Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui D. B., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija teikianti byloje išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė V. B. paaiškino, kad iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis – nuo 2017 m. liepos 16 d. atsakovas nebeturi pareigos išlaikyti savo pilnametės dukters I. B., kuriai teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu priteista iš atsakovo kas mėnesį mokėti po 160 EUR dydžio išlaikymą, tuo tarpu ieškovė nuo nurodyto laikotarpio viena išlaiko studentę dukrą. Ieškovės materialinė padėtis pablogėjo, o atsakovo pagerėjo. Sūnaus išlaikymui išlaidos yra labai didelės, vaikas lanko Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnaziją, lanko akademinio irklavimo treniruotes, dalyvauja Lietuvos ir tarptautinėse varžybose, treniruočių stovyklose. Vaikas intensyviai auga (jo ūgis 202 cm, kojos dydis 50 dydžio, svoris 115 kg), dėl ko yra didelės išlaidos maistui ir aprangai. Atsakovas turi teikti didesnį išlaikymą sūnui. Atsakovas nėra niekuo daugiau prisidėjęs prie vaiko išlaikymo, sūnų tik SMS žinutėmis pasveikina su šventėmis. Ieškovė yra pradinių klasių mokytoja, jos mėnesio pajamos yra apie 700 EUR, jos atlyginimas sumažėjo 30 EUR, o už sūnų gauna išmokas po 30 EUR per mėnesį, vaikus padeda išlaikyti jos tėvai, dukters krikšto tėvai. Turi dalį buto kartu su atsakovu, automobilį „Opel“. Lietuvoje minimalus darbo užmokestis šiuo metu yra 400 EUR, atsakovui teikiant 190 EUR vaiko išlaikymui per mėnesį, ji teikia didesnę išlaikymo dalį net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, jau nekalbant apie papildomas išlaidas vaiko sporto treniruotėms, nors jos turtinė padėtis nuo teismo spendimo priteisti išlaikymą priėmimo dienos yra ženkliai pablogėjusi jai vienai finansiškai remiant pirmame universiteto kurse studijuojančią dukrą. Daug prekių sūnui perka turguje, nes ten pigiau, todėl kvitų pateikti nėra galimybės. Atsakovas niekada negyveno jo tėvų priklausančiame bute adresu Žemaitės g. 4, Gargžduose. Atsakovo sveikata normali, jam nustatytas tik sinusitas, ieškovei taip pat daug kas skauda, bet nėra laiko gydytis, nes reikia rūpintis vaikais. Atsakovas pasiėmė paskolą, nusipirko namą pramogai, vasarą leisti laiką, ieškovė sau ir savo vaikams taip pat norėtų sudaryti tokias geras gyvenimo sąlygas, bet tam neturi finansinių galimybių. Prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. B. ir jo atstovas advokatas Donatas Lengvinas papildomai paaiškino, kad atsakovas vykdo teismo sprendimą, moka vaikui priteistą išlaikymą. Atsakovas sutinka mokėti nepilnamečio sūnaus V. B. išlaikymui po 200 EUR kas mėnesį be jokių problemų, jis apmoka sūnaus telefono sąskaitas apie 3 EUR, bet vaikas tuo numeriu nesinaudoja. Jei atsakovas vaiko nemato, tai nėra kuom ir prisidėti prie jo išlaikymo, bendravimo tarp atsakovo ir sūnaus nėra. Atsakovas dirba saugos tarnyboje UAB "G4S Lietuva", techniko pareigose, per mėnesį jo darbo užmokestis yra apie 750 EUR, kitų pajamų negauna. Įsigijo sodo namą su žemės sklypu, kuris tinka tik vasarai gyventi bei turi dalį nekilnojamojo turto, vieną kambarį, kurį laiko užrakintą dėl įtemptų santykių su ieškove. Atsakovas turi gyvenimo draugę, gyvena nuomojamame bute Klaipėdos mieste. Turėjo nugaros traumą, bet yra darbingas. Turi kreditą būsto 14 135,14 EUR dydžio bei 1 500 EUR vartojimo kreditą, nes turėjo skolų. Kitų vaikų atsakovas neturi. Atsakovo turtinė padėtis liko tokia pati, tik nebemoka išlaikymo vyresniajai dukrai po 160 EUR per mėnesį. Jei būtų patenkintas ieškinys visiškai, tai būtų sudėtinga. Paskutinį kartą sūnų prieš pusę metų matė, sutiko gatvėje. Atsakovas yra baigęs vidurinę mokyklą, todėl jei norėtų daugiau uždirbti, tai reikėtų emigruoti į užsienį, profesijos neturi įgijęs. Atsakovo tėvai yra sulaukę garbaus amžiaus, todėl kartais jiems padeda. Ieškinys nepagrįstas, prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiagoje esantys įrodymai iš esmės patvirtina ieškinio aplinkybes apie D. B. išlaikymui patiriamas išlaidas. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro 550 EUR. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė iš dalies įrodė nepilnamečiui sūnui patiriamų išlaidų buvimą. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos 150 EUR išlaidos maistui namuose, 90 EUR išlaidos maitinimui mokykloje bei po mokyklos, 60 EUR drabužiams ir avalynei, 20 EUR vaistams ir vitaminams, 20 EUR mokymo priemonėms, 80 EUR sporto treniruotėms, 40 EUR pramogoms, 60 EUR būsto išlaikymui, 30 EUR transporto išlaidoms į mokyklą ir sporto treniruotes yra realios, kasdieninės šalių sūnaus gyvenime bei atitinka protingumo principą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad šalių sūnaus poreikiams, įvertinus vaiko amžių, poreikius, užsiėmimus, patenkinti yra reikalinga ir pakankama per mėnesį 420 EUR suma. Iš byloje esančių įrodymų apie šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra akivaizdžiai geresnė nei ieškovės.

Nepilnametis D. B. yra 16 metų amžiaus, teismo sprendimu jam priteistas išlaikymas iš atsakovo po 190,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes nuo 2017 m. liepos 16 d. ieškovė viena išlaiko savo pilnametę dukrą I. B. ir atsakovas prie šio vaiko išlaikymo nebeprisideda, nors duktė jau pilnametė, tačiau ji mokosi aukštojoje mokykloje kitame mieste, kas akivaizdžiai sudaro nemažas vaiko išlaikymo išlaidas, kurias patiria tik ieškovė ir atsakovas prie jos išlaikymo nuo dukters pilnametystės visiškai neprisideda, atsakovas šiam vaikui įgijus vidurinį išsilavinimą, visiškai nustojo teikęs finansinę paramą, nors supranta, kad šiai dienai dukros galimybės savarankiškai uždirbti lėšų gyvenimui yra apsunkintos, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. šalių dukra I. B. pradėjo studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Nepilnametis D. B. vaikas auga ir vaiko poreikiai nuolat didėja, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, moka buto išlaikymo mokesčius, ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu vaikui reikia. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus yra sportininkas, demonstruoja gerus pasiekimus, yra talentingas, yra labai gabus sportui - VšĮ Klaipėdos irklavimo centre lanko irklavimo treniruotes, yra nacionalinės jaunių rinktinės narys, dalyvauja varžybose Lietuvoje ir užsienyje kur ne kartą yra užėmęs prizines vietas, todėl vaikui neabejotinai yra būtinos papildomos išlaidos, susijusios su vaiko sportine veikla, tokiu būdu siekiant jį ir skatinti būti aktyviu visuomenės nariu, garsinti Lietuvos vardą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį, kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-713/2002); šiuo metu esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai 400 EUR minimalios mėnesinės algos dydžiui bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio D. B. išlaikymui priteistos 190 EUR dydžio išlaikymo mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis sumos nepakanka šiam vaikui išlaikyti.

Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindžia pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais bei ieškovės finansine padėtimi.

Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgiama į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad vaiko puikūs sporto pasiekimai, jis yra labai gabus sportui - VšĮ Klaipėdos irklavimo centre lanko irklavimo treniruotes, yra nacionalinės jaunių rinktinės narys, dalyvauja varžybose Lietuvoje ir užsienyje kur ne kartą yra užėmęs prizines vietas, todėl dėl didelio aktyvumo būtina užtikrinti tinkamą mitybą, aprangą, sveikatos priežiūrą, kitokį aprūpinimą. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą vaikui grindė ir savo finansine padėtimi. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė turi automobilį „Opel“, atsakovas - automobilį „D. G. Caravan“. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. du kambarius. Atsakovas turi nekilnojamojo turto – dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. vieną kambarį, tačiau jame negyvena, laiko užrakintą, nurodo, kad dėl itin konfliktiškų santykių jame negyvena, tačiau teismui patvirtinančių įrodymų, kurie pagrįstų, jog negali gyventi minėtame būste neteikė, priešingai, teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena su savo drauge nuomojamame bute; atsakovas įsigijo žemės sklypą su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo turto įsigijimui atsakovas su kredito unija „Memelio taupomoji kasa“ sudarė kredito sutartį Nr. KNT201707-000119, kuria jam suteiktas 14 135,14 EUR dydžio kreditas, su banku „Swedbank“ akcine bendrove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 17-0056065-GV, kuria atsakovui suteiktas 1 500 EUR dydžio vartojimo kreditas. Ieškovė dirba K. M. Mažvydo progimnazijoje, pradinių klasių mokytoja, ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 729 EUR. Atsakovas dirba UAB "G4S Lietuva", techniko pareigose, jo gaunamos mėnesio pajamos per mėnesį sudaro 750 EUR. Duomenų bei įrodymų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kad atsakovui būtų/yra nustatytas netektas nedarbingumas ar kitų specialiųjų poreikių, byloje nepateikta. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties, įvertinus tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, 190 EUR išlaikymas per mėnesį bylos duomenimis vaikui nėra pakankamas patenkinti padidėjusius vaiko poreikius, o viena ieškovė neturi pakankamų galimybių vaiko poreikius visiškai patenkinti, darytina išvada, kad atsakovas yra pajėgus teikti 210 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį savo nepilnamečiam vaikui.

Atsakovas nesutinka, kad nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga lėšų suma galėjo gerokai padidėti, tačiau neginčija vaiko poreikių sąrašo, neįrodinėja, kokia suma vaikui išlaikyti, jo manymu, yra pagrįsta. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko mokėti sūnaus išlaikymui po 200 EUR kas mėnesį be jokių problemų. Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Teismas atsižvelgia šalių nepilnamečio vaiko amžių (16 metų, lanko K. V. gimnaziją) bei tai, kad vaikas aktyviai sportuoja, dalyvauja varžybose, todėl daro išvadą, jog didesnę lėšų sumą reikia skirti vaiko mitybai, sveikatos priežiūrai, su sporto veikla susijusiems poreikiams patenkinti (treniruotės, varžybos, apranga). Ieškovė įrodė išlaidų vaiko maistui, drabužiams, avalynei ir su sportu bei varžybomis susijusių išlaidų dydį. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su nurodyta komunalinių patarnavimų išlaidų dalimi – 60 EUR, kadangi vaikas gyvena su mama, todėl jam tenka dalis lėšų, skirtų butui išlaikyti. Atsakovas neginčija tos aplinkybės, jog vaikas gyvena su mama, todėl jai tenka būsto išlaikymo išlaidų dalis, neginčija, kad sūnus yra puikių rezultatų pasiekęs sportininkas. Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, tai, kad vaikas auga ir augant jo poreikiai tik didėja, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies padidinant priteistą išlaikymo sumą iki 210 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 24 d.) iki nepilnamečio D. B. pilnametystės (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 2 dalis) bei realiai įvykdoma.

Pažymėtina, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Teismo vertinimu, atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas ir byloje esantys faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas neturi pakankamai pajamų dėl objektyvių priežasčių. Atsakovo argumentai apie negalėjimą dirbti, gauti papildomų lėšų dėl sveikatos būklės vertintini kritiškai. Bylos duomenimis atsakovas nėra pripažintas neįgalus, taip pat nėra ir nustatytas netekto darbingumo lygis. Be to, jis nepateikė įrodymų, kad bandė susirasti geriau apmokamą darbą. Teismo vertinimu, netinkamas tėvo pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas negali būti pateisinamas nuo tėvo valios priklausiančiais atvejais. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrindė teiginio, kad negali teikti savo nepilnamečiui vaikui teismo ieškovės prašomo išlaikymo periodinėmis išmokomis.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką darytina išvada, jog priteistas didesnis išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis atsakovo interesus.

Nepagrįsta atsakovo pozicija, jog pateikti duomenys bei įrodymai nagrinėjamoje byloje jau buvo vertinti kitoje civilinėje byloje Nr. e2-463-512/2017 priimant teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą. Nagrinėjamoje byloje šalių teikti duomenys bei įrodymai, paaiškinimai, tirtos faktinės aplinkybės esančios/atsiradusios po nurodyto teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo priėmimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Nepilnamečio D. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė V. B. (CK 4.185 straipsnio 1dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 3dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas iš dalies (išlaikymas vaikui buvo padidintas 20 EUR vietoj prašomų 60 EUR) (33 proc.).

Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą (ieškinio suma (210 EUR – 190 EUR x 12=240 EUR x 3 /100) mokėtinas 15 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, iš atsakovo suapvalinus proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisina 4,95 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 EUR už atstovo suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovui priteistina 335 EUR jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, kad ieškinys buvo tenkintinas iš dalies, ieškovė nesinaudojo advokato pagalba teisme ir taip nedidino bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas išdėstytinas šešių mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnis).

Ieškovė rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-463-512/2017 priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pakeistą ir priteistą išlaikymo vaikui D. B. dydį, ir iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 210 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 335 EUR (tris šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išdėstyti 335 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš ieškovės V. B. įvykdymą šešių mėnesių laikotarpiui, nustatant ieškovei V. B. mokėti šešis mėnesius po 55,83 EUR (penkiasdešimt penkis eurus 83 centus). Pradėti mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,95 EUR (keturi eurus 95 centus) žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.