- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-02
- Bylos Nr.
- 2K-311/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Egidijus Bieliūnas, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- V. T.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Jis išteisintas pagal BK 266 straipsnį, nenustačius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria nuosprendis dėl V. T. nuteisimo bei bausmės paskyrimo paliktas galioti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu išskirtas ikiteisminis tyrimas, turėdamas tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, didelį jų kiekį – 753 g narkotinės medžiagos kanapių, 91,16 g rudos spalvos granuliuotos medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,119 g (0,13%) narkotinės medžiagos heroino, taip pat psichotropinių medžiagų – 13022,960 g tablečių su ,,AJ” logotipu, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 6025,884 g (46%) psichotropinės medžiagos MDMA, 1346,870 g tablečių su ,,Mitsubishi” logotipu, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 411,925 g (31%) psichotropinės medžiagos MDMA, 18743 vienetus perforuoto popieriaus skiaučių, prisodrintų psichotropinės medžiagos LSD, kurios bendra masė skiautėse yra 0,57026 g, 18,207 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5,438 g (30%) psichotropinės medžiagos amfetamino, 937,940 g tablečių su ,,AJ” logotipu, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 410,702 g (44%) psichotropinės medžiagos MDMA, laikė garaže Nr. 31, esančiame (duomenys neskelbtini), 2004 m. lapkričio 12 d., apie 17 val. 18 min., tęsdamas nusikalstamą veiką, dalį psichotropinės medžiagos – 937,940 g tablečių su ,,AJ” logotipu, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 410,702 g (44%) psichotropinės medžiagos MDMA, automobiliu ,,Audi A4”, valstybinis Nr. SKD 384, iš minėto garažo gabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur ją laikė iki 2004 m. lapkričio 13 d., 21 val., o garaže likusias narkotines ir psichotropines medžiagas laikė iki 2004 m. lapkričio 13 d., 18 val., kol pardavimui sveriant narkotines ir psichotropines medžiagas elektroninėmis svarstyklėmis ,,Sortorius” jį sulaikė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo panaikinti teismų nuosprendį ir nutartį, jį išteisinti. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Jo nuomone, padaryti BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai, netinkamai įvertinti įrodymai. Teismo teiginys, kad V. T. laikė narkotines ir psichotropines medžiagas garaže, kol jas sveriant pardavimui buvo sulaikytas policijos pareigūnų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes iš byloje esančių procesinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, jog kasatorius buvo sulaikytas jau išėjęs iš garažo, svarstyklės nebuvo įjungtos, o tik maitinimo kabelis buvo įkištas į maitinimo lizdą. Nuteistasis taip pat mano, kad neįrodyta, jog jis platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Kasatoriui atrodo, kad jei pareigūnai būtų turėję operatyvinių duomenų, kad jis platina narkotines medžiagas, jie būtų pritaikę nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį. Skunde pabrėžiama, kad teismas neteisingai aplinkybe sunkinančia kasatoriaus atsakomybę pripažino bendrininkavimą. Jo manymu, pokalbiai telefonu su šeimos nariu nepakankamas pagrindas nustatyti, kad kasatorius veikė grupe. Teismas V. T. galėjo nuteisti tik už tai, kad jis nepranešė policijai apie daromą nusikaltimą (BK 238 straipsnis), tačiau minėtos normos antroji dalis jo, kaip šeimos nario to daryti neįpareigojo. Net jei teismas ir pripažino, kad V. T. veikė bendrininkų grupe, tai turėjo atsižvelgti į jo atraeilį vaidmenį ir pritaikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad pats kasatorius nebuvo nei nusikalstamos veikos iniciatorius, nei organizatorius. Jis savo iniciatyva jokių veiksmų neatliko. V. T., kaip jaunesniam broliui, buvo daroma įtaka ir spaudimas, duodami konkretūs ir įsakmūs nurodymai, kokius veiksmus atlikti. Vykdydamas vyresnio šeimos nario pavedimus, paimti ir perduoti pinigus, V. T. nežinojo, kad šie veiksmai susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Kasatorius pabrėžia, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jeigu jos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, be to, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Teismas neatsižvelgė, kad V. T. yra jauno amžiaus, neteistas, teigiamai charakterizuojamas, nuoširdžiai gailisi, kad nepranešė teisėsaugai apie rastas narkotines ir psichotropines medžiagas. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad ant aptiktų supakuotų medžiagų nebuvo rasti jo pirštų antspaudai, o tai patvirtina, jog jis neturėjo tikslo platinti. Nuteistojo manymu, jis nuteistas itin griežtai, remiantis tik operatyvinės veiklos protokolu ir kaltinamuoju aktu, nesant objektyvių, jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl turėtų būti išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, susijusios su narkotikų platinimu, paskiriant adekvačią ir pagrįstą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo
BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normose yra išskiriami pagrindiniai, esminiai požymiai, pagal kuriuos pavojinga veika yra pripažįstama nusikalstama ir ją galima atriboti nuo kitų nusikalstamų veikų arba teisės pažeidimų. BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Pagal minėtą normą atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš paminėtų alternatyvių veiksmų pradžios. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta veika gali būti padaroma, tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori tai daryti. Nors nuteistasis V. T. neigė, įvykdęs jam inkriminuotas veikas, tačiau jo gynybinę versiją, kad atvykęs pastatyti automobilio, garaže atsitiktinai aptiko narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias, vedamas smalsumo, apžiūrinėjo, o vieną paketą parsivežė namo, paneigia byloje surinkti įrodymai. Kasatoriaus V. T. kaltė dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo buvo grindžiama liudytojų I. T. ir J. Z. parodymais, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos, daiktų, automobilio apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, kratos protokolais, V. T. asmens kratos protokolu, mobilaus ryšio telefonų apžiūros protokolu, protokolais dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Minėti faktiniai duomenys patvirtina, kad kasatorius disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų: minėtas medžiagas svėrė (tai patvirtinta liudytojo J. Z. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo V. T. parodymais), dalį jų gabeno į namus, nors, jo paties teigimu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, nuolat savo veiksmus, susijusius su disponavimu minėtomis medžiagomis, nuodugniai aptardavo su kitu asmeniu. Kolegija nepagrįstu laiko kasacinio skundo argumentą, kad kasatorius buvo nuteistas, remiantis tik protokolais dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Pažymėtina, kad pagal BPK 20, 95, 96 straipsnių prasmę įrodymais gali būti protokolai su įrašais, kuriuose užfiksuota informacija, reikšminga nusikalstamai veikai atskleisti. Nagrinėjamoje byloje tokiais įrodymais yra telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai ir jų priedai, kuriuose užfiksuoti kasatoriaus pokalbiai mobilaus ryšio telefonais su asmeniu, kurio atžvilgiu bylos medžiaga išskirta. Kasatorius pripažino byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyvių autentiškumą, pokalbių turinio tikrumą ir proceso dalyviams nekilo abejonių, kad įrašai gauti teisėtu būdu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė šių pokalbių tarpusavio ryšį ir atskleidė jų turinį. Remdamasis faktinių duomenų visuma nuteistojo V. T. veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
Dėl bendrininkavimo ir antraeilio bendrininko vaidmens
Kolegijos nuomone, teismas, kasatoriaus V. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažindamas tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, veikdamas bendrininkų grupe, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad V. T. nebuvo kaltinamas nei kaip narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo iniciatorius, nei kaip organizatorius. Remiantis įrodymais, kurie buvo surinkti ir įvertinti, laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, buvo pripažinta, kad kasatorius buvo nusikaltimo vykdytojas. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytojas yra toks nusikalstamos veikos bendrininkas, kuris nusikalstamą veiką padarė pats arba pasitelkęs kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Nusikaltimo vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikalstamą veiką, t. y. tiesiogiai įvykdęs bendros veikos sudėtį ir pasiekęs bendrai siektų nusikalstamų padarinių. Nusikaltimo vykdytojui tenka ypatingas vaidmuo – jis realizuoja nusikalstamus visų bendrininkų ketinimus. Nesant vykdytojo, neįmanomas bendrininkavimas. Aktyvi nuteistojo V. T. veikla, laikant ir gabenant labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų (jų svėrimas, gabenimas į namus, nuolatinis ryšio su kitu asmeniu palaikymas, uolus šio asmens nurodymų vykdymas), atitinka nusikaltimo vykdytojo požymius ir paneigia kasatoriaus pateiktą versiją, kad jo kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nuodugniai ištyręs faktines bylos aplinkybes, neturėjo pagrindo kasatoriui pritaikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto, perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina bei jais remiantis nustato faktines bylos aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti įrodymų šios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į tai, kad padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nuosprendyje išdėstyti aiškūs, konkretūs bausmės skyrimo motyvai, atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltininko asmenybę ir padarė pakankamai motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus žemesnę negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Tai atitinka BK 41 straipsnio nuostatomis reglamentuojamą bausmės paskirtį ir tikslus.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis ir nutartis jo ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. T. kasacinį skundą atmesti.