- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- 2-20-959/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- V. N., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. N. atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: V. N., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5000 EUR neturtinės žalos, atsiradusios autoįvykio pasekoje dėl V. N. priklausančio didesnio pavojaus šaltinio poveikio padarius ieškovui sunkų sveikatos sutrikdymą, atlyginimą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog nėra jokių patikimų įrodymų, kad ieškovui žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ar kito jos valdytojo atsakomybei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos rašytiniais įrodymais, ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-68937-15 duomenimis, ieškovo paaiškinimais, liudytojų D. J., J. M., V. R., Ž. K., D. B. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais nustatyta, kad nenustatytas asmuo 2015-12-16, apie 13:50 val., Joniškyje, ties Miesto a. 5 pastatu, vairuodamas trečiajam asmeniui V. N. priklausančią kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, sustojęs prieš pėsčiųjų perėją praleisti per ją ėjusį pėsčiąjį J. Š. (ieškovą), tačiau, J. Š. tebeeinant per perėją, jo nepraleido, pradėjo važiuoti ir automobilio priekine kairės pusės dalimi kliudė J. Š., jį parbloškė ant žemės, tai yra sukėlė eismo įvykį, dėl kurio J. Š. buvo padaryti sužalojimai: kairio gaktikaulio abiejų šakų ir kairės gūžduobės lūžiai, dubens kaulų išsiskyrimas per sąvaržą, kairio šeivikaulio lūžis, kairio kelio sąnario raiščių plyšimas, muštinė žaizda pakaušyje, kraujosruva kairio kelio išorinėje pusėje, o dėl kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžio ir kairės gūžduobės lūžio, suardžiusio dubens žiedo vientisumą, J. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2015-12-16 buvo apdrausta atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-68937-15, 1 t., 198 b. l.); ieškovo pajamas sudaro senatvės pensija (apie 270 EUR per mėnesį) bei netekto darbingumo pensija (84,86 EUR), jam nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas Joniškyje.
Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo
Byloje kilo ginčas dėl to, ar eismo įvykyje dalyvavo būtent trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Anot atsakovės, byloje nėra jokių patikimų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka ir laiko minėtą aplinkybę nustatyta, remdamasis šių byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma:
liudytojos D. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais apie tai, jog ji pati matė eismo įvykį, atsimena tokius jame dalyvavusio automobilio požymius: AUDI universalo kėbulu, tamsiai mėlynos spalvos, užtamsintu galiniu langu, galinio bamperio dešinėje pusėje buvo baltos spalvos LT lipdukas, valstybinio numerio ženkle buvo du aštuonetai. Anot liudytojos, automobilis ieškovą kliudė kairės pusės priekiniu kampu (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-68937-15, 1 t., 104-105, 107 b. l., 2017-01-19 posėdžio garso įraše užfiksuoti liudytojos parodymai);liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais apie tai, jog 2015-12-17, t. y. kitą dieną po eismo įvykio, jis prie daugiabučių pamatė automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo priėjęs pamatė nedidelius automobilio apgadinimus ant kairės pusės variklio gaubto ir priekinio buferio kairio kampo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-68937-15, 1 t., 127-128 b. l., 2016-12-14 posėdžio garso įraše užfiksuoti liudytojo parodymai);2015-12-18 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu bei fotolentele, kuriuose užfiksuoti automobilio AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, aprašyti automobilio išoriniai požymiai: ant galinio buferio dešinėje pusėje yra elipsės formos baltos spalvos lipdukas su raidėmis „LT“, automobilio langų viršuje ir apačioje yra sidabrinės spalvos apvadai, ant priekinio buferio kairės pusės kampo matomas 13 cm x 14 cm ploto nubrėžimas, ant variklio dangčio kairės pusės, ties išgaubimu, 16 cm statmenai priekiniam žibintui matomas nežymus įlenkimas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-68937-15, 1 t., 28-36 b. l.);miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, esančiais kompaktiniame diske prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, iš kurių matyti, jog 2015-12-16, 13.42, nuo įvykio vietos Livonijos gatvės link juda tamsios spalvos AUDI automobilis, kurio požymiai atitinka automobilio AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) požymius, matomus skaitmeninėse nuotraukose, esančiose kitame kompaktiniame diske prie ikiteisminio tyrimo medžiagos: tamsiai violetinė automobilio spalva, ratlankių spalva ir forma, baltos spalvos lipdukas ant galinio bamperio dešinėje pusėje, stogo bagažinės tvirtinimo elementai, sidabrinės spalvos langų apvadai, tamsinti šoniniai bei galinis langai;2016-03-22 specialisto išvada toje dalyje, kurioje specialistai konstatavo, jog tiriamuosiuose vaizdo įrašuose ir lyginamosiose nuotraukose tyrimą dominančių automobilių atvaizduose užfiksuoti bendrieji ir individualieji požymiai, kuriuos galima lyginti tarpusavyje, sutampa (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-68937-15, 1 t., 44-48 b. l.);automobilio AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad registruota automobilio spalva – violetinė (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-68937-15, 2 t., 69 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Joje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-84/2014; kt.).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių tai, jog sunkų sveikatos sutrikdymą ieškovui sukėlusiame eismo įvykyje dalyvavo būtent trečiajam asmeniui V. N. priklausanti transporto priemonė, nes šiuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės bei eismo įvykyje dalyvavusio automobilio požymiai atitinka AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) požymius (kėbulo apgadinimai, spalva, lipdukas, ratlankiai, skaičiai valstybiniame numeryje ir t. t.). Trečiojo asmens atsiliepime nurodytas deklaratyvus teiginys, neva jo automobilis įvykio metu stovėjo namo kieme ir juo tą dieną niekas nevažiavo, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas.
Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla, nustačius jo neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos (CK 6.246-6.249 str.).
CK 6.270 str. nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (1 dalis); atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (2 dalis); didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, yra išaiškinęs, kad transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialiosios CK 6.270 straipsnio normos. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio, kuris yra ir transporto priemonė, valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Tai suponuoja ir išvadą, kad faktas, ar transporto priemonę vairavęs asmuo yra pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, neturi esminės reikšmės, nes, kaip jau minėta, pagal CK normas taikoma griežtoji civilinė atsakomybė ir įrodinėjimo pareiga perkeliama transporto priemonės valdytojui, kuris, siekdamas išvengti atsakomybės nukentėjusiajam asmeniui taikymo, turi įrodyti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala ieškovui (sunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti padariniai) padaryta didesnio pavojaus šaltiniu – transporto priemone AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šio didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (savininku) įvykio dieną (2015-12-16) buvo trečiasis asmuo V. N.. Pastarasis byloje neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat neįrodė, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Todėl, remiantis CK 6.270 str. nuostatomis, jis privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, t. y. jam kyla civilinė atsakomybė.
Dėl draudiko atsakomybės
Byloje nustatyta, kad AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2015-12-16 buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 išaiškinta, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus (nutarties 23–26 punktai) pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš šios draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, išskyrus TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nurodytus atvejus. Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė draudikui reiškia, kad jis negali atsisakyti šios teisės CK 6.191 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Draudikas, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Žalą padariusio asmens (draudėjo) ir draudiko draudimo sutartyje ir įstatyme nustatytos teisės ir pareigos, jų apimtis turi įtakos nukentėjusio (trečiojo asmens) teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimui. Jeigu nukentėjusiam asmeniui apskaičiuotas turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo dydis viršys TPVCAPD sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytas maksimalias turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo ribas, draudikas turi pareigą sumokėti nukentėjusiajam tik šių ribų neviršijančią žalos atlyginimo dalį. Tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis). Šiems santykiams taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, todėl, remiantis aukščiau išdėstytu, laikytina, kad šis ieškovo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlyginimo ypatumus Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Jeigu atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalą taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-3-604/2005).
Teismo funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, yra saistomas, viena vertus, kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybinių sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, kita vertus, neleidžiančių pernelyg siaurinti ar išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti taip pat į teisėtus žalą padariusio asmens interesus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų. Kiekvienu konkrečiu atveju juos parenka teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jam sukeltos pasekmės yra sunkios, ilgalaikės ir praktiškai nebepašalinamos. Posėdyje jis paaiškino, kad jis nebegali darbuotis darže, nusimaudyti, koja sugijo, bet pritūpt negali, be ramento vaikščioti negali, įvykio pasekmės išliks visam gyvenimui, jis tebejaučia fizinį skausmą, dėl kurio jam sunku miegoti ir jis patiria didelių nepatogumų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, neturi pagrindo abejoti tuo, kad jis patyrė ir tebepatiria visas jo nurodytas neigiamas pasekmes. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas, be aukščiau paminėtų aplinkybių, atsižvelgia ir į tai, jog ieškovas yra garbingo amžiaus, jo turtinė padėtis yra sunki, žala jam padaryta BK 281 str. 3 d. numatytu nusikaltimu, kurį padaręs asmuo neteisėtai pasišalino iš įvykio vietos, vengia patraukimo atsakomybėn ir iki šiol nėra nustatytas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Kadangi ieškovas reikalauja 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bendrąja prasme toks dydis patenka į iki šiol kasacinėje praktikoje apibrėžtas ribas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas bylose Nr. 3K-3-402-421/2016, 3K-3-171/2011, 2K-25-489/2017, 2K-154-699/2016, 2K-61-696/2016, 2K-52-942/2016 ir pan.), todėl laikytinas atitinkančiu teisingumo bei protingumo principus ir jam yra priteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 str. 2 d.). CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovui J. Š. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 257,66 EUR, todėl, ieškinį visiškai patenkinus, jos priteistinos iš atsakovės valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui J. Š. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 5000,00 (penkis tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ Valstybės naudai 257,66 EUR (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 66 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele" banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.