- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-539-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-02289-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- D. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ignitis“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Ignitis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. R. 2887,75 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tiekė elektros energiją į nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), kuris nuosavybės teise priklausė D. R.. 2020 m. gruodžio 30 d. telefonu buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuri įsigaliojo nuo 2021 m. vasario 1 d. Atsakovui elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas dėl sutarties sudarymo ir valdymo. Objekte mokėtina suma už elektros energiją apskaitoma pagal įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 103 punktą. Priskaitymai už suvartotą elektros energiją objekte buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir/ar pagal ieškovo užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis elektros energijos apskaitos prietaiso (toliau – EAP) patikrinimų/keitimo metu. Laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. atsakovas nedeklaravo EAP rodmenų, todėl ieškovas suvartotą elektros energijos kiekį apskaičiavo pritaikant vidutinį elektros energijos suvartojimą (toliau – Vidurkis). Objekte AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) 2024 m. balandžio 3 d. atliko EAP patikrinimą, kuriuo metu buvo fiksuoti rodmenys: dieninės skalė (toliau – DD) – 32 143 kWh, naktinės ir savaitgalio skalė (toliau – ND) – 28 547 kWh, 2024 m. kovo 31 d. sąskaita išrašyta iki rodmenų: DD – 31 078 kWh, ND – 27 844 kWh, 2024 m. balandžio 30 d. buvo atliktas perskaičiavimas pagal faktinius EAP rodmenis. Nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki lapkričio 30 d. atsakovas nedeklaravo rodmenų ir ieškovas išrašė sąskaitas pagal vidurkį. 2024 m. spalio 30 d. nustatyti EAP rodmenys: - DD nuo 33 429 kWh; - ND 29 622 kWh. 2024 m. lapkričio mėnesį išrašyta sąskaita pagal Vidurkį DD - 352 kWh, ND – 301 kWh, kadangi šiuo laikotarpiu nebuvo mokėjimų skola padidėjo iki 2 887,75 Eur.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad su atsakovu telefonu buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis. Atsakovas pasirinko planą – dinamiškas, jam telefonu buvo paaiškinta, kad kiekvieną mėnesį elektros kaina keisis priklausomai nuo biržos kainų. Elektoriniu paštu atsakovas buvo informuotas apie sutarties sąlygas. Sutarties sudarymo faktas buvo konstatuotas civilinėje byloje Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat įsipareigojo kiekvieną mėnesį deklaruoti savo rodmenis ir jų parodymus pats perduoti ieškovui. Atsakovas skaitiklio rodmenų nedeklaravo, tais laikotarpiais suvartotas kiekis buvo apskaičiuotas pagal pritaikytą vidurkį. Ieškovės duomenimis atsakovas minėtu laikotarpiu neatliko jokių mokėjimų. Pažymėjo, kad atsakovas neleidžia nutraukti elektros tiekimo į jam priklausantį objektą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo D. R. 2 887,75 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 2 887,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,23 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Ignitis“.
6. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovas su ieškovu telefonu sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsigaliojo nuo 2021 m. vasario 1 d. Sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Atsakovui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis. 2020 m. gruodžio 30 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo paslaugų teikimo sutartyje nustatyta apskaitos prietaisų rodmenų deklaravimo periodiškumas ir tvarka: deklaruoti rodmenis ne vėliau negu paskutinę einamojo mėnesio dieną.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d. už suvartotą elektros energiją yra skolingas 2 887,75 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs šią sumą ieškovei, nėra. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su faktiškai šias paslaugas iki 2023 m. gegužės 18 d. teikusiu elektros tiekėju – ieškove, byloje taip pat nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) D. R. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde teigė, kad su sprendimu nesutinka, nes buvo pažeistos jo konstitucinės teisės, teismo sprendimas be motyvų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ignitis“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išaiškino ir nustatė visas faktines aplinkybes, teisingai pritaikė procesines ir materialines teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovės vertinimu, atsakovas apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo ko prašo apeliacinės instancijos teismo, nenurodė motyvų ar kitų argumentų, kurie leistų abejoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl ginčo esmės
12. Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimas, kuriuo teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 2 887,75 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 2 887,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo civilinę bylą nutraukti. Pažymėtina, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl skolos ir nepateikia jokių šias teismo išvadas paneigiančių duomenų, tačiau teigia, kad teismo sprendimas be motyvų.
14. Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovas su ieškovu telefonu sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsigaliojo nuo 2021 m. vasario 1 d. Sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Atsakovui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis. 2020 m. gruodžio 30 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo paslaugų teikimo sutartyje nustatyta apskaitos prietaisų rodmenų deklaravimo periodiškumas ir tvarka: deklaruoti rodmenis ne vėliau negu paskutinę einamojo mėnesio dieną. Laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. atsakovas nedeklaravo EAP rodmenų, todėl ieškovas suvartotą elektros energijos kiekį apskaičiavo pritaikant vidutinį elektros energijos suvartojimą. Objekte AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2024 m. balandžio 3 d. atliko EAP patikrinimą, fiksuoti rodmenys: dieninės skalė (toliau – DD) – 32 143 kWh, naktinės ir savaitgalio skalė (toliau – ND) – 28 547 kWh, 2024 m. kovo 31 d. sąskaita išrašyta iki rodmenų: DD – 31 078 kWh, ND – 27 844 kWh, 2024 m. balandžio 30 d. buvo atliktas perskaičiavimas pagal faktinius EAP rodmenis. Nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki lapkričio 30 d. atsakovas nedeklaravo rodmenų ir ieškovas išrašė sąskaitas pagal vidurkį. 2024 m. spalio 30 d. nustatyti EAP rodmenys: - DD nuo 33 429 kWh; - ND 29 622 kWh. 2024 m. lapkričio mėnesį išrašyta sąskaita pagal Vidurkį DD - 352 kWh, ND – 301 kWh.
15. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
16. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas be motyvų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
17. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmeniui ne tik teisę kreiptis į teismą, tačiau ir teisę į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtina sąlyga bylai teisingai išspręsti. Vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų – tai reikalavimas teismui motyvuoti ir pagrįsti jo priimtą sprendimą. Konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), o jo argumentavimas turi būti racionalus – baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teismo aktui pagrįsti. Baigiamajame teismo akte negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo teismo baigiamojo akto priėmimui; baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, įtvirtintas Konstitucijoje (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
18. Atsižvelgiant į tai, kad teismo pareiga pagrįsti jo priimamą procesinį sprendimą yra glaudžiai susijusi su asmens teise į tinkamą teismo procesą, ši pareiga tiesiogiai nustatyta ir civilinį procesą reglamentuojančiose teisės normose. Antai CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. Pavyzdžiui, CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas; CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir 331 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančiose atitinkamai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvuojamųjų dalių turinį, nustatyta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytas argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo ir vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 23 punktas).
19. Civilinio proceso teisės normose yra įtvirtinta ne tik teismo pareiga motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą, bet nustatyti ir šios pareigos nesilaikymo padariniai – CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad situacija, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu šio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Tai reiškia, kad šis pažeidimas yra laikomas tokiu reikšmingu, jog net kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vis dėlto kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio reikšmės turi būti sprendžiama pagal galimą jo įtaką bylos rezultatui, yra įvertinama atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, nustatyta, kad bylą išnagrinėjęs teismas atskleidė jame argumentus, kodėl byloje buvo priimtas ieškovei palankus sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino ieškovės reikalavimų pagrįstumą ir priėmė motyvuotą sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad byloje priimtas sprendimas yra visiškai be motyvų. Atitinkamai šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad bylą išnagrinėjusio teismo procesinis sprendimas yra absoliučiai negaliojantis.
22. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl bylos esmės ir siekia, kad ja remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
23. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
25. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo D. R. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.