Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2024-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-579/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-09
Bylos Nr.
1A-147-579/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Nerijus Meilutis, Aiva Survilienė
Nuteistasis
J. D., A. D.
Advokatai
Viktoras Kičiatovas, Aivaras Velutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-579/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35556-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.4.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.9; 1.1.8.10.1; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.2.2; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.5; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.5.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,nuteistojo J. D. (buvusi pavardė J.) gynėjui advokatui Aivarui Velučiui,nuteistosios A. D. gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. D. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo, nuteistojo J. D. ir jo gynėjo advokato Aivaro Velučio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžio (ištaisyto Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi dėl padarytos rašymo apsirinkimo klaidos ištaisymo), kuriuo:

A. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir A. D. skirta galutinė subendrinta bausmė – 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas – A. D. palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką nuspręsta įskaityti A. D. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 18 d. ir kardomojo kalinimo – suėmimo – laiką nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 13 (trylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir J. D. skirta galutinė subendrinta bausmė – 13 (trylika) metų 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas – J. D. palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką nuspręsta įskaityti J. D. (J.) laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 18 d. ir kardomojo kalinimo – suėmimo – laiką nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, J. D. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo J. D. priteisimo netenkintas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas transporto priemonei „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, transporto priemonę „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. D. ir J. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – metadonu ir karfentaniliu. Iki 2022 m. rugsėjo 16 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, A. D. ir J. D. įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. 3,521 g narkotinės medžiagos – metadono bei 0,13778 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurias 2022 m. rugsėjo 16 d. automobiliu ,,Huyndai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno iki degalinės „Tatena“, adresu Erdvės g. 78, Ramučiai, Kauno r. sav., kur degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje minėtas automobilis buvo sustabdytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Kauno g. 6, Klaipėdoje, kur tą pačią dieną, apie 23.41 val., kratos metu automobilyje ,,Huyndai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytą užvakumuotą paketą su milteliais, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, t. y. 3,521 g narkotinės medžiagos – metadono ir 0,13778 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokie jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje.

2. A. D. ir J. D. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ir kitaip platinti, disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – metadonu ir karfentaniliu: savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. 0,000002 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,0002 g narkotinės medžiagos – metadono, iki 2022 m. rugsėjo 17 d., kol apie 00.15 val. kratos metu minėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokie jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Nuteistosios A. D. gynėjas advokatas Viktoras Kičiatovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendį ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skirti A. D. švelnesnę bausmę.

3.1. Apeliaciniame skunde gynėjas akcentuoja, jog teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertinti kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę ir skirti teisingą bausmę, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri nebūtų per griežta.

3.2. Gynėjas nesutinka su apygardos teismo išvada nepripažinti A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors nuteistoji ir nesutiko su visomis jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis (konkrečiai – jog veikė kartu su J. D.), iš esmės kaltę pripažino visiškai. 11 metų laisvės atėmimo bausmė nuteistajai buvo skirta už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Dėl šios veikos nuo pat pirmos apklausos ji davė išsamius parodymus, atitinkančius faktines bylos aplinkybes. Sulaikymo metu nesipriešino, pareigūnams pati parodė ir atidavė paketą su narkotinėmis medžiagomis (šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas Giedrius Šneideris), taip padėdama pareigūnams atskleisti nusikalstamą veiką. Poziciją dėl visiško kaltės pripažinimo A. D. išsakė ir posėdyje dėl kardomosios priemonės jai skyrimo, taip pat pirmosios instancijos teisme. Nuteistosios parodymai, gynėjo teigimu, neturėtų būti saistomi su J. D. pozicija, jog jis nežinojo, kokiu tikslu vyksta į Vilnių.

3.3. Gynėjas pažymi, jog teismas, darydamas išvadą, neva J. D. žinojo kelionės į Vilnių tikslą ir veikė kartu su nuteistąja, vadovavosi išimtinai tik suinteresuoto bylos baigtimi pareigūno Giedriaus Šneiderio parodymais. Šio liudytojo parodymai, neva J. D. negalėjo nežinoti, dėl ko vyksta į Vilnių, yra tik prielaida, padaryta remiantis atliktais kriminalinės žvalgybos veiksmais, kurių metu buvo fiksuojami J. D. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas. Užfiksuotuose nuteistųjų pokalbiuose neužsiminta, kokiu būdu bus papildytos narkotinių medžiagų atsargos, neužsimenama ir apie kelionę į Vilnių. Taigi byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis išties žinojo, iš kur bus vežamos narkotinės medžiagos.

3.4. Gynėjas akcentuoja, jog pati nuteistoji patvirtino nesakiusi J. D., jog važiuos į Vilnių narkotinių medžiagų, pakvietė jį tiesiog važiuoti kartu. Paimto paketo nuteistajam nerodė, paslėpė automobilyje. Buvo įsitikinusi, jog nuteistasis nežino apie įgytus ir gabenamus narkotikus. Duomenų, paneigiančių tokius A. D. parodymus (išskyrus liudytojo Giedriaus Šneiderio prielaidas), byloje nėra. Taigi, nuteistoji visiškai pripažino savo kaltę dėl abiejų nusikaltimų, kritiškai vertino savo elgesį ir gailėjosi, todėl teismas privalėjo pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

3.5. Gynėjas skunde taip pat pažymi, kad nuteistoji buvo pasiruošusi įsidarbinti, jai buvo paruošta darbo vieta. Šiuo metu ji yra ištekėjusi. Šios aplinkybės, gynėjo vertinimu, svarbios sprendžiant dėl švelnesnės bausmės.

4. Nuteistojo J. D. gynėjas advokatas Aivaras Velutis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – J. D. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (arba dėl to, kad jo veiksmais nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Netenkinus pirmojo prašymo, gynėjas prašo pakeisti J. D. už BK 260 straipsnio 3 dalyje paskirtą bausmę ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta žemiausia riba laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Gynėjas nurodo, jog apygardos teismas padarė neteisingas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir jų pagrindu priėmė neteisingą sprendimą pripažinti kaltu nekaltą asmenį. Skunde aptariamos BK 2 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos, pažymima, jog visos abejonės turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taip pat aprašomos BPK 20 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės, kasacinio teismo praktika, reikalavimai teismui asmens kaltę grindžiant netiesioginiais įrodymais. Gynėjo teigimu, J. D. kaltė šioje byloje buvo grindžiama būtent netiesioginiais įrodymais, todėl teismas turėjo laikytis kasacinio teismo praktikos vertinant tokio pobūdžio įrodymus.

4.2. Skunde pažymima, jog šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, leidžiančių neabejotinai spręsti, kad J. D. tyčia dalyvavo A. D. organizuotose ir vykdytose veikose. Advokatas neginčija, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog J. D., gyvendamas su nuteistąja, platino narkotines medžiagas. Tačiau šios aplinkybės nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi narkotinių medžiagų platinimas jo ginamajam neinkriminuotas. Aplinkybę, jog nuteistasis platino narkotines medžiagas, apygardos teismas įvertino, kaip pagrindžiančią J. D. kaltę ir dėl to, kad jis kartu su A. D. važiavo pasiimti didelės narkotinių medžiagų siuntos ir apie siuntos turinį žinojo, taip pat pagrindžiančią jo tyčią disponuoti nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu, rastu jų namuose. Teismų praktikoje reikalaujama įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį, draudžiama padarytas veikas preziumuoti. Šiuo atveju iš neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kuris nuteistajam net neinkriminuotas, negalima preziumuoti labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir šių veiksmų padarymo veikiant tiesiogine tyčia. Vien nuteistųjų gyvenimas ilgą laiką kartu, aplinkybė, jog J. D. imdavo ir naudodavo A. D. turėtas narkotines medžiagas, taip pat jas intensyviai platino, nepagrindžia jo žinojimo apie tai, kad A. D. užsisakė didelį kiekį narkotinių medžiagų ir 2022 m. rugsėjo 16 d. automobiliu vyko jų pasiimti.

4.3. Gynėjas akcentuoja, jog byloje nenustatyti narkotinių medžiagų tiekėjai, kas ir kokiu būdu susitarė dėl tokio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, dėl jų perdavimo būdo. Duomenų apie tai, kad J. D. būtų palaikęs ryšius su asmenimis, galėjusiais perduoti tokį didelį kiekį narkotinių medžiagų, byloje nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad nuteistieji, bendraudami tarpusavyje, arba kiti asmenys, bendraudami su J. D., bet kokiu būdu būtų pasikeitę informacija apie ketinamą pasiimti siuntą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Liudytojas Giedrius Šneideris taip pat nenurodė nei vienos aplinkybės, galinčios rodyti, jog J. D. kokiu nors būdu būtų susijęs su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimu, jų laikymu ir gabenimu. Byloje neužfiksuota jokių pokalbių ar kitokių susitarimų šiais klausimais. Nuteistojo ryšys su rastomis narkotinėmis medžiagomis nenustatytas ir kitomis priemonėmis, nors bandymų nustatyti tokį ryšį buvo – ant rasto paketo nenustatyta nei daktiloskopinių (2022 m. spalio 13 d. specialisto išvada), nei DNR (2022 m. spalio 19 d. specialisto išvada) identifikacinių duomenų, siejančių J. D. su rastu narkotinių medžiagų paketu.

4.4. Dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gynėjas pažymi, jog vien narkotinių medžiagų buvimas asmens gyvenamojoje vietoje negali būti įrodymu, neva patvirtinančiu, jog būtent šis asmuo narkotines medžiagas įgijo ir laikė. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika gali būti padaroma veikiant tik tiesiogine tyčia. J. D. viso proceso metu teigė, jog namuose rastos narkotinės medžiagos jam nepriklausė. Analogiškas aplinkybes dėl rastų narkotinių medžiagų nurodė ir A. D. Tokie nuteistųjų parodymai nepaneigti jokiais kitais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl nuteistojo kaltės padarė remdamasis tokia pat logika, kaip ir grįsdamas nuteistojo kaltę dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos.

4.5. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės skunde pažymima, jog 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. J. D. baudžiamojo proceso metu vedė, sukūrė šeimą, atrado tikslą gyventi laikydamasis teisės reikalavimų. Iki suėmimo šioje byloje nuteistasis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, dalyvavo aktyviose darbo paieškose, turi įgijęs profesines, darbo rinkoje paklausias kvalifikacijas (vadybos ir medžio apdirbimo). Taigi jam paskirta laisvės atėmimo bausmė negali būti vertinama kaip teisinga ir protinga. Šią išvadą, anot apelianto, patvirtina ir tai, kad grynieji narkotinių medžiagų kiekiai (3,521 g metadono ir 0,13778 g karfentanilio) akivaizdžiai nėra tokie dideli, jog sukeltų didelį bei realų pavojų žmogaus ir visuomenės sveikatai. Atsižvelgiant į tai, netenkinus pirmojo prašymo nuteistojo J. D. gynėjas prašo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

5. Nuteistasis J. D. apeliaciniame skunde prašo išteisint jį dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, taip pat panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, ką veikė 2022 m. rugsėjo 16 d., kaip sutuoktinė jam pasiūlė pasivažinėti (Lietuvoje), kaip jie kartu automobiliu išvažiavo, kaip stojo piltis degalų, pravažiavo Kauną, Vilnių ir jau už Vilniaus sustojo, nes A. D. norėjo atlikti gamtinius reikalus. Grįžusi sutuoktinė buvo atidariusi automobilio bagažinę, tačiau, ką tuo metu darė, J. D. nurodė nematęs. Kur tiksliai tai buvo nepamena. Tuomet kartu važiavo į parduotuvę, vėliau sutuoktinė pasiūlė nuvažiuoti į Palangą. Sustoję parduotuvėje nusipirko maisto ir greitkeliu važiavo atgal. Sustojus kolonėlėje Kauno rajone prie automobilio pribėgo pareigūnai, išdaužė automobilio langus, nuteistąjį nuvedė į kitą automobilį, nuvežė į Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą. 24 val. nuvežė juos abu į komisariato garažą, pradėjo filmuoti ir daryti kratą automobilyje. Jog automobilyje buvo vežamos narkotinės medžiagos, apeliantas tvirtina nežinojęs. Taip pat teigia nematęs, kaip A. D. padėjo jas į automobilį.

5.2. Skunde nuteistasis taip pat nurodo aplinkybes, kaip susipažino su dabartine sutuoktine (A. D.), kaip jie pradėjo kartu gyventi, taip pat teigia, jog nežinojo, kuo ši užsiima. J. D. nurodo gyvenęs iš motinos duodamų pinigų. Būdamas namuose, virtuvėje, yra radęs geltonų miltelių, šiek tiek tų miltelių yra paėmęs. Sutuoktinei A. D. nesakė, kad vartoja amfetaminą, kokainą, ekstazi, neslėpė rūkantis tik žolę. Paėmęs medžiagas iš sutuoktinės jas praskiesdavo su ruduoju cukrumi, šias medžiagas parduodavo arba iškeisdavo į rūbus. Jam yra rašę žinutę, ar turi dar medžiagų, tačiau tuo metu jų nebeturėjo, namie taip pat nebebuvo. Iš kur A. D. gaudavo narkotines medžiagas, nurodo nesidomėjęs, teigia, kad, kuomet ji pamatė, kad nurodytų medžiagų trūksta, jas turbūt paslėpė.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios A. D. gynėjas advokatas Viktoras Kičiatovas prašė jo pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo J. D. gynėjas advokatas Aivaras Velutis – tenkinti jo pateiktą apeliacinį skundą. Prokuroras Darius Valys prašė nuteistosios A. D. advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą, taip pat nuteistojo J. D. ir jo gynėjo advokato Aivaro Velučio apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios A. D. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo J. D. gynėjo advokato Aivaro Velučio ir nuteistojo J. D. apeliaciniai skundai – tenkinami iš dalies

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios A. D. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą, taip pat nuteistojo J. D. ir jo gynėjo advokato Aivaro Velučio apeliacinius skundus, įvertinusi pirmosios instancijos teismo surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, pažymi, kad nuteistajai A. D. bausmės buvo parinktos, paskirtos ir subendrintos tinkamai, atsižvelgus į visas reikšmingas bausmių skyrimo taisykles, tad byloje nenustatytas pagrindas šios nuteistosios atžvilgiu švelninti jai paskirtą bausmę. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos ir nuteistosios A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įskaitant aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tuo tarpu nustačius, kad nuteistasis J. D. skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, taip pat nepagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu bei jam nepagrįstai, vadovaujantis BK 56 straipsnio nuostatomis, buvo skirta griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmė vidurkis bausmė, skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendis nurodytose dalyse naikinamas (BPK 329 straipsnio 1 punktas) bei keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo sprendimo pagrindas yra teismo ištirti ir įvertinti įrodymai. Tik įrodymus ištyrus ir įvertinus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus įrodymų vertinimo motyvus ir padarius išvadą, kurie įrodymai yra priimtini, o kuriais priimdamas sprendimą teismas nesivadovauja, teismo nuosprendis bus pagrįstas ir teisėtas. BPK 20 straipsnis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjas ar teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertinant įrodymus turi būti vertinamas jų turinys – ar jis patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tuo tikslu vertinami įrodymo detalumas ir nuoseklumas – kiek smulkiai jis apibūdina nagrinėjamą situaciją, kiek faktinių aplinkybių juo galima nustatyti ir padaryti išvadas dėl buvusios įvykio eigos, ar iš to paties šaltinio gauti duomenys nekito įvairiose proceso stadijose ir atliekant įvairius tyrimo veiksmus. Taip pat turi būti tikrinama, kiek įrodymą patvirtina ar paneigia iš kitų įrodymų šaltinių gauti duomenys. Tos pačios rūšies įrodymai turi būti vertinami pagal tuos pačius principus ir taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-89/2018, 2K-281-942/2018).

9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018 ir kt.). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021 ir kt.).

Dėl nuteistojo J. D. kaltės (BK 260 straipsnio 3 dalis)

10. Ištyrus įrodymus nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. atlikus A. D. vairuotos transporto priemonės „Hyundai Sonata“ kratą automobilyje, po vairuotojo sėdyne, rastas juodos spalvos plastikinis maišas, į kurį įdėtas permatomas užvakuumuotas paketas su gelsvos spalvos kieto pavidalo medžiaga (1 t., b. l. 147–155). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad gelsvos spalvos medžiagos iš 2 vnt. vienas į kitą supakuotų užvakuumuotų bespalvių plastikinių paketų, įvyniotų į juodos spalvos plastikinės plėvelės skiautę, rastos ir paimtos 2022 m. rugsėjo 16 d. kratos metu transporto priemonėje „Huyndai Sonata“ sudėtyje yra narkotinių medžiagų – 0,13778 g karfentanilio ir 3,521 g metadono (2 t., b. l. 1–4).

11. Nuteistasis J. D. viso baudžiamojo proceso metu neigė, kad, veikdamas bendrai kartu su A. D., neteisėtai disponavo (įgijo ir gabeno) labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – metadonu ir karfentaniliu, turėdamas tikslą jas platinti. Duodamas parodymus teisme paaiškino, kad A. D. 2022 m. rugsėjo 16 d. pasiūlius kartu pasivažinėti, nežinojo, kur ir kokiu tikslu bus važiuojama. Iš Klaipėdos vykstant Vilniaus link, prie stotelės netoli Vilniaus, miškingoje vietoje A. D. nurodė norinti atlikti gamtinius reikalus – išlipo iš mašinos ir nuėjo prie krūmų. Grįžusi atidarė bagažinę, vėliau ją uždarė ir įsėdo atgal į automobilį, nurodžiusi, kad dabar jie važiuos į Palangą. Ar nuteistoji, būdama už krūmų, ką nors pasiėmė, J. D. teigė nematęs. Važiuojant Palangos link sustojus degalinėje juos (A. D. ir J. D.) sulaikė policijos pareigūnai, kurie apžiūrėję automobilį po vairuotojo sėdyne aptiko juodą paketą su narkotinėmis medžiagomis. Apklausiama A. D., nors ir prisipažino neteisėtai disponavusi labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, taip pat neigė, kad minėtas narkotines medžiagas įgijo ir gabeno veikdama bendrai su J. D. A. D. teigė, kad nuteistasis apie kelionės tikslą į Vilnių (narkotinių medžiagų įgijimą ir jų gabenimą) nežinojo ir iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir J. D. – kad atvažiavusi netoli Vilniaus išlipo iš automobilio, paėmė už stotelės esančiuose krūmuose, po padanga, padėtas supakuotas narkotines medžiagas, kurias įdėjo į automobilio bagažinę. Vėliau, t. y. grįžtant sustojus prie parduotuvės „Maxima“, teigė šias narkotines medžiagas perdėjusi po savo, t. y. automobilio vairuotojo, sėdyne.

12. Tačiau nurodytus šių nuteistųjų parodymus, kad J. D. nežinojo apie 2022 m. rugsėjo 16 d. vykusios kelionės tikslą – įgyti ir gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (metadono ir karfentanilio), paneigia baudžiamojoje byloje esanti kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija ir šiuos kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Giedriaus Šneiderio parodymai, kiti byloje ištirti įrodymai. Atliekant A. D. ir J. D. telefoninių skambučių ir susirašinėjimų kontrolę (nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d.) iš užfiksuotų pokalbių turinio galima aiškiai suprasti, jog šie asmenys, veikdami bendrai, platino narkotines medžiagas – karfentanilį (ir metadoną). Dar daugiau, A. D. ir J. D., bendraudami su „pirkėjais“, naudodavosi ne tik savo, bet ir vienas kito telefonais – atsiliepdavo į skambučius, pavyzdžiui, A. D. atsiliepdavo J. D. priklausančiu telefonu, derėdavosi dėl reikiamo narkotinių medžiagų kiekio. Bendraudama nuteistoji netgi pranešdavo, kad narkotines medžiagas atneš „vaikas“ (kaip matyti iš pokalbių turinio, taip buvo vadinamas būtent nuteistasis J. D.). Tuo tarpu, kai J. D. buvo susilaužęs koją, jis telefonu derindamas reikiamą (norimą parduoti/įsigyti) narkotinių medžiagų kiekį, nurodydavo, kad narkotines medžiagas pristatys A. D. Pokalbių metu nuteistieji bendraudavo konspiratyviai, apie narkotinių medžiagų kiekius kalbėjo užuominomis, užmaskuotai, įvardydami skaičiais, o kartais dėl šios konspiracijos patys nebesusikalbėdavo su narkotinių medžiagų pirkėjais ir tiesiogiai klausdavo, už kokią pinigų sumą yra reikalinga dozė. Narkotinių medžiagų platinimo mastas, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, buvo pakankamai platus, kadangi A. D. ir J. D. turėdavo po penkis – aštuonis susitikimus kiekvieną dieną, o turimas narkotines medžiagas išparduodavo kas dvi savaites, potencialiems narkotinių medžiagų pirkėjams nurodydami, kad „esame tušti“. Būtent po vienos iš tokių frazių (kad nebeturi pardavimui narkotinių medžiagų) buvo nustatyta, kad (2022 m. rugsėjo 16 d.) A. D. ir J. D. išvyko iš Klaipėdos Vilniaus kryptimi. Siekiant, kad nuteistieji narkotinių medžiagų nepaslėptų arba neperduotų kitiems asmenims, jie (grįždami iš Vilniaus krypties) policijos pareigūnų buvo sulaikyti Kaune. Iš kur nuteistieji gaudavo narkotinių medžiagų, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko, kadangi A. D. ir J. D. bendraudami griežtai laikėsi konspiracijos, dažnai keitė mobiliojo ryšio telefono numerius.

13. Aptariami A. D. ir J. D. atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinkti duomenys užfiksuoti ir interpretuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2022 m. lapkričio 24 d. (1 t., b. l. 41–43, 44–50), 2022 m. gruodžio 27 d. (1 t., b. l. 63–68, 69–87), 2022 m. gruodžio 29 d. (1 t., b. l. 100–102, 103–111, 112–114, 115–121) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir pokalbių suvestinėse. Aptariami duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio dalyse įrodymams keliamus reikalavimus, išsamiai išanalizuoti skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžio 11–13 puslapiuose. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu motyvuotu A. D. ir J. D. telefoninių skambučių ir susirašinėjimų vertinimu, leidžiančiu daryti išvadą, kad nurodytu daugiau nei keturių mėnesių laikotarpiu (iki juos 2022 m. rugsėjo 16 d. sulaikius su narkotinėmis medžiagomis – metadonu ir karfentaniliu) nuteistieji mobiliojo ryšio priemonėmis nuolatos, intensyviai bendravo su įvairiais asmenimis. Kaip matyti iš užfiksuotų pokalbių turinio, nenustatyti asmenys (narkotinių medžiagų pirkėjai) kreipdavosi į nuteistuosius, klausdami „ar viskas tvarkoj“, „ką tu“ ir pan., siekdami sužinoti, ar A. D. bei J. D. turi narkotinių medžiagų, kurias galėtų parduoti. Į šiuos klausimus J. D. atsakydavo, kad „viskas gerai“ (reiškė, jog narkotinių medžiagų turi) arba „nieko neturim“ bei panašiomis frazėmis (reiškė, jog narkotinių medžiagų neturi), nurodydamas, jog jiems reikia „pasipildyti“. Kaip jau minėta, pokalbių metu narkotinių medžiagų dozės, jų kiekis įvardijamas užmaskuotai, pvz.: pirkėjams dažnai nurodant neva keliese jie bus (pavyzdžiui, kad bus „vienas“ arba „trise“), kas, kaip galima spręsti (šios aplinkybės neneigia nei nuteistieji, nei jų gynėjai) atitinkamai reiškė vieną arba tris dozes, nurodant už kokią pinigų sumą bus perkamos narkotinės medžiagos arba tam tikrą skaičių daiktų (pavyzdžiui, „vieną tortą“, „porą gabalų torto“, „gal tu gali man tą bliuskutę paskolinti“). Pokalbių metu, išsiaiškinus, kad nuteistieji turi narkotinių medžiagų ir gali jas parduoti, būdavo tariamasi (nedelsiant) susitikti su narkotinių medžiagų pirkėjais. Dar daugiau, iš aptariamų pokalbių matyti, kad J. D. kalbėdamas yra linkęs naudoti pirmojo asmens daugiskaitą, įvardį „mes“, taip pat telefoninių pokalbių fone kartais kalbasi (tariasi) su A. D. Šie ištirti įrodymai sutampa ir su liudytojo Giedriaus Šneiderio parodymais, dėl ko nėra abejoti tokių parodymų tikrumu ir patikimumu.

14. 2022 m. rugsėjo 17 d. atlikus kratą A. D. ir J. D. gyvenamojoje vietoje – bute, be kita ko, rastos elektroninės svarstyklės „Adler“, ant kurių buvo matomi baltos spalvos medžiagos likučiai (2 t., b. l. 65–70). Atlikus tyrimą ant elektroninių svarstyklių nustatyti metadono ir karfentanilio pėdsakai (2 t., b. l. 90–92). Taigi ant svarstyklių rasta tokių pačių narkotinių medžiagų, kurios buvo rastos ir 2022 m. rugsėjo 16 d. sulaikytame automobilyje ,,Huyndai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. D., o šalia, keleivio vietoje, sėdėjo J. D. Ši aplinkybė, vertinant ją kitų ištirtų įrodymų kontekste, leidžia daryti išvadą, jog, pasibaigus turėtoms narkotinėms medžiagoms, 2022 m. rugsėjo 16 d. įgytos ir gabentos narkotinės medžiagos buvo tęsinys abiejų nuteistųjų vykdomos veiklos.

15. BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta baudžiamoji teisinė atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nagrinėjamu atveju aktualūs objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai – įgijimas ir gabenimas. Įgijimas BK 260 straipsnio prasme – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). ‏‏‎Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012). Medžiagos gali būti gabenamos transportuojant, nešant su savimi ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-719/2020). BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat koks yra jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-54-489/2017).

16. Šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 10–14 pastraipose išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku iki 2022 m. rugsėjo 16 d. tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis A. D. ir J. D. neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. 3,521 g narkotinės medžiagos – metadono, bei 0,13778 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurias 2022 m. rugsėjo 16 d. automobiliu ,,Huyndai Sonata“ atgabeno iki degalinės Kauno r. sav. Įvertinęs J. D. (kartu su A. D.) objektyviai atliktus veiksmus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis J. D. ne bendrais bruožais, o neabejotinai aiškiai suvokė ir žinojo, kad medžiagos, kurias 2022 m. rugsėjo 16 d. jie įgijo ir gabeno automobiliu yra narkotinės, taip pat suvokė ir žinojo, kad šios narkotinės medžiagos draudžiamos ir kad minėtomis medžiagomis jie disponuoja neteisėtai, galiausiai neabejotinai suvokė ir žinojo, kad disponuoja ne bet kokiu, o labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Be to, ne tik A. D., bet J. D. veiksmai tikslingai ir apgalvotai buvo nukreipti siekiant aiškiai apibrėžto tikslo – disponuoti, šiuo atveju, įgyti ir pargabenti į Klaipėdą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, be kita ko, turint tikslą narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-7-29-942/2016). Atsižvelgus į tai, vien ta aplinkybė, jog aptariamos narkotinės medžiagos buvo rastos po A. D. (vairuotojo) sėdyne nepaneigia išankstinio nuteistųjų susitarimo bendrai įgyti labai didelį kiekį metadono ir karfentanilio bei jį gabenti per Lietuvos Respubliką (nuo Vilniaus iki Klaipėdos). Anksčiau nustatytų aplinkybių nepaneigia ir tai, kad atliekant daktiloskopinį tyrimą nebuvo galima nustatyti, kieno rankų pėdsakai buvo rasti ant kratos metu iš transporto priemonės paimtų objektų (narkotinių medžiagų pakuočių), kadangi išlikę rankų antspaudai nebuvo tinkami asmeniui identifikuoti (2 t., b. l. 5–9), o atliekant biologinių pėdsakų tyrimą ant pateiktų tirti objektų rasti žmogaus biologiniai pėdsakai taip pat nebuvo tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (2 t., b. l. 10–13).

18. Nuteistojo J. D. kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 straipsnio 3 dalyje, nepaneigia ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nebuvo nustatyti narkotinių medžiagų tiekėjai, taip pat aplinkybės, kas ir kokiu būdu susitarė dėl nurodyto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir jų perdavimo būdo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015, 2K-291-489/2017).

Dėl nuteistojo J. D. kaltės (BK 259 straipsnio 2 dalis)

19. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžiu nuteistieji A. D. ir J. D. taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami bendrai, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,000002 g karfentanilio ir 0,0002 g metadono, iki 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 00.15 val., kuomet kratos metu minėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę aptariamo baudžiamojo nusižengimo padarymu grindė tuo, jog įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekstą, visiškai nelogiška, kad daugiau nei pusę metų kartu gyvendamas ir su A. D. artimai bendraudamas nuteistasis nežinojo apie bendroje gyvenamojoje vietoje laikomas narkotines medžiagas. Juolab, kad duodamas parodymus (J. D.) pripažino, jog ne tik matė, kad jo tuometinė sugyventinė A. D. namuose laiko narkotines medžiagas, tačiau prisipažino ir šių medžiagų iš jos ėmęs. Atsižvelgęs į tai, Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad nuteistųjų A. D. ir J. D. veiksmai buvo tikslingai nukreipti bendram narkotinių medžiagų laikymui, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, taigi, galimai turint tikslą nurodytą nedidelį kiekį karfentanilio ir metadono suvartoti.

20. 2022 m. rugsėjo 17 d. atlikus kratą nuteistųjų A. D. ir J. D. gyvenamojoje vietoje – bute, virtuvėje, ant sienos pakabintos spintelės viršaus, rastas juodos spalvos popierius su jame esančios baltos spalvos medžiagos likučiais (2 t., b. l. 65–70). Kaip nustatyta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje, baltos spalvos miltelių iš juodos spalvos popieriaus lankstinuko (sulankstyto lapo) sudėtyje rasta 0,000002 g karfentanilio ir 0,0002 g metadono (2 t., b. l. 109–113).

21. BK 259 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 259 straipsnyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kiekio. Tokių medžiagų nedidelis kiekis atitinkamą veiką teisiškai daro ne nusikaltimu, bet baudžiamuoju nusižengimu, kvalifikuojamu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

22. Išanalizavusi skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžio argumentus, susijusius su J. D. pripažinimu kaltu jam inkriminuoto BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo padarymu, taip pat įvertinusi surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, jog nuteistasis J. D. bendrai, t. y. kartu su kita nuteistąja – A. D., neteisėtai disponavo (laikė) nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – karfentaniliu ir metadonu. Nuteistoji A. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad gyvenamojoje vietoje rastas narkotines medžiagas laikė, naudojo (vartojo) ir būtų naudojusi savo asmeninėms reikmėms, neigė, jog nuteistais J. D. žinojo ar galėjo žinoti apie tokių medžiagų laikymą. Nors baudžiamojo proceso eigoje nuteistasis J. D. nebuvo visiškai nuoseklus, tačiau nuosekliai neigė kartu su A. D. laikęs nedidelį kiekį karfentanilio ir metadono savo ir sugyventinės gyvenamojoje vietoje. Nepaisant to, kad J. D. vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje nurodė žinojęs apie gyvenamojoje vietoje jo tuometinės sugyventinės A. D. laikomas narkotines medžiagas, taip pat teigė, kad šių medžiagų yra paėmęs ir perdavęs kitiems asmenims mainais į pinigus ar drabužius, pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nurodyto nedidelio kiekio narkotinių medžiagų – karfentanilio ir metadono, neteisėtas platinimas šiam nuteistajam nėra inkriminuotas. Baudžiamojoje byloje taip pat nenustatyta, kad J. D. turėtų priklausomybę karfentaniliui ir/ar metadonui. Esantis priklausomu nuo minėtų narkotinių medžiagų vartojimo nenurodė ir pats nuteistasis, nors pripažino vartojantis kitas draudžiamas psichotropines, narkotines medžiagas (amfetaminą, ekstazi, marihuaną, kokainą). Laikino sulaikymo dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 17 d., paimtame nuteistojo J. D. šlapimo mėginyje karfentanilio ir metadono pėdsakų taip pat nerasta (4 t., b. l. 22, 25). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistieji A. D. ir J. D. aptariamas draudžiamas narkotines medžiagas neteisėtai laikė bendrais veiksmais. Nurodytų aplinkybių apie tai, kad A. D. ir J. D. nebuvo susitarę kartu, bendrais veiksmais neteisėtai laikyti nedidelį kiekį metadono ir karfentanilio, nepaneigia tai, jog, kaip nustatyta ankstesnėse šio nuosprendžio pastraipose, nuteistieji iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kartu gyveno.

23. BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. BPK 329 straipsnio 1 punkte numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog, be kita ko, neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, nenustačius, kad J. D. dalyvavo nuteistosios A. D. padarytoje nusikalstamoje veikoje, t. y. nenustačius, kad šie nuteistieji bendrais veiksmais, neteisėtai disponavo (laikė) nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 0,000002 g karfentanilio ir 0,0002 g metadono, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra panaikinamas ir J. D. atžvilgiu aptariamoje dalyje yra priimamas naujas (išteisinamasis) nuosprendis.

Dėl nuteistojo J. D. pripažinimo pavojingu recidyvistu

24. BK 27 straipsnyje yra reglamentuota nusikaltimų recidyvo samprata. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (1 dalis). Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą (2 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu (3 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus šio kodekso 97 straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais (4 dalis). Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas (5 dalis).

25. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai aptarė BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytas pripažinimo pavojingu recidyvistu sąlygas, taikymo tvarką, tačiau pats šių sąlygų, pripažindamas J. D. pavojingu recidyvistu, nesilaikė. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu J. D. (buvusi pavardė J.), gimęs (duomenys neskelbtini), buvo nuteistas už BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose įtvirtintą nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta 2012 m. gruodžio 23 d., paskiriant devynerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Taigi J. D. šį nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kaip jau minėta (23 pastraipoje), vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, vertinant, ar asmuo yra recidyvistu, taip pat vertinant, ar asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, neatsižvelgiama į tuos nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas nepilnamečiu.

26. Todėl priešingai nei nustatyta skundžiamame Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendyje, J. D., vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, negali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, tad nurodyta aplinkybė iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio yra šalinama (panaikinama) (BPK 328 straipsnio 1 dalis). Būtina pažymėti ir tai, kad bausmės pavojingiems recidyvistams griežtinamos, kai jie, jau būdami pripažinti tokiais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286-696/2016, 2K-10-628/2023). Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje BK 56 straipsnyje įtvirtinta bausmės skyrimo taisyklė pavojingiems recidyvistams pritaikyta neteisingai, dar tik pripažįstant J. D. pavojingu recidyvistu (o ne nuteisus už naujo nusikaltimo padarymą). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, už BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą J. D. paskirta bausmė yra skiriama iš naujo.

Dėl nuteistajam J. D. paskirtos bausmės

27. BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

28. Parenkant ir paskiriant bausmę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atsižvelgtina į nuteistojo J. D. padaryto nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą (labai sunkus nusikaltimas), nuteistojo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus (užsidirbti iš uždraustų narkotinių medžiagų neteisėto platinimo) bei tikslus (platinti narkotines medžiagas – metadoną ir karfentanilį), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltininko asmenybę (vieną kartą teistas už labai sunkaus, smurtinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs; baustas administracine tvarka 5 kartus, taip pat ir už tai, kad atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje vartojo psichiką veikiančią medžiagą – mefedroną, taip pat būdamas įkalinimo įstaigoje sukčiavimo būdu pasisavino svetimą smulkų turtą; byloje nėra duomenų apie paskirtų nuobaudų už padarytus administracinius nusižengimus įvykdymą), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą (bendrininkų grupė) ir rūšį (bendravykdytojas), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

29. J. D. jau buvo teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Dar daugiau, šią labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nuteistasis padarė praėjus vos devyneriems mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Todėl galima daryti išvadą, jog J. D. savo elgesio, gyvenimo būdo nepakeitė, paskirta ir atlikta laisvės atėmimo bausmė savo tikslų nepasiekė. Kaip teisingai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, J. D. tyčia buvo susijusi su neteisėtu disponavimu itin didelį pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis narkotinėmis medžiagomis, kurios pagal rūšinę priklausomybę kelia ypatingą ir vienareikšmiškai ženkliai didesnį pavojų visuomenės sveikatai ir jos saugumui nei kitos narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

30. Vadovaujantis BK 58 straipsnio 1 dalimi, bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižvengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Ankstesnėse pastraipose išanalizuotų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad geriausiai BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus nuteistojo J. D. atžvilgiu leis pasiekti BK 260 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – 11 metų laisvės atėmimas.

31. Nuteistojo J. D. gynėjo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad šis asmuo baudžiamojo proceso metu vedė A. D., atrado tikslą gyventi laikydamasis teisės reikalavimų. Iki suėmimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistasis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, dalyvavo aktyviose darbo paieškose, turi įgijęs profesines, darbo rinkoje paklausias kvalifikacijas (vadybos ir medžio apdirbimo). Aplinkybę, kad paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė negali būti vertinama, kaip teisinga ir protinga, anot apelianto, patvirtina ir tai, kad grynieji narkotinių medžiagų kiekiai (3,521 g metadono ir 0,13778 g karfentanilio) akivaizdžiai nėra tokie dideli, jog sukeltų didelį bei realų pavojų žmogaus ir visuomenės sveikatai. Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą nuteistojo J. D. gynėjas prašo nuteistojo atžvilgiu pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

32. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje, (o nesant galimybių taikyti šio straipsnio nuostatas) BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (t. y. dvi ar daugiau), bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, J. D. savo noru neatvyko pas teisėsaugos institucijas ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą. Priešingai – nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, buvo sustabdyta jį sulaikius darant nusikaltimą (4 t., b. l. 86–88). Dar daugiau, J. D. viso baudžiamojo proceso metu neigė savo kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, taip pat nepadėjo ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui išaiškinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pastarojo nuteistojo padarytu nusikaltimu taip pat nebuvo sukelta žala, kuri galėtų būti pašalinta ar atlyginta. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių. Byloje taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, būtinų siekiant švelninti nuteistajam paskirtą bausmę BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu (be kita ko, nenustatyta J. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių). Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo nuteistajam J. D. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

33. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Suformuotoje nacionalinių teismų praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-259/2011, 2K-199-303/2018, 2K-169-458/2020). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kai bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

34. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia spręsti apie mažesnį nei rūšinis nuteistajam J. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pirmiausiai pažymėtina tai, kad J. D. veikoje nustatyti keli alternatyvūs BK 260 straipsnio 3 dalies objektyviosios pusės požymiai (narkotinių medžiagų įgijimas ir gabenimas). Nuteistasis, veikdamas bendrai su nuteistąja A. D., disponavo dviejų rūšių narkotinėmis medžiagomis – metadonu ir karfentaniliu. Vien tik nuteistojo J. D. bendrais veiksmais įgytos ir gabentos vienos iš narkotinių medžiagų (karfentanilio) kiekis daugiau nei 7 kartus viršijo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio rekomendacijose nustatytą kiekį (labai dideliu karfentanilio kiekiu laikomas kiekis, didesnis nei 0,018 g, tuo tarpu J. D. disponavo 0,13778 g narkotinės medžiagos – karfentaniliu). Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad grynieji narkotinių medžiagų kiekiai (3,521 g metadono ir 0,13778 g karfentanilio) akivaizdžiai nėra tokie dideli, jog sukeltų realų pavojų žmogaus ir visuomenės sveikatai, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Pažymėtina, kad net mažiausi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai (juolab, atsižvelgus į J. D. disponuotų narkotinių medžiagų rūšis) kelia rimtą grėsmę žmonių sveikatai (gyvybei). Dar daugiau, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, nes minėtuose BK straipsniuose alternatyviomis gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo ir pan. veikomis sukeliami pavojingi padariniai nenurodomi (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2004, 2K-311/2006, 2K-75/2009), tad nuteistojo J. D. atlikti veiksmai neteisėtais laikytini jau nuo to momento, kai pastarasis nuteistasis pradėjo narkotines medžiagas neteisėtai disponuoti, nepaisant to, kad jų nespėta išplatinti kitiems asmenims, taip sukeliant žalą jų sveikatai. Taigi, tik teisėsaugos institucijų dėka neleistinas medžiagas pavyko išimti iš neteisėtos apyvartos ir taip užkardyti grėsmę žmonių sveikatai (BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektui).

35. Nuteistojo J. D. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodomos aplinkybės, susijusios su palankiu jo ginamojo asmenybės vertinimu – pažymima, kad J. D. baudžiamojo proceso metu sukūrė šeimą, atrado tikslą gyventi laikydamasis teisės reikalavimų. Iki suėmimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistasis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, dalyvavo aktyviose darbo paieškose, turi įgijęs profesines, darbo rinkoje paklausias kvalifikacijas (vadybos ir medžio apdirbimo). Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo šių aplinkybių traktuoti, kaip pagrindžiančių mažesnį nei rūšinis nuteistojo J. D. asmenybės pavojingumą nurodytos kategorijos bylose. Kaip minėta šio nuosprendžio 25 pastraipoje, nuteistasis J. D. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad būdamas nepilnamečiu padarė labai sunkų nusikaltimą, įtvirtintą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose. Už šio nusikaltimo padarymą jam buvo paskirta ilgalaikė (9 metų) laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2022 m. sausio 3 d., tačiau jau 2022 m. rugsėjo 16 d. padarė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuotą BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Ši nusikalstama veika, kaip jau minėta, nebuvo atsitiktinė, o buvo nulemta (nepaisant nuteistojo jauno amžiaus) pasirinkto, į grubius ir pavojingus teisės pažeidimus linkusio gyvenimo būdo. Nuteistojo J. D. asmenybei būdingos antivisuomeninės nuostatos, neigiamas požiūris į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir visuomenėje sutartas taisykles. Niekaip nemažina J. D. asmenybės pavojingumo ir tai, kad šis asmuo bylos nagrinėjimo metu sudarė santuoką su A. D. – nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, kaip tik ir buvo padaryta jiems veikiant kartu.

36. Taigi, aptartų nuteistojo J. D. asmenybę ir padarytą nusikaltimą apibūdinančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Būtent ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė padės nuteistojo atžvilgiu geriausiai pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nuteistajai A. D. paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

37. Nuteistosios A. D. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžio motyvais nepripažinti A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Gynėjas nurodo, kad nors nuteistoji nesutiko su visomis jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, konkrečiai – jog veikė kartu su nuteistuoju J. D., iš esmės kaltę jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu pripažino visiškai, nuo pat pirmos apklausos davė išsamius parodymus, atitinkančius faktines bylos aplinkybes, kritiškai vertino savo elgesį ir gailėjosi.

38. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

39. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistoji A. D. nuo pirmosios ikiteisminio tyrimo apklausos, vykusios 2022 m. rugsėjo 17 d., kaltę jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nors ir pripažino, teigė dėl jų besigailinti, tačiau atsisakė nurodyti, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas, taip pat atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimus, susijusius su kitu sulaikytu asmeniu – J. D., neigė, kad minėtomis narkotinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo, veikdama bendrai su šiuo asmeniu.

40. Teisėjų kolegija sprendžia, jog anksčiau nurodytas nuteistosios A. D. prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku, o gailestis – nuoširdžiu. 2022 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams užklupus nusikaltimą darančius nuteistuosius atliekant automobilio kratą A. D. nurodė, kad po transporto priemonės vairuotojo sėdyne turi narkotinių medžiagų, kurios yra įdėtos į juodos spalvos paketą (1 t., b. l. 147–155). Tačiau, kaip nurodė teisme apklaustas liudytojas Giedrius Šneideris, sulaikant A. D. ir J. D., pastarieji nepakluso, delsė, A. D. pasuko automobilio raktelį ir uždegė automobilio lempas, tad iškilus realiam pavojui, jog nuteistieji gali pabėgti iš įvykio vietos ir atsikratyti disponuojamomis narkotinėmis medžiagomis, ikiteisminio tyrimo pareigūnai išdaužė automobilio lango stiklą. Taigi, nuteistoji apie automobilyje turimas narkotines medžiagas ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė tik nepavykus pabėgti, suprasdama, kad šios medžiagos kratos metu bus neišvengiamai surastos. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad nuteistoji A. D. dėl jai inkriminuotos BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino savanoriškai bei bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Dar daugiau, A. D. nei ikiteisminio tyrimo institucijoms, nei teismui neatskleidė bendrininko J. D. vaidmens (veiksmų), nors, kaip nustatyta ankstesnėse šio nuosprendžio pastraipose, nuteistojo J. D. kaltė dėl jam inkriminuotos, bendrais veiksmais su nuteistąja padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, buvo įrodyta.

41. Vertinant nuteistosios A. D. prisipažinimą jai inkriminuotos BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos atžvilgiu, iš bylos medžiagos matyti, kad prieš atliekant 2022 m. rugsėjo 17 d. kratą nuteistųjų gyvenamojoje vietoje A. D. nurodė, kad namuose draudžiamų daiktų (taigi ir narkotinių medžiagų) neturi. Tačiau, kaip nustatyta anksčiau, šiose patalpose rastas juodos spalvos popierius su jame esančiais baltos spalvos medžiagos likučiais (2 t., b. l. 65–74). Kaip nustatyta, šie likučiai yra atitinkamai 0,000002 g karfentanilis ir 0,0002 g metadonas (2 t., b. l. 109–114). Ir tik radus šias narkotines medžiagas A. D. pripažino, jog šios medžiagos priklauso jai. Taigi, ir nurodytu atveju nuteistosios A. D. prisipažinimą dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos lėmė byloje surinkti įrodymai.

42. Atsižvelgusi į išanalizuotų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra sąlygų, būtinų pripažinti nuteistosios A. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

43. Skundžiamame Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendyje A. D. už BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 250 MGL, t. y. 12 500 Eur, dydžio bauda. Subendrinus šias bausmes apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. D. paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau nuteistosios gynėjas su A. D. paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jo ginamajai turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad ji buvo pasiruošusi įsidarbinti (rastas darbdavys, priimsiantis ją dirbti), bylos nagrinėjimo metu ištekėjo už nuteistojo J. D.

44. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų, parenkant ir paskiriant bausmę nuteistajai A. D. atsižvelgta į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (vienas labai sunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos motyvus (užsidirbti iš uždraustų narkotinių medžiagų neteisėto platinimo) bei tikslus (platinti narkotines medžiagas – metadoną ir karfentanilį), nusikalstamų veikų stadiją (baigtas nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), kaltininko asmenybę (tris kartus teista už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, padarymą, teistumai neišnykę; administracine tvarka bausta 15 kartų, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus; byloje nėra duomenų apie paskirtų administracinių nuobaudų įvykdymą; bylos nagrinėjimo metu sudarė santuoką su J. D.), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą (bendrininkų grupė) ir rūšį (bendravykdytoja), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skundžiamame Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamajame nuosprendyje taip pat pagrįstai nustatyta, kad, kaip ir nuteistasis J. D., nuteistoji A. D. iki paskiriant suėmimą nedirbo, tad, atsižvelgus į jos ankstesnius teistumus bei pačios nuteistosios poziciją, spręstina, kad narkotinių medžiagų platinimo veikla buvo jos pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad anksčiau aptartų aplinkybių, apibūdinančių nuteistąją ir jos padarytas nusikalstamas veikas, visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog A. D., anksčiau tris kartus teista už analogiško pobūdžio su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu susijusias nusikalstamas veikas (numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1, 2 dalyse), be kita ko, jai paskiriant ir realias laisvės atėmimo bausmes, savo elgesio teigiama linkme visiškai nekeičia. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie neigiamą nuteistosios požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir polinkį siekti užsibrėžtų tikslų nusikalstamais veiksmais, kurie, be kita ko, sunkėja. Taigi, nuteistajai A. D. bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu parinkta ir paskirta tinkamai, atsižvelgus į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus bausmei keliamus tikslus. Bausmė yra proporcinga nuteistosios asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 3 dalis) pavojingumui, nėra aiškiai per griežta, tad jos keisti nėra pagrindo. Tai, kad A. D. bylos nagrinėjimo metu sudarė santuoką su J. D., niekaip nelengvina šios nuteistosios padėties – nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ji kaip tik ir padarė su būsimu savo sutuoktiniu. Be kita ko, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos ir aplinkybės, leidžiančios nuteistosios A. D. atžvilgiu bausmę sušvelninti, vadovaujantis BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais (tokių aplinkybių nenurodoma ir nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajam J. D. (buvusi pavardė J.) už BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą paskirti 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria, J. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį – J. D. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras J. D. nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausme apimant švelnesnę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė J. D. paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria J. D. (buvusi pavardė J.), vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, pripažintas pavojingu recidyvistu.

Nuteistosios A. D. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Evaldas GražysNerijus MeilutisAiva Survilienė