Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-03-06 · Civilinė byla Nr. e2S-282-440/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-06
Bylos Nr.
e2S-282-440/2024
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00260-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Atsakovas
D. Z.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija, Z. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-282-440/2024Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01027-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Z. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-7224-999/2023 dėl teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija ir Z. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė (toliau – ir pareiškėja) D. Z. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023 vykdymo tvarką ir leisti savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsigaliojimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste, konstrukcijas pagal architekto M. R. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato atstatymo brėžinį bei leisti panaudoti pagalbinio ūkio paskirties statinio atstatymui dalį esamų pamatų ir jau sumūrytų blokelių, tačiau sumažinant užstatytą plotą iki 35 kv. m ir bendrą aukštį iki 4,05 m. Siekdama įvykdyti teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą, pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydama pateikti statinių išdėstymo planą (duomenys neskelbtini), taip pat ginčo objektų aukštų planus, eksplikacijas, statinių nuotraukas, žemės sklypo planą, statybos leidimus. VĮ Registrų centras pateikė Korporacijos matininkai 2000 metų parengtą žemės sklypo planą su x/y koordinačių žiniaraščiu, 1962 metų žemės sklypo planą su vėlesniais taisymais, namų valdos (duomenys neskelbtini), 3 lapų techninės apskaitos kortelę .

2. Nurodė, kad prašė VĮ Registrų centro nurodyti, ar yra galimybė atkurti pagalbinių pastatų (tvarto ir garažo), esančių (duomenys neskelbtini), atvaizdą ant popieriaus pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) Centriniame duomenų banke užfiksuotus duomenis (ilgį, plotį, stogo formą, pastatų aukštį iki kraigo, pastogės dydį ir kita), o kartu pateikė iš VĮ Registrų centro gautus duomenis. VĮ Registrų centras pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad gali nustatyti tik faktinius duomenis, tačiau atkurti planų pagal archyvines formas negali. Taigi paaiškėjo, kad tinkamai įvykdyti teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą nepakanka esamų duomenų, o net ir esami duomenys skiriasi vieni nuo kitų. Pavyzdžiui: 1962 m. plane garažo kraštinės iš šiaurinės pusės ilgis nurodytas 5,87 m, o 2000 m. plane – 5,98 m; tvarto kraštinės ilgis iš pietų pusės 1962 m. plane yra 3,90 m, o 2000 m. plane – 3,98 m (NTR išraše šis pagalbinis statinys įvardytas tvartu, o namų valdos techninės apskaitos kortelėje – sandėliu). Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, kad sandėlio (tvarto) ir garažo sienos yra plytų, o stogas – šiferio, aukštis – 3 m. Tačiau neaišku, kokiu būdu tuo metu buvo matuojamas statinio aukštis. Be to, VĮ Registrų centre nėra jokių duomenų, kur buvo tvarto ir garažo durys, langai, kokios formos stogas (šlaitinis ar sutapdintas).

3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1–2 punktuose nurodyta, kad tokiu atveju, kai statinį teismo sprendimu arba vykdant Inspekcijos privalomąjį nurodymą griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne Inspekcija arba Inspekcija, statybos leidimas nereikalingas. Be to, Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje išvardytos statybos projektų rūšys. Minėto įstatymo straipsnio dalyje nėra nurodyta tokia projekto rūšis kaip buvusio statinio atstatymo projektas. Statybos įstatymo 27 straipsnyje taip pat nenumatyta tokia statybos leidimo rūšis. Priešingai, leidimas nugriauti statinį ir griovimo aprašas, kai yra vykdomas teismo sprendimas, nereikalingi (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 11 punktas ir 3 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal esamą teisinį reguliavimą vykdant civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023 teismo įpareigojimą išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų, projektą rengti nereikalinga ir neįmanoma. Atsakovė vykdydama analogišką Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 dalį, rekonstruoto statinio dalį jau nugriovė iki teismo nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. balandžio 1 d. Likusi pastato dalis atitinka NTR nurodytą užstatymo ploto rodiklį – 35 kv. m. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovė neatliko neteisėtų statybos veiksmų, o tik paveldėjo pagalbinius ūkio paskirties statinius ir jai neturėtų tekti pernelyg didelė atsakomybės ir išlaidų našta už kito asmens atliktus veiksmus. Be to, būtų neprotinga ir neekonomiška visiškai išardyti esamus pamatus ir jau sumūrytus blokelius, kadangi dalį pamatų ir jau sumūrytų blokelių galima būtų panaudoti atstatant pagalbinius ūkio statinius išlaikant bendrą NTR nurodytą ūkio pastatų plotą, t. y. 35 kv. m, bei išlaikant galimą statinių aukštingumą ir statybos intensyvumą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-814-796/2023, kurioje buvo nagrinėjamas nuobaudos skyrimas pareiškėjai už sprendimo nevykdymą kitoje analogiškoje byloje, matyti, kad pareiškėjos prašymas suderinti projektą yra atmestas. Tai reiškia, kad projektas buvo parengtas, atmestas ir pareiškėja supranta, kad neįmanoma tokio projekto padaryti, nes vėl būtų įsivėlusi į naują bylinėjimąsi su bendraturte Z. B.. Be to, kaip aiškino projektuotojas, tinkamai parengti projektą dėl stipriai pasikeitusių reikalavimų palyginus su 1955 metais, kadangi, pavyzdžiui, yra reikalinga ugniasienė, kuri faktiškai užeitų už sklypo ribos, nes statinys buvo pastatytas visiškai ant sklypo ribos, tai reiškia, išlaikyti reikalavimus, kokie yra dabar, nėra galimybių, ir dėl to pareiškėja to nedarė. Pasibaigę terminai savavališkų statybų padarinių šalinimui nėra atnaujinami, jie gali būti tik pratęsiami, todėl šiuo atveju lieka tik kita dalis priimti alternatyvų sprendimą, tik atstatyti ūkinį pastatą pagal tuos duomenis, kurie yra įregistruoti Centriniame banke, tačiau neaišku, kokie tie duomenys yra.

Šalies argumentai

5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) su pareiškėjos prašymu nesutiko, nurodė, kad atsakovė (pareiškėja) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., turėjo pašalinti savavališkos statybos padarinius parengdama projektinę dokumentaciją ir, sumokėjusi nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį gavusi turėjo pateikti Inspekcijai. Per teismo nustatytą terminą neįvykdžiusi šio įpareigojimo per 3 mėnesius, t. y. iki 2023 m. lapkričio 11 d., privalėjo savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto ir garažo –konstrukcijas iki NTR Centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų.

6. Nurodė, kad jeigu atsakovė nori atstatyti savavališkai perstatytus statinius kitaip nei yra nurodyta teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendime, ji tokią teisę turi, tačiau formuodama ir įteisindama kitokių parametrų statinius, negu kad jie buvo pastatyti dar iki savavališko jų perstatymo, turi gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Savavališkos statybos padariniai bus pašalinti, o teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą bus galima laikyti įvykdytu ir tuo atveju, jeigu pagal parengtą projektą, kuriam įgyvendinti bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statiniai bus perstatyti ir statyba atitiks statinio projekto sprendinius. Pareiškėja nori atstatyti statinį į kitokią būklę, t. y. tokiu būdu siekia pastatyti statinį (-ius), kurio (-ių) anksčiau nebuvo, ir kuris niekada nebuvo įteisintas. Tai galima padaryti tik parengus imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkantį statinio projektą, įvykdžius visas kitas teisės aktuose statinio statybai privalomas sąlygas (pavyzdžiui, gavus sklypo bendraturčių pritarimus ir kita) ir gavus statybą leidžiantį dokumentą. Suteikti teisę statyti naujus statinius, kurie nėra sietini su iki pažeidimo buvusios būklės atkūrimu, turi ne teismas, o statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija. Teismui įstatymas nesuteikia teisės vertinti pareiškėjos nurodyto statybos įgyvendinimo būdo, kadangi kompetencija vertinti projektinę dokumentaciją ir pagrindą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar ne pagal parengtą projektinę dokumentaciją, yra reglamentuojama specialiais įstatymais bei su šių įstatymų įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, t. y. ši kompetencija priskiriama konkretiems subjektams. Ar tokia statyba, kaip nurodoma prašyme pakeisti teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo vykdymo tvarką, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galima, tokio projektinio sprendinio vertinimas ir statybos leidimo išdavimas nepriskiriamas teismo kompetencijai.

Žemesnės instancijos teismas

7. Palangos miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė pareiškėjos D. Z. prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

8. Z. B. atsiliepime nurodė, jog su prašymu nesutinka. Praleistas 3 mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams šalinti ir jis nėra pratęstas, todėl atsakovė gali atlikti tik griovimo darbus. Atsakovė nurodė, jog ji ginčo statinių dalį jau nugriovė, o likusi pastato dalis atitinka NTR nurodytą užstatymo ploto rodiklį – 35 kv. m, tačiau su prašymu nepateikė nei dabartinio ginčo statinių vaizdo, nei atliktų jų kadastrinių matavimų duomenų, todėl teismui nėra jokio pagrindo tikėti atsakovės žodžiais, neparemtais jokiais įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė paaiškino, jog tam, kad pasiektų tuos 35 kv. m, jai reiktų išardyti esamus pamatus ir jau sumūrytus blokelius, todėl teismo sprendimas iki šiol yra neįvykdytas, atsakovė nurodė, kad jį vykdyti būtų neekonomiška ir neprotinga. Atsakovė teikia teismui architekto M. R. parengtą brėžinį ir prašo leisti pagal jį atkurti ginčo statinių būklę iki NTR registruotų duomenų, tačiau tai būtų visiškai naujo statinio statyba arba registruotų NTR statinių rekonstrukcija, numatanti vietoje buvusių dviejų statinių (garažo ir tvarto) statyti vieną pastatą pagalbinio ūkio paskirties. Taip pat atsakovė nurodo, kad jai per teismo nustatytą 3 mėn. terminą statybos leidimo gauti nepavyko, nors jokių duomenų apie tai, kad kreipėsi dėl tokio statybos leidimo gavimo, nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų, kad ji apskundė institucijų veiksmus dėl atsisakymo suderinti projekto sprendinius, tai leidžia daryti prielaidą, jog ji suprato, kad institucijų atsisakymai derinti naujo statinio projektą yra teisėti ir pagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Plungės apylinkės teismas Palangos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7224-999/2023 atsakovės prašymo pakeisti 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023 vykdymo tvarką ir leisti atsakovei savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsigaliojimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste, konstrukcijas pagal architekto M. R. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato atstatymo brėžinį bei leisti panaudoti pagalbinio ūkio paskirties statinio atstatymui dalį esamų pamatų ir jau sumūrytų blokelių, tačiau sumažinant užstatytą plotą iki 35 kv. m ir bendrą aukštį iki 4,05 m, netenkino.

10. Teismas pažymėjo, jog buvo išnagrinėtos dvi analogiškos bylos: vienoje ieškovė buvo suinteresuotas asmuo Z. B., kitoje – Inspekcija. Abiejose bylose buvo priimti analogiški sprendimai, tai yra, pareiškėja buvo įpareigota per teismo nustatytą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą arba nugriauti naujai rekonstruotas dalis, atstatant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų NTR centriniame duomenų banke. Abu sprendimai nėra įvykdyti. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje pasirinko alternatyvų būdą, tai yra, savavališkos statybos padarinius įteisinti, ir kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023 vykdymo tvarką.

11. Teismo nuomone, pareiškėjos prašomu būdu pakeisti teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą galima tik parengus imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkantį statinio projektą, įvykdžius visas kitas teisės aktuose statinio statybai privalomas sąlygas ir gavus statybą leidžiantį dokumentą. Teismui nėra suteikti įgaliojimai leisti statyti naujus statinius. Teismas sutiko su Inspekcijos atsiliepime nurodytais motyvais, kad kompetencija vertinti projektinę dokumentaciją ir pagrindą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar ne pagal parengtą projektinę dokumentaciją yra reglamentuojama specialiais įstatymais bei su šių įstatymų įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, t. y. ši kompetencija priskiriama konkretiems subjektams.

12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste, NTR Centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų neginčijo. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja turi teisę atstatyti savavališkai perstatytus statinius kitaip nei yra nurodyta teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendime, tačiau tam turi gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Todėl padarė išvadą, kad tokiu atveju savavališkos statybos padariniai bus pašalinti, o teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą bus galima laikyti įvykdytu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atskiruoju skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Palangos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-7224-999/2023 ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023 vykdymo tvarką ir leisti atsakovei savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsigaliojimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste, konstrukcijas pagal architekto M. R. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato atstatymo brėžinį bei leisti panaudoti pagalbinio ūkio statinio atstatymui dalį esamų pamatų ir jau sumūrytų blokelių, tačiau sumažinant užstatytą plotą iki 35 kv. m ir bendrą aukštį iki 4,05 m, atskirojo skundo nagrinėjimui skirti trijų teisėjų kolegiją ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėja byloje neva pasirinko alternatyvų būdą, t. y. savavališkos statybos padarinius įteisinti, ir dėl to kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau ji nepasirinko savavališką statybą įteisinti, prašyme teismui pakankamai aiškiai nurodyta, kad per teismo nustatytą 3 mėnesių terminą atsakovė statybos leidimo negavo, todėl privalo įvykdyti teismo sprendimą kitu nurodytu būdu, t. y. išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste, konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų.

13.2. Pareiškėjos atstovė atkreipė teismo dėmesį į ieškovės ieškinyje suformuluoto reikalavimo ydingumą. Tai, ko gali prašyti teisme ieškovė savavališkos statybos atveju ir kokius sprendimus gali priimti teismas, aiškiai suformuluota Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 9 dalyje. Tokio ieškovės ieškinyje nurodyto alternatyvaus prašymo ir tokio sprendimo, kaip suformulavo teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendime, apskritai nenumatyta. Pagal Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2003 m. liepos 9 d. Nr. 349 „Dėl valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) Inspekcijos Nuostatus, teismas gali pripažinti kaltais asmenų (pastaba – atsakovė savavališkų statybų nevykdė) lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (ūkinis pastatas nėra kultūros paveldo objektas) arba statinį, kurį nugriovus buvo pažeistas viešasis interesas (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šioje byloje yra tik privatus trečiojo asmens Z. B. interesas, bet ne viešasis interesas, kaip jis apibrėžtas Statybos įstatymo 52¹ straipsnyje.

13.3. Skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjos prašomu būdu pakeisti teismo sprendimą neva galima tik parengus imperatyvius teisės aktus atitinkantį statinio projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad terminas parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą yra pasibaigęs. Pasibaigę terminai gauti statybą leidžiantį dokumentą negali būti atnaujinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad galima pratęsti nepasibaigusius reikalavimo įvykdymo terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-349-492/2020; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1774-815/2021). Taip pat paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022.

13.4. Teismas visiškai neanalizavo pareiškėjos teismo posėdyje nurodytų motyvų, kodėl neįmanoma parengti ūkinio pastato projekto. Be to, šiuo metu yra pasikeitę reikalavimai tokių statinių projektavimui palyginus su tais, kokie buvo šio ūkinio pastato statybos metais, t. y. 1961 metais. Praktiškai neįmanoma suprojektuoti statinio priešgaisrinės ugniasienės, nes ūkinis pastatas pastatytas ant sklypo ribos. Taip pat yra ir kitokių apribojimų. Atsakovė vieną kartą jau kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę su prašymu derinti ūkinio pastato projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau jos prašymas buvo atmestas, ši aplinkybė nurodyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-814-796/2023 28 punkte.

13.5. Teismas neatsižvelgė į atsakovės prašymo motyvus, jog Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1–2 punktuose nurodyta, kad tokiu atveju, kai statinį teismo sprendimu arba vykdant Inspekcijos privalomąjį nurodymą griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne Inspekcija arba Inspekcija, statybos leidimas nereikalingas. Be to, Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje išvardytos statybos projektų rūšys, nenurodyta tokia projekto rūšis kaip buvusio statinio atstatymo projektas. Statybos įstatymo 27 straipsnyje taip pat nenumatyta tokia statybos leidimo rūšis. Priešingai, leidimas nugriauti statinį ir griovimo aprašas, kai yra vykdomas teismo sprendimas, nereikalingi. Todėl pagal esamą teisinį reguliavimą vykdant šioje byloje teismo įpareigojimą išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų, projektą rengti nereikalinga ir neįmanoma.

13.6. VĮ Registrų centras pradėjo funkcionuoti tik 1999 m., kai duomenys apie statinius iš Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro bei duomenys apie žemės sklypus iš Lietuvos savivaldybių buvo apjungti į vieną valstybinį Nekilnojamojo turto registrą. Duomenys apie ginčo ūkinį pastatą į VĮ Registrų centrą buvo perkelti iš Klaipėdos tarpmiestinio inventorizacijos biuro tokie, kokie buvo, ir VĮ Registrų centras jų pakeisti negali, kaip ir atsakovė negali jų ginčyti. Tokius duomenis, užfiksuotus 1963 metais (pastaba – paskutinė einamoji ūkinio pastato inventorizacija atlikta 1998 m. vasario 9 d., t. y. dar iki nekilnojamojo turto duomenų perkėlimo į VĮ Registrų centrą), atsakovė galėjo ginčyti 2022 m., kai paveldėjo ginčo statinį. Atsakovė vykdydama analogišką Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 dalį rekonstruoto statinio dalį jau nugriovė iki teismo nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. balandžio 1 d. Likusi pastato dalis atitinka NTR nurodytą užstatymo ploto rodiklį – 35 kv. m.

13.7. Be to, pastarojoje byloje antstolė prašė atsakovei skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-814-796/2023 šį prašymą atmetė. Nors atsakovės atstovė citavo teismo posėdyje šios Klaipėdos apygardos teismo nutarties punktus ir prašė į juos atsižvelgti ir įvertinti, tačiau teismas minėtos nutarties nevertino ir į jos išvadas neatsižvelgė. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad antstolė R. V. pripažino, jog visiškai neaišku, ką reiškia nugriauti pastatų naujai rekonstruotas dalis atkuriant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų NTR Centriniame duomenų banke, teismo sprendime nenurodytas atstatymo aukštis, ilgis, plotis, t. y. tai, ką būtų įmanoma nustatyti, ir antstolei neaišku, kur yra naujai rekonstruotos dalys ir kaip jas nustatyti projekte, nes pastatas atrodo visiškai senas. Kitaip sakant, antstolei nebuvo aiški teismo sprendimo vykdymo tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nenustatytas atsakovės nesąžiningumas ir piktybiškas vengimas įvykdyti teismo sprendimą ir nėra pagrindo skirti jai baudą.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pareiškėjos argumentai paremti nukreipiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką yra nepagrįsti dėl to, kad ši suformuota praktika yra taikoma dėl termino nepratęsimo Inspekcijos surašytiems privalomiesiems nurodymams, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs. Statinio perstatymas galimas tik parengus imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkantį statinio projektą, įvykdžius visas kitas teisės aktuose statinio statybai privalomas sąlygas (pavyzdžiui, gavus sklypo bendraturčių pritarimus ir kita) ir gavus statybą leidžiantį dokumentą. Suteikti teisę statyti naujus statinius, kurie nėra sietini su iki pažeidimo buvusios būklės atkūrimu, turi ne teismas, o statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija. Teismui įstatymas nesuteikia teisės vertinti pareiškėjos nurodyto statybos įgyvendinimo būdo, kadangi kompetencija vertinti projektinę dokumentaciją ir pagrindą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar ne pagal parengtą projektinę dokumentaciją yra reglamentuojama specialiais įstatymais bei su šių įstatymų įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, t. y. ši kompetencija priskiriama konkretiems subjektams (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2, 9, 10 dalys; Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 14 punktas). Ar tokia statyba, kaip nurodoma prašyme pakeisti teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo vykdymo tvarką, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galima, tokio projektinio sprendinio vertinimas ir statybos leidimo išdavimas nepriskiriamas teismo kompetencijai.

14.2. Jeigu pareiškėja planuoja vykdyti statybos darbus, tiesiogiai nesusietus su teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo vykdymu pagal įpareigojimą išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) m., konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų, tam nėra reikalingas teismo leidimas, o privalomas Palangos miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas. Gavus tokį statybos leidimą vykdymo procese bus vertinama, ar ta statyba atitinka suplanuotą ir statybos leidimu leistą įgyvendinti statybą pagal suderinto statinio projekto sprendinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismo prašė atskirojo skundo nagrinėjimui skirti trijų teisėjų kolegiją ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje.

17. CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirasis skundas dėl Palangos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-7224-999/2023 perduotas nagrinėti vienasmeniškai, t. y. vienam apeliacinės instancijos teismo teisėjui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kokiu pagrindu vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi, šiai apeliacine tvarka pagal pareiškėjos atskirąjį skundą nagrinėjamai civilinei bylai išnagrinėti turėtų būti paskirta trijų teisėjų kolegija. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad neva šioje byloje dėl teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo vykdymo pakeitimo kilo sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, yra neišsamūs, neaiškūs ir nepagrįsti. Pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad atskirojo skundo išnagrinėjimui būtina skirti trijų teisėjų kolegiją, todėl prašymas netenkinamas.

18. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pagal CPK 322 straipsnį, žodinio proceso tvarka byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama tik nustačius, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. gruodžio 12 d. 13.00 val. Pareiškėja turėjo galimybę būti išklausyta, dalyvauti žodiniame prašymo nagrinėjime, teikti paaiškinimus, papildomus duomenis ir kita. Atsižvelgęs į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas apeliantės prašymo skirti teismo posėdį žodiniam bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme netenkina. Konkrečiu atveju nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą skirti į teismo posėdį žodiniam nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjos atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančių duomenų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Inspekcija 2014 m. sausio 20 d. atliko statybos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), jo metu nustatyta, kad A. V., turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – 2007 m. N. Ž. parengtą supaprastintą projektą, kuriam raštu 2007 m. rugsėjo 1 d. pritarė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja A. B., tačiau pažeisdamas esminius projekto sprendinius, atliko dviejų I grupės nesudėtingų statinių rekonstrukciją žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra kultūros paveldo vietovėje (Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos aktas, 2008 m. liepos 23 d., Nr. KPD-RM-833), adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2014 m. sausio 22 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-140122-0001, jame nurodė, kad A. V. pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus.

20. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 12 d., jame prašė: įpareigoti atsakovą A. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas statinio konstrukcijas, kad statinys atitiktų 2007 m. N. Ž. parengtą supaprastintos apimties techninį projektą „Garažo rekonstrukcija, įrengiant ūkio patalpas, (duomenys neskelbtini)“, kuriam raštu 2007 m. rugsėjo 1 d. pritarė Palangos m. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja A. B., adresu (duomenys neskelbtini); jei atsakovas A. V. per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovą sumokėti 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai pastatytos statinio dalys, pasibaigimo, į ieškovės sąskaitą, esančią AB „Swedbank“; jei inspekcijos ieškinio reikalavimo 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai bus patenkinti visa apimtimi ar iš dalies, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (tvartas) ir (duomenys neskelbtini) (garažas), ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), viešo registro tvarkytojai – VĮ Registrų centrui.

21. (duomenys neskelbtini) mirus A. V. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėja (DOK-1795). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. birželio 20 d. išrašo (DOK-15036)) matyti, kad trečiasis asmuo Z. B. ir pareiškėja D. Z. (pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atitinkamai Z. B. valdo 389/663 dalis, o pareiškėja 274/663 dalis minėto žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 73/100 dalys nuosavybės teise priklauso Z. B., o 27/100 dalys – pareiškėjai; pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso pareiškėjai.

22. Ieškovė 2022 m. birželio 22 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, jame prašė: įpareigoti atsakovę D. Z. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) m., konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų; jei inspekcijos ieškinio 1 punkte nustatyti reikalavimai bus patenkinti visa apimtimi ar iš dalies, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (tvartas) ir (duomenys neskelbtini) (garažas), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viešo registro tvarkytojai – VĮ Registrų centrui.

Žemesnės instancijos teismas

23. Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-62-999/2023 nagrinėjimą sustabdė, iki bus išnagrinėta Plungės apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-9-995/2019 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00260-2016-3) ir joje įsiteisės priimtas procesinis sprendimas, nes nustatė, kad bylos yra tiesiogiai susijusios, t. y. tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9-995/2019 yra prejudicinis tiesioginis teisinis ryšys.

24. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00260-2016-3) pagal ieškovės Z. B. patikslintą ieškinį atsakovei D. Z. dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus buvo sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl to, kad A. V. be bendraturtės Z. U. (pradinės ieškovės), kurios teises ir pareigas perėmė paveldėtoja, t. y. ieškovė Z. B., sutikimo 2007 m. pradėjo tvarto ir garažo rekonstrukciją, juos apjungiant į vientisą pastatą. Inspekcija 2014 m. sausio 10 d. atliko šios statybos teisėtumo patikrinimą vietoje ir buvo nustatyta savavališka statyba, po to paaiškėjo, kad A. V. užstatė žemės sklypą labiau, nei turėjo teisę, t. y. pažeidė ne tik galiojančio teritorijų planavimo dokumento (Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano) sprendinius, t. y. viršijo leistino užstatymo tankumo ir intensyvumo rodiklius, bet ir sunaudojo ieškovės turimus užstatymo rodiklius. Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies įpareigojant atsakovę D. Z. ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), padarinius – teisės aktų nustatyta tvarka, parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę D. Z. per 6 (šešis) mėnesius savo lėšomis nugriauti pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) m., naujai rekonstruotas dalis, atkuriant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 1 d., palikus jį nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-262-642/2021.

25. Taigi įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00260-2016-3) Plungės apylinkės teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023 ieškovės prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) m., konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų. Nesutikdama su teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimu atsakovė jį skundė apeliacine tvarka. Išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-399-777/2023 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą, taigi teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

26. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023 vykdymo tvarką.

Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo

27. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems nei nurodyta teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. Be to, sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo ir yra nulemtos objektyvių priežasčių.

28. Apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, kad nagrinėjant prašymą teismo posėdyje pareiškėjos atstovė atkreipė teismo dėmesį į ieškovės ieškinyje suformuluoto reikalavimo ydingumą. Jos vertinimu, tokio ieškovės ieškinyje nurodyto alternatyvaus prašymo ir tokio sprendimo, kaip suformulavo teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendime, apskritai nenumatyta. 2024 m. vasario 28 d. paaiškinimuose apeliacinės instancijos teismui papildomai nurodė, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, jog statiniai turi būti atstatyti į iki pažeidimo buvusią būklę. Tačiau, jos vertinimu, tai neįmanoma, kadangi byloje trūksta objektyvių duomenų, kokia statinių būklė buvo 2007 m. pradedant rekonstrukciją. Trečiojo asmens atstovas suklaidino teismą nepagrįstai nurodęs, kad pastatai turi būti atstatyti pagal 1955 m. projektą ir išduotą leidimą. Teismas palaikė tokį argumentą tinkamu ir pasisakė, jog atstatoma turi būti pagal 1955 m. projektą, nes šiame projekte nurodyti duomenys atitinka kadastrinius duomenis. Jos vertinimu, tai klaidinga išvada, kadangi 1955 m. projekte bendras abiejų pastatų vakarinės sienos ilgis yra 6 m, o 2000 m. žemės sklypo kadastrinių matavimų plane bendras abiejų sublokuotų pastatų vakarinės sienos ilgis nurodytas 7,10 m (atitinkamai rytinių sienų ilgis 3,58+3,58=7,16 m) tai reiškia, kad dar prieš pradedant rekonstrukciją statinių matmenys neatitiko nurodytų 1955 m. projekte. Byloje esančiame 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140122-00001 bei 2014 m. vasario 4 d. privalomajame nurodyme Nr. PRN-30-140204-00002 nėra nurodytos pastato dalys / konstrukcijos, kurios turi būti išardytos, nors STR 1.09.06:2010 35 punkte nurodyta, kad šiuose dokumentuose privalo būti nurodyti konkretūs atliktini veiksmai (konkretūs statybos darbai, konkrečios ardytinos konstrukcijos ir pan.).

29. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nors apeliantė nurodo aplinkybes dėl priimto teismo teisėtumo ir pagrįstumo, kad ji negali įvykdyti teismo sprendimo, tačiau pažymėtina, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus, teisinius santykius ir kt. Todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pareiškėja nurodė, kad dalis pastatų yra nugriauti, tačiau iš esmės neneigia, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo ji nėra įvykdžiusi iki šiol.

30. Atskirajame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodė, kad šiuo atveju ji nepasirinko savavališką statybą įteisinti, prašyme dėl teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo pakeitimo nurodė, kad nori atstatyti savavališkai perstatytus statinius kitaip nei yra nurodyta prašomame pakeisti teismo sprendime. Todėl, jos vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjos prašomu būdu pakeisti teismo sprendimą neva galima tik parengus imperatyvius teisės aktus atitinkantį statinio projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą.

31. Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad tokiu atveju, kai statinį teismo sprendimu arba vykdant Inspekcijos privalomąjį nurodymą griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne Inspekcija arba Inspekcija, šio straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, t. y. statybos leidimas nereikalingas. Taigi nagrinėjamu atveju atsižvelgus į pirmiau paminėto įstatymo nuostatas statybos leidimas nereikalingas, jeigu pareiškėja būtų įvykdžiusi teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria ji yra įpareigota per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas.

32. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad ji vykdydama analogišką Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 dalį rekonstruotą statinį jau nugriovė iki teismo nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. balandžio 1 d. Likusi pastato dalis atitinka NTR nurodytą užstatymo ploto rodiklį – 35 kv. m. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja ir šioje byloje kreipėsi dėl sprendimo vykdymo. LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi teismas D. Z. prašymo dėl dalies teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkino. Minėtoje byloje atsakovė D. Z. prašė iš dalies pakeisti teismo sprendimo byloje Nr. 2-38-995/2020 vykdymo tvarką – neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą) terminą, susiejant su bylos dėl bendraturtės sutikimo išnagrinėjimu, t. y. nustatytoje vykdymo tvarkoje pakeisti pirmą dalį – įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), padarinius. Nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įvykdyti teismo sprendimo jame nurodytais terminais, nes dar nėra išspręstas ginčas dėl bendraturtės sutikimo, kuris būtinas norint gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas nenustatė teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagrindo, patvirtinančių išimtinių aplinkybių, numatytų CPK 284 straipsnio 1 dalyje, akcentavo, kad tokių nenurodė ir atsakovė, todėl atsakovės prašymo jame išdėstytais argumentais netenkino. Tačiau teismas nutarė, kad įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 ieškovei Z. B. išduotinas vykdomasis raštas. Vykdomasis raštas išduotas 2022 m. gegužės 17 d.

33. Apeliantė nurodydama, kad nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimą remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-814-796/20232023, kurioje akcentuojama, kad ir antstolei R. V. nebuvo aiški teismo sprendimo vykdymo tvarka.

34. Minėtoje byloje antstolė R. V. pareiškimu prašė skirti D. Z. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą nevykdymo dieną, nuo 2022 m. birželio 9 d., t. y. nuo raginimo įvykdyti sprendimą dienos iki teismo sprendimo įpareigojimo įvykdymo dienos, išieškotojai Z. B.. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi paskyrė D. Z. 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 numatytų įpareigojimų neįvykdymo dieną. 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį panaikino, pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti antstolės 2022 m. birželio 9 d. patvarkymu ir skolininkei D. Z. išsiųstas 2022 m. birželio 9 d. raginimas įvykdyti sprendimą. Antstolė 2022 m. liepos 22 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Jame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke yra užfiksuoti tokie duomenys: pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – užstatytas plotas 14 kv. m, tūris yra 41 kub. m, aukštų skaičius – 1, ir pastatas–garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – užstatytas plotas – 21 kv. m, tūris – 62 kub. m, aukštų skaičius – 1. Taip pat nurodyta, kad pagal esamą situaciją matyti, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini), esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai yra apgriauti, bet nesutvarkyti, nenugriautas antras aukštas, taip pat aišku, kad šiuo metu likęs užstatytas plotas yra didesnis nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke. Teismas nurodė, kad apeliantė teigia, kad buvo nugriauta tiek pastato, jog būtų atkurti Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke nurodyti duomenys. Apeliantės vertinimu, nugriovus dalį pastato, išieškotojos teisė į sklypo užstatymo intensyvumą nebėra pažeista. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu antstolė R. V. nurodė, kad esamoje situacijoje labai sudėtinga nustatyti, kada šį teismo sprendimą galima laikyti įvykdytu, todėl, kad visiškai neaišku, ką reiškia nugriauti pastatų naujai rekonstruotas dalis, atkuriant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke. Pareiškėja nurodė, kad tik pagal Nekilnojamojo turto registro pažymos duomenis sunku pasakyti, ar pastatai nugriauti tiek, kiek reikia, ar jie iš viso negriauti; teismo sprendime nenurodomas atstatymo aukštis, ilgis, plotis, t. y. tai, ką būtų įmanoma nustatyti ir antstolei; pažymėjo, kad tą patį užstatymo plotą (kv. m) galima gauti pagal skirtingus ilgio ir pločio matmenis. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nėra aišku, ką reiškia nurodymas atstatyti naujai rekonstruotas dalis, kur yra naujai rekonstruotos dalys ir kaip jas nustatyti projekte, nes visas pastatas atrodo visiškai senas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolei nebuvo aiški teismo sprendimo vykdymo tvarka. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš Inspekcijos 2023 m. gegužės 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad buvo įvertinti 2014 m. sausio 22 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140122-0001 užfiksuoti savavališkos statybos duomenys, kad I grupės nesudėtingieji statiniai – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – rekonstruojami į vieną II grupės nesudėtingąjį statinį (toliau – Pastatas); savavališkos statybos fiksavimo momentu rekonstruojamo Pastato bendras ilgis buvo apie 9 m, plotis apie 6,2 m, aukštis apie 6,3 m. 2023 m. gegužės 9 d. patikrinimo metu apžiūrėta situacija vietoje ir nustatyta, kad dalis Pastato yra išardyta; pamatavus faktinius statinio matmenis nustatyta, kad Pastato išorinės sienos ilgis yra apie 5,71 m (anksčiau buvęs matmuo 9 m), plotis apie 6,20 m (pietinėje pastato pusėje Pastato pirmojo aukšto lygyje iš plytų mūro suformuotos nišos, kurios užkrautos keramzitbetonio blokeliais, todėl dalies pastato nišos gylis nepamatuotas), aukštis nepakitęs nuo savavališkos statybos fiksavimo momento – apie 6,3 m aukščiausioje statinio vietoje, matuojant nuo žemės paviršiaus. Dalis Pastato pietinėje pusėje yra išardyta, tačiau yra likę pamatai, jų ilgis apie 3,34 m, t. y. atkartoja savavališkos statybos momentu buvusį statinio kontūro ilgį (9,0 m). Esamos pamatų liekanos ir buvusio Pastato dalies grindys užverstos statybiniu laužu, todėl konkretūs likusių pamatų matmenys neužfiksuoti. Pietvakarinėje pastato dalyje yra likę išorės ir vidaus sienų fragmentai, jų aukštis nuo žemės paviršiaus (grindys su užverstu statybiniu laužu) yra kintantis – vietomis apie 0,55 m, vietomis – apie 0,86 m. Inspekcijos 2023 m. gegužės 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte taip pat įvertinti Kadastro byloje užfiksuoti pastatų konfigūracijos ir matmenų duomenys. Teismas nurodė, kad 2023 m. birželio 7 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užfiksuoti prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą duomenys. Skundžiamos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties priėmimo metu Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2 62 999/2023, įsiteisėjusiame 2023 m. gegužės 11 d., nurodytas 3 mėnesių terminas (parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nebuvo suėjęs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, padarė išvadą, kad konkrečioje susidariusioje faktinėje situacijoje, neįrodžius vienareikšmiško apeliantės nesąžiningumo ir piktybiško vengimo įvykdyti teismo sprendimą, šioje vykdymo proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo paskirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Nurodė, kad baudos paskyrimas šioje vykdymo proceso stadijoje neatitiktų protingumo ir teisingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau pažymėjo, kad tai neužkerta kelio, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, pakartotinai kreiptis dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų priemonių taikymo (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

35. Iš nurodytų duomenų matyti, kad minėtoje civilinėje byloje išspręsto ginčo objektas yra susijęs su tais pačiais pastatais – tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) m. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės minimoje byloje bauda pareiškėjai buvo panaikinta dėl visumos prie tai nurodytų aplinkybių, bet ne dėl to, kad teismo sprendimo nėra galimybės įvykdyti.

36. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismui 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-399-777/2023 atmetus atsakovės skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti, kaip pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra kokias konkrečias konstrukcijas būtina atstatyti, kokias konstrukcijas būtina nuardyti, nes atsakovei nėra žinoma faktinė padėtis, buvusi iki rekonstrukcijos pradžios 2007 m., kadangi atsakovė tik perėmė buvusio savininko teises. Nurodė, jog nei byloje, nei 2007 m. rekonstrukcijos projekte nėra brėžinių / projektų, kuriuose būtų užfiksuota ginčo pastatų padėtis iki rekonstrukcijos, kuri leistų konstatuoti, jog statiniai turi būti atkurti pagal tuos brėžinius / projektus. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegija, nagrinėdama skundą, taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) m., konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke užfiksuotų kadastro duomenų, neįpareigoja teismo detaliai išvardyti, kokiu būdu, kokias konkrečias pastatų dalis atsakovė yra įpareigotina išardyti ir atstatyti. Teisėjų kolegija visiškai sutiko su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Z. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog konkretūs statinio griovimo darbai pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus yra nurodomi statinių griovimo techniniuose projektuose, kuriuos turi parengti savavališkos statybos padarinius šalinantis asmuo savo jėgomis arba pasinaudoti specialistų – architektų – pagalba. Nei ieškovė kaip valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, nei pirmosios instancijos teismas tokios pareigos neturi. LITEKO duomenimis, atsakovė apeliacinės instancijos teismo nutarties kasacine tvarka neskundė, taigi teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir duomenų apie teismo sprendimo įvykdymą nėra.

37. Apeliantė, turėdama pareigą vykdyti teismo sprendimą, savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai. CPK 278 straipsnis numato, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus jį sukonkretinant. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Taip pat, pagal CPK 589 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė ar antstolė vykdydama teismo sprendimą būtų kreipusis į teismo sprendimą priėmusį teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo.

38. Apeliantė su pareiškimu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo kreipėsi 2023 m. lapkričio 10 d. Iš esmės apeliantė nurodė, kad statant pastatą nebuvo laikomasi išduoto statybos leidimo (2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 6.19 iki 17.09). Įvykdyti teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą nepakanka esamų duomenų, kad vykdydama analogišką Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 dalį rekonstruoto statinio jau nugriovė, o likusi pastato dalis atitinka NTR nurodytą užstatymo ploto rodiklį – 35 kv. m. Be to, ji neatliko neteisėtų statybos veiksmų, o tik paveldėjo pagalbinius ūkio paskirties statinius ir jai neturėtų tekti pernelyg didelė atsakomybės ir išlaidų našta už kito asmens atliktus veiksmus. Be to, būtų neprotinga ir neekonomiška visiškai išardyti esamus pamatus ir jau sumūrytus blokelius, kadangi dalį pamatų ir jau sumūrytų blokelių galima būtų panaudoti atstatant pagalbinius ūkio statinius išlaikant bendrą NTR nurodytą ūkio pastatų plotą, t. y. 35 kv. m, bei išlaikant galimą statinių aukštingumą ir statybos intensyvumą. Pareiškėjos prašymas suderinti projektą yra atmestas, jos vertinimu, neįmanoma projekto paruošti, reikėtų atsižvelgti į pasikeitusius reikalavimus palyginus su 1955 m. Šiuo atveju reikalinga atstatyti ūkinį pastatą pagal tuos duomenis, kurie yra įregistruoti Centriniame banke, tačiau neaišku, kokie tie duomenys yra ir kita.

39. Atsakovė su prašymu pateikė duomenis apie kreipimąsi į NTR, gautą atsakymą, 1995 m. gruodžio 31 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti medinį gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, pastato fasado brėžinius, nurodydama, kad norėtų atstatyti pastatus pagal pateiktus brėžinius. Tačiau, nors nurodė aplinkybes dėl statybos leidimo, nepateikė duomenų apie statybos leidimą, kokie dokumentai buvo rengti, dėl kokių priežasčių statybos leidimas neišduotas. Nurodė, kad dalis pastato yra išardyta, tačiau duomenų, kokia yra faktinė situacija jos prašymo, kreipimosi į teismą metu, atliktų kadastrinių matavimų ar kita nepateikė, todėl iš esmės pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti architekto M. R. parengti brėžiniai parodo pastato vaizdą, tačiau pareiškėjos prašymo pagrįstumo nepagrindžia (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, nors atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad ji savavališkų statybų nevykdė, jai neturėtų tekti pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau šiuo atveju pareiškėja pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra paveldėjusi ginčo turtą, todėl nepriklausomai nuo to, ar pareiškėja vykdė, ar nevykdė savavališkas statybas, šiuo konkrečiu atveju yra atsakinga už tinkamą teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo įvykdymą, nes jai nuosavybės teise priklauso minėti ginčo statiniai. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos prašyme nurodytu būdu teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimas, atsižvelgus į pareiškėjos pateiktus duomenis, nėra galimas, tam nėra jokio teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėja įvykdyti minėtą teismo sprendimą jos siūlomu būdu gali, tačiau siekdama įteisinti kitokių parametrų statinius, negu kad jie buvo pastatyti dar iki savavališko jų perstatymo, turi gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomiems argumentams, kad statinio perstatymas galimas tik parengus imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkantį statinio projektą, įvykdžius visas kitas teisės aktuose statinio statybai privalomas sąlygas (gavus sklypo bendraturčių pritarimus ir kita) ir gavus statybą leidžiantį dokumentą. Ar yra pagrindas išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar ne, yra reglamentuojama specialiais įstatymais bei su šių įstatymų įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2, 9, 10 dalis; Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 14 punktas).

41. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad neva teismas neatsižvelgė į tai, kad terminas parengtį statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą yra pasibaigęs. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, kad privalomųjų nurodymo įvykdymo termino, o ne sprendimo įvykdymo termino nepratęsimui taikytinos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) nuostatos (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022 buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo vykdymo termino ir baudos už nurodymo nevykdymą skyrimą, aiškinimo ir taikymo. Nors kiekvienu atveju spręstina, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų kreipusis į teismą dėl terminų sprendimo įvykdymui pratęsimo CPK 284 straipsnyje numatyta tvarka.

42. Apeliantė atskirajame skunde taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovė prašyme įsipareigojo atstatant ūkinį pastatą nekeisti NTR Centriniame duomenų banke fiksuotų tvarto ir garažo duomenų, t. y. užstatymo ploto, aukščio ir intensyvumo. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė leisti atsakovei savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsigaliojimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste, konstrukcijas pagal architekto M. R. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato atstatymo brėžinį ir leisti panaudoti pagalbinio ūkio paskirties statinio atstatymui dalį esamų pamatų ir jau sumūrytų blokelių, tačiau sumažinant užstatytą plotą iki 35 kv. m ir bendrą aukštį iki 4,05 m. Jau minėta, pareiškėja, siekdama atstatyti savavališkai perstatytus statinius kitaip nei yra nurodyta teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendime, turi gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Jos nurodyti argumentai dėl įsipareigojimo nekeisti NTR fiksuotų duomenų neturi teisinės reikšmės. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, o apeliantės atskirojo skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

43. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

44. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė