygomis. Tokiu būdu Savivaldybės administracija ir AB „Klaipėdos vanduo“ naudojasi atsakovo priklausomumu nuo jų valios, kadangi atsakovas, siekdamas naudotis įrengtais tinklais, privalo sudaryti Trišalę sutartį.

Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo” ir trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (atsakovės pagal priešieškinį) atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad E. G. nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šių sklypų bendras plotas yra apie 2 ha. Šioje teritorijoje viešųjų bendro naudojimo inžinerinių tinklų plėtra nenumatyta. E. G., siekdamas kelis kartus padidinti sklypų vertę ir vykdyti statybų veiklą, inicijavo geriamojo vandens ir nuotekų tiekimo infrastruktūros įrengimą į savo sklypus savo lėšomis. Baigus infrastruktūros statytos darbus jo valdomų sklypų vertė padidėjo keleriopai ir E. G. dar įgijo galimybę statybos metu patirtas išlaidas kompensuoti išduodamas kitiems vystytojams bei jo sklypų būsimiems pirkėjams prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygas. Tačiau po statybos darbų užbaigimo atsakovas nesąžiningai sugalvojo dar ir reikalauti iš AB „Klaipėdos vanduo” ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kad pastarieji papildomai padengtų inžinerinių tinklų statybos kaštus. Pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas pradėti vykdyti statybos darbus pagal išduotą SLD, vadovaudamasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis iki statybos pradžios turėjo sudaryti Trišalę sutartį, kadangi įstatymas numato, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba galima, tik kai jau yra sudaryta trišalė sutartis. Ginčo atveju atsakovas ne tik pradėjo statybos darbus, tačiau juos ir užbaigė. Atsakovo elgesys yra teisiškai ydingas ir dviprasmiškas, kadangi pakeisti galima tik sudarytą sandorį, o atsakovas ėmė neigti Trišalės sutarties sudarymo faktą, bet tuo pačiu metu inicijuoja jos pakeitimą. Visgi atsakovas, prašydamas pakeisti Trišalę sutartį, tokiais veiksmais daug kartų pripažino, kad Trišalė sutartis yra sudaryta. Atkreipė dėmesį, kad Trišalė sutartis buvo sudaryta 2019-09-25, o atsakovo nurodomas „aiškiai išreikštas nepritarimas ofertai“ atliktas tik 2021 metais, jau po Infrastruktūros statybos darbų pabaigos. Atsakovas pats organizavo būtent ginčo Trišalės sutarties sudarymą, pats ją pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir pats ją vykdė. Negana to, atsakovas nuo 2019 metų iki Infrastruktūros statybos darbų pabaigos nei karto neišreiškė pozicijos, kad jam yra netinkamas Trišalės sutarties turinys, su kuriuo jis susipažino dar 2019-09-25. Tik baigus statybos darbus (2020 m. pabaiga) atsakovas ėmė piktnaudžiauti faktu, kad Trišalės sutarties egzempliorius su jo parašu nebuvo pateiktas AB „Klaipėdos vanduo” ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Klaipėdos vanduo”, trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko, davė paaiškinimus, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų pagrindu.

Šalies argumentai

Atsakovas E. G. ir jo atstovė advokatė D. S. posėdžio metu davė paaiškinimus, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui E. G. nuosavybės teise priklauso kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos paskirties žemės sklypai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). 2019 m. atsakovas inicijavo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kadagių gatvėje, Klaipėdoje (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) statybos procesą ir kreipėsi į ieškovę AB „Klaipėdos vanduo” dėl prisijungimo sąlygų išdavimo. Ieškovė 2019-04-16 išdavė atsakovui prisijungimo sąlygas Nr. 2019/S.6/3-492 vandens tiekimui ir nuotekų nuvedimui Klaipėdos mieste; objekto pavadinimas „Vandens ir nuotekų šalinimo tinklų sklypams Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (toliau ir – Prisijungimo sąlygos), kuriose be kitų reikalavimų buvo numatyta, jog bendro naudojimo tinklų klojimui, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, reikalinga sudaryti trišalę sutartį vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimui tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo); sutartyje bus numatyti tinklų statybos finansavimo šaltiniai, objekto naudojimo sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimas. Atsakovo įgaliotas projektų vadovas A. M. 2019-09-19 el. paštu pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai – inžinierei L. M. duomenis apie statytoją ir projekto pavadinimą, reikalingus trišalės sutarties sudarymui. Ieškovė (jos darbuotoja L. M.) paruošė pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018-01-25 sprendimu Nr. T2-11 patvirtintą antrą formą 2019-09-25 sutartį Nr. 2019/SUT.05-298 „Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini)“ (toliau ir - Trišalė sutartis), ir 2019-09-25 el. paštu informavo A. M., kad Trišalę sutartį galima pasiimti. Trišalę sutartį 2019-09-25 asmeniškai pasiėmė atsakovas E. G..

Trišalės sutarties 1 punkte, apibrėžiančiame sutarties objektą, numatyta, kad Statytojas (E. G.) įsipareigoja savo sąskaita parengti statinio projektą ir pastatyti šiuos vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus (toliau visi kartu - Infrastruktūra): pagal Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, vidaus kelio (gatvės) sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektą: vandentiekio tinklus su uždaromosiomis armatūromis ir akle, nuo pasijungimo taško VP1 iki aklės V1 ir vandens hidrantas 1 vnt. (bendras ilgis apie 466,67 m); nuotekų tinklus su nuotekų šuliniais nuo nuotekų šulinio F1-1 iki pasijungimo taško F1-7 (bendras ilgis apie 409 m); šią Infrastruktūrą neatlygintinai perleisti Savivaldybės nuosavybėn per sutartyje nurodytą terminą su teise per šį terminą gauti Infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidų kompensaciją iš asmenų, prijungiančių savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie Infrastruktūros. Pagal Trišalės sutarties 2.11 punktą Statytojas E. G. įsipareigoja iki nuosavybės teisės į Infrastruktūrą perleidimo Savivaldybei perduoti Viešajam vandens tiekėjui (AB „Klaipėdos vanduo“) neatlygintinai valdyti ir naudoti (panaudos pagrindais) Infrastruktūrą po nuosavybės teisės į ją įregistravimo datos; taip pat numatyta, kad Viešojo vandens tiekėjo ir Statytojo tarpusavio santykiai, susiję su Infrastruktūros neatlygintinu naudojimusi, bus aptarti atskiroje Infrastruktūros panaudos sutartyje, kuri bus neatskiriama Trišalės sutarties dalis.

Trišalę sutartį pasirašė AB „Klaipėdos vanduo” direktorius, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsakovas (Statytojas) šios sutarties nepasirašė. Pagal atsakovo užsakymu projektuotojo A. M. parengtą techninį darbo projektą, 2019-12-05 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-191205-00282, atsakovas 2020 m. (duomenys neskelbtini), pastatė: vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo – buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo – buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Infrastruktūra). Atsakovo nuosavybės teisė į nurodytus tinklus įregistruota 2020-12-08 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-20-201208-06039 pagrindu nuo 2020-12-22 ir 2021-02-04 bei 2021-02-22 deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 01 ir Nr. ACCR-20-210222-00948 pagrindu nuo 2021-03-23. Ieškovė 2021-02-02 pateikė atsakovui pretenziją dėl Trišalės sutarties pasirašymo (prašė pateikti pasirašytą sutartį), į kurią atsakovas atsakė 2021-02-05 el. laišku, nurodydamas, kad dėl pateiktos sutarties turi pastabų ir prašo duoti terminą jų pateikimui, nes kaip tik šiuo metu sutartyje numatyta infrastruktūra yra registruojama Nekilnojamojo turto registre jo vardu, o tai iš esmės keičia šalių įsipareigojimus pagal pateiktą sutartį. Ieškovė 2021-06-10 dar sykį išsiuntė atsakovui Trišalę sutartį pasirašymui, tačiau atsakovas sutarties nepasirašė. 2021-12-14, 2022-01-10 bei 2022-01-26 el. paštu atsakovas siuntė ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai Trišalės sutarties pakeitimo projektus. 2022-03-02 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama per 14 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo pateikti prašymą patikrinti pastatytus vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus; gauti teigiamą išvadą dėl tinklų tinkamumo; po teigiamos išvados apie tinklų tinkamumą gavimo elektroninėmis priemonėmis atsiųsti pasirašytą pridėtą panaudos sutartį. Atsakovas panaudos sutarties nepasirašė ir ginčo Infrastruktūros ieškovei naudoti neperdavė.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019-05-02 iki 2021-01-01) 16 straipsnio 2 dalyje numatytos trišalės savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei objekto statytojo (užsakovo) sutarties sudarymo ir vykdymo.

Ieškovė, tretieji asmenys laikėsi pozicijos, kad ginčo Trišalė sutartis yra sudaryta ieškovei ir trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ją pasirašius, o atsakovui ją patvirtinus savo konkliudentiniais veiksmais, todėl turi būti vykdoma ir atsakovas turi perduoti Infrastruktūrą neatlygintinai naudoti ir valdyti panaudos pagrindais ieškovei. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutinka, teigia, kad Trišalė sutartis šiai dienai nėra sudaryta nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais; jam (atsakovui) buvo pateiktas tik Trišalės sutarties projektas, kurio sąlygos netenkino atsakovo interesų; Trišalės sutarties projektas neatitinka atsakovo valios ir, šalims siekiant sudaryti šį sandorį, Trišalės sutarties projektas turi būti atitinkamai keičiamas.

Ginčo Trišalės sutarties parengimo metu (2019-09-25) galiojusios Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau ir – GVTNTĮ) redakcijos 16 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir jos objektų statyba savivaldybės teritorijoje vykdoma laikantis šio įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, savivaldybės tarybos patvirtinto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano ir kitų teisės aktų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše. Vadovaujantis ginčo Trišalės sutarties parengimo metu galiojusios GVTNTĮ redakcijos 16 straipsnio 4 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.

Remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi 2019-09-25 Trišalės sutarties parengimo ir pateikimo atsakovui metu) (toliau ir – Aprašas) 4 punktu, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn. Trišalėje savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartyje turi būti numatytos GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos ir kitos sąlygos, nustatytos Aprašo 27 ir 29 punktuose (Aprašo 25 punktas). Pagal Aprašo 29 punktą, prieš sudarant trišalę savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartį, savivaldybės institucija priima sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Minėtas sprendimas nurodomas trišalėje sutartyje.

Nagrinėjamu atveju Aprašo 29 punkte nurodytus reikalavimus atitinkantis savivaldybės institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-11 „Dėl pritarimo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms“ buvo priimtas 2018-01-25. Šiuo sprendimu Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendė pritarti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms Nr. 1 (kai objektas registruojamas statytojo vardu ir per sutartą terminą perleidžiamas savivaldybės nuosavybėn) ir Nr. 2 (kai objektas registruojamas statytojo vardu ir per sutartą terminą perleidžiamas savivaldybės nuosavybėn su statytojo teise gauti kompensaciją iš prisijungiančių asmenų). Sprendimu taip pat nustatyta, kad pagal nurodytas sutartis viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra projektuojama ir statoma statytojo (užsakovo) lėšomis; statytojo (užsakovo) pastatyta viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra neatlygintinai perduodama savivaldybės nuosavybėn.

Minėto sprendimo antrame priede pateikiamoje rekomenduojamoje trišalės sutarties formoje (būtent pagal šią formą buvo parengta ginčo Trišalė sutartis) nurodyta, kad statytojas įsipareigoja notaro tvirtinamo sandorio pagrindu neatlygintinai perleisti infrastruktūrą, reikalavimo teisę į infrastruktūros darbų kokybės garantiją ir kitas teises, susijusias su patekimu iki infrastruktūros ir jos aptarnavimu Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn (trišalės sutarties rekomenduojamos formos 2.6 papunktis); statytojas taip pat įsipareigoja iki nuosavybės teisės į infrastruktūrą perleidimo savivaldybei perduoti viešajam vandens tiekėjui neatlygintinai valdyti ir naudoti (panaudos pagrindais) infrastruktūrą po nuosavybės teisės į ją įregistravimo datos (trišalės sutarties rekomenduojamos formos 2.11 papunktis). Pagal trišalės sutarties rekomenduojamos formos 3 punktą iki infrastruktūros nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei momento statytojas pasilieka teisę gauti iš asmenų, prijungiančių prie infrastruktūros savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginius, išskyrus 4 ir 5 punktuose paminėtus vystytojus, kompensaciją, padengiančią faktines infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidas ar šių išlaidų dalį.

Taigi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Aprašo 29 punkte įtvirtintais reikalavimais, 2018-01-25 priėmė sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių, nuspręsdama, kad statytojo pastatytas viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas turi būti perleidžiamas Klaipėdos miesto savivaldybei neatlygintinai. Taigi buvo aiškiai išreikšta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos valia dėl statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės nuosavybėn neatlygintinumo.

Nors atsakovas teigia, kad 2018-01-25 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-11 patvirtintos tik rekomenduojamos sutarčių formos, nurodytas sprendimas savo esme neriboja ginčo šalių teisės dėl tam tikrų sąlygų susitarti kitaip, jei šios sąlygos atitinka Aprašo nuostatas, visgi nei Apraše, nei GVTNTĮ nebuvo nurodyta, kad savivaldybės institucijos sprendimu patvirtintos trišalės sutarties sąlygos yra neprivalomos, tačiau tik rekomendacinio pobūdžio.

Atsižvelgiant į Aprašo 29 punktą, kuris imperatyviai įpareigojo savivaldybės instituciją priimti sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių bei įpareigojo tokį sprendimą nurodyti trišalėje sutartyje, teismo vertinimu, bylos šalys, sudarančios trišalę sutartį, privalėjo vadovautis tokiu sprendimu patvirtintomis trišalės sutarties sąlygomis, susijusiomis su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimu savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Taigi minėtu sprendimu patvirtinta trišalės sutarties forma buvo įpareigojanti šalis laikytis joje nurodytų sąlygų. Minėtu sprendimu patvirtintos trišalės sutarties rekomendacinis pobūdis pasireiškė ne jos turinio, dėl kurio nustatymo pagal jai suteiktą kompetenciją nusprendė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, tačiau formos atžvilgiu, sutarties šalimis paliekant teisę keisti trišalės sutarties formą ar susitarti dėl papildomų sąlygų, dėl kurių nebuvo priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023-11-23 sprendimo 36 punktą).

Nagrinėjamu atveju atsakovui neabejotinai buvo žinoma dėl statomos ginčo Infrastruktūros nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės nuosavybėn neatlygintinumo. Byloje nustatyta, kad ieškovės pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-11 patvirtintą antrą formą parengtą ginčo Trišalę sutartį su AB „Klaipėdos vanduo” direktoriaus parašu 2019-09-25 asmeniškai pasiėmė atsakovas E. G. (3 t., b. l. 27), tą patvirtino ir liudytoja L. M.. Gavęs Trišalę sutartį atsakovas (ar jo įgaliotas projektuotojas) (liudytoja V. L. to tiksliai pasakyti negalėjo) ją pristatė į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kad ją pasirašytų administracijos direktorius. Liudytoja V. L. parodė, kad, Trišalę sutartį pasirašius administracijos direktoriui, ji kelis kartus skambino E. G. dėl sutarties pasirašymo, t. y. kad jis atvyktų pasirašyti sutarties; iš pradžių žadėjęs atvykti pasirašyti, atsakovas taip ir nebeatvyko. Liudytoja V. L. nurodė ir tai, kad atsakovas jokių pretenzijų dėl sutarties neišreiškė, sutarties sąlygų koreguoti neprašė. Parengus Infrastruktūros statybos techninį darbo projektą, atsakovas 2019-12-05 gavo statybą leidžiantį dokumentą, 2020-05-13 ir 2020-09-17 sudarė inžinerinių tinklų statybos rangos sutartis su UAB „Litinsta“ ir 2020 m. faktiškai pastatė ginčo Infrastruktūrą bei 2020-12-22, 2021-03-23 įregistravo nuosavybės teises į ją.

Kaip jau buvo minėta ginčo laikotarpiu galiojusios GVTNTĮ redakcijos 16 straipsnio 2 dalyje buvo aiškiai įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis.

Ieškovė, tretieji asmenys (jų atstovas) pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas specialusis planas ginčo teritorijoje nenumatė inžinerinių tinklų plėtros. Atsakovas viena vertus neginčijo ir priešieškinyje nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo specialųjį planą projektuojamoje teritorijoje, žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo numatyta inžinerinių tinklų plėtra, taip pat neginčijo, kad Trišalė sutarties turi būti sudaroma (priešieškinio 3.1, 9 punktai), kita vertus, prašydamas skirti ekspertizę, prašė ekspertui užduoti klausimą, ar ginčo Infrastruktūros statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba kitame teritorijų planavimo dokumente (kaip numatyta Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnyje, galiojusiame 2019-2020 m.).

Atsakydamas į šį klausimą teismo ekspertas Sigitas Mitkus 2023-12-03 Teismo ekspertizės akte Nr. 23-69 ir 2024-04-10 ekspertizės akto papildyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas šiuo metu yra rengiamas, todėl nustatyti, ar ginčo objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane nėra galimybės. 2005-03-31 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-74 patvirtintame Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir ūkio nuotekų šalinimo specialiajame plane nėra nurodyta jokia prioritetinė savivaldybės infrastruktūra; vietoje, kurioje faktiškai yra ginčo statiniai, Specialiajame plane nebuvo planuojama įrengti jokių (nei vandentiekio, nei buitinių nuotekų) inžinerinių tinklų.

Byloje nėra ginčo ir tą patvirtina tiek bylos rašytiniai įrodymai (2019-04-16 prisijungimo sąlygos, Infrastruktūros techninis darbo projektas ir kt.), tiek liudytojų A. D. bei A. M. parodymai, tiek ekspertizės akto išvados, kad buvo suprojektuoti ir pastatyti bendro naudojimo tinklai, tačiau byloje nustatyta, kad tuo metu, kai atsakovas inicijavo ginčo Infrastruktūros statybą, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Specialusis planas ginčo teritorijoje nenumatė inžinerinių tinklų statybos, todėl ginčo Infrastruktūros statyba buvo galima tik sudarius trišalę savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartį, t. y. tokios sutarties sudarymas buvo būtina sąlyga ir prielaida inžinerinių tinklų statybai. Nors atsakovas teigia, kad jis ginčo Trišalės sutarties nesudarė nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais, tačiau bylos duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Gavęs Trišalės sutarties egzempliorių su kitų sutarties šalių parašais, atsakovas (taip pat ir kitos sutarties šalys) veikė taip, lyg sutartis būtų sudaryta, t. y. Trišalė sutartis buvo faktiškai vykdoma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šioje teisės normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2020-12-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-823/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent atsakovas inicijavo ir organizavo ginčo Trišalės sutarties sudarymą, pristatė ją į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kad sutartį pasirašytų administracijos direktorius, ir pats sutartį vykdė, t. y. iš esmės įvykdė Trišalės sutarties 2.1-2.5 punktuose numatytus savo kaip statytojo įsipareigojimus. Šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčo Trišalė sutartis yra sudaryta ieškovei ir trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ją pasirašius, o atsakovui ją patvirtinus savo konkliudentiniais veiksmais.

Su Trišalės sutarties turiniu atsakovas turėjo galimybę susipažinti vėliausi 2019-09-25, kuomet pats ją asmeniškai pasiėmė. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2019-09-25 iki Infrastruktūros statybos darbų pabaigos atsakovas būtų reiškęs pretenzijas, pastabas dėl Trišalės sutarties turinio, jos sąlygų. Nors bendravimas tarp šalių vyko 2019-2020 m., tačiau tik baigus Infrastruktūros statybos darbus ir registruojant nuosavybės teises į ją viešame registre, atsakovas 2021-02-05 el. laiške ieškovei nurodė, kad dėl Trišalės sutarties turi pastabų ir prašo duoti terminą jų pateikimui, nes kaip tik šiuo metu sutartyje numatyta infrastruktūra yra registruojama Nekilnojamojo turto registre jo vardu, o tai esą iš esmės keičia šalių įsipareigojimus pagal pateiktą sutartį. Sutiktina su ieškovės ir trečiųjų asmenų pozicija, kad toks atsakovo elgesys yra teisiškai ydingas. Šalys turi elgtis sąžiningai tiek esant ikisutartiniams santykiams, tiek vykdant sudarytą sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovas pats fiziškai nepasirašęs Trišalės sutarties, tačiau ją pasirašius kitoms sutarties šalims, veikė taip, lyg sutartis būtų sudaryta – gavo statybą leidžiantį dokumentą, faktiškai pastatė ginčo Infrastruktūrą, įregistravo nuosavybės teises į ją, o tada ėmė reikšti pretenzijas dėl Trišalė sutarties sąlygų, susijusių su Infrastruktūros nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės nuosavybėn atlygintinumu, nors kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, buvo aiškiai išreikšta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, administracijos valia dėl statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės nuosavybėn neatlygintinumo ir apie tai atsakovui buvo žinoma nuo pat pradžių. Toks atsakovo elgesys nėra suderinamas su CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Galimai atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą atsakovas pareiškė reikalavimus įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir AB „Klaipėdos vanduo“ su atsakovu sudaryti trišalę sutartį pakeistomis sąlygomis, numatančiomis kompensavimo tvarką už Infrastruktūros statybą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Trišalė sutartis apskritai nesudaryta, nereiškė reikalavimo pakeisti Trišalės sutarties sąlygas, o prašė įpareigoti sudaryti trišalę sutartį pakeistomis sąlygomis. Visgi byloje nustačius ir konstatavus, kad Trišalė sutartis yra sudaryta, atsakovo reikalavimas taip, kaip jis yra suformuluotas, negali būti tenkinamas. Šios išvados nekeičia nei byloje atliktos ekspertizės akto išvados, nei tai, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, galimai ginčo Infrastruktūra galėtų būti laikoma prioritetine savivaldybės infrastruktūra.

Dėl atsakovo ir jo atstovės teiginių, kad atsakovui turi būti sąžiningai ir teisingai atlyginta už jo sukurtą ir perleidžiamą turtą, pažymėtina, kad pats atsakovas priešieškinyje nurodė, kad siekdamas užtikrinti galimybę naudotis žemės sklypų teikiama nauda, jis inicijavo prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų procedūras, taigi iš esmės siekė padidinti turimų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos paskirties žemės sklypų vertę. Be to, Trišalėje sutartyje yra numatyta atsakovo teisė į kompensaciją, gaunant Infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidų kompensaciją iš asmenų, prijungiančių savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie Infrastruktūros (Trišalės sutarties 1, 3 punktai), tačiau atsakovas teigia, kad jo netenkina Trišalėje sutartyje numatyta kompensavimo tvarka. Jau minėta, kad apie būtent tokią Trišalėje sutartyje numatytą kompensavimo tvarką atsakovui buvo žinoma nuo pat šios sutarties parengimo, tačiau gavęs Trišalę sutartį, atsakovas jokių pretenzijų dėl sutarties sąlygų nereiškė, o ėmė faktiškai vykdyti sutartį. Ir tik baigus Infrastruktūros statybos darbus ir atsakovui registruojant/įregistravus nuosavybės teises į ją, atsakovas ėmė reikšti pastabas ir pretenzijas dėl Trišalės sutarties turinio, o toks atsakovo elgesys, kaip minėta, nėra sąžiningas. Vadovaujantis minėtu CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, atsakovas galėjo iš karto atsisakyti sudaryti Trišalę sutartį, jeigu jo netenkino sąlygos, arba per protingą terminą, o ne po beveik pusantrų metų, teikti pastabas, pretenzijas dėl sutarties turinio.

Atsižvelgiant į šias ir kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, aptartą teisinį reglamentavimą atsakovo priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje konstatavus, kad ginčo Trišalė sutartis tarp jos šalių yra sudaryta, yra pagrindas spręsti dėl jos vykdymo. Ieškovė reiškia reikalavimus dėl prievolių įvykdymo natūra ir prašo įpareigoti atsakovą perduoti ginčo Infrastruktūrą ieškovei neatlygintinai naudoti ir valdyti panaudos pagrindais pasirašant Infrastruktūros priėmimo perdavimo aktą; taip pat įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove Trišalėje sutartyje numatytą ir jos nuostatoms neprieštaraujančią Infrastruktūros panaudos sutartį ir ją įregistruoti VĮ Registrų centras.

Minėta, kad pagal Trišalės sutarties 2.11 punktą Statytojas E. G. įsipareigoja iki nuosavybės teisės į Infrastruktūrą perleidimo Savivaldybei perduoti Viešajam vandens tiekėjui (AB „Klaipėdos vanduo“) neatlygintinai valdyti ir naudoti (panaudos pagrindais) Infrastruktūrą po nuosavybės teisės į ją įregistravimo datos; taip pat numatyta, kad Viešojo vandens tiekėjo ir Statytojo tarpusavio santykiai, susiję su Infrastruktūros neatlygintinu naudojimusi, bus aptarti atskiroje Infrastruktūros panaudos sutartyje, kuri bus neatskiriama Trišalės sutarties dalis.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifika, būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).

CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis kreditoriaus teisių gynimo būdas, kai kita šalis neįvykdo nepiniginės prievolės. Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra, ir šis gynimo būdas yra sutarčių privalomumo principo išraiška. Tokiu gynimo būdu kreditorius turi teisę naudotis, šio būdo parinkimas nepriklauso nuo teismo diskrecijos, išskyrus jei egzistuoja CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytos išimtys, kurioms esant įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra negalimas ir kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisių gynimo būdus (CK 6.216 straipsnis). Atvejai, kuriems esant reikalavimas įvykdyti prievolę natūra negalimas, išreiškia bendrosios taisyklės išimtį, todėl jų buvimą turi įrodyti šalis, kuri tokia išimtimi remiasi (CPK 178 straipsnis). Be to, dėl išimtinio nurodytų atvejų pobūdžio jie negali būti aiškinami plačiai ir tokiu būdu, kad nesant rimto pagrindo paneigtų kreditoriaus teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014).

Šiuo atveju atsakovas CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų išimčių buvimo neįrodinėjo, o laikėsi pozicijos, kad, nesant sudarytos Trišalės sutarties, ieškovės reikalavimas atsakovui vykdyti šios sutarties nuostatas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas jau pasisakė ir išdėstė motyvus, sudarančius pagrindą konstatuoti Trišalės sutarties sudarymą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Trišalės sutarties 2.11 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta statytojo (atsakovo) pareiga iki nuosavybės teisės į Infrastruktūrą perleidimo Savivaldybei perduoti Viešajam vandens tiekėjui (AB „Klaipėdos vanduo“) neatlygintinai valdyti ir naudoti (panaudos pagrindais) Infrastruktūrą po nuosavybės teisės į ją įregistravimo datos; taip pat pareiga sudaryti atskirą Infrastruktūros panaudos sutartyje, kuri bus neatskiriama Trišalės sutarties dalis. Atsakovo nuosavybės teisės į Infrastruktūrą yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdo, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus ir įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti Infrastruktūrą, t. y. vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo - buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo - buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei neatlygintinai naudoti ir valdyti panaudos pagrindais pasirašant Infrastruktūros priėmimo perdavimo aktą; taip pat įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove Trišalėje sutartyje numatytą ir jos nuostatoms neprieštaraujančią Infrastruktūros panaudos sutartį ir ją įregistruoti VĮ Registrų centras.

Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 13934 Eur dydžio netesybas (baudą), su kuo atsakovas taip pat nesutinka.

Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2023-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023; 2023-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).

Trišalės sutarties 14 punkte numatyta, kad sutarties šalis, neįvykdžiusi arba netinkamai įvykdžiusi savo sutartinę prievolę, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, ir kai tai yra esminis sutarties pažeidimas, privalo atlyginti nukentėjusiai šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo pradinės Infrastruktūros statybos vertės be PVM. Nukentėjus dviem sutarties šalims, kaltoji šalis privalo kiekvienai nukentėjusiai šaliai atlyginti jos patirtus nuostolius ir sumokėti po 10 proc. dydžio baudą nuo pradinės Infrastruktūros statybos vertės be PVM. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalimi.

Dėl panaudos sutarties sudarymo pagal Trišalę sutartį ieškovė kreipėsi į atsakovą 2022-03-02 raštu, nurodydama 14 dienų terminą rašte nurodytiems veiksmams atlikti. Ieškinys teisme gautas 2022-05-16. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškinio pateikimo metu negali reikšti reikalavimo dėl netesybų priteisimo, kadangi neturi duomenų apie pradinę infrastruktūros statybos vertę, ir prašė šiuos duomenis išreikalauti. Šios aplinkybės, taip pat ieškovės atstovo nurodyta aplinkybė dėl tęstinio pažeidimo (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), leidžia daryti išvadą, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo nėra praleistas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė patirtų nuostolių neįrodinėjo, prašė priteisti sutartines netesybas. Pažymėtina, kad pagal minėtas Trišalės sutarties nuostatas neįvykdžiusi arba netinkamai įvykdžiusi savo sutartinę prievolę sutarties šalis privalo mokėti netesybas (baudą) ne dėl bet kokio sutarties pažeidimo, o kai tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kaip teisingai nurodė atsakovas, Trišalėje sutartyje nėra įvardinama, kurios sąlygos yra esminės ir dėl kurių sąlygų pažeidimo bus galima taikyti netesybas; nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, šalys vadovaujasi CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, tačiau ieškovė nenurodė jokių motyvų, kas pagrindžia, kad buvo esminis sutarties pažeidimas ir koks tas pažeidimas, kada pažeidimas padarytas. Trišalės sutarties 2.11 punkte nėra konkrečiai įvardintas terminas, per kurį po nuosavybės teisės į Infrastruktūrą įregistravimo datos atsakovas privalo perduoti ieškovei Infrastruktūrą valdyti ir naudoti panaudos pagrindais, o Trišalės sutarties 10 punkte numatytas terminas (2029-12-31) nėra suėjęs. Pagrįstu pripažintas atsakovo argumentas, kad, esant sutarčiai sudarytai prisijungimo būdu (kaip šiuo atveju), visi sutarties netikslumai/neaiškumai turi būti aiškinami sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju aktuali ir CK 6.73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojant netesybų priteisimo už prievolės termino praleidimą taisykles, laikomasi nuostatos, kad plačiąja prasme prievolės neįvykdymas yra ir prievolės įvykdymo termino praleidimas; dėl to pagal sutarčių aiškinimo taisykles nustatytina, ar netesybomis šalys susitarė kompensuoti kreditoriaus minimalius nuostolius už termino prievolei įvykdyti praleidimą ar už šiuo termino praleidimu prievolės neįvykdymą, nes nuo to priklauso, ar viena sutarties šalis dėl kitos šalies prievolės neįvykdymo turi teisę reikšti reikalavimą tik dėl netesybų priteisimo, ar, kartu su netesybomis, ir reikalauti įvykdyti pagrindinę prievolę natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014, 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl prievolės įvykdymo natūra. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, jog dėl prievolės neįvykdymo (Infrastruktūros neperdavimo valdyti ir naudoti panaudos pagrindais) ji apskritai patyrė kokių nors nuostolių/turtinių praradimų.

Pažymėtina ir tai, kad į bylą pateiktas 2020-2022 metais vykęs susirašinėjimas tarp šalių, atsakovo, jo atstovės paaiškinimai tuo klausimu, leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog visgi tarp šalių galėjo vykti derybos dėl ginčo Trišalės sutarties keitimo, nors ieškovės bei trečiųjų asmenų atstovas tą neigė, nurodydamas, jog buvo tariamasi tik dėl parašo (kad atsakovas pasirašytų sutartį). Šiame kontekste netesybų priteisimas, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad priteisti ieškovei netesybas nėra pagrindo, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovė pareiškė neturtinius tarpusavyje susijusius reikalavimus dėl įpareigojimo perduoti Infrastruktūrą ir sudaryti Infrastruktūros panaudos sutartį. Sprendžiant dėl patenkintos ieškinio dalies, šie reikalavimai vertintini kaip vienas neturtinis reikalavimas. Ieškovė taip pat pareiškė turtinį reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Taigi ieškovė iš viso pareiškė du reikalavimus, iš kurių vienas buvo patenkintas, o kitas atmestas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad patenkinta 50 proc. (atmesta atitinkamai taip pat 50 proc.) ieškinio reikalavimų. Atsakovo priešieškinis atmestas.

Ieškovė už neturtinį reikalavimą sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio, o už turtinį reikalavimą 314 Eur žyminio mokesčio. Kadangi neturtinis ieškinio reikalavimas buvo patenkintas, o turtinis atmestas, ieškovei iš atsakovo priteistina 94 Eur žyminio mokesčio. Atmetus priešieškinį, atsakovui už priešieškinį sumokėtas 206 Eur žyminis mokestis iš ieškovės ir atsakovės pagal priešieškinį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nepriteistinas.

Kadangi abi šalys byloje buvo pareiškusios reikalavimus, šalių (taip pat ir atsakovės pagal priešieškinį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) turėtos kitos bylinėjimosi išlaidos (už advokatų teisinę pagalbą, ekspertizę, eksperto apklausą) skirstytinos taip: pusė kiekvienos šalies turėtų šių išlaidų skirstytina pagal ieškinio išnagrinėjimo rezultatą, o kita pusė – pagal priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą. Teismo vertinimu, tokiu būdu bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra ir iš esmės nenukrypstama nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Ieškovė patyrė 2420 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje (atsakovė pagal priešieškinį) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turėjo 1161,60 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas patyrė 11830,34 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, 2000 Eur už ekspertizę, 242 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, iš viso 14072,34 Eur.

Taigi, 50 proc. tenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 75 proc. turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t. y. 1815 Eur (1210 Eur + 605 Eur); trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo taip pat priteistina 75 proc. turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t. y. 871,20 Eur (580,80 Eur + 290,40 Eur). Atmetus priešieškinį ir 50 proc. tenkinus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistina 25 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3518,09 Eur (14072,34 Eur - 7036,17 Eur - 3518,08 Eur).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,29 Eur. Atsižvelgiant į nedidelę šių išlaidų sumą ir tai, kad skirstant šias išlaidas pagal ieškinio ir priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą, dalis šių išlaidų valstybei apskritai liktų neatlyginta, kadangi iš ieškovės priteistina suma nesiektų minimalios valstybei priteistinos 8 Eur sumos, šios išlaidos paskirstytinos tarp šalių pagal ieškinio išnagrinėjimo rezultatą ir pusė šių išlaidų (13,14 Eur) priteistina iš ieškovės, o pusė – iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą (tenkinant ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovo prašymą), pateikė į bylą su rangovu UAB „Litinsta“ 2020-05-13 ir 2020-09-17 sudarytas inžinerinių tinklų statybos rangos sutartis ir prašė pripažinti šiuos dokumentus ne viešais, atsižvelgiant į sutartyse numatytus šalių konfidencialumo įsipareigojimus. Atsakovo prašymu, įvertinus sutartyse numatytus šalių konfidencialumo įsipareigojimus, siekiant, kad nebūtų atskleista komercinė informacija, nustatytina, jog 2022-12-21 prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, dokumento registracijos Nr. DOK-52132, priedai Nr. 3.1. ir Nr. 3.2., t. y. 2020-05-13 inžinerinių tinklų statybos rangos sutartis Nr. VNL Nr. 20200513 ir 2020-09-17 inžinerinių tinklų statybos rangos sutartis Nr. VNL Nr. 20200917, yra nevieša bylos medžiaga (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą E. G. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti Infrastruktūrą, t. y. vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo - buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo - buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ neatlygintinai naudoti ir valdyti panaudos pagrindais pasirašant Infrastruktūros priėmimo perdavimo aktą.

Įpareigoti atsakovą E. G. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove AB „Klaipėdos vanduo“ 2019-09-25 sutartyje Nr. 2019/SUT.05-298 „Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini)“ numatytą ir jos nuostatoms neprieštaraujančią Infrastruktūros panaudos sutartį ir ją įregistruoti VĮ Registrų centras.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. G. 1909 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“.

Priteisti iš atsakovo E. G. 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Priteisti iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ 3518,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. G..

Priteisti iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ 13,14 Eur ir iš atsakovo E. G. 13,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant priteistas sumas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Nustatyti, kad 2022-12-21 prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, dokumento registracijos Nr. DOK-52132, priedai Nr. 3.1. ir Nr. 3.2., t. y. 2020-05-13 inžinerinių tinklų statybos rangos sutartis Nr. VNL Nr. 20200513 ir 2020-09-17 inžinerinių tinklų statybos rangos sutartis Nr. VNL Nr. 20200917, yra nevieša bylos medžiaga.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Sušinskaitė