- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- e2-62-999/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- Z. B., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija
- Atsakovas
- D. Z.
- Advokatai
- Visvaldas Petryla, Visvaldas Petrylaiuž
dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikslintą ieškinį atsakovei D. Z. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija ir Z. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę D. Z. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių - tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų; 2) patenkinus pirmąjį reikalavimą visa apimtimi ar iš dalies, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (tvartas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (garažas) ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje paaiškino, kad 2014 m. sausio 20 d. atliko statybos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyta, jog A. V. (jam mirus, statytojo teises ir pareigas perėmė D. Z.), turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – 2007 m. N. Ž. parengtą supaprastintą projektą, kuriam raštu 2007 m. rugsėjo 1 d. pritarė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja A. B., tačiau pažeisdamas esminius projekto sprendinius, atliko dviejų I grupės nesudėtingų statinių rekonstrukciją žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra kultūros paveldo vietovėje (Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos aktas, 208-07-23, Nr. KPD-RM-833), adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcija atkreipia dėmesį, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose 2020 m. lapkričio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2022, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-262-642/2021 paliktas nepakeistas, konstatavo ir šios bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad Z. B. ir D. Z. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai Z. B. valdo 389/663 dalis, o D. Z. 274/663 dalis žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 73/100 dalys nuosavybės teise priklauso Z. B., o 27/100 – D. Z.; pastatas-tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tvartas), ir garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), kurie priklauso D. Z. Pradinis atsakovas A. V., kurio teises ir pareigas perėmė D. Z., pagal 2007 m. projektą, kuriam raštu pritarė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja A. B., pradėjo tvarto ir garažo rekonstrukciją, juos apjungiant į vientisą pastatą. Bendraturtės, t. y. pradinės ieškovės Z. U., kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė Z. B., sutikimas projektui nebuvo duotas. Pažymi, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020, de fakto pripažino, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos A. B. duotas rašytinis pritarimas tvarto ir garažo rekonstrukcijai pagal 2007 m. N. Ž. parengtą supaprastintos apimties techninį projektą „Garažo rekonstrukcija, įrengiant ūkio patalpas, (duomenys neskelbtini)“, yra negaliojantis, kadangi nebuvo gautas visų bendrai naudojamo žemės sklypo bendraturčių sutikimas šiam projektui. Pažymi, kad minėtame Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina egzistuojant platesnės apimties savavališkos statybos faktą, nei Inspekcijos 2014 m. sausio 22 d. surašytame savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140122-00001, t. y. tai, kad buvusio statytojo A. V., kurio teises ir pareigas perėmė D. Z., statiniai – tvartas ir garažas, rekonstruoti neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, todėl ši savavališka statyba turi būti pašalinta įstatymo nustatyta tvarka.
3. Ieškovė nurodo, kad 2014 m. sausio 22 d. A. V. (kurio teises ir pareigas perėmė D. Z.) surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-140122-00001, kuriame nurodė, kad statyba vykdyta pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus. Konstatavus savavališką statybą 2014 m. vasario 4 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140204-00002, įpareigojant ne vėliau kaip iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140122-00001. Minėtu reikalavimu informuojant apie teisę Statybos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Reikalavime taip pat buvo nurodyta, kad jeigu yra svarbių priežasčių, dėl kurių reikalavimas per nustatytą terminą neįvykdomas, statytojas gali keiptis į Inspekciją dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo 3 mėnesiams. A. V. šia teise pasinaudojo ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl aukščiau minėto privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir šis prašymas buvo patenkintas – terminas pratęstas iki 2014 m. lapkričio 4 d. 2014 m. lapkričio 7 d. patikrinus statybvietę, buvo surašytas privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140204-00002 įvykdymo patikrinimo aktas Nr. NPA-30-141107-00047, kuriuo užfiksuota, kad reikalavimas neįvykdytas.
4. Atsižvelgdama į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, Inspekcija teigia, kad savavališkos padarinius pašalinti gali tik pati atsakovė D. Z. Dėl šios priežasties turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.
Atsiliepimas
5. Atsakovė D. Z. atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad Inspekcijos 2014 m. sausio 22 d. surašytos savavališkos statybos akte nurodytos faktinės aplinkybės ir 2014 m. vasario 4 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodyti įpareigojimai neatitinka pareikšto ieškinio.
6. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad ginčo statiniai – tvartas ir garažas, esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vietovę. Pažeidimo nustatymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad nesudėtingo statinio rekonstravimui Aplinkos ministerijos numatytais atvejais rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas, o rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas tokiam projektui laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Be to, anksčiau aktualus teisinis reglamentavimas numatė, jog rašytinis pritarimas supaprastintam rekonstravimo projektui privalomas: rekonstruojant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Pažymėjo, jog tvartui ir garažui, esantiems (duomenys neskelbtini) žemės sklype juos apjungiant į vientisą pastatą rekonstrukcijos projektas nebuvo pateiktas, todėl jam nėra pritarta.
7. Trečiasis asmuo Z. B. atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad anksčiau Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. 2-38-995/2022) ji buvo ieškovė ir savo ieškinį grindė tuo, kad atsakovė be jos (bendraturtės) sutikimo ir žinios sunaudojo Z. B. skirtą užstatymo intensyvumą, t. y. neteisėtai pasisavino jos teisę į būsimą nuosavybę, todėl Z. B. pareikštas reikalavimas – pašalinti neteisėtos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), padarinius – buvo nukreiptas į jos teisių ir interesų gynybą, atstatant minėto pastato kadastro duomenis iki fiksuotų Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Ieškovės pradinio ieškinio pagrindą sudarė savavališkos statybos aktas, kuriuo fiksuota, jog statytojas (atsakovė), turėdama statybą leidžiantį dokumentą – 2007 m. N. Ž. parengtą supaprastintą projektą, kuriam raštu 2007 m. rugsėjo 1 d. pritarė Palangos m. savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja – pažeidė esminius projekto sprendinius, todėl Inspekcijos reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius apėmė tik tuos neteisėtos statybos darbus, kuriais buvo nukrypta nuo projekto. Be to, aukščiau minėtame teismo sprendime buvo ne tik nustatyti ginčo objektų – tvarto ir garažo statybos (rekonstrukcijos) pažeidimai, bet nustatytas ir pažeidimų mastas, kuris buvo platesnis nei nagrinėjamoje byloje. Z. B. pritaria ieškovės pozicijai, kad ginčo rekonstrukcijai reikėjo ne tik jos kaip bendrasavininkės pritarimo, bet ir parengto supaprastinto rekonstravimo projekto bei rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo tokiam projektui, kas buvo laikoma statybą leidžiančiu dokumentu. Tuo labiau, kad kaip nurodė savo atsiliepime Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, ginčo objektas patenka į Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies vietovę, o toks projektas jiems suderinimui nebuvo pateiktas.
8. Pažymi, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad ginčo objektas buvo rekonstruotas savavališkai (be statybą leidžiančio dokumento, kai tai buvo reikalinga) ir akivaizdu, kad patikslinto ieškinio reikalavimai yra visiškai pagrįsti, jie atitinka teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 rezoliucinę dalį. Be kita ko, būtina išsiaiškinti ar atsakovė nėra jau įvykdžiusi minėto teismo sprendimo ir geranoriškai pašalinusi savavališkos statybos padarinių. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra nemažai ginčo objekto nugriauta, tačiau palyginus su ginčo objektu projekte, kurio statybai buvo išduotas statybos leidimas vaizdu bei su ginčo objekto kadastro duomenų byloje esančiu statinių išdėstymo žemės sklype planu, akivaizdu, jog savavališkos statybos padariniai iki šiol nėra pašalinti, t. y. esama ginčo objekto būsena neatitinka tų duomenų, kurie yra fiksuoti Nekilnojamojo turto registre, o atsakovė teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020 buvo įpareigota atstatyti iki šių duomenų. Akcentuoja, jog ginčo objektas šiuo metu yra ne tokios konfigūracijos kaip buvo suprojektuotas ir pastatytas bei inventorizuotas, jis be to yra aukštesnis (yra apie 6 metrų aukščio, o turėjo būti 3,5 m.) ir daug didesnio tūrio.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atkreipia dėmesį į tai, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi šią civilinę bylą pagal pirminį ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. Z., tretiesiems asmenims – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Z. B. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nutraukė. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-267-459/2022 Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikino ir bylos nutraukimo klausimą perdavė iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė J. V. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, kadangi yra nustatyta savavališka statyba – perstatyti duomenys ir padidintas statinys, neginčijamas savavališkos statybos aktas. Be to, duomenų apie padarinių pašalinimą nėra.
Atsiliepimas
11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Z. B. atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad šioje situacijoje galimi du skirtingi sprendimo būdai – daryti projektą, gauti statybos leidimą ir tokiu būdu gauti leidimą pakeisti fasadą, išorę, trečiajam asmeniui tam sutikus. Nepavykus susitarti su trečiuoju asmeniu, žiūrėti į Registrų centre esantį projektą, kuriame registruotas statinys pagal 1998 m. inventorinę bylą.
12. Atsakovė D. Z. teismo posėdyje nedalyvavo ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Apie teismo posėdį jai buvo pranešta tinkamai. Bylos šalys sutiko bylą nagrinėti atsakovei D. Z. nedalyvaujant.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
14. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Z. B. ir D. Z. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atitinkamai Z. B. valdo 389/663 dalis, o D. Z. 274/663 dalis minėto žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra: gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 73/100 dalys nuosavybės teise priklauso Z. B., o 27/100 dalys – D. Z.. Pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso D. Z.
Dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismo prašo įpareigoti atsakovę D. Z. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių - tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų.
19. Pažymėtina, kad visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises.
21. Teismas atkreipia dėmesį, kad kitoje Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-38-995/2020, kurioje 2020 m. lapkričio 23 d. buvo priimtas teismo sprendimas, buvo nustatyti ir šioje nagrinėjamoje byloje ginčo objekto (tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) statybos (rekonstrukcijos) pažeidimai, bei jų mastas.
22. Pažeidimo nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba, tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Statytojo teisė įgyvendinama kai statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
23. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punktas numato, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
24. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog nesudėtingo statinio rekonstravimui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas, o rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas tokiam projektui laikomas statybą leidžiančiu dokumentu (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 3 punkte reglamentuota, jog Rašytinis pritarimas supaprastintam rekonstravimo projektui privalomas: rekonstruojant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
26. Šioje civilinėje byloje surinkti ir ištirti įrodymai bei kitoje aukščiau minėtoje civilinėje byloje ištirti įrodymai, patvirtina, jog rekonstruojant ginčo objektą buvo pažeistos Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 3 punkto nuostatos. Be to, tam pritaria ir trečiasis asmuo Z. B. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo objekto rekonstrukcijai buvo reikalingas ne tik bendrasavininkės Z. B. pritarimas, bet ir parengto supaprastinto rekonstravimo projektas bei rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas tokiam projektui, kas buvo laikoma statybą leidžiančiu dokumentu (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, atsiliepime patvirtino, jog ginčo objektas patenka į Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vietovę, o toks projektas jiems suderinimui nebuvo pateiktas.
27. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovė nagrinėjamu atveju teismo prašo įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių - tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų.
28. Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
29. Pažymėtina, kad Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Be kita ko, Akcentuotina, kad Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Šiuo atveju, Inspekcija neturi teisės pašalinti savavališkos statybos padarinių, kadangi tai prieštarautų CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
30. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad savavališkus statybos padarinius pašalinti šiuo atveju gali tik pati atsakovė D. Z. Dėl šios priežasties turi būti taikomos CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nustato, jog jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo arba nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi numatyti sprendime dėl ginčo esmės. Tuo atveju, kai tokios pasekmės nėra įtvirtintos sprendime, sprendimas turi būti vykdomas per antstolio nurodytą terminą, po kurio antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Kai teismas sprendime dėl ginčo esmės nurodo tokio sprendimo nevykdymo pasekmes, antstolis priverstinai gali vykdyti šią sprendimo dalį dėl baudos išieškojimo, t. y. konstatuoti periodus, kai teismo sprendimas apima trunkamojo pobūdžio veiksmus, kuriais skolininkas nevykdo šio sprendimo ir apskaičiuoti bei išieškoti baudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).
31. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, D. Z. įpareigojama per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkus statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai. Per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovė D. Z. įpareigotina savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių - tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų. Atsakovei D. Z. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną skiriama 10 Eur (dešimt eurų) bauda (CPK 273 straipsnio 3 dalis).
32. Be to, ieškovė teismo prašo patenkinus pirmąjį reikalavimą, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (tvartas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (garažas) ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui.
33. CPK 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto reisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje patikslintu ieškiniu buvo siekiama spręsti savavališkai rekonstruoto II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamo statinio, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas patikslintą ieškinį tenkina pilna apimtimi, šis teismo sprendimas turės įtakos rekonstruotų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (tvartas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (garažas) ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra savavališkai rekonstruotas statinys, statusui ir valdymo, naudojimo ir disponavimo statiniu bei žemės sklypu galimybėms. Dėl šios priežasties šis ieškovės patikslintame ieškinyje keliamas reikalavimas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, - toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą (5 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistina.
35. Tenkinus patikslintą ieškinį ir ieškovę nuo žyminio mokesčio atleidus, iš atsakovės D. Z. valstybės naudai priteistinas už patikslintą ieškinį apskaičiuotas 105 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
36. Trečiojo asmens Z. B. atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės. Nurodė, kad Z. B. prašo teismo priteisti iš atsakovės D. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 450 Eur, kurias patyrė sumokėjusi savo atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą ir atstovavimą byloje. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimą pateikta sąskaita už teisinę pagalbą, iš kurios matyti, kad Z. B. patyrė 450 Eur teisinių išlaidų. Taip pat pateiktas AB „Swedbank“ 2022 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina 450 Eur sumokėjimą advokato padėjėjui V. Petrylai.
37. Trečiasis asmuo Z. B. iš esmės palaikė ieškovės reikalavimus, ieškovės patikslintą ieškinį tenkinus pilna apimtimi, trečiojo asmens Z. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės D. Z., kurių dydis teismo vertinimu yra pagrįstas ir proporcingas, todėl priteistinos Z. B. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 – 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270-271 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę D. Z. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-1140122-00001, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas statinio konstrukcijas atstatant statinių – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), konstrukcijas iki Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke fiksuotų kadastro duomenų.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (tvartas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (garažas) ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui.
Nustatyti, kad jeigu atsakovė D. Z. per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną skiriama 10 Eur (dešimties eurų) bauda.
Iš atsakovės D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) žyminio mokesčio.
Iš atsakovės D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Z. B. naudai priteisti 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.