Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) A. D. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams A. D. ir A. D. (A. D.) dėl sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teisme 2024 m. rugpjūčio 28 d. gautas atsakovės A. D. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriame atsakovė prašo išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi numatytos 16 594 Eur likusios skolos dalies – 16 394 Eur, sumokėjimą 60 mėnesių laikotarpiui.

7. Atsakovė aiškina, kad ji nedirba, yra socialiai remtina, gyvena socialiniame būste nuo 2009 m., neturi jokio nekilnojamojo turto, neturi artimųjų, galinčių jai padėti. Taip pat teigia, kad po teismo procesinio sprendimo priėmimo jos finansinė padėtis pablogėjo. Be to, atsakovė akcentuoja, kad ji iš dalies atsiskaitė su ieškove, t. y. sumokėjo ieškovei 200 Eur. Taip pat atsakovė laikosi pozicijos, kad sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės teisių. Minėtą teiginį atsakovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) ieškovė sutiko pasirašyti taikos sutartį, pagal kurios sąlygas pinigus ji atgautų per metus; 2) ieškovė atsisakė reikalavimo kitam atsakovui byloje; 3) ieškovė daug metų buvo atsakovės kaimynė ir žinojo apie atsakovės sunkią finansinę situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

9. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10004-1099/2023 buvo patvirtinta ieškovės D. G. ir atsakovų A. D. bei A. D. (A. D.) taikos sutartis. Šia sutartimi atsakovė A. D. įsipareigojo per vienerius metus nuo taikos sutarties pasirašymo dienos sumokėti ieškovei D. G. 16 594 Eur sumą. Atsakovei nevykdant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18285-1099/2024 tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl 16 594 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės ieškovės naudai. Minėtai nutarčiai įsiteisėjus, 2024 m. rugpjūčio 8 d. jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad iki šiol teismo nutartis yra tinkamai neįvykdyta (atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, sumokėjo 200 Eur). Atsakovė negalėjimą įvykdyti teismo procesinį sprendimą motyvuoja tuo, kad ji yra nepajėgi įvykdyti teismo nutartį dėl prastos finansinės padėties, todėl prašo išdėstyti nutarties vykdymą 60 mėnesių laikotarpiui.

10. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal bendrąją taisyklę teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis).

11. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).

12. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Būtent todėl prašymą atidėti, išdėstyti ar kitaip pakeisti teismo sprendimo vykdymą padavusiai šaliai tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia įvykdyti teismo sprendimo, bet ir įrodymus, jog sprendimo įvykdymo dieną jis turės galimybę įvykdyti turtinio pobūdžio sprendimą. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

13. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė savo prašymą iš esmės grindžia prasta turtine padėtimi. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovė pateikė išrašą iš savo banko sąskaitos, 2009 m. kovo 9 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0867, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro ir duomenis apie atsakovės registraciją Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti duomenys nesąlygoja išvados, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą atsakovės prašomam terminui.

14. Pažymėtina, kad iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad į Užimtumo tarnybą ji kreipėsi tik 2024 m. rugpjūčio 20 d., t. y. jau suėjus terminui įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovei. Taip pat akcentuotina, kad atsakovės gyvenamoji vieta nesikeičia nuo 2009 metų, socialiniame būste atsakovė gyveno ir taikos sutarties su ieškove sudarymo metu, todėl negalima teigti, kad atsakovės turtinė padėtis staiga pablogėjo dėl nenumatytų priežasčių. Kaip teisiškai nepagrįstus teismas atmeta atsakovės teiginius, esą ji tikėjosi padengti įsiskolinimą ieškovei gavusi paskolą iš banko. Akcentuotina, kad sudarydama taikos sutartį, atsakovė turėjo realistiškai įvertinti savo galimybes vykdyti šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, be kita ko, ji turėjo apmąstyti, iš kokių lėšų ji atsiskaitys su ieškove. Taip pat pabrėžtina, kad įsipareigojimams pagal taikos sutartį įvykdyti atsakovei buvo skirtas gana ilgas laiko tarpas – vieneri metai nuo taikos sutarties sudarymo, tačiau skolos dalį, kuri, be to, yra itin maža (200 Eur), atsakovė sumokėjo tik ieškovei inicijavus priverstinį skolos išieškojimą. Toks atsakovės procesinis elgesys neatitinka sąžiningumo kriterijaus.

15. Kaip visiškai nepagrįsti atmestini atsakovės argumentai, kad procesinio sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės teisėtų interesų. Akcentuotina, kad ieškovės geranoriško siekio sudaryti taikos sutartį byloje, suteikiant atsakovei papildomą terminą atsiskaityti bei atleidus kitą atsakovą byloje nuo prievolės vykdymo, negalima sieti su tuo, kad ieškovė nėra suinteresuota atgauti savo pinigus. Taip pat ši aplinkybė nepatvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra gera, toks atsakovės teiginys yra spekuliacinio pobūdžio, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovės teiginiai apie šalyje kilusią ekonominę krizę, nekilnojamojo turto objektų pardavimo kritimą taip pat yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrindžia būtinybės taikyti byloje procesinio sprendimo išdėstymo institutą.

16. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė per prašomą išdėstymo laikotarpį turės realių finansinių galimybių vykdyti savo įsipareigojimus, t. y. kad jos turtinė padėtis pagerės ir ji gaus papildomų pajamų.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas vertina, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovė nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį atidėti ir/arba išdėstyti sprendimo vykdymą, o nesant ieškovės sutikimo (valios) išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą, laikytina, jog atsakovės prašymo patenkinimas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl atsakovės prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsakovės A. D. prašymo dėl teismo procesinio sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.