Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, e2VP-7224-999/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-19
Bylos Nr.: e2VP-7224-999/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-01027-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Dyburienė
Pareiškėjas: D. Z.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija, Z. B.
Advokatai: Visvaldas Petryla

Civilinė byla Nr. e2VP-7224-999/2023Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01027-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.10.;3.2.7.1.; 3.2.7.2.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 19 d.Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Z. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023, suinteresuoti asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija ir Z. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja D. Z. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023 vykdymo tvarką ir leisti atsakovei savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsigaliojimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, konstrukcijas pagal architekto M. R. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato atstatymo brėžinį bei leisti panaudoti pagalbinio ūkio paskirties statinio atstatymui dalį esamų pamatų ir jau sumūrytų blokelių, tačiau sumažinant užstatytą plotą iki 35 kv. m. ir bendrą aukštį iki 4,05 m.

2. Prašyme nurodė, kad siekdama įvykdyti Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023, pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centras prašydama pateikti statinių išdėstymo planą (duomenys neskelbtini), taip pat ginčo objektų aukštų planus, eksplikacijas, statinių nuotraukas, žemės sklypo planą, statybos leidimus. VĮ Registrų centras pateikė korporacijos matininkai 2000 m. parengtą žemės sklypo planą su x/y koordinačių žiniaraščiu, 1962 m. žemės sklypo planą su vėlesniais taisymais, namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos kortelę ant 3 lapų. Pareiškėja prašė VĮ Registrų centro nurodyti, ar yra galimybė atkurti pagalbinių pastatų (tvarto ir garažo), esančių (duomenys neskelbtini), atvaizdą ant popieriaus pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) centriniame duomenų banke užfiksuotus duomenis (ilgį, plotį, stogo formą, pastatų aukštį iki kraigo, pastogės dydį ir kt.), o tuo pačiu pateikė iš VĮ Registrų centras gautus duomenis. VĮ Registrų centras atsakė, kad gali nustatyti tik faktinius duomenis, tačiau atkurti planų pagal archyvines formas negali. Nurodo, kad tokiu būdu paaiškėjo, kad tinkamai įvykdyti teismo sprendimą iš esmės nepakanka esamų duomenų, o net ir esami duomenys skiriasi vieni nuo kitų. Pvz., 1962 m. plane garažo kraštinės iš šiaurinės pusės ilgis nurodytas 5,87 m, o 2000 m. plane – 5,98 m; tvarto kraštinės ilgis iš pietų pusės 1962 m. plane yra 3,90 m, o 2000 m. plane – 3,98 m (paaiškina, kad NTR išraše šis pagalbinis statinys įvardintas tvartu, o namų valdos techninės apskaitos kortelėje – sandėliu). Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, kad sandėlio (tvarto) ir garažo sienos yra plytų, o stogas – šiferio, aukštis – 3 m. Tačiau neaišku, kokiu būdu tuo metu buvo matuojamas statinio aukštis. Be to, VĮ Registrų centras nėra jokių duomenų, kur buvo tvarto ir garažo durys, langai, kokios formos stogas (šlaitinis ar sutapdintas). Vis tik didesnė tikimybė, kad stogas buvo šlaitinis, nes šiferis tuo metu buvo naudojamas tik šlaitiniams stogams dengti. Šiuo metu gyvenamųjų ir pagalbinių ūkio statinių statyboje stogų dangoms šiferis, kaip turintis pavojingų sveikatai priemaišų, nenaudojamas, o greičiausiai ir nebegaminamas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 str. 3 d. 1 - 2 p. nurodyta, kad tokiu atveju, kai statinį teismo sprendimu arba vykdant VTPSI privalomąjį nurodymą griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne VTPSI arba VTPSI, statybos leidimas nereikalingas. Be to, Įstatymo 24 str. 1 d., kurioje išvardintos statybos projektų rūšys, nenurodyta tokia projekto rūšis kaip buvusio statinio atstatymo projektas. Įstatymo 27 str. „Statybą leidžiantys dokumentai“ taip pat nenumatyta tokia statybos leidimo rūšis. Priešingai, netgi leidimas nugriauti statinį ir griovimo aprašas, kai yra vykdomas teismo sprendimas, nereikalingi (Įstatymo 24 str. 1 d. 11 p. ir 3 d., 27 str. 1 d. 7 p.). Tokiu būdu, pareiškėja teigia, kad pagal esamą teisinį reguliavimą vykdant šioje byloje teismo įpareigojimą išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų, projektą rengti nereikalinga ir neįmanoma. Pažymėjo, kad atsakovė vykdydama analogišką Plungės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 dalį rekonstruoto statinio jau nugriovė iki teismo nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. balandžio 1 d. Likusi pastato dalis atitinka NTR nurodytą užstatymo ploto rodiklį – 35 kv. m. Teigia, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovė neatliko neteisėtų statybos veiksmų, o tik paveldėjo pagalbinius ūkio paskirties statinius ir jai neturėtų tekti pernelyg didelė atsakomybės ir išlaidų našta už kito asmens atliktus veiksmus. Be to, būtų neprotinga ir neekonomiška visiškai išardyti esamus pamatus ir jau sumūrytus blokelius, todėl mano, kad dalį pamatų ir jau sumūrytų blokelių galima būtų panaudoti atstatant pagalbinius ūkio statinius išlaikant bendrą NTR nurodytą ūkio pastatų plotą, t. y. 35 kv. m. bei išlaikant galima statinių aukštingumą ir statybos intensyvumą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, jog palaiko prašymą pastarajame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ši problema susidarė dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) ydingai suformuluoto reikalavimo, kuris teismui buvo suformuluotas kaip alternatyvus reikalavimas, tai yra atsakovė buvo įtraukta į šią bylą, kadangi paveldėjo ginčo objektą, tai yra per 3 mėnesius parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o to nepadarius įpareigojo atsakovę statinį perstatyti tokiu būdu, kad statinio konstrukcijos atitiktų registruotas NTR centrinėje duomenų bazėje. Tačiau VĮ Registrų centre nėra pakankamai duomenų apie tą statinį, o ir VĮ Registrų centras įsteigta buvo tik 1999 m., kur duomenys apie žemę ir statinius buvo sukelti į šitą registrą. Anksčiau buvo Nekilnojamojo turto inventorizacijos biurai, todėl duomenys iš VĮ Registrų centras yra labai nedideli: iš esmės yra du žemės sklypo planai, vienas senesnis, kitas – naujesnis ir netgi tuose sklypo planuose išmatavimai skiriasi, bet abu sklypo planai yra galiojantys. Aukštingumas nurodytas yra 3 metrai, bet neaišku, kaip jisai matuotas, tikėtina, kad iki kraigo, su kuo sutinka ir Inspekcija, tačiau neaišku, kur yra langai, durys. Suinteresuoto asmens Z. B. atstovas V. Petryla atsiliepime pridėjo planelį iš seno 1955 m. projekto, kur tarp kitko yra pavaizduotas ne garažas, o skalbykla. Juolab, kad neatitinka dydžiai, kaip pridėta, kad reikia statyti kaip senajame projekte, nes teismas neįpareigojo atstatyti kaip buvo 1955 metais. Tas projektas nebuvo realizuotas. Statybos leidimas buvo išduotas mediniam gyvenamam namui ir mediniam ūkiniam pastatui. Tuo tarpu kadastrinėje byloje parašyta, kad sienos mūrinės. Tai reiškia, kad šito projekto nebuvo laikytasi jau ir tada, statant statinius. Todėl pagal šį projektą niekaip negalima atstatyti medinio ūkinio pastato. Jis toks nėra fiksuotas centrinėje duomenų bazėje, todėl argumentai nepagrįsti. Inspekcija įpareigojo paruošti projektinę dokumentaciją, sumokėti įmoką ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, bet tai nėra padaryta. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-814-796/2023, kurią pateikė į bylą, kurioje buvo nagrinėjamas nuobaudos skyrimas pareiškėjai už sprendimo nevykdymą kitoje analogiškoje byloje. Iš tos nutarties matyti, kad pareiškėjos prašymas suderinti projektą, yra atmestas, taigi, tai reiškia, kad projektas buvo parengtas, atmestas ir pareiškėja supranta, kad neįmanoma tokio projekto padaryti, nes vėl būtų įsivėlusi į naują bylinėjimąsi su bendrasavininke, be to, kaip aiškino projektuotojas tinkamai parengti projektą dėl stipriai pasikeitusių reikalavimų palyginus su 1955 metais, kadangi pvz., reikalinga yra ugniasienė, kuri faktiškai užeitų už sklypo ribos, nes statinys buvo pastatytas visiškai ant sklypo ribos, tai reiškia išlaikyti reikalavimus, kokie dabar yra, nėra galimybių ir dėl to pareiškėja to nedarė. Terminas yra pasibaigęs ir dabar tiek suinteresuoto asmens Z. B. atstovas V. Petryla, tiek Inspekcija liepia parengti projektą, gauti leidimą, bet nurodo, jog to neįmanoma padaryti. Pažymėjo, kad pasibaigę terminai savavališkų statybų padarinių šalinimui nėra atnaujinami, jie tik gali būti pratęsiami, todėl belieka tik kita dalis alternatyvaus sprendimo, tai yra tik atstatyti ūkinį pastatą pagal tuos duomenis, kurie yra įregistruoti centriniame banke, tačiau neaišku, kokie tie duomenys yra. Pareiškėjos atstovė teigia, kad nėra rengiamas projektas, kai yra griaunamas (atstatomas) statinys, šalinant savavališkos statybos statinius, todėl ir prašo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, kad galėtų atstatyti tą ūkinį pastatą pagal pateiktą brėžinį, kuriame nurodytas aukštis 2,90 m ir aukštingumo neviršija, ploto taip pat neviršija, nurodytos langų vietos, durys ir stogo danga. Tokiu būdu atsakovė galėtų atstatyti tą ūkinį pastatą ir įvykdyti sprendimą.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja D. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl 1955 m. projekto atstatant statinį nori paaiškinti, kad nagrinėjant bylą, 2019 m. projekto autorė N. Ž. davė paaiškinimus, kaip atsitiko, kad projektuodama 2007 m. projektą panaudojo 1955 m. projektą. Ji paneigė, kad 2007 m. stovėjo namas visiškai kitoks nei 2005 m. projekte. Atkreipė dėmesį, kad šito 1955 m. projekto nėra VĮ Registrų centro duomenų bazėje. 2007 m. projekte pagal kurį buvo pareikštas pirminis reikalavimas, šitame projekte be 1955 m. projekto, buvo pridėtas žemės sklypo planas, kuriame buvo atlikti kadastriniai matavimai 2005 m., kurie yra senesni nei suinteresuoto asmens Z. B. atstovo V. Petryla atsiliepime pateiktoje ištraukoje iš NTR. Šitame projekte yra suprojektuota skalbykla, ilgiai yra visiškai kitokie. Ji kreipėsi į architektą, į matininkus, kad jai pagal VĮ Registrų centras duomenis būtų galima atkurti statinius, kokie jie buvo. Tačiau problema yra tame, kad architektai neapsiima to daryti, tuomet kreipėsi į VĮ Registrų centras matininkus, kad pastarieji pagal VĮ Registrų centras esančius duomenis padėtų atkurti tuos duomenis, tačiau matininkai pasakė, kad to nedaro. Be to, yra kita problema, kad nėra viešai paskelbta inventorizavimo tvarka buvusi kadastrinių duomenų nustatymo metu, todėl ji niekur negali kreiptis prašydama padaryti pagal tokią tvarką, kokia buvo tuo metu nustatyta, koks tai buvo iš tiesų pastatas. Kitoje išnagrinėtoje byloje pagal bendraturčio reikalavimą, pareiškėja negalėjo gauti statybos leidimo todėl, kad tuo metu NTR buvo įregistruotas savavališkos statybos faktas, ir pareiškėjai norint apskaičiuoti kompensaciją, kuri reikalinga sumokėti, ekspertai sakė, kad šitą kompensaciją turi skaičiuoti nuo reikalavimo išdėstytų aplinkybių, tai yra, pagal 2007 m. projektą. Pagal 2007 m. projektą architektė per klaidą suprojektavo mažesnį pastatą negu natūroje buvo, todėl reikėjo daryti projekto korektūrą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai pirmoje byloje norint gauti statybos leidimą, būtų reikėję sumokėti kompensaciją ir už tą dalį pastato, kuris natūroje jau stovėjo 2007 m. statybos pradžios metu, tai yra, tai, kas buvo įregistruota NTR. Gavosi taip, kad šitoje byloje negali gauti statybos leidimo, nes yra įregistruota savavališka statyba ir byla nebuvo pasibaigusi, todėl pareiškėja priėmė sprendimą, kad reikia nugriauti dalį pastato tiek, kad atitiktų centriniame duomenų bazėje esančius duomenis, tai yra užstatymo plotą (35 kv. m.). Taigi pastato dalis yra nugriauta ir bendraturtės interesų nebepažeidžia.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovė D. Z. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., turėjo pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjusi nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį gavus turėjo pateikti Inspekcijai. Per teismo nustatą terminą neįvykdžiusi šio įpareigojimo atsakovė D. Z. per 3 mėnesius, t. y. iki 2023 m. lapkričio 11 d., privalėjo savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto ir garažo konstrukcijas iki NTR centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų. Sprendimo įvykdymo terminas yra suėjęs. Nurodė, kad jeigu atsakovė D. Z. nori atstatyti savavališkai perstatytus statinius kitaip nei yra nurodyta teismo sprendime ji tokią teisę turi, tačiau formuodama ir įteisindama kitokių parametrų statinius, negu kad jie buvo pastatyti dar iki savavališko jų perstatymo, tam turi gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Savavališkos statybos padariniai bus pašalinti, o teismo sprendimą bus galima laikyti įvykdytu, ir tuo atveju, jeigu pagal parengtą projektą, kuriam įgyvendinti bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statiniai bus perstatyti ir statyba atitiks statinio projekto sprendinius. Pareiškėja D. Z. nori atstatyti statinį į kitokią būklę, tai yra tokiu būdu siekia pastatyti statinį (-ius), kurio (-ių) anksčiau nebuvo, ir kuris niekada nebuvo įteisintas. Tai galima padaryti tik parengus imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkantį statinio projektą, įvykdžius visas kitas teisės aktuose statinio statybai privalomas sąlygas (pvz., gavus sklypo bendraturčių pritarimus ir kt.) ir gavus statybą leidžiantį dokumentą. Suteikti teisę statyti naujus statinius, kurie nėra sietini su iki pažeidimo buvusios būklės atstatymu, turi ne teismas, o statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija. Teismui įstatymas nesuteikia teisės vertinti pareiškėjos D. Z. nurodyto statybos įgyvendinimo būdo, kadangi kompetencija, vertinti projektinę dokumentaciją ir pagrindą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar ne pagal parengtą projektinę dokumentaciją, yra reglamentuojama specialiais įstatymais bei su šių įstatymų įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, t. y. ši kompetencija priskiriama konkretiems subjektams (pvz., žr., Statybos įstatymo 27 straipsnio 2, 9, 10 dalis; Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 14 punktą ir kt.). Ar tokia statyba, kaip nurodoma prašyme pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galima, tokio projektinio sprendinio vertinimas ir statybos leidimo išdavimas nepriskiriamas teismo kompetencijai.

6. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė pareiškėjos D. Z. prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

7. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ginčo statinys – tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ginčo statinys – garažas (unikalus Nr(duomenys neskelbtini) esantis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) patenka į Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16075) vietovę. Pažymėjo, kad klausimai, susiję su teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu nėra priskirti Departamento kompetencijai, todėl prašo civilinę bylą Nr. e2VP-7224-999/2023 nagrinėti teismo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą.

8. Suinteresuotas asmuo Z. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su prašymu nesutinka. Praleistas 3 mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams šalinti ir jis nėra pratęstas, todėl atsakovė gali atlikti tik griovimo darbus, be to atsakovė nepagrįstai siekia atnaujinti bylos nagrinėjimą ir pakeisti įsigaliojusį teismo sprendimą. Atsakovė nurodo, jog ji ginčo statinių dalį jau nugriovė, o likusi pastato dalis atitinka NTR nurodytą užstatymo ploto rodiklį - 35 kv. m., tačiau su prašymu nepateikė nei dabartinio ginčo statinių vaizdo, nei atliktų jų kadastrinių matavimų duomenų, todėl teismui nėra jokio pagrindo tikėti atsakovės žodžiais, neparemtais jokiais įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė paaiškino, jog tam, kad pasiekti tuos 35 kv. m., jai reiktų išardyti esamus pamatus ir jau sumūrytus blokelius, todėl akivaizdu, kad teismo sprendimas iki šiol yra neįvykdytas ir jis netgi atsakovės yra kvestionuojamas, nurodant, kad jį vykdyti būtų neekonomiška ir neprotinga. Atsakovė teikia teismui architekto M. R. parengtą brėžinį ir prašo leisti pagal jį atstatyti ginčo statinių būklę iki NTR registruotų duomenų, tačiau akivaizdu, kad tai visiškai naujo statinio statyba arba registruotų NTR statinių rekonstrukcija, numatanti vietoj buvusių dviejų statinių (garažo ir tvarto) statyti vieną pastatą pagalbinio ūkio paskirties. Taip pat atsakovė nurodo, kad jai per teismo nustatytą 3 mėn. terminą statybos leidimą gauti nepavyko, nors jokių duomenų apie tai, kad kreipėsi dėl tokio statybos leidimo gavimo nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų, kad ji apskundė institucijų veiksmus dėl atsisakymo suderinti projekto sprendinius, kas leidžia daryti prielaidą, jog ji suprato, kad institucijų atsisakymai derinti naujo statinio projektą yra teisėti ir pagrįsti.

9. Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl pareiškėjai ir jos atstovei neprieštaraujant, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

10. Nustatyta, kad teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023 tenkino Inspekcijos patikslintą ieškinį bei įpareigojo atsakovę D. Z. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigojo atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų. Teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2023 m. gegužės 11 d. Šioje byloje terminas teismo sprendimui įvykdyti suėjo 2023 m. lapkričio 11 d.

11. Taipogi, iš LITEKO ir byloje esančių duomenų nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę D. Z. ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), padarinius – teisės aktų nustatyta tvarka, parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigojo atsakovę D. Z. per 6 (šešis) mėnesius savo lėšomis nugriauti pastato - tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naujai rekonstruotas dalis, atstatant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 1 d. Šioje byloje terminas teismo sprendimui įvykdyti (12 mėnesių) suėjo 2022 m. balandžio 1 d.

12. Pažymėtina, jog buvo iš esmės išnagrinėtos dvi analogiškos bylos: vienoje ieškovė buvo suinteresuotas asmuo Z. B., kitoje – Inspekcija. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų duomenų abiejose bylose buvo priimti analogiški sprendimai, tai yra, pareiškėja D. Z. buvo įpareigota per teismo nustatytą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą arba nugriauti naujai rekonstruotas dalis, atstatant šių pastatų kadastro duomenis iki fiksuotų NTR centriniame duomenų banke. Abu sprendimai nėra įvykdyti.

13. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje pasirinko alternatyvą būdą, tai yra, savavališkos statybos padarinius įteisinti ir kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023 vykdymo tvarką ir leisti atsakovei savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsigaliojimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste, konstrukcijas pagal architekto M. R. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato atstatymo brėžinį bei leisti panaudoti pagalbinio ūkio paskirties statinio atstatymui dalį esamų pamatų ir jau sumūrytų blokelių, tačiau sumažinant užstatytą plotą iki 35 kv. m. ir bendrą aukštį iki 4,05 m.

14. Pareiškėja teismui prie prašymo pateikė rašytinius įrodymus, jog pareiškėja kreipėsi į architektą, į matininkus, kad jai pagal VĮ Registrų centras duomenis būtų galima atkurti statinius, kokie jie buvo. Tačiau architektai nesutiko to daryti, tuomet kreipėsi į VĮ Registrų centras matininkus, kad pastarieji pagal VĮ Registrų centras esančius duomenis padėtų atkurti tuos duomenis, tačiau matininkai pasakė, kad to nedaro. Bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėja, tiek jos atstovė nurodė, jog negalima įvykdyti 2023 m. sausio 17 d. reikalavimo - išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų, kadangi tų duomenų nėra išlikę.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis numato teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama tik laikantis CPK nustatytų procesinių reikalavimų. Keičiant sprendimo vykdymo tvarką teismas negali jo vykdymo pakeisti taip, kad būtų pakeista spendimo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems nei nurodyta teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. Be to, sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių.

16. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo (reikalavimo) kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis), ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas).

17. Teismo sprendimui įsiteisėjus, jei pareigą vykdyti teismo sprendimą turintis asmuo to neatlieka savanoriškai, teismo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo ir kitais principais.

18. Teikiamu prašymu pareiškėja D. Z. prašo teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką tokiu būdu, kuris leistų atstatyti statinį į kitokią būklę negu kad yra nustatyta teismo sprendime. Tačiau teismo nuomone, pareiškėjos prašomu būdu pakeisti teismo sprendimą galima tik parengus imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkantį statinio projektą, įvykdžius visas kitas teisės aktuose statinio statybai privalomas sąlygas ir gavus statybą leidžiantį dokumentą. Teismui nėra suteikti įgaliojimai leisti statyti naujus statinius. Sutiktina su Inspekcijos atsiliepime nurodytais motyvais, kad kompetencija vertinti projektinę dokumentaciją ir pagrindą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar ne pagal parengtą projektinę dokumentaciją, yra reglamentuojama specialiais įstatymais bei su šių įstatymų įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, t. y. ši kompetencija priskiriama konkretiems subjektams.

19. Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog kreipėsi į VĮ Registrų centras prašydamos pateikti statinių išdėstymo planą (duomenys neskelbtini), taip pat ginčo objektų aukštų planus, eksplikacijas, statinių nuotraukas, žemės sklypo planą, statybos leidimus ir prašė VĮ Registrų centro nurodyti, ar yra galimybė atkurti pagalbinių pastatų (tvarto ir garažo), esančių (duomenys neskelbtini), atvaizdą ant popieriaus pagal NTR centriniame duomenų banke užfiksuotus duomenis (ilgį, plotį, stogo formą, pastatų aukštį iki kraigo, pastogės dydį ir kt.). VĮ Registrų centras atsakė, kad gali nustatyti tik faktinius duomenis, tačiau atkurti planų pagal archyvines formas negali. Todėl pareiškėja mano, kad negali tinkamai įvykdyti teismo sprendimą iš esmės nepakanka esamų duomenų.

20. Čia teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja D. Z. tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), NTR centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų neginčijo.

21. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėja turi teisę atstatyti savavališkai perstatytus statinius kitaip nei yra nurodyta 2023 m. sausio 17 d. teismo sprendime, tačiau tam turi gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Savavališkos statybos padariniai bus pašalinti, o teismo sprendimą bus galima laikyti įvykdytu, ir tuo atveju, jeigu pagal parengtą projektą, kuriam įgyvendinti bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statiniai bus perstatyti ir statyba atitiks statinio projekto sprendinius.

22. Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo pakeisti 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-62-999/2023 vykdymo tvarką, todėl pareiškėjos D. Z. prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant j konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą civilinėse bylose (toliau - Rekomendacijos). Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoto asmens Z. B. atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo paruošimą sumokėjo 400 Eur, ką patvirtina pridėta 2023 m. lapkričio 24 d. sąskaita Nr. 2023-060 ir 2023 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymas. Prašo priteisti šias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovo prašomos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290 - 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos D. Z. prašymo netenkinti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė