Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-33-460/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-27
Bylos Nr.: e2A-33-460/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas: Lietuvos bangų sporto asociacijos
Ieškovas: viešosios įstaigos „Banglentė“, G. U., D. P.

Kategorijos

2.2.2.3.1.8Asociacijos

Civilinė byla Nr. e2A-33-460/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24840-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.3.1.8: 2.2.2.7; 3.3.1.18.1 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų viešosios įstaigos „Banglentė“, G. U., D. P., asociacijos federacijos „SUP LT“ Stand Up paddle ieškinį atsakovei Lietuvos bangų sporto asociacijai dėl visuotinio susirinkimo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė panaikinti Lietuvos bangų sporto asociacijos (toliau - Asociacija) 2020 m. gegužės 29 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl naujų Asociacijos įstatų patvirtinimo. Ieškovai nurodė, kad priimant naujus Asociacijos įstatus buvo pažeistos ne tik privalomos procedūros, tačiau nauji įstatai keičia iš esmės Asociacijos veiklos principus, dirbtinai ir neproporcingai suvaržo narių teises, diskriminuojančiai skirsto narius į atskiras kategorijas, naujų narių priėmimą sugriežtino neadekvačiai - Asociaciją padarant uždarą ir tik išrinktiesiems skirtą organizaciją. Teigia, kad 2020 m. gegužės 29 d. įvyko visuotinis tikrųjų Asociacijos narių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinti nauji Asociacijos įstatai. Susirinkime dalyvavo (betarpiškai) vos 2 Asociacijos nariai, turintys balsavimo teisę. 2020 m. balandžio 28 d. vyko Asociacijos valdybos posėdis. Pagal Asociacijos įstatų (2018 m. redakcija) 11.5 punktą valdyba privalo sudaryti visuotinio susirinkimo dienotvarkę apsvarsčiusi visus klausimus. Tai reiškia, kad nurodytame valdybos posėdyje turėjo būti apsvarstyta naujų įstatų redakcija, turėjo būti pasisakoma dėl kiekvieno pakeitimo, valdyba turėjo pateikti visiems nariams aiškius ir konkrečius argumentus bei motyvus dėl naujų įstatų. Tačiau valdyba naujų įstatų redakcijos nesvarstė ir neatliko savo pareigos pagal Asociacijos įstatus. Tai reikštų, kad nauji įstatai buvo pateikti visuotiniam susirinkimui nesvarstyti valdyboje. Tai esminis procedūrinis pažeidimas, kuris naujų įstatų priėmimą daro negaliojančiu. Asociacija savo veikloje valdybai suteikia daug reikšmės ir visus klausimus susirinkime nagrinėja tik po to, kai valdyba šiuos klausimus apsvarsto ir sudaro dienotvarkę. Iki šiol nėra buvę atvejo, kad susirinkimui būtų pateiktas klausimas (tuo labiau esminis ir svarbiausias), kuris nebūtų išnagrinėtas valdyboje. Pagal Asociacijos įstatus (11.5 punktas) susirinkimas gali būti šaukiamas per mėnesį nuo valdybos posėdžio, kuriame bus išnagrinėti visi klausimai, bus pateikti argumentai ir sudaryta susirinkimo dienotvarkė. Būtent tokios griežtos tvarkos laikėsi Asociacija per visą savo veiklos laikotarpį. Tai reiškia, kad visiems nariams yra suteikimas 1 mėnuo susipažinti su valdyboje priimtais dokumentais, argumentais, motyvais, pareikšti savo pastabas, paprašyti papildomų dokumentų ar pateikti prezidentui papildomą paklausimą. Šiuo atveju itin svarbi ir visų narių teises užtikrinanti procedūra buvo šiukščiai pažeista. Mano, kad šie procedūriniai pažeidimai buvo padaryti sąmoningai, siekiant izoliuoti narius nuo itin svarbaus klausimo svarstymo ir blokuoti informaciją. Asociacijos prezidentas naujų įstatų redakciją nariams pagaliau pateikė tik 2020 m. gegužės 25 d., t. y. likus 3 dienoms iki susirinkimo pradžios. Šios aplinkybės įrodo, kad prezidentas naujus įstatus ruošė vienasmeniškai, beveik slaptai ir buvo priverstas paviešinti tik paskutiniu momentu iki susirinkimo pradžios. Šis susirinkimas buvo neeilinis ir organizuojamas skubos tvarka. Šio susirinkimo tikslas - prasidedant vasaros banglenčių sporto sezonui, patvirtinti naują Asociacijos narių kontrolės bei priežiūros mechanizmą bei sukurti naują supaprastintą narių pašalinimo tvarką, net įvedant skubų narystės stabdymą. Susirinkime dalyvavo tik 2 Asociacijos nariai, siekiant apsunkinti kitų narių dalyvavimą, prezidentas P. N., tikėtina tiksliai vykdė įtakingiausio asociacijos nario G. N. nurodymą ir susirinkimą organizavo Vilniuje, nors dauguma narių gyvena Klaipėdoje ar pajūrio rajone. Visuotinis susirinkimas, turėjęs priimti svarbiausią Asociacijos dokumentą - įstatus, vyko viešbutyje sėdint dviem nariams ir prezidentui. Siekiant legalizuoti šį keistą ir skubos tvarka organizuotą trumpalaikį susitikimą Vilniuje, prezidentas organizavo išankstinį balsavimą paštu. Tokiu būdu buvo eliminuota visapusiška diskusija, platus ir objektyvus dialogas. Mano, kad 2020 m. gegužės 29 d. susirinkimo eiga buvo sąmoningai iš anksto suplanuota, siekiant uždarumo ir skubos tvarka priimti naujus įstatus. Naujų įstatų poreikis (išskyrus panaikinti narių skirstymą į atskiras kategorijas) niekada nebuvo viešai svarstomas ir nebuvo keliamas šis klausimas. Netikėtai, pirmą kartą šiuo klausimu pasisakė prezidentas ne viešai visiems nariams el. paštu, kaip jis nuolat yra daręs, o 2020-04-28 valdybos posėdyje. Valdybos protokole yra nurodyta, kad nauji įstatai yra reikalingi narystės klausimą išdėstyti aiškiau ir Asociacijos veiklą padaryti efektyvesnę. Visi ieškovai buvo įsitikinę, kad būdamas teisininku Asociacijos prezidentas pagaliau imsis iniciatyvos ir ištaisys neteisėtą narių skirstymą į dvi atskiras kategorijas ir nutrauks diskriminaciją. Asociacijos narių skirstymas į tikruosius narius - tai tie, kurie turi išskirtinę balso teisę, ir asocijuotus narius - tai tie, kurie neturi jokios teisės dalyvauti Asociacijos valdyme, tiesiogiai prieštarauja Asociacijų įstatymui. Prezidentas pasielgė priešingai, įvedė painiavą ir nauji įstatai nepanaikino diskriminacijos, o dar labiau sugriežtino priėmimo sąlygas bei įvedė naujus apribojimus. Teigė, jog Asociacija buvo įsteigta 2016 metais viešai ir skaidriai, steigimo sutartį pasirašė 13 asmenų - beveik visi šalies bangų sporto entuziastai ir mėgėjai. Tuometinis jos prezidentas ir aktyviausias steigėjas G. N. pareiškė ir labai aktyviai agitavo, kad Asociacija bus atvira bei draugiška visiems bangų sporto mėgėjams, t. y. Asociacija turėjo tapti traukos centru ir vienijančiu visus entuziastus bendrai veiklai. Banglenčių sportas Lietuvoje yra ganėtinai nauja šaka, todėl buvo tikimąsi per 2-3 metus plačios ir didelės plėtros - turėti apie 50 narių. Tačiau G. N. iniciatyva, Asociacija savo veiklą tvirtai ir atkakliai vedė link uždarumo, neskaidrumo, dvigubų standartų taikymo, diskriminacijos, „saviškių“ grupės sudarymo, kurie balsuoja pagal išankstinį susitarimą. Per 4 Asociacijos veiklos metus, nei vienas naujas narys nebuvo priimtas į tikruosius narius, t. y. į privilegijuotą grupę. Pagal naujus įstatus nariai yra skirstomi į dvi atskiras grupes: a) paprastieji/asocijuotieji nariai; b) ypatingus įgaliojimus turintys (balsavimo ir sprendimų priėjimo teisę) tikrieji nariai. Pirmoji narių grupė sudaro net 17 asmenų, todėl jie sudaro daugumą Asociacijoje. Pagal Asociacijos įstatus, visą Asociacijos valdymą ir veiklą kontroliuoja tik antroji narių grupė - tikrieji nariai (jų yra 10). Nedidelę įtakingų narių grupę sudaro vos 6 asmenys, tačiau jie turi išskirtines teises ir ypatingus įgaliojimus, nes sudaro tikrųjų narių daugumą, tokia narių nelygybė diskriminuoja paprastuosius/asocijuotus narius, kurie neturi balsavimo teisės, negali jokia forma dalyvauti Asociacijos valdyme, yra nušalinti nuo svarbių klausimų sprendimo ir realiai turi antrarūšį statusą (naujų įstatų 4.1 p., 7.1 p., taip pat 2018 metų Asociacijos įstatų redakcijos 7.4 p., 7.5 p.). Asociacija veikla privalo atitikti įstatymuose nustatytus reikalavimus, priešingu atveju jos veikla bus neteisėta ir savavališka. Asociacijų įstatymas labai aiškiai nustato, kad visi nariai turi balsavimo teisę (8 str. 4 dalis bei 13 str. 4 dalis). Tai reiškia, kad visi Asociacijos nariai privalo turėti lygias teises, įstatymas tiesiogiai draudžia diskriminaciją, skirstymą narius į atskiras kategorijas. Tačiau, Asociacijos įstatai nepaiso šio reikalavimo ir daro visai priešingą reglamentavimą - narius grupuoja į 2 atskiras klases: 1) privilegijuoti nariai su balso teise ir 2) paprasti nariai be balso teisės. Nario mokestis visiems nustatytas vienodas. Toks Asociacijos narių diskriminavimas tiesiogiai prieštarauja Asociacijų įstatymui ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Asociacija nuolatos gauta didelį ir pagrindinį finansavimą, - po 25 000 Eur per metus iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto. Tai reiškia, kad Asociacija turi pareigą savo veiklą vykdyti tik skaidriai, taikyti aukščiausius sąžiningumo ir protingumo standartus bei užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai. Tačiau, nauji Asociacijos įstatai parodo priešingą padėtį, paprastų/asocijuotų narių atžvilgiu taikoma diskriminacija, svarbūs sprendimai priimi už akių ir siaurame įtakingų narių rate. Nauji Asociacijos įstatai iš esmės keičia Asociacijos veiklą ir daro radikalius pokyčius. Nuo pat Asociacijos įsteigimo 2016 metais, Asociacijos pagrindinis tikslas buvo: vienyti vandens sporto šakų entuziastus (2.1.1 p.). Tai reiškia, kad 2016 metais Asociacija buvo įsteigta ne profesionalaus sporto organizacijos (klubo) pagrindais, o banglenčių ir irklenčių mėgėjų ir entuziastų vienijimo tikslais. Nauji įstatai šį steigimo pagrindinį tikslą pašalino ir nurodė, kad nuo šiol Asociacija turės kitus tikslus - vienys sportininkus, trenerius ir atstovaus jų interesus Tautiniame olimpiniame komitete (naujų įstatų 2.1.4 p.). Šis radikalus ir netikėtas posūkis nustebino daugelį narių, kurių absoliuti dauguma yra bangų sporto mėgėjai ir entuziastai, nepriklauso profesionaliems klubams ar komandoms, sportuoja savo malonumui ir turi pomėgį bangų sportui. Naujuose įstatuose vartojama nauja sportininkų ir trenerių kategorija (5.2.5; 6.2.5; 14.2 punktai), o 2.1.5 punkte tiesiogiai įtvirtina sportininko profesionalo statusą. Šie tikslai yra reikalingi dar silpname lygyje esančiame Lietuvos bangų sporte, tačiau nuo šiol Asociacija tampa uždaru sportininkų ir trenerių klubu. Pagal Sporto įstatymą (2 str. 15 d.), sportininkas yra asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas - pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Tai reiškia, kad bangų sporto mėgėjas ar entuziastas (kurių absoliuti dauguma), laisvalaikiu sportuojantis pajūryje, staiga turės pereiti į visai kitą lygį - banglenčių sportininko profesionalo. Asociacijoje nėra nei vieno asmens, kuris atitiktų sportininko sąvoką pagal Sporto įstatymą. Iš įstatų pašalinus bangų sporto entuziastus ir mėgėjus (6.2.5 p.), o vietoj jų įrašius naujas kategorijas - sportininkus ir trenerius, tampa visiškai neaiškus šio kardinalaus pertvarkymo teisinis pagrindas. Nei Asociacijoje, nei Lietuvoje nėra asmenis, kuris dalyvautų aukšto meistriškumo sporto varžybose ir treniruotųsi aukšto meistriškumo sporto pratybose. Keistai atrodo nauja trenerių kategorija, visiškai neaišku apie kokius trenerius kalbama įstatuose, nes jų tiesiog Lietuvoje nėra ir negali būti, nes bangų sportas žengia tik pirmuosius mėgėjų žingsnius. Tai akivaizdžiai parodo Asociacijos rengiami Lietuvos Respublikos mėgėjų čempionatai, kuriuos nuolat laimi Latvijos ir Rusijos dalyviai. Naujų įstatų redakcijoje Asociacija įsirašė sau naujas priežiūros funkcijas: nuo šiol visoje LR teritorijoje pradės kontroliuoti visas bangų sporto šakas (1.1.1 p.) ir nustatinės visiems reikalavimus (1.1.2 p.). Tai reikštų, kad Asociacija prisiima sau viešojo administravimo funkcijas bei vykdys priežiūrą bei kontrolę. Netikėtas papildomų įgaliojimų suteikimas kelia didelių abejonių, lieka visiškai neiškus šių įgaliojimų suteikimo teisinis pagrindas. Nauji įstatai ne tik nepašalino narių diskriminaciją, tačiau įvedė naujus ir neprotingai griežtus reikalavimus. Pagal naujus įstatus (5.2 p.) siekiant tapti tikruoju nariu reikės įvykdyti ne 2 iki tol buvusias sąlygas, o visas 8 naujus reikalavimus. Pagal naują tvarką (5.2.5 p.), tikruoju Asociacijos nariu negalės tapti nei bangų sporto mėgėjas, nei entuziastas - šių kategorijų nariams yra nustatytas draudimas. Vėl gi, 2016 metais steigtoje mėgėjų ir entuziastų bendruomenės Asociacijoje nebeliko jiems vietos. Pagal 2016 ir 2018 metų įstatų redakcijas, paprastas Asociacijos narys turėjo pilną galimybę tapti tikruoju nariu jeigu: sueina 6 mėnesiai paprasto nario statuse (7.6.1 p.) ir yra aktyvus, t. y. dalyvauja Asociacijos renginiuose (7.6.2 p.). Pagal naują tikrųjų narių priėmimo tvartą yra paliekamas 6 mėnesių paprastos (asocijuotos) narystės terminas (5.2.3 p.), tačiau šį sąlyga yra tik apsimestinė ir aiški apgaulė, nes kitas naujas reikalavimas nustato net 4 kartus ilgesnį terminą - pagal 5.2.6, 5.3.5 ir 5.3.6 punktus, kandidatas turės atlikti ne 6 mėn. bandomąjį laikotarpį, o 2 metų išbandymą, 24 mėnesius jis turės būti šalia Asociacijos prezidento ar įtakingų valdybos barių, bus akylai stebimas dėl lojalumo, patikimumo ir nuolankumo (5.2.7 ir 5.3.7 punktai). Nei vienoje asociacijoje nėra tokių neprotingų reikalavimų. Priimtuose įstatuose yra numatyta dar viena papildoma apsauga siekiant išsaugoti tikrųjų narių skaičių juos nedidinat, - pagal 5.11 punktą yra sąmoningai sudantyta situacija, jos tikrosios narystės klausimas būtų sprendžiamas (vilkinamas) net 3 metus. Pridėjus 2 metų bandomąjį terminą pagal 5.2.5 - 5.2.7 punktus ir 1 metų terminą draudžiantį teikti pakartotinį prašymą, yra sudaryta sąmoninga situacija, jog asmuo tikrosios narystės turės siekti 3 ir daugiau metų. Nustatytas naujas reglamentavimas aiškiai prieštarauja ne tik protingumo ir sąžiningumo principams (CK 2.82 str. 4 dalis), tačiau ir nesilaikoma esminių teisingumo reikalavimų (CK 1.5 str.). Rengiant naujus įstatus buvo sugalvota ir įrašyta papildoma poveikio priemonė - narystės stabdymas (8 skyrius). Pagal naujų įstatų 8.4 punktą, tikrojo nario narystę skubos tvarka gali sustabdyti ir valdyba, tai reikštų, kad pagal 8.5 punkte nurodytas pasekmes, tikrojo nario balso teisė skubos tvarka yra anuliuojama. Kadangi pagal naujų įstatų 11.8 p. visuotinis susirinkimas privaloma tvarka yra šaukiamas kartą per metus, reikštų, kad tikrojo nario balso teisė valdybos sprendimu gali būti anuliuojama net 1 metus. Daugelį narių nustebino pagrindinė įstatų naujovė - tai draudimas ginčą spręsti LR teisme (įstatų 14 skyrius). Asociacijai pralaimint visas bylas LR teismuose, tai naujas „ginklas“ prieš Asociacijos mažumą ir efektyvūs „tramdomieji marškiniai“ prieš nepaklusnius. Atimama pamatinė teisė į teisminę gynybą. Naujuose įstatuose įtvirtintas arbitražas taip, kad atrodo, jog kalba eina ne apie mėgėjų asociaciją, o apie stambaus verslo konsorciumą. Komerciniams ginčams skirtas arbitražas skiriamas ir banglenčių sporto mėgėjams, kurie Asociacijoje nevykdo jokios komercinės veiklos. Sporto ginčai arbitraže sprendžiami tarp profesionalių sportininkų ir profesionalių klubų dėl įspūdingų kontraktų, todėl visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu nieko bendro su profesionaliu sportu neturinčiais Asociacijos nariais bus siejamas komercinius ginčus sprendžiantis arbitražas. Per visą Asociacijos laikotarpį nėra buvę nei vieno komercinio ginčo, išskyrus nustatytą 610 Eur trūkumą Asociacijos kasoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 str. pažymėjo: nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, kad daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Vertindami naujai priimtus įstatus, ieškovai nurodė, kad jie bus pašalinti iš Asociacijos arba jų veikla bus sustabdyta pasinaudojus naujomis priemonėmis, o visi kiti nariai taip ir neturės balsavimo teisės.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškinį. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. balandžio 28 d. įvyko Asociacijos valdybos posėdis, kuriame buvo svarstyti šie klausimai: a) Asociacijos prezidento pasiūlymai dėl Asociacijos įstatų atnaujinimo; b) neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo šaukimo. Asociacijos valdybos 2020 m. balandžio 28 d. posėdžio metu Asociacijos prezidentas išreiškė poreikį aiškiau Asociacijos įstatuose reglamentuoti klausimus, susijusius su naryste Asociacija, taip pat atlikti kitus pakeitimus, kurie galėtų optimizuoti Asociacijos veiklą ir ją padaryti efektyvesnę. Minėtame posėdyje Asociacijos valdyba pritarė šiai Asociacijos prezidento iniciatyvai, pavedė jam organizuoti naujos Asociacijos įstatų redakcijos rengimą ir pateikti ją tvirtinti visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui. Be to, įvertinus tai, kad buvo būtina spręsti pakartotinai dėl 2019 m. Asociacijos finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo bei priimtas sprendimas rengti naują Asociacijos įstatų redakciją, Asociacijos valdyba nusprendė 2020 m. gegužės 29 d. šaukti neeilinį visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą, kuriame šie klausimai ir būtų apsvarstyti. Tą pačią dieną (2020 m. balandžio 28 d.) Asociacijos prezidentas P. N. el. paštu išsiuntė visiems Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams pranešimą apie 2020 m. gegužės 29 d. šaukiamą neeilinį visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą. Asociacijos prezidentas P. N. el. paštu 2020 m. gegužės 25 d. išsiuntė visiems Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams 2020 m. gegužės 29 d. šaukiamo neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo medžiagą. Pažymėjo, kad iki 2020 m. gegužės 25 d. jokie Asociacijos tikrieji nariai ir Asociacijos asocijuoti nariai nebuvo pateikę prašymo susipažinti su 2020 m. gegužės 29 d. šaukiamo neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo medžiaga anksčiau nei 2020 m. gegužės 25 d. Asociacijos 2020 m. gegužės 29 d. neeiliniame visuotiniame tikrųjų narių susirinkime fiziškai dalyvavo 2 (du) Asociacijos tikrieji nariai. Taigi, įskaitant iš anksto jame balsavusius Asociacijos tikruosius narius, iš viso šiame susirinkime tinkamai dalyvavo 9 (devyni) iš 10 (dešimties) Asociacijos tikrųjų narių. Nei pačiame 2020 m. gegužės 29 d. neeiliniame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime, nei iki jo, nei iš vieno Asociacijos tikrojo nario ir / ar Asociacijos asocijuotojo nario nebuvo gauta jokių pastabų dėl naujos Asociacijos įstatų redakcijos ir / ar prašymų atidėti naujos Asociacijos įstatų redakcijos svarstymą. 2020 m. gegužės 29 d. neeiliniame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime ginčijamu sprendimu buvo patvirtina nauja Asociacijos įstatų redakcija. 2020 m. birželio 3 d. naujos redakcijos įstatus patvirtino notarė J. Š., tokiu būdu patvirtindama jų suderinamumą ir atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. 2020 m. birželio 5 d. naujos redakcijos įstatai buvo įregistruoti juridinių asmenų registre. Asociacija pažymėjo, kad jai visiškai nėra aišku ir suprantama, kokioms imperatyviosioms įstatymų normoms ir / ar Asociacijos steigimo dokumentų nuostatoms prieštaraujančiu sprendimą ir / ar naujos redakcijos įstatus laiko ieškovas. Ieškinio pagrindą sudarantys argumentai yra spekuliatyvūs, tarpusavyje nesusiję, grindžiami nepagrįstomis ir išgalvotomis aplinkybėmis ir prielaidomis, o jų ginčijamas sprendimas neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir / ar protingumo ar sąžiningumo principams. Detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (baigtinis nuginčijimo pagrindų sąrašas, trumpi senaties terminai,) leidžia daryti išvadą, kad siekiama užtikrinti ir tai, jog juridinio asmens organų sprendimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jos dalyviams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006). Asociacija pažymėjo, kad, priimant ginčo sprendimą jokiu formalių pažeidimų nebuvo padaryta. Asociacijos įsitikinimu, ginčo sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog jo priėmimu padaryti teisės pažeidimai nepagristai apribojo ir / ar paneigė atitinkamas Konstitucijos saugomas teises ir laisves. Ieškovai nurodė, jog esą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, kadangi Asociacijos valdyba neapsvarstė naujos redakcijos įstatų. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir ginčo sprendimo priėmimo metu galiojusios Asociacijos įstatų redakcijos 11.2.1 punktu, Asociacijos įstatų keitimas (tvirtinimas) yra priskirtas išimtinei visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo kompetencijai. Pagal Asociacijos įstatus nebuvo numatyta, jog prieš visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui priimant sprendimą dėl Asociacijos įstatų pakeitimo tokiam Asociacijos įstatų pakeitimui turėtų kažkokiu būdu pritarti Asociacijos valdyba ar kitas Asociacijos organas, ar jį apsvarstyti. Pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 28 d. Asociacijos valdyba pavedė Asociacijos prezidentui organizuoti naujos Asociacijos įstatų redakcijos rengimą ir pateikti ją tvirtinti visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui. Atitinkamai, Asociacijos prezidentas, vykdydamas 2020 m. balandžio 28 d. Asociacijos valdybos pavedimą, 2020 m. gegužės 29 d. vykusiam neeiliniam visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui pateikė naujos redakcijos Asociacijos įstatų projektą, dėl kurio pasisakė visi 10 (dešimt) Asociacijos tikrieji nariai. Dėl naujos redakcijos įstatų projekto pateikimo tik 2020 m. gegužės 25 d. atsakovė pažymėjo, kad ginčo sprendimo priėmimo metu galiojusioje Asociacijos įstatų redakcijoje nebuvo numatytas konkretus terminas, kada šauktino visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo medžiaga turi būti pateikta Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams. Ieškovai dar 2020 m. balandžio 28 d. buvo informuoti apie Asociacijos valdybos sprendimus, susijusius su naujos redakcijos įstatų rengimu, ir jų tvirtinimo klausimo įtraukimu į 2020 m. gegužės 29 d. neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo darbotvarkę. Ieškovai iki pat ginčo sprendimo priėmimo momento nesidomėjo naujos redakcijos įstatų rengimu, neteikė jokių pasiūlymų ir / ar pastabų, neprašė Asociacijos anksčiau pateikti naujos redakcijos įstatų projektą susipažinimui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neprašė nukelti naujos redakcijos įstatų tvirtinimo klausimo bei dar 2020 m. gegužės 28 d. išankstiniu balsavimu raštu išreiškė savo valią dėl jų tvirtinimo, aiškiai demonstruoja, jog ieškovai susipažino su naujos redakcijos įstatais, o naujos redakcijos įstatų projekto pateikimas 2020 m. gegužės 25 d. buvo savalaikis ir nekėlė kliūčių tinkamai Asociacijos tikrųjų narių nuomonei dėl naujos redakcijos įstatų tvirtinimo susidaryti. Asociacija pažymėjo, kad nei pagal jokius Lietuvos Respublikos teisės aktus, nei pagal Asociacijos įstatus nebuvo ir nėra reikalaujama, jog prieš keičiant Asociacijos įstatus įvyktų koks nors Asociacijos įstatų pakeitimo viešas svarstymas ar diskusija. Pažymėjo, kad apie 2020 m. gegužės 29 d. vyksiantį neeilinį visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą ir į jo darbotvarkę įtrauktą klausimą dėl naujos redakcijos įstatų tvirtinimo visi Asociacijos tikrieji nariai ir Asociacijos asocijuoti nariai, įskaitant ieškovus, buvo informuoti dar 2020 m. balandžio 28 d. Tačiau, nepaisant to, jog turėjo daugiau nei pakankamai laiko susiplanuoti savo dalyvavimą jame, fiziškai į 2020 m. gegužės 29 d. neeilinį visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą atvyko vos 2 (du) Asociacijos tikrieji nariai bei nei vienas Asociacijos asocijuotas narys. Taigi, toks ieškovų elgesys ir neveikimas aiškiai parodo, kad jiems diskusija dėl naujos redakcijos įstatų ar jos aptarimas nebuvo aktualus ar reikšmingas. Priešingu atveju, ieškovai būtų fiziškai dalyvavę 2020 m. gegužės 29 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime, kuriame su jame dalyvavusiais Asociacijos tikraisiais nariais naujos redakcijos įstatų projektas buvo aptartas ir analizuotas. Ieškovai visiškai nepagrįstai nurodė, jog naujos redakcijos įstatais yra įtvirtinama diskriminacija tarp Asociacijos narių, jog esą naujos redakcijos įstatai nėra suderinami su AĮ 8 straipsnio 4 dalimi ir 13 straipsnio 4 dalimi. Pažymėjo, kad Asociacijoje nuo pat jos įkūrimo pradžios buvo įtvirtinta dviejų pakopų narystė, t. y. narystė, kuri suteikė tikrojo Asociacijos nario statusą, ir narystė, kuri suteikė asocijuoto Asociacijos nario, statusą. Niekada tarp jokių Asociacijos narių dėl to nekilo ginčų ir tokių narystės Asociacijoje kategorijų įtvirtinimas buvo priimtas. Naujos redakcijos įstatų 1.11.2 punkte buvo įtvirtinta aiški „Tikrojo nario“ samprata, pagal kurią būtent tik Asociacijos tikrasis narys yra apibrėžiamas ir suprantamas kaip Asociacijos narys. Pagal naujos redakcijos įstatų 1.11.2 punktą „Asocijuotas narys“ yra suprantamas kaip Asociacijos asocijuotas narys. Nei AĮ, nei jokie kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia asociacijoms savo įstatuose nusimatyti ir / ar veikloje įtvirtinti įvairias asociacijų santykių su trečiaisiais asmenimis formas, įskaitant įvairių formų narystės asociacijose rūšis. Priešingai, tokią laisvė ir teisė asociacijoms kyla iš asociacijų laisvės principo. Ieškovai nepagrįstai nurodė, jog esą naujos redakcijos įstatais yra iš esmės keičiama Asociacijos veikla ir daromi radikalūs pokyčiai. Ieškovai nepagrįstai kritikuoja naujos redakcijos įstatų 2.1.1 punkte ir 2.2.1 punktuose nustatytus veiklos tikslus. Asociacija yra pripažinta nacionalinė bangų sporto federacija Lietuvos Respublikoje, Tarptautinės banglenčių sporto asociacijos (ISA) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) narė, atsakinga už banglenčių sporto ir irklenčių sporto vystymą Lietuvoje. Vadovaujantis Sporto įstatymo 2 straipsniu, kuriame yra įtvirtintos esminės sporto šakos federacijos funkcijos, Asociacija yra atsakinga už bangų sporto, t. y. banglenčių sporto ir irklenčių sporto, šakas: plėtoja šias sporto šakas, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias šių sporto šakų populiarinimo priemones. Asociacija, kaip nacionalinė bangų sporto šakų federacija, pagrįstai savo veiklos tikslus sieja su bangų sporto šakų kontroliavimu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šioms sporto šakoms būdingų reikalavimų nustatymu ir jų laikymosi užtikrinimu. Ieškovai reiškė savo nesutikimą su naujos redakcijos įstatuose įtvirtintais patikslintais reikalavimais asmenims, pageidaujantiems tapti Asociacijos tikraisiais nariais, ieškovai nepateikė jokių argumentų, liudijančių, jog atitinkamos naujos redakcijos įstatų nuostatos prieštarautų kokiems nors Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams. Ieškovai nepagrįstai nesutinka su naujos redakcijos įstatų 8.4 punkte nustatytu Asociacijos tikrojo nario narystės sustabdymo institutu. Jų teigimu, jis prieštarauja AĮ 12 straipsniui, kadangi esą asociacijų įstatuose gali būti numatyta tik narių priėmimo, išstojimo ir pašalinimo tvarka, taip pat AĮ 8 straipsnio 3 daliai. Nepagrįsti yra ir ieškovų argumentai ir dėl naujos redakcijos įstatų 14 straipsnio, kuriame yra įtvirtinta arbitražinė išlyga dėl ginčų sprendimo Sporto arbitraže prie Vilniaus komercinio arbitražo teismo. Ieškovų argumentai yra grindžiami emocijomis, nepasitenkinimu, tačiau nėra pateikiama jokių teisinių motyvų dėl šio naujos redakcijos įstatų straipsnio neteisėtumo. Arbitražas - visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas - yra lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Asociacija yra sporto organizacija. Todėl ji yra suinteresuota, jog jos viduje kylantys ir / ar su ja susiję ginčai būtų sprendžiami profesionaliai specializuotoje sporto ginčų institucijoje. Pažymėjo, kad pagal Reglamento 9.1 punktą, ginčas sporto arbitraže prie Vilniaus komercinio arbitražo turi būti išnagrinėtas ir sprendimas byloje priimtas ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo bylos perdavimo arbitražo teismui dienos. Visiškai nepamatuoti ir neturi jokio realaus pagrindo ieškovų pasvarstymai dėl arbitražo mokesčių. Kiekvienu neturtinio ginčo atveju arbitražo mokesčiai yra nustatomi Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininko, atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, arbitražinio nagrinėjimo kalbą (kalbas), arbitrų skaičių ir arbitražo teismo sugaištą laiką nagrinėjant bylą. Be to, vadovaujantis Vilniaus komercinio arbitražo procedūros reglamento 7 straipsnio 4 dalimi, sumokėtos arbitražo rinkliavos bylą laimėjusiai šaliai priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, jeigu šalių susitarimas nenumato kitaip, santykinai didesni nei ginčų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose arbitražo mokesčiai neturėtų ieškovų stebinti, kadangi ginčų nagrinėjimu sporto arbitraže prie Vilniaus komercinio arbitražo yra sudaromos galimybės ginčą išnagrinėti per itin trumpą laiką ir sporto teisės srities profesionalų. Tokia galimybė yra sunkiai užtikrintina ginčus nagrinėjant Lietuvos Respublikos teismuose, ypač atsižvelgiant į nustatytą instancinę ginčų nagrinėjimo sistemą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos (juridinio asmens kodas 304408760) tikrųjų narių 2020 m. gegužės 29 d. susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta patvirtinti naujos redakcijos įstatus, nuo šio sprendimo priėmimo momento. Teismas priteisė iš atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos (juridinio asmens kodas 304408760) ieškovui G. U. 825 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos (juridinio asmens kodas 304408760) ieškovei VšĮ „Banglentė“ (juridinio asmens kodas 304105037) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Teismui akivaizdu, kad dokumento (įstatų) rengimui ar keitimui turi būti nustatytas pakankamas terminas susipažinimui, ypač jei jų turinį turi suprasti ne teisininkai ar verslininkai, o sportininkai ir sporto entuziastai.

3.2. Teismas nustatė, jog dalis susirinkimo narių ginčo įstatų projektą gavo tik 3 dienos iki susirinkimo dienos. Teismo nuomone, tai nėra protingas ir sąžiningas terminas, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, naujų nuostatų apimtį ir turinį.

3.3. Atsakovė nepagrindė įrodymais, kad tiek ieškovai, tiek kiti suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo žinoti apie esminius įstatų pakeitimus. Taigi, formaliai išviešinti tik faktą, kad susirinkimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl įstatų, o įstatų projektą išsiųsti likus kelioms dienoms iki susirinkimo pradžios neatitinka ieškovų pagrįstai nurodomų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo principų.

3.4. Teismo nuomone, tokioje situacijoje labiau tikėtina ieškovų argumentacija, kad netinkamas išviešinimas apie įstatų pakeitimus yra pakankamas pagrindas pripažinti ginčo sprendimą negaliojančiu.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliantė apeliaciniu skundu (rašytiniais paaiškinimais) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei sprendimo priėmimo metu galioję Asociacijos įstatai nenustatė jokių reikalavimų dėl visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo medžiagos Asociacijos nariams pateikimo, t. y. nenumatė nei pareigos tokią medžiagą teikti, nei terminų, kada tokia medžiaga turi būti pateikiama, nei būdo, kuriuo tokia medžiaga jiems turi būti pateikta.

4.2. Asociacijos nariai buvo pasyvūs ir nesirūpino, kad jiems informacija apie naujos redakcijos įstatus būtų pateikta tokiu terminu, koks jų nuomone būtų jiems pakankamas pasiruošti šio klausimui svarstymui ir priėmimui 2020 m. gegužės 29 d. neeiliniame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime.

4.3. Visi Asociacijos nariai pačios Asociacijos iniciatyva turėjo galimybę daugiau nei 3 (tris) dienas susipažinti su naujos redakcijos įstatų projektu, konsultuotis dėl jo turinio ir/ar teikti dėl jo klausimus ar pastabas Asociacijai.

4.4. Nei vienas iš 7 (septynių) Asociacijos tikrųjų narių, kurie balsavo už naujos redakcijos įstatų priėmimo, neginčija sprendimo, jį pripažįsta bei atitinkamai laikė ir laiko teisėtu ir pagrįstu.

4.5. Net ir tuo atveju, jeigu būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškovų supažindinimas su naujos redakcijos įstatų projektu likus kiek daugiau nei 3 (trims) dienoms iki visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo yra laikytinas teisės pažeidimu, pabrėžtina, kad toks teisės pažeidimas pirmosios instancijos teismo negalėjo sudaryti pakankamo pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) suformuotą CK 2.82 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo praktiką.

4.6. Asociacija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pateiktos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės kasacinio teismo buvo suformuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalies, o ne Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABĮ) (kaip tą teigia ieškovai) tinkamam taikymui ir aiškinimui užtikrinti.

Atsiliepimas

4.7. Asociacija pažymi, kad ieškovai visiškai nepagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 suformuotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 7-470/2009 buvo sprendžiamas ginčas dėl medžiotojų klubo visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti narį iš klubo pripažinimo negaliojančiu, kurį nagrinėjant apeliacinės instancijos teismas pagal įstatymo analogiją taikė ABĮ nuostatas.

Šalies argumentai

4.8. Ieškovai visiškai nepagrįstai teigia, kad vadovaujantis ankstesnės redakcijos Asociacijos įstatų 12.9.7 punktu, Asociacijos valdyba turėjo pareigą inicijuoti naujų Asociacijos įstatų rengimo klausimą ir rengti naują Asociacijų įstatų redakciją. Tokio ankstesnės redakcijos Asociacijos įstatų 12.9.7 punkto pažeidimo, priimant sprendimą, nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Visos apeliantės pateiktos LAT nutartys yra dėl Akcinių bendrovių įstatymo taikymo, jose buvo nagrinėjami komerciniai ginčo šalių santykiai, tai neturi nieko bendro su byla.

5.2. Pagal asociacijos įstatus (11.5 punktas) susirinkimas gali būti šaukiamas per mėnesį nuo valdybos posėdžio, kuriame bus išnagrinėti visi klausimai, bus pateikti argumentai ir sudaryta susirinkimo dienotvarkė.

5.3. Asociacijos prezidentas naujų įstatų redakciją nariams pateikė tik 2020 m. gegužės 25 d., t. y. likus 3 dienoms iki susirinkimo pradžios. Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad prezidentas naujus įstatus ruošė vienasmeniškai, beveik slaptai ir buvo priverstas paviešinti tik paskutiniu momentu iki susirinkimo pradžios.

Šalies argumentai

5.4. Apeliantė sąmoningai klaidingai nurodo, kad niekas nereiškė jokių priekaištų iki balsavimo. Pirma, visi ieškovai, turintys balso teisę balsavo prieš naujus įstatus, o tai aiški pozicija dėl svarstomo klausimo, antra, pateikiame ieškovų balsavimo biuletenius, kuriuose išdėstyti pirminiai nesutikimo motyvai (kiek spėjo skubos tvarka perskaityti).

5.5. Naujai parengtus įstatus prezidentas turėjo teikti valdybos svarstymui, jeigu valdyba būtų be pastabų pritarusi įstatams, tik tada po mėnesio jie būtų svarstomi visuotiniame susirinkime.

5.6. Visi pateikti papildomi duomenys apie visus ieškovus, ypač apie steigėjus G. U., D. P. ir viešąją įstaigą „Banglentė“ nėra nauji ir negali būti nauji įrodymai CPK prasme, nes asociacija jais laisvai disponuoja nuo 2016 metų.

5.7. Byloje nėra jokių duomenų, kad naujas įstatų tekstas butų pateiktas kitiems nariams anksčiau, tai reiškia, kad 7 nariai balsavę už įstatų priėmimą besąlygiškai pakluso prezidento ar kito asmens nurodymui ir priiminėjo jiems visiškai nežinomą dokumentą, svarbu tai, kad 3 nariai balsavo 2020 m. gegužės 28 d. (prieš susirinkimą), tai reiškia, kad jie turėjo laiko išnagrinėti įstatus vos 2 dienas.

5.8. Susirinkime dalyvavo tik 2 asociacijos nariai, siekiant apsunkinti kitų narių dalyvavimą, prezidentas P. N., tikėtina, tiksliai vykdė įtakingiausio asociacijos nario G. N. nurodymą ir susirinkimą organizavo Vilniuje, nors dauguma narių gyvena Klaipėdoje ar pajūrio rajone. Visuotinis susirinkimas, turėjęs priimti svarbiausią asociacijos dokumentą - įstatus, vyko viešbučio kavinėje.

5.9. Ieškovai niekada nesutiks su esmine ir pagrindine įstatų naujove - draudimu ginčą spręsti Lietuvos Respublikos teisme (naujų įstatų 14 skyrius). Nei vienas iš ieškovų neturės galimybių ginti savo teises komerciniame arbitraže, kadangi nustatyti mokesčiai net 89 kartus yra didesni nei valstybiniame teisme.

5.10. Pagal 2018 m. įstatus, naują įstatų redakciją turėjo rengti ne prezidentas, o valdyba (12.9.7 p.). Būtent valdyba turėjo teisę ir pareigą svarstyti ir nagrinėti naujus įstatus, tik valdyba turėjo teisę analizuoti strateginį ir pagrindinį asociacijos dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Apeliantė prašo priimti į civilinę bylų šiuos naujus įrodymus: 1) VĮ Registrų centro duomenų apie G. U. išrašus; 2) D. P. paskyros facebook socialiniame tinkle išrašus; 3) publikacijas „R. ir D. pertvarkė savo gyvenimų taip, kad vasaras leistų Lietuvoje, o žiemas - Kanarų saloje“ interneto portale „15min“; 4) Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą apie MB „Sūru“; 5) Juridinių asmenų registro trumpuosius išrašus apie Všį „Banglentė“ ir MB „Surf wares”; 6) Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą apie Federacijų „SUP LT“ Stand Up paddle ir VĮ Registrų centro duomenų apie A. N. išrašus. Ieškovai pateikė ieškovų balsavimo biuletenius ir prašo priimti.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

12. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujų įrodymų turinį, sprendžia, kad pateikti įrodymai yra vieši, žinomi, pažymėtina, kad šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą. Pridėtina, kad dėl pateiktų įrodymų šalys savo poziciją pateikė.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. balandžio 28 d. įvyko Asociacijos valdybos posėdis, kuriame buvo svarstyti šie klausimai: a) Asociacijos prezidento pasiūlymai dėl Asociacijos įstatų atnaujinimo; b) neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo šaukimo. Minėtame posėdyje Asociacijos valdyba, be kitko, pavedė prezidentui organizuoti naujos Asociacijos įstatų redakcijos rengimą ir pateikti ją tvirtinti visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui. Asociacijos valdyba nusprendė 2020 m. gegužės 29 d. šaukti neeilinį visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą, kuriame šie abu klausimai ir būtų apsvarstyti (ieškinio priedas Nr. 6). Asociacijos prezidentas P. N. 2020 m. balandžio 28 d. el. paštu išsiuntė visiems Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams pranešimą apie 2020 m. gegužės 29 d. šaukiamą neeilinį visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2). Asociacijos prezidentas 2020 m. gegužės 6 d. el. paštu išsiuntė visiems Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams 2020 m. balandžio 28 d. Asociacijos valdybos posėdžio protokolą. Asociacijos prezidentas 2020 m. gegužės 25 d. el. paštu išsiuntė visiems Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams 2020 m. gegužės 29 d. šaukiamo neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo medžiagą, įskaitant parengtą naujos Asociacijos įstatų redakcijos projektą (ieškinio priedas Nr. 9). Asociacijos prezidentas 2020 m. gegužės 27 d. el. paštu išsiuntė visiems Asociacijos tikriesiems nariams nuotolinio balsavimo raštu biuletenį (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3). Nuotolinio balsavimo raštu būdu iš anksto 2020 m. gegužės 29 d. neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo klausimais balsavo 7 (septyni) Asociacijos tikrieji nariai, įskaitant ieškovus D. P. ir G. U. Neeiliniame visuotiniame 2020 m. gegužės 29 d. Asociacijos tikrųjų narių susirinkime sprendimu buvo patvirtina nauja Asociacijos įstatų redakcija (toliau ir naujos redakcijos įstatai) (ieškinio priedas Nr. 5). Už naujos redakcijos įstatų priėmimą balsavo 7 (septyni) Asociacijos tikrieji nariai, prieš - 2 (du) Asociacijos tikrieji nariai. Naujos redakcijos įstatus 2020 m. birželio 3 d. patvirtino notarė J. Š. Naujos redakcijos įstatai 2020 m. birželio 5 d. buvo įregistruoti juridinių asmenų registre.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

14. Byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos bangų sporto asociacijos 2020 m. gegužės 29 d. neeiliniame visuotiniame tikrųjų narių susirinkime patvirtintos naujos Asociacijos įstatų redakcijos. Ieškovai ginčijo tokio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Ieškovų nuomone, priimant naujus asociacijos įstatus buvo pažeistos ne tik privalomos procedūros, tačiau nauji įstatai keičia iš esmės asociacijos veiklos principus, dirbtinai ir neproporcingai suvaržo narių teises, diskriminuojančiai skirsto narius į atskiras kategorijas, naujų narių priėmimą sugriežtino neadekvačiai - asociaciją padarant uždarą ir tik išrinktiesiems skirtą organizaciją.

15. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos tikrųjų narių 2020 m. gegužės 29 d. susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta patvirtinti naujos redakcijos įstatus, nuo šio sprendimo priėmimo momento. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą pripažino negaliojančiu nustatęs, jog priimant sprendimą buvo pažeisti protingumo ir sąžiningumo kriterijai (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nustatytomis aplinkybėmis, kurias teismas padarė įvertinęs bylos duomenis ir įrodymus. Apeliantės nuomone, jokie teisės aktai nenustatė jokių reikalavimų dėl visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo medžiagos Asociacijos nariams pateikimo. Visi Asociacijos nariai pačios Asociacijos iniciatyva turėjo galimybę daugiau nei 3 (tris) dienas susipažinti su naujos redakcijos įstatų projektu, konsultuotis dėl jo turinio ir / ar teikti dėl jo klausimus ar pastabas. Asociacijos nariai buvo pasyvūs ir nesirūpino, kad jiems informacija apie naujos redakcijos įstatus būtų pateikta tokiu terminu, koks jų nuomone būtų jiems pakankamas. Pažymi, kad nei vienas iš septynių Asociacijos tikrųjų narių, kurie balsavo už naujos redakcijos įstatų priėmimo, neginčija sprendimo, jį pripažįsta bei atitinkamai laikė ir laiko teisėtu ir pagrįstu.

17. Kaip žinoma, vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

18. Teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė (Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis) ir konvencinė žmogaus teisė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 straipsnyje įtvirtintos dvi lygiavertės teisės – asmens teisė netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybė nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad, susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra.

19. Asociacijų steigimą, valdymą bei veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį asociacijos įstatau yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, to paties straipsnio 2 dalies nuostatas įstatuose, be kita ko, turi būti nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organai, jų kompetencija, asociacijos įstatų keitimo tvarka (5, 7, 8, 10, 15 punktai).

20. Asociacijų įstatymo (toliau ir AĮ) 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad visuotinis narių susirinkimas keičia asociacijos įstatus. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.

21. Byloje esančiame ir iki ginčo susirinkimo galiojančios 2018 m. redakcijos Asociacijos įstatų 10 punkte išvardyti Asociacijos organai. Juos sudaro visuotinis Tikrųjų Asociacijos narių susirinkimas (visuotinis Asociacijos narių susirinkimas) (10.1.1 punktas), kolegialus Asociacijos valdymo organas – valdyba (10.1.2 punktas) ir vienasmenis Asociacijos valdymo organas – prezidentas (10.1.3 punktas). Minėtų įstatų 11.2 punkte išvardyta visuotinio Tikrųjų Asociacijos narių susirinkimo kompetencija, įstatų 11.2.1 punkte nurodoma, jog visuotinio Tikrųjų Asociacijos narių susirinkimo kompetencijai priklauso keisti Asociacijos įstatus. Įstatuose tokios teisės – keisti ar pareigos analizuoti / įvertinti keičiamus Asociacijos įstatus valdybai – nenumatyta, to nenumato ir AĮ. Dėl to ieškovų argumentai, kad pagal 2018 m. įstatus, naują įstatų redakciją privalėjo rengti (svarstyti ir nagrinėti naujus įstatus) ne prezidentas, o valdyba (12.9.7 punktas), nepagrįsti. Teisė valdybai pagal 12.9.7 punktą sietina su strateginių dokumentų, susijusių su Asociacijos veiklos tęstinumu, analize, inicijavimu, rengimu ir teikimu visuotiniam Tikrųjų Asociacijos narių susirinkimui, o ne įstatų keitimu ir/ ar pareiga juos analizuoti ir vertinti. Pridėtina, kad valdybai, kaip ir prezidentui bei Tikriesiems nariams, priskirta iniciatyvos teisė keisti įstatus (20.1 punktas), o ne pareiga rengti, svarstyti ir nagrinėti naujus įstatus. Byloje nustatyta, kad valdyba realizavo iniciatyvos teisę keisti įstatus ir 2020 m. balandžio 28 d. įvykusiame Asociacijos valdybos posėdyje, be kitko, pavedė prezidentui organizuoti naujos Asociacijos įstatų redakcijos rengimą ir pateikti ją tvirtinti visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui (13.6.6. punktas).

22. Kitas aspektas tas, jog kaip teisingai nurodo apeliantė, nei teisės aktai, nei sprendimo priėmimo metu galioję Asociacijos įstatai nenustatė reikalavimų dėl visuotinio Asociacijos Tikrųjų narių susirinkimo medžiagos Asociacijos nariams pateikimo, t. y. nenumatė terminų, kada tokia medžiaga turi būti pateikiama, būdo, kuriuo tokia medžiaga jiems turi būti pateikta.

23. Kertinis šios bylos klausimas, ar Tikriesiems Asociacijos nariams pateiktas terminas / tokia tvarka apie 3 (tris) dienas (visos darbo dienos) susipažinti su nauja įstatų redakcija atitinka protingumo ar sąžiningumo principus.

24. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Kaip minėta, konkretus terminas, per kurį Tikrieji Asociacijos nariai turi teisę susipažinti su nauja įstatų redakcija, įstatuose nebuvo nustatyta. Tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose terminas nenustatytas, svarstant klausimą apie aptariamą teisę (terminą susipažinti su nauja įstatų redakcija), turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Teisėjų kolegijos vertinimu, įgyvendinant asociacijos narių teisę balsuoti dėl naujos redakcijos įstatų pakeitimų, tikslinga suteikti protingą ir / ar sąžiningą terminą nariui, tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovė, teigianti, kad procedūra (teisė į protingą terminą) nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamos teisės įgyvendinimo faktą (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Byloje nustatyta, kad Asociacijos prezidentas 2020 m. gegužės 25 d. el. paštu 12.18 val. išsiuntė Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams 2020 m. gegužės 29 d. šaukiamo neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo medžiagą, įskaitant parengtą naujos Asociacijos įstatų redakcijos projektą.

27. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nepakanka pilnų trijų dienų (darbo dienos) tinkamai išanalizuoti naujos įstatų redakcijos, kolegijos vertinimu, turėjo būti sudarytos realios galimybės asmeniui, kuriam suteikta teisė balsuoti dėl naujos įstatų redakcijos, pasiruošti, išanalizuoti, įvertinti ir galbūt pateikti savo argumentus (paaiškinimus). Faktas, kad kitiems asmenims galbūt pakako laiko šiai teisei realizuoti nepanaikina nei neapriboja teisės ieškovams tinkamai įvertinti aptariamą itin svarbų dokumentą. Dera pažymėti, kad 2020 m. gegužės 29 d. šaukiamo neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkime buvo tvirtinama ne tik nauja įstatų redakcija, tačiau buvo balsuojama ir dėl 2019 m. Asociacijos finansinių ataskaitų rinkinio, kuris, suprantama, irgi turėjo būti įvertintas. Nors ieškovas G. U. 2020 m. gegužės 29 d. Nuotolinio balsavimo biuletenyje nurodė tik tai, kad „nauja įstatų redakcija griežtina narystės sąlygas, kas prieštarauja pagrindiniams asociacijos tikslams“, o ieškovė VšĮ „Banglentė“ nurodė, kad „tokios redakcijos įstatų tvirtinti negalima, nes jie prieštarauja ne tik teisingumo bet ir logikos principams“ (jos biuletenis buvo nepasirašytas, dėl to neįskaitytas į rezultatus), tačiau, spręstina, kad tokie lakoniški komentarai buvo padaryti vien dėl to, kad ieškovai neturėjo realių galimybių susipažinti ir įvertinti (tuo labiau, kad nesutinkama dėl fundamentalių vertybių, pvz.; ieškovų nuomone, įstatai diskriminuojančiai skirsto narius į atskiras kategorijas) dėl 16 lapų apimties sumažinto šrifto įstatų turinio (CPK 185 straipsnis).

28. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad kitiems balsavusiems asmenims buvo pakankamai laiko įvertinti naujos redakcijos įstatus. Vien tik faktas, kad jie balsavo, tokiai pozicijai pagrįsti yra nepakankamas.

29. Pateikti duomenys, jog kai kurie ieškovai yra teisininkai, kai kurie verslininkai / akcininkai, tik parodo, kad asmenys yra užimti laiko atžvilgiu ir pagal užimamą padėtį turi įvertinti didelės apimties informaciją. Kaip teisingai nurodo ieškovai, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Asociacijos nariai darbo dienomis dirba įvairius darbus darbovietėse ir gali skirti laiko asociacijos veiklai tik laisvalaikiu, kuris darbo dienomis galimas tik vakarais ir labai ribotą laiką. Kadangi susirinkimas vyko darbo dieną (penktadienį) ir pirmoje dienos dalyje (12 vai.), pritartina, kad ši diena negali būti priskirta tinkamam įstatų skaitymui ir nagrinėjimui. Kitos dienos iki susirinkimo taip pat buvo darbo dienos ir ne visi asociacijos nariai galėjo skirti labai ilgą laiką įstatų nagrinėjimui, kuris buvo per trumpas.

30. Kaip minėta, būtent atsakovei tenka pareiga užtikrinti, kad Asociacijos narys, turintis balsavimo teisę, galėtų tinkamai pasiruošti, išanalizuoti ir galbūt pateikti paaiškinimus dėl naujos įstatų redakcijos. Tik įvykdžius aptariamą pareigą atsakovė galėtų remtis aplinkybe, jog ieškovai buvo pasyvūs. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovė aptartos pareigos neįvykdė, t. y., ieškovai neturėjo realios galimybės išanalizuoti, įvertinti, pateikti paaiškinimų ne dėl jų pasyvumo, o dėl to, kad atsakovė neįvykdė jai priklausančios pareigos užtikrinti tinkamą valdybos sprendimų įvykdymą termino kontekste (2018 m. įstatų 13.6.2; 13.7.3; 13.7.5 punktai).

31. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

32. Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, šias aplinkybes patvirtinantiems įrodymams, minėtam teisiniam reglamentavimui bei asociacijos veiklos vidaus dokumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, jog susipažinimo su įstatais procedūra (terminas susipažinti, įvertinti) vyko nesudarius tinkamiausių ir priimtiniausių sąlygų (prielaidų) Asociacijos nariams, ir ieškovams, tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, atitinkamai, nesant pakankamam terminui, nesudarytos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti galutinei nuomonei, o tada pasisakyti nariams, ir tokie procedūriniai veiksmai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Formaliu pažeidimu tai irgi nelaikytina.

33. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, darydamas išvadą, jog terminas / tvarka naujai įstatų redakcijai įvertinti, nėra protingas ir sąžiningas, tinkamai aiškino ir taikė CK, AĮ, įstatų nuostatas, o apeliacinio skundo argumentai šios bylą nagrinėjusio teismo išvados nepaneigia. Teismui žinoma šalių pateikta gausi LAT praktika, ji irgi atitinka šios bylos rezultatą.

34. Atskirai paminėtina, kad draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai – <... kurstyti socialinę nesantaiką, pažeisti žmogaus teises ir laisves, viešąją tvarką bei atlikti veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms (AĮ 3 straipsnio 2 dalis). Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai (AĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

35. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

40. Ieškovas G. U. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

41. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos teisinės pagalbos išlaidos jas vertinant kompleksiškai neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, įrodytos, todėl netenkinus apeliacinio skundo, ieškovui iš atsakovės priteistina 1500 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui G. U. priteisti iš atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos (juridinio asmens kodas 304408760) 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas