Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui D. B., dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas priteistas vaiko išlaikymo dydis, pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu sūnui D. B. iš atsakovo priteistas išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius (padidėjusius) vaiko poreikius ir pasikeitusią atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, 2017 m. gegužės 15 d. teismo sprendimu nustatytą išlaikymą padidino iki 210 Eur.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovei tenka pareiga nurodyti ir pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį. Taip pat pažymėtina, jog minimaliosios mėnesinės algos dydis nėra ta išlaikymo suma, kuri bet kuriuo atveju turi būti priteisiama iš tėvų. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kitoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaiko poreikius, atsižvelgė tik į šalyje nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, kuri leidžia orientuotis apie šalies pragyvenimo lygį ir reikalingą pinigų sumą tenkinti žmogaus minimalius, būtinuosius poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

15. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai ir neargumentuotai padarė išvadą, kad šalių sūnaus poreikiams, įvertinus vaiko amžių, poreikius, užsiėmimus, patenkinti yra per mėnesį pakankama 420 EUR suma.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė iš dalies įrodė nepilnamečiam sūnui patiriamų 550 EUR išlaidų buvimą. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos išlaidos: 150 EUR išlaidos maistui namuose, 90 EUR išlaidos maitinimui mokykloje bei po mokyklos, 60 EUR drabužiams ir avalynei, 20 EUR vaistams ir vitaminams, 20 EUR mokymo priemonėms, 80 EUR sporto treniruotėms, 40 EUR pramogoms, 60 EUR būsto išlaikymui, 30 EUR transporto išlaidoms į mokyklą ir sporto treniruotes, yra realios, kasdieninės šalių sūnaus gyvenime bei atitinka protingumo principą. Tačiau teismas padarė išvadą, kad šalių sūnaus poreikiams, įvertinus vaiko amžių, poreikius, užsiėmimus, patenkinti yra reikalinga ir pakankama per mėnesį 420 EUR suma. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurios konkrečiai ieškovės patiriamos išlaidos, susijusios su nepilnamečio sūnaus išlaikymu, yra nepagrįstos ar neįrodytos. Priešingai, teismas, atsižvelgęs į šalių nepilnamečio vaiko amžių bei tai, kad vaikas aktyviai sportuoja, dalyvauja varžybose, padarė išvadą, jog didesnę lėšų sumą reikia skirti vaiko mitybai, sveikatos priežiūrai, su sporto veikla susijusiems poreikiams patenkinti (treniruotės, varžybos, apranga). Pažymėjo, jog ieškovė įrodė vaiko maistui, drabužiams, avalynei ir su sportu bei varžybomis susijusių išlaidų dydį. Taip pat teismas sutiko su nurodyta komunalinių patarnavimų išlaidų dalimi – 60 EUR, kadangi vaikas gyvena su mama, todėl jam tenka dalis lėšų, skirtų butui išlaikyti. Atsakovas taip pat neginčijo tos aplinkybės, jog vaikas gyvena su mama, todėl jai tenka būsto išlaikymo išlaidų dalis, neginčijo, kad sūnus yra puikių rezultatų pasiekęs sportininkas.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo individualūs poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) irklavimo centro 2018-02-08 pažymos nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus D. B. sportuoja VšĮ (duomenys neskelbtini) irklavimo centre. Irklavimą sportininkas kultivuoja 5 metus, pareigingai lanko treniruotes, nuolat dalyvauja varžybose Lietuvoje bei užsienyje, yra nacionalinės jaunių rinktinės narys. Akademinio irklavimo sporto šaka yra brangi, kadangi reikia įsigyti valtis, irklus bei kitą inventorių. Treniruotės vyksta visus metus. Pavasario ir vasaros laikotarpiu vyksta 8–10 mokomųjų treniruočių stovyklų bei 5–6 varžybos Trakų miesto nacionalinėje irklavimo bazėje. Sportininkų tėvams tenka prisidėti lėšomis prie sportininkų aprūpinimo: kelionės išlaidos, sportininkų maitinimas, nakvynė, bazės nuoma ir kita. D. B. mama (apeliantė) nuolat investuoja lėšas į sūnaus sportinį pasirengimą. Taip pat reikalingos nemažos investicijos į treniruočių aprangą: sportinis kostiumas, neperpučiama striukė, sportiniai bateliai, pirštinės, kepurė. Sportininkui būtinos ir vitaminizuotos atkuriamosios priemonės. Atsižvelgiant į intensyvų vaiko augimą (šiuo metu jo ūgis siekia 202 cm, kojos dydis 50, svoris 115 kg), suprantama, kad dėl to yra didelės išlaidos maistui ir aprangai. Remiantis bylos duomenimis, vien ieškovės nurodytos išlaidos: 150 EUR išlaidos maistui namuose, 90 EUR išlaidos maitinimui mokykloje bei po mokyklos, 60 EUR drabužiams ir avalynei, 20 EUR vaistams ir vitaminams, 80 EUR sporto treniruotėms, 60 EUR būsto išlaikymui, 30 EUR transporto išlaidoms į mokyklą ir sporto treniruotes, sudaro 490 EUR per mėnesį, šios išlaidos, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, laikytinos realiomis, kasdieninėmis vaiko gyvenime bei atitinkančiomis protingumo principą, net neskaičiuojant išlaidų, skirtų mokymo priemonėms (20 EUR) ir pramogoms (40 EUR).

18. Ieškovė pateikė vaiko poreikių skaičiuotę, kurioje nurodytas išlaidas pirmosios instancijos teismas pripažino realiomis ir protingomis, tačiau padarė išvadą, kad patenkinti yra pakankama per mėnesį 420 EUR suma, kuri, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, akivaizdžiai užtikrina tik minimalius vaiko poreikius. Kadangi ir pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vaikui neabejotinai yra būtinos papildomos išlaidos, susijusios su vaiko sportine veikla, tokiu būdu jis skatinamas būti aktyvus visuomenės narys, garsinti Lietuvos vardą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, 420 EUR suma per mėnesį negali patenkinti talentingo ir gabaus sportininko poreikių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertindamas vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis kaip orientaciniu minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Apeliacinio skundo nagrinėjimo dieną minimalioji mėnesinė alga yra 400 Eur, tačiau šalių nepilnamečiam sūnui yra reikalingas daug didesnis nei minimalus išlaikymas, todėl padidinus iš atsakovo priteistiną išlaikymą iki 250 Eur, negali būti vertinama, kad išlaikymo suma yra nepagrįstai didelė. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti remiamasi išimtinai tik dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kadangi dokumentų tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, sūnaus D. B. poreikiams tenkinti 250 Eur iš atsakovo priteistino išlaikymo suma yra pagrįsta ir reikalinga.

19. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad išlaidos vaiko poreikiams patenkinti yra pagrįstos ir įrodytos, į tai, kad vaiko poreikiai šios kategorijos bylose yra prioritetiniai, į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, visiškai nepagrįstai iš atsakovo priteisdamas 210 EUR dydžio išlaikymą, didesnę vaiko išlaikymo naštą perkėlė ieškovei.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi automobilį „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas – automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. du kambarius. Atsakovas turi nekilnojamojo turto – dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vieną kambarį, tačiau jame negyvena, laiko užrakintą, nurodo, kad dėl itin konfliktiškų santykių jame negyvena, tačiau teismui įrodymų, kurie pagrįstų, jog negali gyventi minėtame būste, neteikė, priešingai, teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena su savo drauge nuomojamame bute; atsakovas įsigijo žemės sklypą su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini); nekilnojamajam turtui įsigyti atsakovas su kredito unija „Memelio taupomoji kasa“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jam suteiktas 14 135,14 EUR dydžio kreditas, su banku „Swedbank“, AB, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas 1 500 EUR dydžio vartojimo kreditas. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) pradinių klasių mokytoja, ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 729 EUR. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniku, jo gaunamos mėnesio pajamos per mėnesį sudaro 750 EUR. Duomenų bei įrodymų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, kad atsakovui būtų / yra nustatytas netektas nedarbingumas ar kitų specialiųjų poreikių, byloje nepateikta. Nuo 2017 m. liepos 16 d. ieškovė viena išlaiko savo pilnametę dukrą I. B., nes atsakovas prie šio vaiko išlaikymo nebeprisideda, nors duktė jau pilnametė, tačiau ji mokosi aukštojoje mokykloje kitame mieste, kas akivaizdžiai sudaro nemažas vaiko išlaikymo išlaidas, kurias patiria tik ieškovė, atsakovas šiam vaikui įgijus vidurinį išsilavinimą visiškai nustojo teikęs finansinę paramą, nors supranta, kad šiuo metu dukros galimybės savarankiškai uždirbti lėšų pragyvenimui yra sunkios.

21. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, apeliantei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

22. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigą vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas, skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti, yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių turimą turtą, amžių ir sveikatos būklę, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės geresnė, nes apeliantas yra darbingo amžiaus žmogus, iš esmės sveikas (nedarbingumo lygis nenustatytas), jam tenka pareiga išlaikyti vieną vaiką, neturint kasdienių rūpesčių vaiku. Tuo tarpu ieškovei tenka pareiga rūpintis dviem vaikais, užtikrinant jiems nuolatinį, kasdienį materialinį aprūpinimą. Taigi, yra pagrindas spręsti, jog 210 EUR išlaikymo sūnui nustatymas pažeidžia apeliantės teises, perkeliant ieškovei didesnę vaiko išlaikymo naštą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis suformuotos teismų praktikos, konstatuotina, kad nepilnamečio D. B. išlaikymui per mėnesį reikalinga 490 EUR suma (kaip anksčiau aptarta šios nutarties 17 punkte), bei turint omenyje, kad nenustatyta, jog atsakovas neturi finansinių galimybių nepilnamečiam sūnui kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikti 250 EUR išlaikymą.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš dalies netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, suformuotą bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo, nevisapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinant priteistą išlaikymo dydį nuo 210 EUR iki ieškiniu prašomo priteisti išlaikymo dydžio (250 EUR) (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės priteistos 335 EUR bylinėjimosi išlaidos atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai priteistina 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliaciniu skundo parengimu. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl priteistinos iš atsakovo V. B. (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės V. B. priteistos 335 EUR bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsakovui V. B.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.