- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-135-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05532-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- D. G., A. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymo, suinteresuoti asmenys – D. G., A. D. (A. D.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (atsakovė) A. D. pateikė teismui prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-10004-1099/2023 nutartimi numatytos 16 594 EUR ir likusios skolos dalies – 16 394 EUR išdėstymo 60 mėnesių laikotarpiui, mokant po 273,23 EUR kiekvieną mėnesį. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Atsakovė nurodė, kad nei vienas Lietuvos Respublikoje veiklą vykdantis bankas nesutiko suteikti jai 16 394 EUR dydžio paskolos, nors taikos sutarties pasirašymo metu atsakovė buvo tikra, kad ji gaus paskolą iš banko ir kad atsiskaityti su ieškove jai padės jos sūnus ir jos brolis (bendraatsakovis A. D.). Pažymėjo, kad, siekiant atsiskaityti su ieškove, atsakovės sūnus bandė parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kad iš gautų pinigų būtų padengta skola ieškovei, tačiau per vienerius metus realizuoti šio turto nepavyko.
1.2. Atsakovė akcentavo, kad ji nedirba, yra socialiai remtina, gyvena socialiniame būste nuo 2009 m., neturi jokio nekilnojamojo turto, neturi artimųjų, galinčių jai padėti. Teigė, kad po teismo procesinio sprendimo priėmimo jos finansinė padėtis pablogėjo. Pažymėjo, kad ji iš dalies atsiskaitė su ieškove, t. y. sumokėjo ieškovei 200 EUR. Atsakovės vertinimu, sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės teisių. Minėtą teiginį atsakovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) ieškovė sutiko pasirašyti taikos sutartį, pagal kurios sąlygas pinigus ji atgautų per metus; 2) ieškovė atsisakė reikalavimo kitam atsakovui byloje; 3) ieškovė daug metų buvo atsakovės kaimynė ir žinojo apie atsakovės sunkią finansinę situaciją.
2. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) D. G. atsiliepimo į atsakovės prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjos A. D. prašymo dėl teismo nutarties vykdymo išdėstymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Atsakovės pateiktas išrašas iš banko sąskaitos, 2009 m. kovo 9 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas iš Nekilnojamojo turto registro ir duomenys apie atsakovės registraciją Užimtumo tarnyboje, teismo vertinimu, nesąlygoja išvados, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą atsakovės prašomam terminui.
3.2. Į Užimtumo tarnybą atsakovė kreipėsi tik 2024 m. rugpjūčio 20 d., t. y. jau suėjus terminui įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovei. Atsakovės gyvenamoji vieta nesikeičia nuo 2009 metų, socialiniame būste atsakovė gyveno ir taikos sutarties su ieškove sudarymo metu, todėl negalima teigti, kad atsakovės turtinė padėtis staiga pablogėjo dėl nenumatytų priežasčių. Sudarydama taikos sutartį, atsakovė turėjo realistiškai įvertinti savo galimybes vykdyti šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, be kita ko, ji turėjo apmąstyti, iš kokių lėšų ji atsiskaitys su ieškove. Teismas pabrėžė, kad įsipareigojimams pagal taikos sutartį įvykdyti atsakovei buvo skirtas pakankamai ilgas laikas – vieneri metai nuo taikos sutarties sudarymo, tačiau skolos dalį, kuri, be to, yra itin maža (200 EUR), atsakovė sumokėjo tik ieškovei inicijavus priverstinį skolos išieškojimą. Tokį atsakovės procesinį elgesį teismas vertino kaip neatitinkantį sąžiningumo kriterijaus.
3.3. Teismas nurodė, kad ieškovės geranoriško siekio sudaryti taikos sutartį byloje, suteikiant atsakovei papildomą terminą atsiskaityti bei atleidus kitą atsakovą byloje nuo prievolės vykdymo, negalima sieti su tuo, kad ieškovė nėra suinteresuota atgauti savo pinigus, nes ieškovės turtinė padėtis yra gera. Tokį atsakovės teiginį teismas vertino kaip spekuliatyvų, nepagrįstą jokiais įrodymais. Atsakovės teiginius apie šalyje kilusią ekonominę krizę, nekilnojamojo turto objektų pardavimo kainų kritimą teismas vertino kaip abstraktaus pobūdžio ir nepagrindžiančius būtinybės taikyti byloje procesinio sprendimo išdėstymo institutą.
4. Teismas pripažino, kad atsakovė nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios patvirtintų objektyviai egzistuojantį poreikį atidėti ir/arba išdėstyti sprendimo vykdymą, ir nesant ieškovės sutikimo (valios) išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą, konstatavo, jog atsakovės prašymo patenkinimas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl atsakovės prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė A. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl nutarties vykdymo išdėstymo tenkinti bei priteisiti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Apeliantė nurodo, kad įsivertinus savo turtinę padėtį (sutarties pasirašymo dieną dirbo UAB „Ubara“, turėjo pastovias pajamas, gaunamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. sudarė 8 508,19 EUR, nuosavybės teise turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini)) bei galimybes ateityje atsiskaityti su ieškove, buvo sudaryta tokia taikos sutartis, joje nurodant mokėjimo atidėjimo terminą, kad skolą sumokės per vienerius metus, ką ir padarė, sumokėdama dalį skolos.
5.2. Apeliantė teigia buvusi tikra, kad bankai jai suteiks paskolą arba atsiskaityti su kreditore D. G. padės jos sūnus E. P. ir brolis A. D.. Tačiau nei vienas bankas, įvertinęs apeliantės amžių, finansinę padėtį, nesutiko duoti tokios paskolos. Tuomet susitarė su sūnumi, kad jis parduos jam priklausantį žemės sklypą ir paskolins pinigus atsakovei, tačiau per metus nepavyko turto realizuoti.
5.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantės finansinės padėties, jog ji nesugebės iš karto sumokėti tokios sumos D. G., nes ji nedirba, yra registruota Vilniaus darbo biržoje kaip asmuo ieškantis darbo; yra socialiai remtina; gyvena socialiniame būste; neturi pajamų; nors turi nekilnojamojo turto, tačiau kaimynai atsisakė jį pirkti ir nenori parduoti žemesne nei rinkos kaina; žemės sklypas yra areštuotas; neturi jokio registruotino kilnojamojo turto, santaupų; neturi artimųjų, kurie galėtų finansiškai padėti.
5.4. Tai, kad ieškovė nepateikė prieštaravimų dėl jos prašymo išdėstyti nutarties vykdymą, reiškia jos sutikimą. Ieškovė ilgą laiką nereikalavo grąžinti pinigų, kas rodo jos gerą turtinę padėtį ir galėjimą suprasti atsakovės dabartinę situaciją. Apeliantės turtinė padėtis šiuo metu niekaip neleidžia ne tik patenkinti savo būtinųjų poreikių, bet ir atsiskaityti su kreditore, todėl teismas turėjo atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, įvertinti lygiateisiškumo principą, turėjo siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be kita ko, teismas nevertino, kad pareiškėjos prašomas nustatyti terminas nėra neprotingai ilgas (palyginus su kreditorės naudojimosi nekilnojamuoju turtu daugiau nei 10 metų terminu, ir vėlesnio turto atsisakymo bei pareikalavimo grąžinti sumokėtą avansą) ir nepaneigs teismo sprendimo privalomumo principo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nurodo, kad 2024 m. lapkričio 6 d. gavo UAB „Geo group“ matininko M. Š. kvietimą į kaimyninio sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr./projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus. Iš pokalbio su matininku M. Š. paaiškėjo, kad sklypą nupirko J. P.. Atsakovė A. D. minėjo, kad sklypas buvo parduodamas, bet juo niekas nesidomėjo, tačiau pasikeitus aplinkybėms atsakovė jau turbūt turės galimybę grąžinti skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
9. Pareiškėja (apeliantė) apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: banko sąskaitos išrašą nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 18 d., valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. lapkričio 18 d. išrašą apie turimą žemės sklypą; duomenis apie lėšų pervedimą suinteresuotam asmeniui D. G.: 2024 m. rugpjūčio 22 d. – 286,82 EUR, 2024 m. rugpjūčio 27 d. – 200 EUR, 2024 m. rugsėjo mėnesio sąskaitas už komunalines paslaugas.
10. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl pateikiamų naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė visų pirma nepagrindė, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė (pažymėtina, kad duomenys apie apeliantės turimą nekilnojamąjį turtą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui) iškilo tik dabar, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir kodėl šių įrodymų ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateikti pirmiau nurodyti duomenys neturi esminės teisinės reikšmės šioje apeliacinėje byloje sprendžiant dėl teismo sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus duomenis.
12. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė 2025 m. sausio 10 d. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog 2025 m. sausio 8 d. sužinojo, kad jos sunus E. P. 2024 m. spalio menesį pardavė jam asmeninės nuosavybes teise priklausiusį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog iš karto kreipėsi į sunų su prašymu paskolinti pinigų, kad galėtų atsiskaityti su kreditore D. G., tačiau sūnus atsisakė nurodydamas, kad gyvena Londone, ten ketina studijuoti, studijos mokamos (yra pateikęs prašymus į kelis universitetus, siuo metu laikia atsakymo), prideda pareiškėjo susirašinėjimo su asmeniu, kurio identifikuoti iš be datos pateiktos susirašinėjimo iškarpos nėra galimybės.
13. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (CPK 302 straipsnis). Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (ir atskirąjį) skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės 2025 m. sausio 10 d. į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir pridėtu patikimumo kriterijų neatitinkančiu susirašinėjimu, pateiktais jau pasibaigus terminui atsiliepimui į atskirąjį skundą paduoti, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir ginčo klausimui aktualia teismų praktika, nurodo, kad toks atskirojo skundo papildymas yra draudžiamas pirmiau aptartomis proceso teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės rašytinius paaiškinimus (CPK 17, 42, 323 straipsniai).
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir prašymo išdėstyti teismo nutarties vykdymą
15. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10004-1099/2023 buvo patvirtinta ieškovės D. G. ir atsakovų A. D. bei A. D. (A. D.) taikos sutartis. Šia sutartimi atsakovė A. D. įsipareigojo per vienerius metus nuo taikos sutarties pasirašymo dienos sumokėti ieškovei D. G. 16 594 EUR sumą. Atsakovei nevykdant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18285-1099/2024 tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 16 594 EUR skolos atsakovės išieškojimo ieškovės naudai. Nutarčiai įsiteisėjus, teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. jos pagrindu ieškovei išdavė vykdomąjį raštą. Byloje nėra ginčo, kad iki šiol teismo nutartis yra tinkamai neįvykdyta.
16. Pareiškėja (skolininkė) A. D. 2024 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame dėl sunkios finansinės padėties prašė sprendimo vykdymą išdėstyti 60 mėnesių laikotarpiui nurodydama, jog iš karto neturi galimybių sumokėti D. G. 16 394 EUR skolą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo vykdymą. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog sprendimo vykdymo išdėstymas atitiktų apeliantės finansinę padėtį bei nepažeistų ieškovės interesų, kadangi ieškovė 10 metų nereikalavo grąžinti pinigų, tai patvirtina ieškovės gerą finansinę padėtį.
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl teismo nutarties įvykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumas bei res judicata (lot. išspręsta byla) galia lemia ir jo vykdymo privalomumą visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpesnio ir kuo ekonomiškesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-742-370/2021; kt.).
20. Šiuo atveju apeliantės prašoma išdėstyti teismo nutartis yra vykdoma priverstinai. Todėl sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
21. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), nes CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas).
22. Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika ir bendrąja įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, skolininkas įgyją teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teikiant pirmosios instancijos teismui CPK 284 straipsnyje numatytą prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų išimtinių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą išdėstyti apeliantei skolos mokėjimą, egzistavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos (ieškovė) prašymą ir išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-10004-1099/2023 nutartimi numatytos 16 594 EUR ir likusios skolos dalies – 16 394 EUR išdėstymo 60 mėnesių laikotarpiui, nes:
23. Pirma, pareiškėja (skolininkė) prašymą išdėstyti teismo nutarties vykdymą grindė iš esmės viena aplinkybe – sunkia finansine padėtimi, kuri egzistavo dar iki teismo nutarties priverstinio vykdymo. Apeliantė nurodo, jog taikos sutarties pasirašymo metu ji turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, nuosavybės teise valdė žemės sklypą, todėl ir pasirašė taikos sutartį, kuria įsipareigojo skolą ieškovei sumokėti per vienerius metus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja A. D. Užimtumo tarnyboje registruota tik 2024 m. rugpjūčio 20 d., o tai reiškia, kad iki to laiko ji turėjo pastovias darbines pajamas, todėl turėjo galimybę dalį gaunamų pajamų skirti skolai sumokėti, tačiau mokėjimus ieškovei atliko tik po vykdomojo rašto išdavimo.
24. Antra, apeliantei nuo 2009 m. skirtas socialinis būstas, nors ji turėjo ir turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nurodo nenorinti parduoti žemesne nei rinkos kaina, tačiau duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius (dėl bandymo parduoti žemės sklypą) į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, aplinkybė dėl pareiškėjos lūkesčių, susijusių su minėtu žemės sklypu, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl teismo nutarties išdėstymo. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad finansinės pagalbos ji kreipėsi į sūnų E. P., kuris žadėjo padėti pareiškėjai įvykdyti įsipareigojimus pagal taikos sutartį ir kuriam per metus nepavyko parduoti pareiškėjos jam 2023 m. kovo 21 d. padovanoto žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir statiniais. Tačiau atskirojo skundo teismui pateikimo dieną (2024-10-30), priešingai negu teigia apeliantė, minėtą turtą pareiškėjos sūnus jau buvo pardavęs (Nekilnojamojo turto registro duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl jau galėjo padėti pareiškėjai atsiskaityti su ieškove, nors, kaip teigia apeliantė, dabar jau atsisako paskolinti jai pinigų.
25. Trečia, apeliantė tik deklaratyviai nurodo, jog kreipėsi į visus Lietuvoje veikiančius bankus dėl paskolos suteikimo, nes savo teiginių nepagrindė įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Sutiktina su apeliante, jog skola yra didelė, tačiau susiklosčiusi apeliantės finansinė padėtis negali būti priežastimi vengti ar vilkinti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto apeliantės prisiimto įsipareigojimo per metus sumokėti skolą, juolab kad apeliantė turėjo įvertinti sudaromos taikos sutarties įvykdymo galimybes, o bemaž iki 2024 m. rugsėjo gaudama darbo užmokestį apeliantė turėjo finansines galimybes kiekvieną mėnesį bent iš dalies atsiskaityti su ieškove, tačiau, kaip jau minėta, iki priverstinio vykdymo atsikaityti vengė. Apeliantės argumentai dėl ieškovės turtinės padėties nėra reikšmingi sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad teismo nutarties įvykdymo išdėstymas suteiks nepagrįsto pranašumo skolininkei, nebus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir iš esmės paneigtas teismo priimtos nutarties privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – teisės principai, nes bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad skolininkės turtinė padėtis sunki, juolab kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis teismų praktikoje nelaikytina absoliučiu pagrindu taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo ir pareiškėja šios aplinkybės neskundė, jog pareiškėja neįrodė, kad jos finansinė padėtis ateityje pasikeis taip, kad ji galės įvykdyti teismo sprendimą. Be to, apeliantė, deklaruodama sunkią finansinę padėtį, bylos nagrinėjimo procese naudojosi profesionalios teisininkės (advokatės) pagalba, į bylą nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai suteikimo ir suteikti tokią pagalbą jai buvo atsisakyta (CPK 12, 178 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
27. Apibendrinus išdėatytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė sprendimo vykdymo išdėstymo institutą reglamentuojančias teisės normas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat ir kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022; kt.). Nagrinėjamoje byloje atsakius į esminius atskirojo skundo argumentus, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos atskirojo skundo netenkinus, spręstinas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Suinteresuotas asmuo D. G. nepateikė teismui duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos (apeliantės) A. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-23765-1099/2024, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.