Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. B., atsakovui V. B., atsakovo atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal V. B. ieškinį atsakovui V. B., Vaiko teisių apsaugos institucijai, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir I. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. B. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-4415-328/2013, iš atsakovo V. B. priteistą išlaikymo vaikui D. B. dydį ir iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio padavimo dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nurodė, kad 2013-10-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4415-328/2013, iškeltoje pagal V. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų D. B. ir I. B., gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina - ieškove V. B.; priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystė bei išsprendė kitus, su santuokos nutraukimu susijusius, klausimus. Šiuo sprendimu priteisto išlaikymo dydis nebeatitinka sūnaus poreikių. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo sūnus pradėjo profesionaliai užsiimti akademiniu irklavimu. Sūnus aktyviai sportuoja VšĮ Klaipėdos irklavimo centre, nuolat dalyvauja varžybose Lietuvoje bei užsienyje, yra nacionalinės jaunių rinktinės narys. Išlaidos sūnaus, kaip sportininko, aprūpinimui yra didelės. Sūnus labai intensyviai auga. Dabartiniu metu jo ūgis siekia 202 cm, jis sveria 105 kg. Jo maitinimui ir aprangai turiu labai daug išlaidų. Be to, sūnus šiais metais pradėjo mokytis Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos I klasėje. Išlaidos mokymosi reikmėms taipogi nemenkos. Ji dirba Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijoje mokytoja. Visos gaunamos pajamos - apie 700,00 Eur dydžio kasmėnesinis atlyginimas. Be sūnaus Dominyko, turi dar vieną vaiką - dukrą I. B., kuri dabartiniu metu mokosi Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje 4 (XII) klasėje. Atsakovas prie šio vaiko išlaikymo visiškai neprisideda motyvuodamas tuo, kad dukra jau yra pilnametė. Taigi, iš gaunamų pajamų ji turi patenkinti savo dviejų vaikų, savo poreikius bei apmokėti būsto, kuriame gyvename su šeima, išlaikymo išlaidas. Su vaikais gyvena jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Vien būsto išlaikymui kas mėnesį privalo skirti apie 120 Eur. Siekdama patenkinti vaikų poreikius, gyvena labai taupiai. Iš gaunamo atlyginimo bei atsakovo teikiamo 115 Eur išlaikymo sūnui visų pirma aprūpina vaikus ir apmoka komunalinius patarnavimus. Iš likusių pinigų vos įstengia patenkinti net būtiniausius savo poreikius. Atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi, nesidomi jo gyvenimu ir kategoriškai atsisako sūnui teikti didesnio dydžio išlaikymą.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis ne tik, kad nėra pagerėjusi nuo 2013-10-07 teismo priimto sprendimo dienos, bet, priešingai, yra nepalyginamai sunkesnė. Atsakovas pragyvenimui užsidirba dirbdamas saugos tarnybos įmonėje UAB „G4S Lietuva“. Jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 600 Eur ir iki 2016-09-29 (iki ieškinio padavimo dienos) iš esmės nepasikeitė. 2013-10-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4415- 328/2013, atsakovui V. B. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise buvo priteista dalis nekilnojamojo turto - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiame bute atsakovas negyvena, juo naudojasi ir jame gyvena ieškovė ir judviejų vaikai: nepilnametis sūnus D. B. bei pilnametė dukra I. B.. Atsakovas turi tik lengvąjį automobilį „DODGE GRAND CARAVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Daugiau jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Atsakovas nuolatos materialiai padeda ir išlaiko savo pensinio amžiaus motiną D. B. gim. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinės pajamos per mėnesį sudaro tik 156,42 Eur. Dėl savo amžiaus atsakovo motina turi daugybę sveikatos sutrikimų, jai reikalinga nuolatinė parama, gaunamų lėšų pragyvenimui ir reikiamoms gydymo priemonėms bei vaistams įsigyti neužtenka. Taip pat, atsakovas nuolatos rūpinasi ir materialiai padeda savo pasiligojusiam tėvui T. B. gim. (duomenys neskelbtini), kuriam dėl prastos sveikatos būklės 2016-09-06 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimu nustatytas neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Pastaruosius metus atsakovas ir pats turi sveikatos problemų. Atsakovas pažymi, kad vaiko auklėjimo klausimais sprendimus turėtų priimti abu tėvai, bet ieškovė su atsakovu dėl sūnaus papildomos užklasinės veiklos nesitarė. Būrelių lankymas nėra nei laisvalaikis, nei privaloma ugdomoji veikla, todėl priėmusi sprendimą vaiką leisti į užklasinius užsiėmimus, dėl kurių kyla papildomų išlaidų, ieškovė turi prisiimti ir tokio sprendimo pasekmes. Vaiko augimas yra natūralus ir normalus žmogaus fizinis vystymasis, nulemtas genų - asmens biologinis perėjimas iš vaikystės į paauglystę, vėliau iš paauglystės į pilnametystę, todėl natūralu, kad vaikas auga, keičiasi jo ūgis ir svoris, reikiamo maisto ir su juo gaunamų organizmui reikiamų medžiagų kiekis, tačiau tai negali būti siejama su padidėjusiais vaiko poreikiais. Mano, kad iš esmės nepilnamečio vaiko poreikiai nėra pasikeitę. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį pakanka 289,62 Eur. Kadangi abu tėvai privalo rūpintis savo vaiku, kai jis yra nepilnametis, tai išlaikymo suma visada dalinama pusiau - 144,81 Eur. Tuo tarpu nurodyta 515 Eur suma, kuri anot ieškovės reikalinga vaiko poreikiams kas mėnesį yra neprotingai didelė. Jos dydis arti šiuo metu galiojančio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Atsakovas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį yra nepajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą.

Ieškovė I. B. prašo priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui, nuo ieškinio padavimo dienos iki 2017 m. liepos 16 d., priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 449,82 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. spalio 3 d..

Nurodė, kad jos tėvai V. B. ir V. B. 2013 m. spalio 7 d. nutraukė santuoką. Nutraukus santuoką iš atsakovo V. B. jos išlaikymui priteista po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki ji sulauks pilnametystės. 2016 m. rugpjūčio 5 d. ji tapo pilnamete, tačiau vis dar mokosi gimnazijoje ir neturi galimybės pati užsidirbti lėšų pragyvenimui. Mano, kad kol baigs mokslus, atsakovas turi padėti finansiškai, tačiau jis tai daryti atsisako. Pragyvenimui turi nemažai išlaidų - jai būtini rūbai, mokymosi reikmės, maistas, lėšos būsto išlaikymui. Taipogi nemenkos išlaidos ir papildomiems užsiėmimams su repetitoriais besimokant anglų kalbos. Per mėnesį už repetitorių pagalba būtina sumokėti apie 105 Eur. Be to, dėl netaisyklingo sąkandžio jai būtina žandikaulio operacija bei vėlesnis ortodontinis gydymas breketais. Bendra viso gydymo kaina siektų apie 2500,00 Eur.

Atsiliepime į šį ieškinį atsakovas nurodė, kad I. B. nurodė preliminarias išlaidas, jos poreikiams tenkinti, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų. Atsakovas nesutinka, kad dukrai per mėnesį yra reikalinga 500 Eur pragyvenimui. Skirti 250 Eur per mėnesį pilnametei dukrai neturi galimybių. Ieškovė prašo priteisti jai 250 Eur, nors ji yra pilnametė ir LR Civilinio kodekso nuostatomis turi visišką civilinį veiksnumą, todėl teisiškai gali dirbti be jokių apribojimų. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės nurodytomis išlaidomis maistui, rūbams, batams, higieninėms priemonėms, būsto išlaikymui ir kt., mano, kad jos yra per didelės. Ieškovė teigia, kad lanko papildomus užsiėmimus pas repetitorius, besimokant anglų kalbos ir nurodo, kad per mėnesį už repetitorių pagalbą būtina sumokėti po 105 Eur. Kadangi dėl šio užsiėmimo kyla papildomų išlaidų, sprendimą dėl tokių pamokų lankymo priėmusi ieškovė, turėtų prisiimti ir tokias pasekmes, t. y. savarankiškai pasirūpinti lėšomis šiai veiklai apmokėti. Privačios pamokos nėra numatytos vidurinį išsilavinimą teikiančių mokyklų privalomoje programoje. Ieškovės nurodyta žandikaulio operacija yra tariama, ketinama atlikti kažkada ateityje, jos dydis ir reikalingumas nėra pagrįstas jokiais byloje pateiktais įrodymais. Be to, žandikaulio operacija nėra susijusi su išlaikymo pilnamečiams vaikams institutu.

Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dydžio. Ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą nuo 2016-08-08 iki 2016-10-03. Pažymi, kad iki ieškovės pilnametystės jai teikė išlaikymą, kurio dydis siekė 144,81 Eur per mėnesį. Dėl išlaikymo dydžio ieškovei esant nepilnametei jos mama nesikreipė į teismą ir neprašė išlaikymo dydžio padidinti. Ieškovei sulaukus pilnametystės iš esmės jos gyvenimo būdas ir sąlygos nepasikeitė, todėl priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydis kas mėnesį negali būti didesnis nei buvęs iki tol, kol ieškovė sulaukė pilnametystės, t. y. ne didesnis kaip 144,81 Eur per mėnesį.

Teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas įsikėlė (užėmė) į jam teismo sprendimu priteistą kambarį, kuriame iki tol gyveno dukra I. B.. Nors šiuo kambariu atsakovas ir nesinaudoja, tačiau pablogino vaikų gyvenimo ir mokymosi sąlygas, sukėlė stresą dukrai. Abu vaikai (I. ir D.) lankė akademinio irklavimo treniruotes, jų pasiekimai buvo labai geri, tačiau, dėl lėšų stygiaus, dukra nebegalėjo tęsti treniruočių. Vaikų poreikiai dėl jų ūgio, kūno sudėjimo, yra didesni nei vidutiniai tokio amžiaus kitų vaikų poreikiai. Po santuokos nutraukimo su atsakovu vaikai labai užaugo, jiems žymiai padidėjo išlaidos maistui, aprangai ir avalynei. Atsakovas, būdamas apsaugos signalizacijų įrengimo specialistu, visada gali rasti papildomo darbo ir taip padidinti savo pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad V. B. ir V. B. yra vaikų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka tarp jų nutraukta. Nutraukus santuoką iš V. B. vaikų išlaikymui priteista po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jie sulauks pilnametystės. 2016 m. rugpjūčio 5 d. I. B. tapo pilnamete, prašo priteisti 250 Eur išlaikymą iki baigs vidurinę mokyklą. V. B. prašo padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui iki 250 Eur per mėnesį.

Atsakovas su ieškinių reikalavimais sutinka iš dalies.

Byloje kyla ginčas dėl išlaikymą vaikams reglamentuojančių normų taikymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeR. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteista po 500 litų (144,81 Eur) kas mėnesį sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui.

Minėta, kad įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Ieškovės darbo pajamos yra apie 700 Eur per mėnesį. Jai vienai tenka visos su sūnaus priežiūra ir auklėjimu tenkančios išlaidos.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovei tenka didesnė ir kasdienė sūnaus priežiūros, auklėjimo, aprūpinimo buitiniais poreikiais našta, iš atsakovo priteista išlaikymo vaikui suma didintina iki 190 Eur per mėnesį. Teismo nuomone tokia išlaikymo suma atitinka tėvų turtinę padėtį ir užtikrins bent minimalius vaiko poreikius.

Dėl išlaikymo dydžio pilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam vidurinėje, aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Teismai nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015).

Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti.

Šioje byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 7 d. teismo sprendimu iš atsakovo V. B. dukros I. B. išlaikymui priteista po 500 Lt (144,80 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki ji sulauks pilnametystės. 2016 m. rugpjūčio 5 d. ji tapo pilnamete. Iš pateiktos pažymos matyti, kad I. B. iki 2017 m. liepos 16 d. mokinasi Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos 4a (XII) klasės dieniniame skyriuje. Gimnazijos pažyma apie I. B. mokymosi rezultatus ir lankomumą patvirtina, kad jos mokymosi įvertinimo vidurkis yra 8,0, per I pusmetį ji praleido tik trylika pamokų dėl pateisinamų priežasčių. Esant šiems įrodymams laikytina, kad savo pareigą mokytis I. B. vykdo sąžiningai. Iš kitos pateiktos pažymos matyti, kad pamokos gimnazijoje vyksta nuo 8 val. iki 14.40 val. Akivaizdu, kad mokymosi krūviai baigiamojoje gimnazijos klasėje yra dideli, vyksta pasiruošimas baigiamiesiems egzaminams, todėl laikytina, kad I. B., sąžiningai vykdant pareigą mokytis, laiko ir galimybių savarankiškai užsidirbti lėšų pragyvenimui, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog I. B. 2016 m. vasarą dirbo lauko prekyboje. Kaip paaiškino, kadangi buvo nepilnametė, darbo sutartis nebuvo sudaryta, uždirbtus pinigus panaudojo vairuotojo pažymėjimui įsigyti (patvirtinantys įrodymai pateikti).

Ieškovė pateikė paskaičiavimus apie savo išlaidas ir nurodė, kad jos poreikiams tenkinti reikalinga vidutiniškai 524 Eur suma per mėnesį. Su tokia ieškovės pozicija galima sutikti tik iš dalies. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė į paramą jai atsirado nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir išlaikymas gali būti priteistas tik iki 2017 m. liepos 16 d. Tai reiškia, kad dalis jos nurodytų išlaidų (kelionės atostogų metu ir kt.) yra nukreiptos į ateitį. Ieškovė, žinodama savo tėvų materialinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą, turėtų siekti jai skiriamas lėšas naudoti taupiai, atsisakant kai kurių nepirmaeilių laisvalaikio pomėgių visą dėmesį skiriant vidurinio išsilavinimo įsigijimui.

Minėta, kad antra sąlyga – reali tėvų galimybė teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2013 m. iš esmės nesikeitė – jokio turto neįgijo, darbo užmokestis nedidėjo, kreditorinių įsipareigojimų neatsirado. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra didinamas iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog I. B. mokinasi paskutinėje gimnazijos klasėje ir turės papildomų išlaidų – išleistuvės, pasiruošimas būsimoms studijoms. Tokios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir atsakovas turėtų elgtis ir prisidėti prie šių išlaidų taip, kaip gyvendamas kartu su vaikais.

Atsižvelgiant į virš išdėstytą, laikytina, kad išlaikymas (parama) I. B. yra būtina ir iš atsakovo priteistina po 160 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. V. D. , bylos Nr. 3K-3-50/2012). Pilnamečio vaiko pareiga visų pirma kreiptis į išlaikymo neteikiantį tėvą nenustatyta nepriklausomai nuo to, kokia ginčo santykiui taikytina teisės norma – iki 2013 m. liepos 9 d. galiojusi CK 3.194 straipsnio 3 dalies redakcija ar CK 3.192¹ straipsnis, kurio 4 dalyje įtvirtintas CK 3.200 straipsnio taikymas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaikymą dukrai I. B. nustojo teikti nuo tada, kai ji sulaukė pilnametystės ir teismui pripažinus, kad išlaikymas jai reikalingas, jis priteistinas nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. liepos 16 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinius iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (išlaikymo dydžio pakeitimas), nuo kurių mokėjimo ieškovės yra atleistos – po 15 Eur už V. B. reikalavimą ir I. B. reikalavimą (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis). Šalys turėjo advokatų pagalbos išlaidų – ieškovės (200 Eur) už dokumentų parengimą, atsakovas – už dokumentų parengimą, atstovavimą teisme (800 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniai buvo tenkinti iš dalies, ieškovės nesinaudojo advokato pagalba teisme ir taip nedidino bylinėjimosi išlaidų, todėl nukryptina nuo bylinėjimosi išlaidų, numatytų CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinius tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-4415-328/2013, iš atsakovo V. B. priteistą išlaikymo vaikui D. B. dydį, ir iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio padavimo dienos – 2016 m. spalio 3 d. iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti V. B., a.k(duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 160,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui, nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. liepos 16 d.,

Kitoje dalyje ieškinius atmesti.

Priteisti iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.