Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorei, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo sujungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-3565-859/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-04311-2024-0) ir 1-3613-859/2024 (teisminio proceso Nr. 1-02-2-00671-2024-7). Šiuo metu suteiktas baudžiamosios bylos Nr. 1-271-859/2025.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-271-859/2025, kurioje T. A. (T. A.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (devynios nusikalstamos veikos), D. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (aštuonios nusikalstamos veikos), J. V. (J. V.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (septynios nusikalstamos veikos), A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (past. – plačiau inkriminuojamos veikos aprašytos kaltinamajame akte ir prašymuose pakeisti kaltinamajame akte nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes, veikos kvalifikavimą (6 t., b. l. 154–165; 7 t., b. l. 107–109, 145–150; 8 t., b. l. 78–81)).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 2025 m. birželio 10 d. priėmė nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje T. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (devynios nusikalstamos veikos), D. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (aštuonios nusikalstamos veikos), J. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (septynios nusikalstamos veikos), A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, perdavė prokurorei, nustatydamas vieno mėnesio terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad prokurorės nuolat keičiami kaltinimai ir susidariusi situacija byloje dėl prokurorės palaikomo valstybinio kaltinimo, trukdo nagrinėti bylą. Be to, spręsta, kad nemaža dalis kaltinimų, juos keičiant, vis dar nėra aiškūs, kaltinimai yra klaidinantys, prieštaringi vieni kitiems, todėl pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Prokurorė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas perduoti bylą prokurorei neatitinka nei baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir aktualiu klausimu formuojamos teismų praktikos, nei teisinio tikrumo ir aiškumo reikalavimų, kadangi priimtas sprendimas nei aiškus, nei darnus, iš skundžiamos nutarties iš esmės nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu byla grąžinta prokurorei. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi, kuria buvo sujungtos baudžiamosios bylos, nustatė kliūtis nagrinėti baudžiamąją bylą dėl kaltinamojo akto trūkumų, tačiau taip pat sprendė, kad prokurorė iki teisiamojo posėdžio pradžios gali pašalinti minėtoje nutartyje nurodytas kliūtis, todėl perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

4.2. Nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 11 d. buvo gautas prokurorės prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes. 2024 m. gruodžio 11 d. teisiamasis posėdis buvo atidėtas dėl vieno iš kaltinamųjų neatvykimo ir dėl to, kad prokurorė neįvykdė 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties dalies įpareigojimo dėl galimo kaltinimo keitimo ir jo įteikimo kaltinamiesiems iki teisiamojo posėdžio. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas teigia priešingai, 2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio protokole yra nurodyta, kad „prokurorė įteikia prašymą pakeisti kaltinimą, kitiems kaltinamiesiems išsiųsta į įkalinimo įstaigas“. Atkreiptas dėmesys, kad 2025 m. vasario 21 d. prašymas vėl pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą tiek teismui, tiek kaltinamiesiems ir jų gynėjams buvo išsiųstas el. paštu 2025 m. balandžio 1 d. (išsiuntimo duomenys pateikti teismui 2025 m. birželio 10 d. teismo posėdžio metu), vadinasi, iki teismo posėdžio, kuris turėjo įvykti 2025 m. gegužės 22 d. (teismo posėdis paties pirmosios instancijos teismo buvo atšauktas).

4.3. Dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų kaltinime padarytų esminių klaidų (2024 m. sausio 23 d. ir 2024 m. vasario 23 d.), teigiama, kad iš tiesų buvo suklysta kaltinant J. V. nurodant, kad „2024-01-23 apie 12 val. veikdamas bendrai su T. A. ir J. V.“, kai vietoj „J. V.“ turėjo būti nurodyta „D. G.“, tai yra rašymo apsirikimo klaida, nes tolimesniame tekste pavardės nurodomos teisingai. Taip pat nurodoma, kad buvo suklysta kaltinant T. A. dėl 2024 m. vasario 23 d. padarytos nusikalstamos veikos, tačiau D. G. ir J. V. pareikšti kaltinimai yra teisingi. Teigiama, kad šios klaidos vertintinos kaip apsirikimo klaidos, jas buvo galima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu.

4.4. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismas gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio kaltinamojo akto trūkumo ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl tokio, kurio negalima ištaisyti teisme ir tai trukdo nagrinėti bylą. Pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pagal BPK normų reikalavimus. Nurodoma, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus, jame nurodytos faktinės aplinkybės, kurios svarbios kvalifikuojant veiką pagal baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

4.5. Pirmosios instancijos teismo nurodytus kaltinamojo akto esminius trūkumus ir galimus netikslumus galima ištaisyti bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėta, kad teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir įpareigojo kaltinamąjį aktą surašiusią prokurorę ištaisyti nurodytus esminius kaltinamojo akto trūkumus ir galimus netikslumus, todėl vien procesinė situacija, kurią skundžiama nutartimi sukūrė teismas, laikytina ydinga. Nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas sprendė, kad surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tokie trūkumai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant teisminio proceso metu, turėjo priimti nutartį ir grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti prieš priimant 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vadinasi, 2024 m. lapkričio 28 d. teismo nutartis leidžia teigti, kad nors teismas ir įžvelgė esminių kaltinamojo akto trūkumų, tačiau manė, kad jie gali būti pašalinti teisminio proceso metu ir dėl to priėmė sprendimą perduoti bylą nagrinėti teisme. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad teismas priimdamas nutartį grąžinti prokurorei bylą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nurodė, kad prokurorė buvo nepasirengusi teismo posėdžiams ir nevykdė teismo nurodytų reikalavimų, tačiau 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi apylinkės teismas nusprendė sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-3565-859/2024 (proceso Nr. 1-01-1-04311-2024-0) ir 1-3613-859/2024 (proceso Nr. 1-02-2-00671-2024-7), paliekant vieną bylos Nr. 1-3565-859/2024 (proceso Nr. 1-01-1-04311-2024-0), kas sukėlė prokurorei papildomo darbo ir sunkumų bei turėjo įtakos jos laiku neatliktiems veiksmams.

4.6. Skunde akcentuojama, kad tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu pažeidžiama kaltinamųjų teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą grąžinti bylą prokurorei, pažeidė kaltinamųjų teisę į teisingą ir greitą procesą. Aptariamu atveju pagrindo grąžinti bylą nebuvo, nes esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, nėra. Be to, neišnyksta teismo pareiga savo sprendimo motyvuoti dėl kokių priežasčių nurodyti trūkumai negali būti ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 10 d. priėmė ne tik formalų, tačiau nepakankamai motyvuotą, tuo pačiu nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintinas.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Prokurorės skundas tenkintinas

6. Kaltinamasis aktas – svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriuo prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme – tokiu būdu yra apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: 1) kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; 3) kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-8-699/2019). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2014). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos atitinkamą veiką kvalifikuojant. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016). Akcentuotina ir tai, kad ne bet koks ikiteisminio tyrimo proceso trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme ir kurių ištaisyti teisme nėra galimybės.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, prokurorės skundu, sprendžia, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas perduoti bylą prokurorei yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, aptariamu atveju nenustatyta tokių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme, kurie lemtų esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ar trukdytų nagrinėti bylą teisme.

8. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje T. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (devynios nusikalstamos veikos), D. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (aštuonios nusikalstamos veikos), J. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (septynios nusikalstamos veikos), A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas – galimai suklysta nurodant esmines galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. dėl asmenų, jų skaičiaus ir vaidmens, todėl yra pagrindas spręsti dėl bylos perdavimo prokurorei. Vis dėlto, nutartyje konstatuota ir tai, kad nurodytos kliūtys bylai nagrinėti teisme prokurorės gali būti pašalintos iki teisiamojo posėdžio pradžios. Vadinasi, rengdamasis nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė kaltinamojo akto trūkumus, tačiau darė išvadą, kad trūkumai nėra tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, t. y. neįžvelgė pagrindo grąžinti bylą prokurorei, nustatant konkretų terminą pašalinti kaltinamojo akto trūkumus ir (ar) papildyti ikiteisminį tyrimą ir priimti procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad prokurorė 2024 m. gruodžio 10 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes (7 t., b. l. 145–150). Nors 2024 m. gruodžio 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu teisėjas nurodė, kad „šiandien iš prokurorės yra gautas prašymas keisti kaltinimą ir ne visi kaltinamieji jį gavo“, tačiau sutiktina su prokurorės skundo argumentacija, kad minėto teisiamojo posėdžio protokole yra užfiksuota, kad „prokurorė kaltinamajam D. G. įteikia prašymą pakeisti kaltinimą. Kitiems kaltinamiesiems (T. A., J. V.) išsiųsta į įkalinimo įstaigas“ (past. – 2024 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio protokole kaip kaltinamasis klaidingai įvardijamas Sergejus Pelšas (Sergej Pelš), kadangi minėtas asmuo yra advokatas), kas matyti iš 2024 m. gruodžio 10 d. prokurorės prašymo pakeisti kaltinimą. Be to, pažymėtina, kad 2024 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu taip pat užfiksuota, kad patys kaltinamieji (T. A., J. V., D. G.) nurodė, kad gavo kaltinamojo akto nuorašą (past. – į minėtą teisiamąjį posėdį kaltinamasis A. Š. neatvyko, pagal 2024 m. gruodžio 10 d. prokurorės pranešimą keisti kaltinimą, informacija jam buvo išsiųsta paštu) (7 t., b. l. 154–155). 2025 m. vasario 21 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorė nurodė prašanti keisti kaltinimą dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos, akcentuojant, kad nusikalstama veika bus tęstinė. Be to, minėto teisiamojo posėdžio metu buvo nuspręsta pradėti įrodymų tyrimą, prokurorė pagarsino kaltinamąjį aktą. Prokurorei paprašius pertraukos, teismas nusprendė skelbti pertrauką, kadangi teisėjo teigimu, prokurorė buvo nepasiruošusi, be kita ko, prokurorė įpareigota prašymą dėl kaltinimo keitimo įteikti kaltinamiesiems ir pateikti apie tai įrodymus (8 t., b. l. 6–7). Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorės 2025 m. vasario 21 d. prašymas keisti kaltinimą skundžiamą nutartį priėmusiam teisėjui, kaltinamiesiems ir jų gynėjams buvo išsiųsta el. paštu 2025 m. balandžio 1 d. (past. – kaltinamajam J. V. patikslintas kaltinimas įteiktas 2025 m. birželio 10 d. teisiamojo posėdžio metu) (8 t., b. l. 78–86, 87–91, 99). Pažymėtina ir tai, kad 2025 m. birželio 10 d. pradėtos kaltinamųjų apklausos, tačiau teismas nutarė skelbti pertrauką ir spręsti klausimą dėl bylos grąžinimo prokurorei, nes pateikti kaltinimai neatitinka aplinkybių (8 t., b. l. 87–91).

10. BPK 234 straipsnio 2 dalis ir BPK 254 straipsnio 3 dalis reglamentuoja bylos perdavimo prokurorui galimybes skirtingose baudžiamojo proceso stadijose. BPK 234 straipsnio 2 dalyje kalbama apie bylos parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadiją, o BPK 254 straipsnio 3 dalyje – apie bylos nagrinėjimo teisme stadiją. Nagrinėjamu atveju yra aktualus BPK 254 straipsnio 3 dalies reglamentavimas. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Be to, minėtas straipsnis numato ir dar vieną savarankišką teisinį pagrindą bylą perduoti prokurorui, t. y. prokuroro prašymą, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Šiame kontekste sutiktina su prokurorės pozicija, kad iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu byla grąžinta prokurorei. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, konstatuojant, kad prokurorės vis keičiami kaltinimai ir susidariusi situacija byloje dėl prokurorės palaikomo valstybinio kaltinimo, trukdo nagrinėti bylą, be to, nemaža dalis kaltinimų, juos keičiant, vis dar nėra aiškūs, kaltinimai yra klaidinantys, prieštaringi vieni kitiems, todėl pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą, galima daryti išvadą, kad apylinkės teismas bylos grąžinimą prokurorei siejo su būtinybe ne tik pašalinti kaltinamojo akto trūkumus, bet ir papildyti ikiteisminį tyrimą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo metu ikiteisminiam tyrimui papildyti byla gali būti perduodama prokurorui tik tuo atveju, jeigu yra prokuroro prašymas perduoti bylą prokurorui.

11. Neprieštaraujama prokurorės skundo argumentacijai, kad iš tiesų buvo suklysta kaltinant J. V., nurodant netinkamą asmenį, kas yra rašymo apsirikimo klaida, nes tolimesniame kaltinamojo akto tekste kaltinimas J. V. atžvilgiu suformuluotas teisingai. Be to, prokurorė pripažįsta suklydusi, kaltinant T. A. dėl 2024 m. vasario 23 d. padarytos nusikalstamos veikos, kas taip pat vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas, apsiribodamas bendro pobūdžio formuluotėmis, nenurodė jokių konkrečių pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą teisme pateikto kaltinimo ribose. Priešingai skundžiamos nutarties motyvams, aptariamu atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo sutikti su skundžiamos nutarties argumentais, kad minėti trūkumai du kartus prokurorei keičiant kaltinimą, negali būti ištaisyti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Konstatuotina ir tai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nedetalizavo, kokie ir kodėl kaltinamojo akto trūkumai ar proceso pažeidimai negali būti pašalinti teisme, naudojantis BPK numatytomis procesinėmis priemonėmis, ir teismui vykdant pareigą būti aktyviam.

12. Vadovaujantis teismų praktika, akcentuotina ir tai, kad bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-1-696/2016).

13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žemesnės instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo išvadai apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą ar kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą. Priešingu atveju, gali kilti rizika, kad procesinių kliūčių šalinimas perduodant bylą prokurorui galėtų lemti ilgesnę viso baudžiamojo proceso trukmę, todėl bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją neatitiktų ir BPK paskirties (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-76-627/2024).

14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyta kritika dėl kaltinamojo akto trūkumų, nesudaro pagrindo bylos perdavimui į ankstesnę proceso stadiją, nes toks teismo sprendimas yra pernelyg formalus, nepaspartinta bylos nagrinėjimo, o priešingai – neatitinka teismų praktikoje formuojamų nuostatų dėl bylos pardavimo prokurorui pagrindų.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorei, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartis naikintina, o byla grąžintina nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-271-859/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-04311-2024-0) perduota prokurorei ir šią baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.